erkės

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, praėjusiais metais pateikė skaičius, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu išliko stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.).  Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.

Sudėtingesnė Laimo ligos stadija vadinama neuroborelioze. Kai kuriais atvejais borelijos, Laimo ligos nešiotojos, nukeliauja į smegenis ir gali negrįžtamai pažeisti žmogaus nervų sistemą. „Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. Laimo ligos atvejų. Europoje antra dažniausia šios ligos išraiška dar vadinama neuroborelioze. Ji laikoma kritine liga, kadangi pažeidžia žmogaus nervinę sistemą.

Šiemet ypač aktyvios erkės, išbuvusios budrios bemaž visą šiltą žiemą, yra išbadėjusios, todėl ieško miške, parkuose, pievose poilsiaujančių, sportuojančių žmonių bei gyvūnų, kad galėtų pasimaitinti. Šie maži parazitai gali lemti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Vis dėlto nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pernai metų vasarą ir žadėjo, kad šiemet vakcinų nuo šios ligos klausimas bus išspręstas, pažadai kol kas yra įstrigę vietoje. Erkinio encefalito virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos.

Dėl buvusios šiltos žiemos Lietuvoje pastebimas spartus erkių skaičiaus augimas, o kartu su jomis daugėja ir jų platinamų ligų atvejų. Specialistai ragina lietuvius vasarą išlikti itin budriems. Negana to, pasirodo, kad automobilyje atsidūrusi erkė vos per valandą gali iš bagažinės atropoti iki vairuotojo.

Erkės – 0,5-15 mm dydžio parazitai, kurie veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose. Šie nariuotakojai išsirita iš kiaušinėlių pavasarį ir kad išaugtų į kitą stadiją ir dėtų kiaušinėlius, privalo maitintis krauju.  Taip siekdamos išgyventi erkės prisitvirtina prie praeinančių gyvūnų ar žmonių odos. Jos taip pat gali prisitvirtinti prie drabužių, o vėliau nuropojusios įsisiurbti į odą ir jei yra infekuotos, perduoti infekcijas žmogui.

Lietuvoje sparčiai daugėja erkių ir užsikrėtimų jų platinamomis ligomis. Užsikrėtus erkių pernešomis ligomis, gali ilgam sutrikti žmogaus darbingumas, o taip pat ir atsirasti neįgalumas. Negana to, tyrinėtojai skelbia apie dar vieną pavojingą naujos erkių rūšies atsiradimą Lietuvoje. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, biologas Algimantas Paulauskas, be visiems gerai žinomos miškinės erkės (lot.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga – kasmet suserga apie 3 tūkstančius žmonių. Paprastai pirmieji šių ligų atvejai nustatomi balandį. Šiemet dėl neįprastai šilto oro erkės buvo aktyvios ir žiemą, tad ir susirgti jų platinamomis ligomis sąlygos buvo palankios beveik visus metus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, trejus metus iš eilės erkiniu encefalitu (EE) dažniau užsikrečia vyrai nei moterys. Pernai iš 711 užsikrėtusiųjų 404 buvo vyrai, 2018 m. iš 384 užsikrėtusiųjų – 204 vyrai, 2017 m. iš 474 – 265. 2019 m. didžiausi sergamumo EE rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.

Erkės dažniausiai gyvena žolėtose ir miškingose ​​vietose visame pasaulyje. Nors ir ne visos erkės perneša užkratus ir platina ligas, dėl kurių žmonės ar gyvūnai suserga, tačiau užsikrėsti tikimybė išlieka.

Daugelis žmonių jau pastebėjo – šiemet erkės labai aktyvios. Pabuvus gamtoje ir net kieme, kur aukšta žolė, šių kraujasiurbių parsineša ne tik žmonės, bet ir jų augintiniai. Didesnis erkių aktyvumas siejamas su šilta žiema. Specialistai perspėja, jog norint išvengti šių gyvių platinamų ligų – erkinio encefalito ir Laimo ligos, apsauga reikia pasirūpinti jau dabar. Ypač tiems, kurie daugiau laiko praleidžia gamtoje.

Subačiuje, Kupiškio rajone, gyvenantis Eimantas Gudonis (32), pajutęs peršalimui būdingus simptomus, net nebūtų pagalvojęs, kad jį užklupo itin klastinga liga. Tačiau nepadėjus nei vieniems vaistams, po ilgų ieškojimų pagaliau pavyko atrasti tikrąją priežastį. Eimantui medikai diagnozavo erkinį encefalitą, nuo šios ligos vyras buvo skiepytas net tris kartus. Prieš keletą metų, likus porai savaičių iki Kalėdų, Eimantui pasireiškė peršalimui būdingi simptomai, pakilo temperatūra.

Erkių sezonas prasideda ankstyvą pavasarį, kai oro temperatūra sušyla iki 5–8 laipsnių, o baigiasi vėlyvą rudenį. Įsisiurbia jos nepastebėtai, o pasekmės gali baigtis labai liūdnai – paralyžiumi, kurtumu ir net mirtimi. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir ką daryti, jeigu jos vis dėlto įsisiurbia? Galima sakyti, kad nepavojingos erkės tik šaltuoju metų laiku. Maitintis jos pradeda vos nutirpus sniegui ir itin aktyvios išlieka visą pavasarį iki visiškai sužaliuojant augmenijai ir sužydint augalams.

Šį pavasarį šalį užklupus pandemijai, daugelis kitų pavojų, galinčių turėti reikšmingų neigiamų pasekmių sveikatai, pateko į antrą planą. Gydytojai ir vaistininkai pastebi, kad svarbiausiu išlieka noras apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau į vaistines jau pradėjo plūsti sunerimę žmonės, grįžę iš pasivaikščiojimo miške ar parke ir prašantys patarimo, kaip išsitraukti įsisiurbusią erkę ir apsisaugoti nuo jų.  „Šylant orams, bunda ir vieni pavojingiausių kraujasiurbių – erkės.

Atėjus pavasariui ir žmonėms norint vis daugiau laiko praleisti lauke, erkės ėmė kelti didelę grėsmę ne tik augintiniams, bet ir žmonėms.  Su erkių grėsme neseniai susidūrė ir atlikėja Mia Pilibaitytė. Jos augintinis – Jorkšyro terjeras –  į namus  atnešė net 7 erkes. Moteris pasakojo, kad savo Jorkšyro terjero veislės augintinį nuolat prižiūri nuo erkių: „Aš savo augintinį visuomet saugau nuo erkių. Nevaikštinėjame ten, kur jų galima būtų daug rasti.

Praėjusią savaitę Pajūrio regioninio parko atstovams paskelbus nuotraukas, kuriose matyti po pasivaikščiojimo prie Plazės ežero užfiksuotas prilipusių erkių būrys, poilsiautojai gamtoje yra įspėjami – erkės praėjusią žiemąnė neužmigo, tad būtina saugotis. Tačiau erkių knibžda ir miestuose. Kokią žalą jos daro? „Šiemet yra registruoti pirmieji erkinio encefalito atvejai. Tačiau Klaipėdos regiono kol kas tai nepalietė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį užregistruoti 166 susirgimai Laimo liga ir tai 66 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu,  kuomet nustatyta 100 susirgimo atvejų. Jau šiais metais Laimo ligos atvejų užregistruota visose Lietuvos apskrityse. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo Tauragės (13,1 atv. /100 tūks.gyv.), Utenos (8,8 atv. /100 tūks.gyv.), Telšių (8,4 atv./100 tūkst gyv.) apskrityse.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir aukų tykančios erkės. Biologas Erlandas Paplauskis po pasivaikščiojimo Gargždų karjere užfiksavo erkėmis aplipusias kojas. Pasak jo, per valandą laiko kojas aplipo šimtai erkių. Šaltos žiemos šiemet nebuvo, todėl erkės neįšalo ir ištisomis kolonijomis jos eina ieškoti aukų. „Žiemos nebuvo, todėl nieko kito tikėtis nereikia. Šiemet nei viena erkė neįšalo, todėl jų šiemet yra kur kas daugiau nei buvo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad siekiant valdyti grėsmes dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo, raginama apskritai vengti bet kokio išėjimo iš namų, jei nėra būtinybės, o lankantis parkuose laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo. Dalis gyventojų pasivaikščiojimui renkasi nuošalesnes erdves: miškus, sodus ar pievas prie namų, tačiau NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad gamtoje svarbu saugotis pavojingas ligas platinančių voragyvių – erkių.

Po rekordiškai šiltos žiemos sulaukus pirmųjų kalendorinio pavasario dienų, į veterinarijos klinikas suplūsta minios šunų šeimininkų – sako jau pavasaris, reikia pasirūpinti apsauga nuo erkių. „Bet realybėje erkių pernašamas ligas šiais metais diagnozavome jau žiemos viduryje, tad prisirišti prie kalendoriaus nebeverta, o saugoti savo augintinius nuo erkių derėtų visus metus“ – pabrėžia DR Leo veterinarijos gydytoja Urtė B. Liutkevičiūtė.

Kaip niekada ankstyvas pavasaris išjudino praalkusias erkes. Specialistai įspėja – kol kas itin aktyvi viena, ir labiau gyvūnams, o ne žmogui, pavojinga voragyvių rūšis. Tačiau budrūs turi išlikti ir žmonės, mat didesnė dalis erkių šiemet ir iš viso nemiegojo. Tad išėję pasigrožėti sprogstančiais kačiukais, ar mėlynuojančiomis žibuoklėmis, nepamirškime ir apsaugos priemonių. Pastarosiomis dienomis vaizdų su aukų laukiančiomis erkėmis vis daugiau.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2020 m. sausį Lietuvoje registruota 52 proc. daugiau Laimo ligos atvejų nei prieš metus, o draudikų statistika rodo, jog didžiausia erkių platinamų ligų rizika yra Panevėžio ir Vilniaus apskrityse. Tuo tarpu Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) dar gruodį paskelbė, kad sergamumas erkiniu encefalitu Lietuvoje lieka didžiausias Europos Sąjungoje (ES), rašoma pranešime spaudai.

Nors teigiama, kad erkės bunda ir darosi aktyvios kovo mėnesį, tačiau žiemos nebūvimas ir malonūs pavasariški orai įtakojo tai, kad jau dabar galima rasti daugybę šių gyvių. Dalinamės rokiškietės, Vilijos Guzaitės-Kundelės nuotrauka. Po pasivaikščiojimo su šunimis rokiškietė namo parsinešė dešimtis erkių: „Vasario 18 d., kaip ir žiema, kątik grįžom su šuniukais iš pasivaikščiojimo ir va kiek grožybių parsinešėm..." – savo feisbuko paskyroje rašė mergina.

Šilta žiema jau spėjo pateikti ne vieną siurprizą – viduržiemy pražydo pavasariniai augalai, iš medžių varvinama sula, pastebėti jau grįžę paukščiai. Vis dėlto tokie pavasario ženklai kaip reikiant kelia nerimo epidemiologams – erkės taip ir neužmigo, taigi pailgėjęs jų aktyvumo sezonas atveria duris ir didesnei užsikrėtimo galimybei. Nuotraukomis su ant delno lipančia erke sausio mėnesį jau spėjo pasidalinti ir internautai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, rekomenduojama nedelsti ir pasiskiepyti nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE). Lietuva – endeminė erkių platinamų ligų šalis Erkės išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, todėl užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visose šalies apskrityse.

Sveikatos specialistai įspėja – šilta žiema visų erkių neužmigdė, todėl pavojinga sveikatai liga apsikrėtusį parazitą gamtoje galime sutikti ir dabar – sausį. Prailgėjus erkių platinamų ligų sezonui, gyventojai raginami būti dar budresniais. O budrumą, pasak specialistų, lietuviai praradę – pernai sergančiųjų erkinių encefalitu buvo kone dvigubai daugiau nei užpernai. Mirusiųjų nuo pavojingos infekcijos taip pat ir du, ir net ris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Nors patalynės blakės paprastai neskleidžia infekcinių ligų, jos vis dėlto gali kelti nemalonumų ir net kai kurių sveikatos problemų. Tai gali būti ir fizinės reakcijos, pavyzdžiui, bėrimai ir alergijos, o taip pat ir psichologinės problemos – nerimas, stresas ir nemiga. Šių priežasčių tikrai užtenka, kad šiuos nekviestus svečius iš savo namų norėtumėte išprašyti. „Bright Side“ siūlo būdą šių parazitų užkratą aptikti dar prieš jam pradedant sklisti – taip bus lengviau.

Vyraujant rudeniškiems, vėsiems ir lietingiems orams, daug kas galvoja, jog žolėje tykančios erkės nebekelia pavojaus. Dažnas žmogus, nors ir yra susipažinęs su šių voragyvių platinamomis ligomis, nesusimąsto, kad tos pačios grėsmės aktualios ir šaltuoju sezonu. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje šiemet užfiksuota 528 erkinio encefalito atvejai, iš kurių 6 baigėsi mirtimi, o Laimo ligos – net 2438 atvejai.

Nuo erkinio encefalito pastarosiomis dienomis mirė dar du žmonės – Panevėžio miesto ir Šiaulių rajono gyventojai. Apie tai BNS patvirtino Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovas Zigmas Nagys. Iš viso šiemet nuo erkinio encefalito mirė šeši gyventojai. Dauguma šios ligos aukų – pensinio amžiaus žmonės, jie nebuvo paskiepyti nuo erkinio encefalito. „Mirusiųjų amžiaus vidurkis – 72 metai“, – teigė Z. Nagys.

Prasidėjus spalio mėnesiui, vis dar daug lietuvių nemažai laiko praleidžia gamtoje. O būtent čia nemiega ir erkės. Nors medikai nenustoja kartoti, kaip svarbu stebėti erkės įsisiurbtą vietą, Lietuvoje Laimo liga per šiuos devynis mėnesius susirgo beveik 2,5 tūkst. žmonių. Kaip pasireiškia Laimo liga, kaip ją teisingai atpažinti ir kada vertėtų kreiptis į specialistus, komentuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė, daktarė Milda Žygutienė.

Nuo erkinio encefalito mirė 78 metų kaunietė, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Pranešime teigiama, kad moteris erkės įsisiurbimo nepastebėjo, skiepyta nuo erkinio encefalito nebuvo. Lietuvoje šiais metais registruotas ketvirtas mirties nuo erkinio encefalito atvejis ir antras Kaune. Rugsėjį nuo šios ligos Kaune mirė 56 metų moteris.

Grėsmingasis erkinis encefalitas nusinešė dar vieną, šiemet jau trečią gyvybę – Kaune mirė 56-erių moteris. Medikams ne iš karto pavyko nustatyti, kad tai encefalitas. Mat pacientė nė nežinojo, kad buvo įsisiurbusi erkė, tad ligos simptomus galėjo pajusti gerokai per vėlai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai įspėja – segančiųjų mirtį sėjančia liga daugėja. Ir skirtingai nei ankstesniais metais erkinis encefalitas smogia net ir kūdikiams.

Žinant, kad bent kartą per metus grybauti išsiruošia kas antras Lietuvos gyventojas, o grybai šalies miškuose ėmė masiškai dygti tik vasaros pabaigoje, draudikai perspėja dėl erkių keliamo pavojaus.

Vilniaus Vingio parke įrengta dešimt erkių gaudyklių. Taip sostinės valdžia tikisi sumažinti vilniečiams pavojų nuo ligas platinančių kenkėjų bent viešosiose miesto erdvėse. Užkrečiamųjų ligų ir Aids centro specialistai tikina, kad būdo išnaikinti erkes nėra ir priduria, kad šiuo metu sergamumas erkiniu encefalitu – didžiausias visoje Europoje. Vilniaus Vingio parke verda gyvenimas. Jaunos mamytės tingiai supuoja vaikiškus vežimėlius, jaunuoliai ilsisi prisėdę ant žolės.

Nors dienos trumpėja ir kalendorinis ruduo visai ant nosies, specialistai primena, kad erkių sezonas tęsiasi iki vėlyvo rudens. Jei liepą fiksuoti pirmi susirgimai, įsivažiavus uogavimo, grybavimo sezonui, žymiai daugiau erkių „aukų“ gydytojų kabinetus užplūsta jau rugsėjį, spalį. Šiemet erkinis encefalitas jau nusinešė dviejų žmonių gyvybes, tad keliaujančius į miškus ar pramogaujančius gryname ore specialistai įspėja išlikti budriais, pasirūpinti tinkama apranga ir apsauga.

Vasaros sezonui pasiekus piką, Lietuvos pajūrį užgulė ne tik minios poilsiautojų, bet ir gausybė erkių. Savaitę pagrindiniuose šalies kurortuose atlikę erkių aktyvumo ir gausos stebėjimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai sako, kad erkinį encefalitą nešiojančių kraujasiurbių gausiai aptikę visose tirtose vietose. „Nidoje prie Tomo Mano muziejaus, Juodkartėje Raganų kalne. Palangoje botanikos parke ir Šventojoje, šalia poilsiui skirtų namelių.

Nors dažniausiai kalbant apie erkes įspėjama apie dvi jų platinamas pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą, specialistai primena, jog erkės gali būti ir kitų pavojingų infekcijų nešiotojos. Anaplazmozė, babeziozė, vadinamoji „katės įdrėskimo liga“ – apie tokias erkių platinamas ligas girdėjęs retas. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) entomologė Milda Žygutienė patvirtina, kad šiaip jos nėra registruojamos, pavienius atvejus nebent užfiksuoja gydytojai.

Į Lietuvos pajūrio kurortus atvykę poilsiautojai laisvalaikį leidžia ne tik paplūdimiuose, bet ir čia esančiuose parkuose, pušynuose, pažintiniuose takuose, žaidimo aikštelėse ir kitose rekreacinėse teritorijose, todėl kiekvienam, esančiam šalies teritorijoje, labai svarbu žinoti, ar yra tikimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.

Siekdami nustatyti erkių paplitimą poilsiautojų labiausiai lankomose vietovėse, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai š. m. liepos 18–25 d. atliko erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Nidoje (prie Thomo Manno memorialinio muziejaus), Juodkrantėje (Raganų kalne), Palangoje (Palangos botanikos parke) ir Šventojoje (šalia poilsiui skirtų namelių). Į Lietuvos pajūrio kurortus atvykę poilsiautojai laisvalaikį leidžia ne ...

Nors įprasta sakyti, kad gyvename Dievo užantyje, kurio negriauna nei uraganai, nei tornadai, tame užantyje knibžda milijonai erkių, žmonių gyvenimus griaunančių ne ką mažiau. Šiemet erkinis encefalitas pakirto jau 200 lietuvių, gerokai daugiau nei pernai. Kartais net nebūtina, kad gyvis įsisiurbtų – žmogui užtenka paragauti nevirinto pieno ir ligoninės palata – garantuota.

Šią vasarą suaktyvėjusių erkių išpuoliai neramina ne tik Lietuvos gyventojus. Švedijos medikai perspėja, kad erkinis encefalitas nėra vienintelė šių nariuotakojų keliama grėsmė – kaimyninėje šalyje užfiksuotas ir neįprastas žmonėms susirgimas. „Ši liga yra vadinama babeziozė ar piroplazmozė“, – „Aftonbladet“ cituojama tyrimo autorė Anna Omazic. Daugelis gali būti girdėję apie erkių platinamas ligas boreliozę (Laimo liga) ar encefalitą – tai dažniausi susirgimai, diagnozuojami įsisiurbus erkei.

Vilniaus miesto savivaldybė keturiuose mieste esančiuose parkuose rugpjūčio pabaigoje ketina pastatyti erkių gaudykles. „Tai nieko stebuklingo. Tai sauso ledo pagrindu veikianti dėžė, kurioje įmontuotas šaltas ledas. Veikimo principas – paprastas: ledas tirpdamas yra traukos centras erkėms, jos labai aktyviai į jas lenda“, – teigė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Gerai žinomą posakį „Bijai vilko, neik į mišką“ šiandien tiktų perfrazuoti taip: „Bijai erkių, neik į mišką“. Ir ne tik į mišką – šių visam gyvenimui sužaloti galinčių parazitų apstu miestų parkuose, sodybose, šalia daugiabučio nenupjautoje žolėje.  Vienas iš erkinio encefalito diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje prof. Alvydas Laiškonis įspėja, jog būtent šis mažas parazitas, o ne gyvatės ar vilkai nusineša daugiausiai gyvybių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento specialistai atkreipia dėmesį, kad per pirmąjį šių metų pusmetį registruota gerokai daugiau erkių pernešamų ligų, negu praėjusiais metais tuo pačiu metu. Sergamumas erkiniu encefalitu Kauno apskrityje padidėjo dvigubai (nuo 0,25 iki 0,52 atv. 10 000 gyventojų), Laimo ligos sergamumo rodiklis išaugo nuo 2,06 iki 2,44 atv. 10 000 gyventojų (18 proc.

Per mėnesį dėl mirtį sėjančio erkinio encefalito į ligos patalą Lietuvoje jau atgulė septyni žmonės. Visi jie, kaip sako gydytojai, buvo nepasiskiepiję. Per metus nuo erkinio encefalito kenčia apie keturis šimtus žmonių, vienas arba du žmonės miršta, o nuo Laimo ligos – tūkstančiai. Medikai ragina tai daryti kuo skubiau, mat nebūtina eiti į mišką, užtenka išeiti prie daugiabučio ar kaime į kiemą, ir namo galime parsinešti erkę, kuri gali susargdinti nepagydomai.

Vasaros metu dažnai laiką leidžiame lauke, gamtoje. Tai reiškia, kad padidėja rizika namo parsivežti kenkėją. Dažniausiai – tai būna erkės, kurios sukelia erkinį encefalitą. Nuo šios ligos šiemet jau mirė vienas žmogus. Apie erkinio encefalito grėsmę ir galimas pasėkmes žmogui tv3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir infektologas Arvydas Amrozaitis. Pastarosiomis dienomis girdime baisius dalykus. Sakoma, kad vienas žmogus jau mirė nuo erkinio encefalito, o kitas kovoja dėl gyvybės.

Erkinis encefalitas pasiglemžė pirmą šių metų auką. Nuo šios klastingos ligos Šiaulių apskrityje mirė aštuoniasdešimties metų sulaukęs vyriškis. Nuo erkinio encefalito Šiaulių Respublikinėje ligoninėje mirė vyras. Aštuoniasdešimties metų sulaukęs vyriškis į Šiaulius buvo pervežtas iš Radviliškio ligoninės. Penkias paras gydytas vyras ligos neįveikė, tad artimuosius sukrėtė itin skausminga žinia apie paciento netektį. „Svarbiausia žinia tokia – erkinis encefalitas yra sunki liga.

Pirmą kartą šiemet nuo erkinio encefalito Šiauliuose mirė vyras, antradienį pranešė Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC). Vyras prieš mirtį penkias paras buvo gydomas ligoninėje. Pernai nuo erkinio encefalito mirė du žmonės. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį erkiniu encefalitu susirgo virš 90 asmenų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo registruotas 61 ligos atvejis. ULAC medikai primena, kad jei įsisiurbė erkė, ją ištraukti galima paprasčiausiu pincetu.

Vasara įpusėja, o su ja ir sudėtingos ligos, platinamos įvairiausių gyvių. Garsi laidų vedėja, žinoma moteris Renata Šakalytė-Jakovleva ryžosi papasakoti apie tai, kaip jai įsisiurbė erkė, nors ji nė nebuvo miške.  „Vasara dar tik įpusėjo. Bus dienų, kai vyksit į gamtą, o gal net gyvenat gamtoje. Tai žinokit, kad gamta – visų namai. Net erkių. Vos prieš mėnesį tokia gražuolė įsisegė į mano minkštą šoną. Pirmą kartą gyvenime! Ne kažkur miško glūdumoj, o savam darže.