es

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad gruodį Europos Sąjunga (ES) pradės derybas su Ukraina dėl šios narystės bendrijoje. Anot Lietuvos vadovo, tam postūmį galėtų duoti teigiamos Europos Komisijos išvados dėl Ukrainos vykdomų reformų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos, Moldovos vadovais bei Sakartvelo premjeru ketvirtadienį aptarė šių šalių eurointegracines perspektyvas. Kaip pranešė Prezidentūra, Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimo Granadoje paraštėse G. Nausėda su Volodymyru Zelenskiu, Maia Sandu ir Irakliu Garibašviliu taip pat aptarė pažangą vykdant reformas ir įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė labai apgailestaujantis dėl to, kad Azerbaidžanas ir Turkija nusprendė nedalyvauti Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime, tvyrant įtampai dėl Kalnų Karabacho konflikto. „Gaila, kad čia nėra Azerbaidžano, ir gaila, kad čia nėra Turkijos, kuri yra pagrindinė Azerbaidžaną remianti šalis“, –  atvykęs į EPB viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis.

Europos Sąjungai (ES) svarstant dėl neteisėtų migrantų pasidalinimo mechanizmo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnė žala Lietuvai būtų mokėti europines įmokas, nei priimti dalį užsieniečių. „Aišku, čia Lietuvos turbūt visuomenėje yra vieni pabėgėliai, kurie mums labiau patinka, ir kiti pabėgėliai, kurie patinka mažiau. Bet žiūrint iš humanitarinių pozicijų, tikrai nemanau, kad Lietuvai būtų problema priimti tą kvotą.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu nėra numačiusi paramos ukrainietiškų grūdų tranzitui per Lietuvą, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. „Europos Sąjungos finansinės paramos čia nėra numatoma (...) Šiandien dienai tokios paramos nėra numatyta“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį Islandijoje aptarė Lietuvos rytinės Europos Sąjungos (ES) išorės sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugos stiprinimo priemones. Ministrė taip pat su Islandijos pasieniečiais pasidalijo neteisėtos migracijos ir kontrabandos valdymo bei civilinės saugos stiprinimo patirtimis, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje kalbėdamas dėl Moldovos narystės ES perspektyvos, EP narys Andrius Kubilius sakė, kad Moldova – tai ne tik šalis, rodanti tvirtybę imantis reformų ir kuriant sėkmingą demokratinę valstybę, tačiau ir lakmuso popierėlis Europos Sąjungai. „Akivaizdu, kad Moldova ir Ukraina nusipelno šių metų pabaigoje būti pakviestos pradėti derybas dėl narystės ES, – sakė A. Kubilius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į šalies atstovus Europos Parlamente (EP), kviesdama palaikyti Lietuvos poziciją dėl migracijos instrumentalizavimo įtvirtinimo bendrijos teisėje. Kaip trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, jų pagalbos prašoma EP komitetui nusprendus išbraukti nuostatas, kurias Lietuva siekia įtvirtinti Šengeno sienų kodekse. „Tai ypatingos svarbos politinis klausimas ne tik Lietuvai, bet visoms regiono ES valstybėms narėms.

Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (10,7 proc.) ir Kroatijoje (13,7 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 5,6 proc., Estijoje – 5 procentais. Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pimuoju – būsto kainos Lietuvoje išaugo 2,4 procento.

Nyderlandų sostinėje ateinančiais metais bus padidintas turizmo mokestis, jis taps didžiausiu Europos Sąjungoje ir ketvirtu pagal dydį pasaulyje, skelbia vietos žiniasklaida. Pagal Amsterdamo valdžios institucijų planus, mokestis už nakvynę 2024-aisiais didės iki 12,5 proc. viešbučio kambario kainos. Be to, mokestis kruizinių laivų keleiviams pakils nuo 8 iki 11 eurų asmeniui. Tikimasi, jog tai kitąmet padidins bendras miesto mokesčių iš turizmo įplaukas iki 65 mln.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė, kad pirmadienį Kyjive rengiamas Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas yra ženklas Maskvai, jog blokas pasiryžęs remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu. „Tai mūsų ryžtingos ir ilgalaikės paramos Ukrainai, kol ji galės laimėti, parodymas. Tai taip pat žinia Rusijai, kad ji neturėtų tikėtis mūsų nuovargio. Mes dar ilgai būsime šalia“, – sakė ji žurnalistams Kyjive.

Ukraina įrodys, kad abejojantieji šalies reformomis jai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) yra neteisūs, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Šį pareiškimą jis paskelbė pirmadienį dalyvaudamas pirmą kartą Kyjive vykstančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. „Lietuva sėkmingai įgyvendino sudėtingą reformų procesą, reikalingą, kad galėtų prisijungti prie ES, nors daug kas sakė, jog tai neįmanoma, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paskelbė, kad bloko užsienio ministrai pirmadienį pirmą kartą susitinka už jo sienų – Ukrainos sostinėje Kyjive. „Šį istorinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą šaukiame Ukrainoje, šalyje kandidatėje ir būsimoje ES narėje. Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, – sakoma J. Borrellio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Šiaulių apygardos teismas „Grigeo Klaipėda“ byloje pirmadienį turėtų skelbti ar kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei Konstitucinį Teismą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį suabejojo, ar Europos Sąjunga artimiausiu metu pradės derybas dėl Ukrainos prisijungimo, sakydamas, kad nerealu pradėti stojimo procesą su šalimi, kurioje vyksta karas. Kalbėdamas valstybiniam radijui V. Orbanas pažymėjo, kad norint priimti naują šalį į bloką, būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas. Pasak jo, Vengrijos atveju Ukrainos siekiui per dvejus metus įstoti į ES pritarti turės parlamentas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pratęsė pabėgėlių iš Ukrainos teisę pasilikti bloke dar vieneriems metams – iki 2025 metų kovo mėnesio, nes Rusijos karas prieš jų šalį tęsiasi. Praėjus kelioms dienoms po Maskvos invazijos 2022 metų vasarį, ES aktyvavo laikinosios apsaugos direktyvą, kad milijonai iš Ukrainos bėgančių žmonių galėtų pasilikti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis spalį vyks į Europos Sąjungos (ES) ir JAV viršūnių susitikimą Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas džiaugiasi spalio 20 d. Baltuosiuose rūmuose vyksiančiu susitikimu su abiem aukščiausiais Europos politikais, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizme dėl pasidalinimo neteisėtai į Bendriją patekusiais migrantais nepakankamai įvertintas Lietuvos ir kitų regiono šalių indėlis, priimant Ukrainos karo pabėgėlius. „Mes turime atsižvelgti į tai, kad mūsų žmonės, mūsų šalis priėmė labai nemažai žmonių iš Ukrainos, bėgančių nuo karo baisumų, iš Baltarusijos, bėgančių nuo režimo baisumo“, – Molėtuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

ES šalis Slovėnija dėl pastaruoju metu smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos stiprina patikras netoli pasienio. Policija kai kuriuose keliuose netoli Kroatijos sienos įrenginėja kontrolės postus, trečiadienį žiniasklaidai Liublianoje sakė vidaus reikalų ministras Bostjanas Poklukaras. Tai nėra stacionari kontrolė pasienio perėjimo punktuose, o priemonė šalies viduje, pridūrė jis. Kaimyninė Kroatija metų pradžioje prisijungė prie Šengeno zonos, kurioje nėra sienų kontrolės.

Briuselis antradienį priims ilgamečių priešininkių Azerbaidžano ir Armėnijos aukšto rango pareigūnus, pranešė Europos Sąjunga. Susitikimas rengiamas po Baku pergalės separatistiniame Kalnų Karabache. Deryboms pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) vyriausiasis patarėjas diplomatijos klausimais Simonas Mordue (Simonas Mordiu), sakė Ch. Michelio atstovė spaudai.

 Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) šalių kolegomis aptars darnų kultūros paveldo valdymą. Kaip pranešė Kultūros ministerija, šie ir kiti klausimai bus aptarti rugsėjo 25–26 dienomis vyksiančiame neformaliame ES kultūros ministrų tarybos susitikime Ispanijoje. Numatytos dvi diskusijos: pirmoji iš jų – apie kultūrą kaip esminę ir visuotinę vertybę, antroji – apie darnų kultūros paveldo valdymą.

Europos Komisija penktadienį pranešė, kad Europos Sąjunga pradės mokėti lėšas Tunisui pagal paktą, kuriuo siekiama sustabdyti neteisėtą migraciją iš šios šalies. Pirmoji 127 mln. eurų išmoka bus išmokėta artimiausiomis dienomis, sakė EK atstovė Ana Pisonero.

Europos Sąjungos turizmo sektorius sparčiai atsigauna po COVID-19 pandemijos – nakvynių viešbučiuose pirmąjį pusmetį praleista daugiau nei per atitinkamą ikipandeminių metų laikotarpį, rodo Eurostato duomenys. ES statistikos agentūra skelbia, jog per pirmus šešis šių metų mėnesius turistai Bendrijos viešojo apgyvendinimo įstaigose praleido 1,19 mlrd. naktų – beveik 11 mln., arba 0,9 proc.

Lietuva – palanki valstybė į Europos Sąjungą (ES) norinčioms žengti Taivano aukštųjų medicinos technologijų įmonėms, teigia salos verslo atstovai, Lietuvą dar vadinantys „vartais į didžiąsias Europos rinkas“. Vilniuje viešinčių Taivano bendrovių vadovų teigimu, partnerystė su Lietuvos akademinėmis institucijomis ir vietinėmis sektoriaus įmonėmis jau plėtojama.

Moldova svarsto galimybę įstoti į Europos Sąjungą be kairiojo Dniestro kranto teritorijos, kurios šiuo metu nekontroliuoja, o po to toliau ieškotų būdų, kaip sureguliuoti Uždniestrės konfliktą.

Pirmadienį Maskva pasmerkė Europos Sąjungos (ES) taikomus apribojimus Rusijos piliečiams atvykti į bloką, įskaitant draudimą įsivežti kai kuriuos asmeninius daiktus, vadino juos „absurdiškais“ ir skirtais pakenkti paprastiems rusams.

Europos Sąjungai (ES) nusprendus steigti naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), Lietuva dalyvauja atrankoje ir turi visus privalumus, kad ši įstaiga įsikurtų Vilniuje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „AMLA įkūrimas Vilniuje siųstų reikšmingą signalą dabartinėje geopolitinėje realybėje ir būtų stiprus pasitikėjimo Lietuva ženklas, simbolizuojantis dar gilesnę integraciją į svarbiausias ES struktūras“, – pranešime sakė ministrė.

„Europos Sąjunga naujajame peržiūrėtame ilgalaikiame biudžete turėtų skirti daugiau pinigų Ukrainai remti ir papildomai padidinti lėšas ES kariniam mobilumui“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Peržiūrėdama 2021–2027 m. ES biudžetą, Europos Komisija birželį pasiūlė 50 milijardų eurų dotacijų ir paskolų Ukrainai, kad Kijevas būtų finansuojamas kovojant su rusijos agresija.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį apkaltino Europos Sąjungą atsitraukiant nuo Turkijos, įstrigus Ankaros pastangoms įstoti į bloką. Turkija sulaukia kritikos dėl demokratijos ir teisinės valstybės.  R. T. Erdoganas užsitikrino Briuselio pažadą atnaujinti dar 2005-aisiais pradėtas narystės derybas mainais į prieštaravimo Švedijos narystei NATO atšaukimą.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad nuo sausio iki rugpjūčio pastebėta daugiau kaip 114 tūkst. neteisėtų migrantų, vykstančių per Viduržemio jūrą į Italiją, t. y. dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį 2022 metais.  Tunisas ir Libija yra pagrindiniai išvykimo taškai migrantams, besiryžtantiems leistis į pavojingą kelionę jūra į Europą.

Europos Sąjungos reguliavimo institucija penktadienį skyrė Kinijos bendrovei „ByteDance“ priklausančiai platformai „TikTok“ 345 mln. eurų baudą už vaikų duomenų apsaugos pažeidimus. Airijos duomenų apsaugos komisija pareiškime nurodė, kad skyrė administracinę baudą už dvejus metus trukusio tyrimo metu nustatytus pažeidimus. Priežiūros institucija suteikė „TikTok“ tris mėnesius suderinti duomenų tvarkymą su jos taisyklėmis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad peržiūrint Europos Sąjungos (ES) fiskalines taisykles ir fiskalinį deficitą apribojant ties 3 proc., investicijos į gynybos pajėgumus galėtų būti vertinamos lanksčiau.  „Peržiūrint ES fiskalines taisykles matome poreikį ir galimybę įvesti protingą ribotos apimties lankstumą investicijoms į gynybinius pajėgumus. Pavyzdžiui, manome, kad tokios investicijos, ypač nesukuriančios tęstinių įsipareigojimų, galėtų būti lanksčiau vertinamos 3 proc.

Europos Sąjunga panaikino sankcijas trims Rusijos verslininkams dėl jų vaidmens Maskvos įsiveržime į Ukrainą ir atnaujino platesnį priemonių paketą, trečiadienį pranešė pareigūnai. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, 27 valstybių blokas į savo juodąjį sąrašą įtraukė apie 1,6 tūkst.

Lietuva už 7,5 mln. Europos Sąjungos (ES) lėšų atnaujino kibernetinės saugos techninę įrangą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Įgyvendinus projektą „Saugiojo tinklo ir kibernetinių atakų prevencijos sistemos sukūrimas“ buvo atnaujinti Saugiojo tinklo elementai, leidžiantys apdoroti didesnius Saugiuoju tinklu perduodamų duomenų srautus. Tai užtikrina valstybės atsparumą didesnėms paskirstyto atsisakymo aptarnauti (angl.

Pekinas ketvirtadienį įspėjo, kad Europos Sąjungos tyrimas dėl Kinijos valstybės subsidijų elektromobiliams neigiamai paveiks bloko ir Kinijos prekybinius santykius. „Kinija mano, kad ES pasiūlytomis tiriamosiomis priemonėmis siekiama apsaugoti jos pačios (ES) pramonę „sąžiningos konkurencijos“ vardu (...) ir [kad tai] neigiamai paveiks Kinijos ir ES ekonominius ir prekybinius santykius“, – sakoma Kinijos prekybos ministerijos pareiškime.

Su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda trečiadienį susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia spartesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) siekį. „Turime bendrai siekti, kad Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau“, – šalies vadovas cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi greitai pasirengti priimti naujas nares, pavyzdžiui, Ukrainą, nelaukdama, kol bus pakeistos jos pačios steigimo sutartys.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Ukraina padarė didelę pažangą siekdama narystės Europos Sąjungoje. „Ukrainos ateitis yra mūsų Sąjungoje“, – sakė ji savo metiniame pranešime iš Strasbūro. Prieš metus Ukraina gavo ES kandidatės statusą ir tikisi šiais metais pradėti oficialias derybas dėl to, ką reikia padaryti, kad jos narystė būtų patvirtinta.

Čekija pirmąjį pusmetį padidino rusiškosios dalį visame savo naftos importe, nepaisant Europos Sąjungos taikomų ribojimų, o šešėlis dėl to krenta ant perdirbimo pajėgumų šioje šalyse turinčio Lenkijos koncerno „Orlen“. Valstybinė magistralinių naftotiekių operatorė „Mero“ paskelbė, jog šalies naftos importo iš Rusijos vamzdynu „Družba“ dalis pirmąjį pusmetį sudarė maždaug 65 proc., o prieš metus ji buvo 56 procentai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga siekia sąžiningo ir teisingo perėjimo prie neutralumo anglies dioksido išmetimo atžvilgiu, derindama kovą su klimato kaita su verslo ir ūkininkų interesais. Briuselis rems Europos pramonę, sakė U. von der Leyen savo metiniame pranešime iš Strasbūro ir pridūrė, kad blokas paspartins leidimų vėjo jėgainėms išdavimą.

Europos Sąjunga pirmadienį įspėjo Rusiją, kad Kremliaus aneksuotose Ukrainos teritorijose rinkimus organizavę asmenys neišvengs pasekmių. Sekmadienį Maskva pareiškė, kad partija „Vieningoji Rusija“, kuri tvirtai remia prezidentą Vladimirą Putiną, laimėjo vietos rinkimus Rusijos okupuotose teritorijose. „Griežtai atmetame šį tolesnį bergždžią Rusijos bandymą įteisinti ar normalizuoti savo neteisėtą karinę kontrolę ir bandymą aneksuoti dalį Ukrainos teritorijos“, – pareiškė 27 šalių blokas.

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais aptarti aktualiausių ES užsienio politikos klausimų, skelbia Užsienio reikalų ministerija (URM).  Išreiškęs paramą Ispanijos pirmininkavimo ES Tarybai bendram siekiui stiprinti ES vienybę didėjančios geopolitinės įtampos kontekste, ministras G. Landsbergis pabrėžė, kad tik galutinė Ukrainos pergalė prieš Rusijos agresiją užti...

Platus valstybių aljansas šeštadienį pristatė plataus užmojo planus sukurti šiuolaikinį Prieskonių kelią, jungiantį Europą, Artimuosius Rytus ir Indiją, ir taip paskatinti prekybos ryšius, kurie gali turėti platų geopolitinį poveikį.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, buvo didžiausias Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika per ketvirtį augo 2,9 proc., toliau rikiavosi Slovėnija (1,4 proc.) ir Graikija (1,3 proc.). Latvijoje BVP per ketvirtį smuko 0,3 proc., o Estijoje – 0,2 procento. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 1 proc., Latvijoje – smuko 0,1 proc.

Europos Sąjungos plėtros komisaras Oliveris Varhelyi trečiadienį Turkijai liepė išspręsti demokratijos ir teisinės valstybės klausimus, jei ji nori padidinti savo galimybes įstoti į Bendriją. Ankara tikisi sulaukti pažado iš Briuselio dėl galimybės atnaujinti derybas dėl narystės ES mainais į Švedijos siekio prisijungti prie NATO blokavimo atšaukimą.

Europos Komisijos (EK) nariui Virginijui Sinkevičiui viešai sukritikavus Europos Sąjungos žemės ūkio (ES) politikos įgyvendinimą Lietuvoje, ministras Kęstutis Navickas oficialiai kreipėsi į komisarą prašydamas paaiškinti ir patikslinti kai kuriuos teiginius.   „Jūsų interviu sukėlė klaidingas interpretacijas, todėl prašome jūsų patikslinti išsakytus teiginius“, – V. Sinkevičiui adresuotame kreipimesi teigia K. Navickas.

Europos Sąjungos teismas antradienį pasmerkė Bulgariją dėl atsisakymo pripažinti vienos lesbiečių poros santuoką. Darina Koilova ir Lili Babulkova, kurios susituokė 2016 metais Jungtinėje Karalystėje, teigė, kad dėl Bulgarijos įstatymų, kuriais tos pačios lyties asmenų santuokos nepripažįstamos, neturėjo tokios pačios teisinės apsaugos kaip kitos susituokusios poros.

 2023-ieji greičiausiai bus karščiausi metai žmonijos istorijoje, o Šiaurės pusrutulio vasaros temperatūra buvo aukščiausia per visą istoriją, trečiadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėjimo agentūra. Pastaruosius tris mėnesius Azijai, Afrikai, Europai ir Šiaurės Amerikai teko kęsti karščio bangas, sausras ir gamtinius gaisrus, o tai labai smarkiai paveikė ekonomikas, ekosistemas ir žmonių sveikatą.

Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ pranešė nuo rugsėjo 6-osios stabdabti sėklų importą iš Europos Sąjungos valstybių, nes jos į Rusiją atgabenamos „kenkėjais užkrėstos“. „Rosselchoznadzor“ tvirtina dviejų rūšių kenkėjų, įvardintų kaip „Cuscuta spp.“ ir „Solanum triflorum“, nustačiusi iš Estijos, Nyderlandų ir Izraelio importuotose sėklose.