es

Pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą 2023 metais Lietuva užima 6-tą vietą tarp kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių,  rodo Europos Komisijos (EK) paskelbti Europos inovacijų švieslentės rezultatai. Bendrai inovacijų švieslentėje Lietuvos pozicija nepakito – liko 19-oje vietoje. 2016–2023 metais Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 16,7 punkto.

Europos Sąjunga trečiadienį pateikė planą, kuriuo siekiama 27 valstybėms narėms nustatyti privalomus tikslus – per šį dešimtmetį 30 proc. sumažinti namų ūkių, mažmenininkų ir restoranų išmetamo maisto kiekį. Briuselio skaičiavimais, per metus bloke susidaro beveik 59 mln. tonų maisto atliekų arba 131 kilogramas žmogui per metus. Tai sudaro apie 132 mlrd. eurų nuostolį. „Tokio masto maisto švaistymas, kai daugiau kaip 30 mln.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks pateikti teisės aktą, kuriuo būtų uždrausta prekiauti ryklių pelekais, siekiant kovoti su žvejyba, dėl kurios gali išnykti trečdalis ryklių rūšių. Šis žingsnis žengtas po to, kai daugiau nei milijonas Europos piliečių pasirašė peticiją, kurioje blokas raginamas padėti sustabdyti ryklių žvejybą dėl pelekų visame pasaulyje. ES draudžiama laivuose pašalinti ryklių pelekus ir išmesti gyvą ryklį atgal į vandenį.

Italijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų teikti prioritetą nelegalios migracijos sustabdymui, užuot bandžiusi įtikinti 27 valstybes nares dalytis atsakomybe už asmenis, kurie atvyksta be leidimo. Italijos dešiniojo sparno lyderė, premjerė Giorgia Meloni atvyko į Varšuvą susitikti su Lenkijos konservatyvių pažiūrų ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) trečiadienį atmetė trijų Katalonijos europarlamentarų skundą dėl to, kad Europos Parlamentas Ispanijos prašymu atėmė jų teisinį imunitetą. Teismas pareiškė, kad atmeta visus trijų asmenų – Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudžemono), Toni Comino (Tonio Komino) ir Claros Ponsati (Klaros Ponsati) – pareiškimus ir faktiškai patvirtino 2021 metais priimtą parlamento sprendimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai būtina kuo greičiau spręsti klausimą dėl jos plėtros, įtraukiant tokias šalis kaip Ukraina ir Moldova, taip siekiant užtikrinti, kad jos nepatektų į Rusijos ar Kinijos įtakos zoną. Kalbėdama Madride U. von der Leyen sakė, kad blokas turi pažvelgti ketverius metus į priekį ir įsivaizduoti, kokia turėtų būti Bendrija.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su Europos Sąjungos (ES) kolegomis vykstančios diskusijos yra pirmas žingsnis link „27+1“ formato bendraujant su Kinija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį anksčiau paliko Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje ir grįžta į savo šalį, kur tris naktis iš eilės vyko incidento, kai policija nušovė paauglį, išprovokuoti neramumai. E. Macronas atšaukė spaudos konferenciją, numatytą antrą ir paskutinę viršūnių susitikimo dieną. Išvykdamas į Paryžių jis žurnalistams nieko nekomentavo.

Ispanija šį savaitgalį pradės pirmininkavimą Europos Sąjungai rotacijos tvarka, o ministras pirmininkas Pedro Sanchezas apsilankys Kyjive, kad parodytų tvirtą Europos paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. P. Sanchezas „šeštadienį, liepos 1 dieną, pradės pirmininkavimą ES Tarybai Ukrainoje,.. kad savo dalyvavimu pademonstruotų neabejotiną Europos Sąjungos paramą“ šiai šaliai, sakoma jo biuro pareiškime.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį tęs diskusijas su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje, aptars santykius su Kinija. Kaip ketvirtadienį rašė leidinys „Politico“, likus kelioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos (EVT) ES pareigūnai sušvelnino poziciją Pekino atžvilgiu, sutarė dėl reikiamybės išsaugoti diplomatinę taiką su šia šalimi. Europos politikams klausimas, kaip elgtis su Pekinu, yra keblus, teigia leidinys.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį perspėjo, kad silpnesnis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keltų didesnį pavojų, trumpai gyvavusiam „Wagner“ maištui sukėlus didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę branduolinių ginklų turinčioje šalyje. „Silpnesnis Putinas keltų didesnį pavojų“, – prieš ES vadovų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis ir pridūrė: „Dabar į Rusiją turime žiūrėti kaip į riziką dėl vidinio nestabilumo.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus svarbios figūros ketvirtadienį prasidedančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Jų dalyvavimas parodo, kokią svarbą 27 bloko lyderiai priskiria savo rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos ir Ukrainos gynybos pajėgumų didinimui. V. Zelenskis į viršūnių susitikimą kreipsis vaizdo ryšiu, o J. Stoltenbergas dalyvaus lyderių pietuose.

Jau nuo rytojaus Europos Sąjungos šalyse įsigalioja pakeitimai – oro erdvėje bus leidžiama naudotis ir 5G ryšiu. Pats internetas lėktuvuose kertančiuose Baltijos šalių oro erdvę nėra jokia naujiena – ryšį oro bendrovėms Baltijos šalių oro erdvėje jau ne vienerius metus užtikrina „Bitė Lietuva“, bendradarbiaudama su „European Aviation Network“. Vis tik Lietuvos oro uostų keleiviams interneto ore dar reikės šiek tiek palaukti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šveicarija jungiasi prie 11-ojo Europos Sąjungos Rusijai dėl karo Ukrainoje paskelbto sankcijų paketo, trečiadienį pranešama šalies Federalinės Tarybos interneto svetainėje. Vyriausybės pranešime sakoma, kad už sankcijas atsakingas vyriausybės departamentas išplėtė Rusijai taikomų baudžiamųjų priemonių sąrašą. Šveicarija skelbia sankcijas 71 fiziniam ir 33 juridiniams asmenims, dėl kurių ES nusprendė birželio 23-iąją vienuoliktajame sankcijų pakete. Jų turtas Šveicarijoje bus įšaldytas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda perspėjo Europos Sąjungą (ES) dėl galimos grėsmės po „Wagner“ maišto Rusijoje, rašo „Polsat News“. Anot jo, Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ samdinių perkėlimas į Baltarusiją yra neigiamas signalas ne tik Lenkijai, bet ir kaimyninėms Europos šalims. A. Duda pabrėžė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti NATO flangų stiprinimui, taip pat Baltijos šalių ir Lenkijos saugumo užtikrinimui. „Matome, kas vyksta Rytuose.

Ukraina turi didžiausius Europoje dujų saugojimo pajėgumus. Europos Sąjungai (ES) reikia daugiau saugyklų, kad būtų galima sumažinti kainų svyravimus, tačiau jai teks atsižvelgti į riziką, kurią kelia Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą, rašo „Deutsche Welle“.  Po didelių infliacinių energijos kainų šuolių, kai 2022 metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, Europai dabar gresia galimas dujų pasiūlos perteklius ir paskesnis staigus kainų kritimas.

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su Airijos Atstovų Rūmų pirmininku Seanu O'Fearghailu aptars Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą (ES). „Airijos parlamento pirmininko vizito metu aptarsime, ką dar kartu privalome ir galime padaryti, kad paspartintume Ukrainos integraciją į ES, toliau telktume dėmesį į pagalbą Ukrainai ir išlaikytume ES spaudimą Rusijai“, – BNS perduotame komentare sako Seimo pirmininkė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) kolegomis Liuksemburge aptars situaciją Ukrainoje. Bendrijos Užsienio reikalų tarybos posėdis vyks pasauliui tebestebint įvykius Rusijoje, kur savaitgalį privati samdinių grupuotė „Wagner“ surengė maištą prieš šalies karinę vadovybę. Parą trukusį maištą „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas užbaigė paskelbdamas atsitraukimą.

Europos Sąjungai penktadienį paskelbus 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, Varšuva jau pradėjo rengti naują ir nori į jį įtraukti Baltarusiją, Lenkijos spaudos agentūrai (PAP) sakė užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas. Pasak jo, į naująjį sankcijų paketą būtų įtraukta Baltarusija, kuri, nors tiesiogiai nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą, savo teritoriją suteikia Rusijos kariams mokyti, taip pat antskrydžiams rengti.

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog 11–ojo sankcijų paketo tikslas geras, tačiau iki visų sankcijų apėjimo skylių uždarymo reikės nueiti dar ilgą kelią.

Už Europos Sąjungos vidaus rinką atsakingas eurokomisaras ketvirtadienį įspėjo Eloną Muską, kad iki rugpjūčio 25 dienos socialinis tinklas „Twitter“ turi turėti pakankamai išteklių pavojingam turiniui moderuoti, antraip rizikuoja pažeisti svarbias bloko taisykles. „Jei technologija nėra parengta, jie turi turėti pakankamai išteklių, kad užpildytų šią spragą. Šia konkrečia tema kalbėjausi su Elonu Musku“, – po susitikimo „Twitter“ būstinėje žurnalistams sakė Thierry Bretonas.

Briuselyje ketvirtadienį vykusiose derybose Serbijos ir Kosovo vadovai nesugebėjo susitarti, kaip sumažinti tarp abiejų šalių tvyrančią įtampą, sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Po to, kai ES ir Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad abi šalys išsklaidytų įtampą, Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Kosovo premjeras Albinas Kurti (Albinas Kurtis) buvo iškviesti į krizės valdymui skirtus susitikimus.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose. Ukraina narystę ES laiko svarbia savo ateities, orientuotos į Vakarus, dalimi. Daugiau kaip metus ji stengėsi nutiesti kelią derybų pradžiai, o 27 valstybių blokas išsakė keletą labai reikalingų padrąsinimo žodžių, nors teigė, kad dar reikia daug nuveikti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasisakė už susitarimą neleisti migrantams atvykti į Europos Sąjungą, kol nebus peržiūrėtos jų galimybės gauti prieglobstį. Jis taip pat teigė, kad dabartinė bloko tvarka yra visiškai neveiksminga. Kalbėdamas įstatymų leidėjams Berlyne O. Scholzas sakė, kad kompromisas, kurį anksčiau šį mėnesį po kelerius metus trukusių derybų pasiekė 27 ES valstybės narės, yra istorinis susitarimas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį surengs derybas su Serbijos ir Kosovo lyderiais, blokui siekiant sušvelninti pastaruoju metu padidėjusią įtampą. „Pakviečiau Serbijos ir Kosovo lyderius į Briuselį skubiai susitikti ir rasti išeitį iš dabartinės krizės“, – sakė ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis. „Reikia nedelsiant deeskaluoti padėtį ir surengti naujus rinkimus šiaurėje, kuriuose dalyvautų Kosovo serbai.

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Bendriją galvoti apie dar vieną ribojimų paketą Maskvai, į jį įtraukiant šalies branduolinės energetikos milžinę „Rosatom“. Taip G. Nausėda kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais ES valstybių ambasadoriais.

Airija ketvirtadienį pradeda viešus debatus dėl tarptautinio saugumo politikos, įskaitant jos ilgalaikį karinį neutralumą, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą vis labiau kertasi su Europos sąjungininkių politika. Konsultacijos, kurios baigsis ateinantį antradienį, rengiamos po to, kai anksčiau karinio neprisijungimo politikos besilaikiusios Suomija ir Švedija nusprendė iš naujo įvertinti dešimtmečius trukusį neutralumą Kremliaus agresijos akivaizdoje.

Europos Sąjunga kol kas neranda būdų, kaip teisėtai panaudoti daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Bendrijoje įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus Ukrainos labui, skelbia „Bloomberg“, remdamasi Europos Komisijos dokumentu. Specialiai suformuota darbo grupė neįžvelgia „jokio patikimo teisinio pagrindo, kuris leistų įšaldytą ar imobilizuotą turtą konfiskuoti vien dėl to, kad tam turtui taikomos ES ribojamosios priemonės“, dokumentą cituoja agentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais aptars sankcijų Rusijai stiprinimą, paramą Ukrainai. Taip pat bus apžvelgtos svarbiausios ES politikos aktualijos rengiantis birželio 29–30 dienomis vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, Rusijos karas Ukrainoje, jos atsakomybė už karo ir agresijos nusikaltimus, BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Vyriausybė trečiadienį leido Lietuvos šilumos gamintojams esant poreikiui Europos Sąjungos (ES) šalių rinkose įsigyti ne Lietuvoje pagamintą biokurą.  Pasak šilumos energijos gamybai reikalingo kuro pirkimo taisyklių pakeitimus inicijavusios Energetikos ministerijos, pakeitimais siekiama užkirsti kelią galimam biokuro kainų kilimui dėl išaugusios jo paklausos.

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė pridėti 3,5 mlrd. eurų prie fondo, iš kurio mokama už Ukrainai skirtus ginklus, blokui siekiant tęsti paramą Kyjivui. ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Švedija pranešė, kad Briuselyje vykusiame posėdyje buvo pritarta Europos taikos priemonės (ETP) – vieno iš bendros užsienio ir saugumo politikos finansavimo instrumentų – stiprinimui.

Ūkininkas ir įmonės vadovas nuteisti dėl apgaule gautos beveik 400 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio faktinis vadovas vilnietis A. C. bei Panevėžio rajono gyventojas D. S., kurio įmonė vykdė A. C. atstovaujamo ūkio modernizavimo darbus, teismo pripažinti kaltais dėl apgaule gautos tikslinės ES paramos, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Regioninės politikos forume trečiadienį bus aptariami jų plėtros planai ir prioritetai bei kiti klausimai. Vidaus reikalų ministerijos organizuojamame renginyje Vilniaus rajone dalyvaus merai, savivaldybių, ministerijų, Vyriausybės atstovai, socialiniai ir ekonominiai partneriai bei ekspertai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Vyriausybės patvirtintai 2022–2030 metų Regionų plėtros programai yra skirta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Briuselis antradienį paprašė Europos Sąjungos valstybių narių per ateinančius ketverius metus skirti 50 mlrd. eurų daugiau paramai Ukrainai ir taip padidinti bloko biudžetą. „Šis finansinis rezervas suteiks mums galimybę finansinę paramą derinti pagal tai, kaip keisis padėtis vietoje“, – sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Europos Sąjunga yra pasirengusi pasiūlyti maždaug 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą Ukrainai, kuri pradėjo svarbų kontrpuolimą, kad susigrąžintų teritoriją, užimtą per daugiau nei prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją. Apie tai antradienį skelbia agentūra „Bloomberg“. Anot su planu susipažinusių asmenų, Europos Komisijos pasiūlymas padės finansuoti Ukrainos vyriausybės einamąsias išlaidas ir apmokėti neatidėliotinus šalies atstatymo prioritetus.

Azerbaidžano gamtinių dujų eksportas į Europos Sąjungą sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12,7 proc., skelbia agentūra „Azertag“, remdamasi šalies muitine. Jas šiemet importavo keturios ES valstybės – Italija, Graikija, Bulgarija ir Rumunija. 184,3 mln. kubinių gamtinių dujų iš Azerbaidžano per pirmus keturis šių metų mėnesius importavo Rumunija, prieš metus jų nepirkusi, o Bulgarija importą padidino 44,6 proc. iki 149,2 mln. kubų, Italija – 1,5 proc.

Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog šiuo metu tam norima sutelkti regiono valstybių paramą. Anot ministrės, tokios institucijos įsikūrimą Vilniuje oficialiai jau yra parėmusi Lenkija.  „Mūsų regione mes turime tik vienus konkurentus – tai yra Latvija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį vyksta į Liuksemburgą, kur su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars kovą Europos Komisijos (EK) pasiūlytą Bendrijos elektros rinkos reformą bei Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės (AE) klausimą.

Valdžiai siekiant dar labiau apriboti elektroninių cigarečių su aromatais prekybą uždraudžiant pildykles su pasaldintu skysčiu, įtariama, kad tokiu atveju būtų pažeista Europos Sąjungos (ES) Tabako direktyva.  Ginčai dėl šiuose skysčiuose esančio cukraus ir saldiklių kilo šią savaitę Sveikatos reikalų komitete svarstant konservatoriaus Vytauto Kernagio iniciatyvą iš Lietuvos rinkos išguiti cigaretes, kurios pildomos skysčiu su cukrumi.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pažadėjo skirti 560 mln. eurų, kad padėtų Sirijos kaimyninėms šalims padengti išlaidas, susijusias su Sirijos gyventojų, perkeltų dėl daugelį metų šalyje vykstančio konflikto, priėmimu. „Deja, per pastaruosius metus padaryta labai nedidelė pažanga, siekiant išspręsti Sirijos konfliktą“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, paskelbęs apie įsipareigojimą tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje Briuselyje.

 Lietuva sieks, kad peržiūrėtos Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės padėtų realiai mažinti aukšto įsiskolinimo valstybių skolą bei padėtų Lietuvai ir kitoms panašioms šalims išlaikyti tvarų skolos lygį, sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda diskusijoje su Europos Sąjungos (ES) šalių vadovais pabrėžė būtinybę suteikti valstybėms įrankius kovai su neteisėta migracija ir jos instrumentalizacija. „Lietuva ir kaimyninės šalys prieš keletą metų susidūrė su precedentų neturinčiu iššūkiu – Baltarusijos režimo vykdomu nelegalios migracijos instrumentalizavimu.

Europos Komisija trečiadienį pareiškė, kad „Google“ galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi reklamos internete rinkoje, ir rekomendavo JAV interneto milžinei parduoti dalį savo reklamos paslaugų verslo, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija. Kol nepadaryta galutinė išvada, Komisija pakvietė „Google“ dabar pateikti atsakymą į šią preliminarią išvadą, padarytą po dvejus metus trukusio antimonopolinio tyrimo.

Maisto kainoms ir toliau išliekant pagrindiniu infliacijos veiksniu, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimų dėl jų suvaldymo reikėtų ieškoti Europos Sąjungos (ES) mastu. Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.

Europos Sąjungos valdžios institucijos svarsto galimybę dalį gamtinių dujų atsargų šaltajam metų laikui kaupti Ukrainos požeminėse saugyklose, skelbia „Bloomberg“. „ES valdžios institucijos svarsto, ar būtų galima pasinaudoti Bilčės-Volicko-Uhersko požemine saugykla ir kitais dujų infrastruktūros objektais Ukrainoje, kuri turi didžiausią žemyne požeminių ertmių sistemą. Jos galėtų būti naudojamos dujoms kaupti žiemai, kai išauga jų paklausa ir kainos“, – rašo agentūra.

Lietuviai bene optimistiškiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES) vertino Bendrijos judėjimo kryptį. Naujausia Eurobarometro apklausa rodo, kad 48 proc. lietuvių tiki, jog ES eina tinkama linkme. Kovą atliktos apklausos duomenimis, visoje ES daugiau gyventojų mano, kad Bendrija juda netinkama linkme (47 proc.), tokių daugiausia Prancūzijoje bei Graikijoje, tuo metu manančių, jog judama teigiama kryptimi buvo 32 procentai.

Lietuvoje šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), defliacija siekė 0,1 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija buvo 10,7 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 11,7 procento.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. (...) Matyt, šitas sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas.

Europos Sąjungos valstybių narių vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį vykusiame susitikime nepavyko pasiekti susitarimo dėl ilgai stabdytos bloko taisyklių peržiūros, kad būtų galima teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojų priėmimą. Pasak pareigūnų ir diplomatų, ketvirtadienį Liuksemburge nepavyko pasiekti susitarimo dėl ginčus keliančių klausimų.  Italija ir Graikija, į kurias patenka daugiausia migrantų, pareiškė negalinčios pritarti pateiktam susitarimui.