erkės

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje plačiau papasakojo apie erkinį encefalitą ir jo galimas pasekmes. Pasak gydytojo, žmonės gali užsikrėsti ne tik įsisiurbus erkei, bet ir gerdami nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai yra reti. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes.

Prasidėjus vasaros sezonui, naujienų portalas tv3.lt kviečia elgtis atsakingai ir, ištikus bėdai, padėti šalia esančiam žmogui. Tiksli informacija, kaip elgtis, jeigu įsisiurbė erkė. Į vasarą žengiame su straipsnių ciklu, kuriame su skaitytojais dalinsimės patarimais, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Žinia, vasarą padažnėja nelaimingų atsitikimų, o pramogos gamtoje, lauke arba miške neretai baigiasi traumomis arba nelaimingais atsitikimais.

Dėl pratybų metu įkandusios erkės susirgęs karys savanoris bylinėjasi su kariuomene. Bylos duomenimis, dalį darbingumo praradęs vyras prašo iš Lietuvos kariuomenės priteisti 1 tūkst. eurų būsimų gydymo išlaidų ir 70 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sutrikdymo, patirto kario savanorio tarnybos metu. Ieškovas nurodė, kad jis 2015 metais sudarė kario savanorio tarnybos sutartį ir pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais sausio–gegužės mėnesiais iš viso Lietuvoje buvo 245 Laimo liga užsikrėtusieji asmenys. Užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu skaičiai mažesni – iš viso 33 atvejai. Pernai (2018 m.) Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito ir 2293 Laimo ligos atvejai. Specialistai įspėja, kad vis šylant klimatui erkių aktyvumas ir susirgimas erkių plintančiomis ligomis kiekvienais metais vis auga ir ragina keliaujant į gamtą neprarasti budrumo.

Vasarą stengiamės kuo dažniau ištrūkti į gamtą ir pasidžiaugti jos teikiama ramybe bei malonumais, tačiau čia slypi ir dideli pavojai – erkės bei viena iš jų platinamų ligų – erkinis encefalitas. Ši viruso sukeliama liga pavojinga tuo, kad negali būti neutralizuojama jokiais vaistais ir vienintelė efektyvi apsaugos priemonė – skiepai.

Atšilus orams vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, todėl didėja tikimybė užropoti ir įsisegti ligas platinančioms erkėms. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Panevėžio departamentas primena, kad aktyviausios erkės būna pavasarį, anksti ryte ir vakare, kai naktį ir dieną temperatūra lauke siekia daugiau kaip +5 ºC. Praėjusiais metais Lietuvoje registruota 40 erkinio encefalito ir 230 Laimo ligos atvejų NVSC Panevėžio departamento duomen...

Prasidėjus šiltajam metų sezonui žmonės, ypač auginantys keturkojus šeimos narius, stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gryname ore – miškuose, parkuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Tačiau gamtoje pramogauti mėgstantys žmonės vis dar retai susimąsto, kad lauke tyko gyvybei grėsmę keliantys parazitai. Apie erkių ir blusų platinamas pavojingas ligas pastaruoju metu kalbama nemažai, tačiau šunų, kačių ir jų šeimininkų sveikatai didelę grėsmę kelia ir parazitai.

Medikai jau skaičiuoja erkiniu encefalitu užsikrėtusius ligonius. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pirmas šios sunkios erkių platinamos ligos atvejis šiemet užregistruotas balandžio viduryje. Iš viso šiemet Lietuvoje EE susirgo septyni asmenys nuo 35 iki 73 m. amžiaus. Užsikrėtusiųjų yra Vilniaus, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kauno rajonuose, Palangoje. Pernai didžiausias sergamumas EE registruotas Utenos apskrityje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad pavasarį prasideda pirmasis erkių aktyvumo pakilimas. Svarbu žinoti, kad jeigu nuo erkinio encefalito galima apsisaugoti skiepais, nuo Laimo ligos nėra nei skiepų, nei vaistų. Kitaip tariant, jeigu ant kūno pamatote paraudusią dėmę, kaip matote nuotraukoje, skubėkite kreiptis į medikus. Būtent taip atrodo tipinis Laimo ligos sukeltas bėrimas ant odos.

Vilnietė Vijolė, nusprendusi nueiti į mišką, patyrė kvapą gniaužiantį išbandymą. Pasivaikščiojusi aikštelėse, kur didesnė žolė, ji pastebėjo, kad prie jos ir sūnaus drabužių ima kibti erkės.  Surinko 118 erkių  Dabar ji sako nebenorėsianti net pažiūrėti į miško pusę, nes vienu pasivaikščiojimu ji su sūnumi prisirinko 118 erkių. Ji pasakoja, kad laimėjo sūnus, mat prie jo drabužių prikibo 93, o prie jos – 25 erkės.

Atšilus orams į dienos šviesą jau pradėjo lįsti pirmosios erkės. Pasirodo, saugių vietų, kuriose galima išvengti susidūrimo su erkėmis, šalyje praktiškai nebeliko. Jos tyko visur. Erkinio encefalito ir laimo ligos atvejų kasmet vis daugėja, tad medikai įspėja gyventojus saugotis. Pasirodo, apsikrėsti mirtį galinčiu sukelti virusu įmanoma net paragavus nepasterizuoto ožkos pieno.

Už lango dar sniegas ir ledas, tačiau pats laikas imtis apsaugos prieš erkinį encifalitą. Specialistai sako, kad vienintelė apsauga nuo mirtį sėjančio viruso – skiepai. Tam, kad taptume atsparūs šiam virusui, turime pasiskiepyti trimIs dozėmis, tad tai užtrunka ne vieną mėnesį. Prie miško esančioje draugo sodyboje Algimantas talkininkauja drąsiai ne tik todėl, kad žiema ir erkės nebaisios, bet ir todėl, kad jis jų tiesiog nebijo. Nors traukė iš kūno jas ne kartą, ypač tada, kai dirbo eiguliu.

Saulėti ir šilti rudens orai skatina daugiau laiko praleisti ten, kur erkės yra aktyvios – parkuose, soduose, miškuose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač dėmesingi turėtų būti tie gamtos mylėtojai, kurie nėra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito. Galimos erkinio encefalito pasekmės Erkinis encefalitas yra centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas.

Nors rudenį jau atšalo orai, vis dėlto grybavimo sezonas ir toliau aktyviai tęsiasi. Tačiau ar tokiu metu vertėtų vis dar nerimauti dėl miškuose tykančių erkių, atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Paprastai yra pastebima, kad antroji erkių banga prasideda būtent rudenį.

Ne paslaptis, kad viešasis transportas nėra itin švari vieta, tačiau žmonės dažniausiai nesitiki autobuse, ar troleibuse išvysti akivaizdžių nešvaros įrodymų. Viena moteris keliaudama autobusu pastebėjo tai, ko nepamirš niekada gyvenime. Filadelfijoje gyvenanti Crystal Lopez sėdėjo autobuse, kai pajuto keistą niežėjimą ir gėlimą vienoje rankoje. Pasižiūrėjusi ji pamatė, kad ant autobuso sėdynės ropojo tūkstančiai lovos erkių.

Pradėję dygti grybai į miškus vilioja vis daugiau gyventojų. Prasidėjus grybavimo sezonui kelis kartus išauga pranešimų apie erkių įkandimus ir jų sukeltus susirgimus.  Specialistai atkreipia dėmesį, kad visa Lietuvos teritorija yra endeminė, o tai reiškia, jog užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima visur. Todėl išsiruošus grybauti ir uogauti reikia tinkamai tam pasiruošti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė atkreipia dėmesį, kad erkės – antrasis žmonių užkrečiamųjų ligų platintojas po uodų pasaulyje. Kiekviena erkių rūšis paplitusi tam tikrose buveinėse, pvz. miškuose, parkuose, ir tai nulemia erkių, o taip pat ir jų platinamų ligų geografinį pasiskirstymą. Tai – vieni seniausiai žinomi parazitai pasaulyje, aprašyti dar antikinės Graikijos rašytojų Homero ir Aristotelio.

Kaip, kad teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė, klimatas įtakoja erkes, erkių buveines, gyvūnus erkių maitintojus, smulkiuosius graužikus – infekcijų šaltinius. Klimatas keičiasi ir šie pokyčiai gali būti susiję su žmonėms pavojingomis, erkių platinamomis ligomis. Dabartinėmis žiniomis įvairių klimato veiksnių įtaka ligų platintojų gausai ir ligos perdavimui yra gana didelė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės teigimu, Laimo ligos (toliau LL) simptomus beveik prieš šimtmetį aprašė Švedijos dermatologas Arvidas Afzelius, bet liga buvo nustatyta tik 1977 m. 1982 m. nustačius spirochetą (spiralės formos bakteriją) Borrelia burgdorferi s. l. – LL sukėlėją, paaiškėjo, kad ši nariuotakojų platinama liga yra labiausiai paplitusi infekcija šiaurinėje vidutinio klimato zonoje visame pasaulyje.

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, draugų, šeimos ir gyvūnų bei, žinoma, vabzdžių apsuptyje. Dar ankstyvą pavasarį žmonės buvo skatinami pasiskiepyti nuo erkių sukeliamų ligų, kadangi šiais metais šie nedideli, tačiau itin įžūlūs vabalėliai yra itin aktyvūs. Taip pat reikėtų nepamiršti ir uodų. Įkyrus ne tik jų zvimbimas, bet ir niežulį sukeliantis įkandimas. Jei mėgstate laiką leisti lauke, užsiimti aktyviomis veiklomis, neišvengsite ir vieno iš šių parazitų įkandimo.

Tikimybė Lietuvoje užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis išlieka labai aukšta. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC, European Centre for Disease Prevention and Control) šių metų pradžioje paskelbė naujausius duomenis, pagal kuriuos Lietuvoje 100 tūkst. žmonių tenka net 11,5 susirgimo erkiniu encefalitu atvejų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga 2–3 tūkstančiai žmonių.

Kartu su gamta bunda erkės, uodai, gyvatės, todėl miške reikia būti itin atidiems. Nors gyvačių įkandimai dažniau registruojami prasidėjus grybavimo ir uogavimo sezonui, tačiau pirmieji pavasariniai įkandimai gali sukelti sunkesnius apsinuodijimus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų. Lietuvoje gyvena vienintelės rūšies nuodingoji gyvatė – paprastoji angis, kurias galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.

Kartu su šylančiu oru, prasideda ir aktyvusis erkių periodas. Nors pats didžiausias jų aktyvumas dar tik laukia, jis paprastai fiksuojamas gegužės – rugsėjo mėnesiais, tačiau saugotis ir būti budriems svarbu vos pasitraukus šalčiams. Specialistai pataria kaip efektyviai apsisaugoti ir atbaidyti erkes ir kaip, jei vis dėlto viena jų jau įkando, atpažinti galimas ligas.

 Atėjus pavasariui labai svarbu savo augintinius saugoti nuo erkių. „Būtent pavasarį žmonės su savo šunimis važiuoja į gamtą, kur yra labai daug alkanų erkių, o jų pernešamos ligos yra labai pavojingos“, – laidai „Gyvūnų manija“ pasakojo veterinarijos gydytoja Margarita Rukštelytė. Anot jos, erkės perneša pačias pavojinigausias ir kartais net mirtinas ligas, tokias kaip babeziozę, erlichiozę, anaplazmozę bei laimo ligą.

Atėjus pavasariui, pamažu atgimstant gamtai, bunda ir erkės, platinančios žmogui pavojingas ligas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga apie 3000 žmonių. Pernai Lietuvoje Laimo liga susirgo 2826 asmenys, erkiniu encefalitu – 474 asmenys. Erkių aktyvumas prasideda ankstyvą pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių ir trunka iki vėlyvo rudens. Erkės žūsta, kai užšąla viršutinis dirvos sluoksnis.

Termometrams rodant pliusinę temperatūrą, į laukais lakstančius šunis, kates ir net ožkas taikosi žiemą įprastai nepavojingi parazitai. Pasirodo, žiemos miegu visai neužmigo ir būriai Lietuvos erkių. Šią žiemą registruojami net ir babeziozės atvejai. Nevertėtų atsipūsti ir katinų šeimininkams. Erkės jiems ne ką mažiau pavojingos nei šunims. Vilnietė Ramunė ant rankų laiko vos kelių mėnesių kačiuką. Mažyliui prijungta lašinė, leidžiami vaistai.

Miškininkai sako, jog net ir be specialių tyrimų erkių suaktyvėjimą šį rudenį itin jaučiantys. Esą tokio didelio jų kiekio miškuose seniai neužfiksuota. Tuo tarpu sveikatos specialistai tikina, jog šiemet užsikrėtusių erkių platinamomis ligomis kone dvigubai daugiau nei pernai. Nuo kovo 1 iki lapkričio 30 dienos, visuomenės sveikatos specialistai stebi erkių aktyvumą. Šiuo metu jis itin didelis ir sutampa su aktyviu žmonių lankymųsi miškuose.

Manoma, kad Japonijoje nuo katės įkandimo mirusi moteris yra pirmoji pasaulyje, kuriai netyčia įkando katė ir perdavė erkių ligą, rašo Independent.com. Tai yra pirmas atvejis pasaulyje, kai ši liga buvo gyvūno perduota žmogui. Japonijos sveikatos apsaugos ministerija sakė, kad net 50-ies metų nesulaukusi moteris padėjo sergančioms katėms. Ji mirė po 10 dienų sunkiosios formos karštinės su trombocitopenijos sindromu (SFTS), kurį perneša erkės.

Vasara Lietuvoje – trumpa ir vis šykšti geresnio oro. Todėl kai tik iš išlenda saulė, o termometro stulpelis pradžiugina nors dvidešimt kelių laipsnių šiluma, lekiame į gamtą. Norisi pasimėgauti grynu oru, maudynėmis ir ant laužo ruoštu maistu. Tačiau išsiilgtam poilsiui gamtoje reikia pasiruošti. Nuotaiką gadinantys vabzdžiai gali sukelti ir rimtų sveikatos sutrikimų.

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko leidžiame parkuose, soduose, miškuose ir kitose „žaliosiose“ zonose. Jose iki pat spalio mėnesio bus aktyvios erkės. Nors gydytojai akcentuoja, kad privalome saugotis nuo šių vabzdžių sukeliamų ligų, tačiau mažai žinome apie virusus, kuriais erkės užkrečia gyvūnus. MadeinVilnius.lt komanda nusprendė pasidomėti, kokia situacija šiuo metu su šiais pavajingais parazitais.

Vilnietė Agnė socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi patirtimi ir ragina draugus būti atidžiais, vos keletui minučių įėjus į mišką, ji nuo kūno nusiėmė 4 erkes. „Pavasarį renku garšvas ir dilgeles, darau kokteilius. Šiandienos gražus oras iškvietė mane gilyn į mišką, nes arti kelio žolės apdulkėję. Rinkau garšvas, ir įdėjus į maišelį traukdama rankas lauk pamačiau, kad dvi jau lipa delnais. Lygiai tiek pat jau lipo ant kojų.

Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės. Erkės tyko savo aukų Erkių aktyvumas prasideda, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos. Išalkę voragyviai prisikabina prie augalų stiebo ir laukia pro šalį einančio gyvūno.

Šylant orui atkuto ir parazitai – erkės. Šunų mylėtojai jau randa prie gyvūnų prikibusių erkių. Gydytojų teigimu, augintiniai ir yra pirmieji pranašai, kad jau bunda parazitai, įvairių rūšių erkės, kurios taikosi ir į žmonės. Tad jau derėtų susirūpinti ir gyvūnų, ir savo pačių saugumu. Vilnietė Lena žaidžia su savo augintine Nika. Ji jau keleri metai augina šunį. Moteris sako, jog žiemą gyvūnui yra kiek saugiau, nes nepuola erkės. Tačiau atšilus jau tenka imtis priemonių.

Kadangi žiemos, ypač pajūryje, vis dažniau primena vėlyvo rudens orus, tebeturime saugotis erkių, sako specialistai. Net ir dabar vaikštinėjant miške galima parsinešti šių kraujasiurbių. Be to, jos į namus gali atkeliauti ir su kalėdine eglute. Lauke lynoja, yra keli laipsniai šilumos, tačiau Dragūnų bataliono kariams blogo oro nėra – jie miške bėga krosą. Kiti į mišką suka tiesiog pasivaikščioti ar parsinešti vieną kitą eglės šakelę pasipuošti namams.

Medikai skelbia gąsdinančią naujieną – erkių platinamos ligos šiemet į ligos patalą paguldė rekordiškai daug žmonių – rugpjūtį parazitai susargdino tris kartus daugiau žmonių nei pernai, erkių aukų skaičius didžiausias per penkerius metus. Medikai linkę kaltinti žmones, kad šie ne tik nesiskiepija nuo itin pavojingo encefalito, bet ir po miškus vaikšto išsirengę. O štai pacientai kaltinimo strėles atremia, ir akmenį meta į medikų daržą.

Šių metų rugpjūtį registruotas didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis per pastaruosius penkerius metus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, rugpjūtį erkiniu encefalitu susirgo 189 asmenys, Laimo liga – 573. Pernai rugpjūtį encefalitu užsikrėtė 64 asmenys, Laimo liga – 385 žmonės. Iš viso nuo metų pradžios Lietuvoje užregistruoti 354 erkinio encefalito ir 1477 Laimo ligos atvejai.

Kasmet kylanti panika dėl kraujasiurbių erkių labiausiai neramina panevėžiečius. Pasirodo erkių platinamomis ligomis daugiausiai ir serga aukštaičiai. Šiuo metu medikai pastebi augantį sergamumą erkiniu encefalitu ir perspėja, kad erkės guldo ne tik į ligos patalą. Klastingosios erkės jau pasiglemžė vieną panevėžiečio gyvybę. Panevėžio infekcinėje ligoninėje besigydanti pakruojiškė Vilma atvira, į ligos patalą ją paguldė erkė.

Vasarą gausu festivalių, kur renkasi minios žmonių. Panašu, kad grynas oras, gamta, ausiai maloni muzika vilioja ne tik festivalių dalyvius, bet ir kenkėjus. Kaip užkirsti kelią ne į taktą zyziančiam uodui ar išvengti skaudaus širšės įgėlimo? Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria vengti uodų, erkių, musių ir kitų vabzdžių mėgstamų vietų. 1. Kenkėjus vilioja vandens telkiniai Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos.

Susiruošusiems žibuokliauti specialistai turi prastų žinių – suaktyvėjo mirtinas ligas platinančios erkės. Teigiama, kad šiemet po žiemos miego jos nubudo kaip niekada anksti. Į medikus kreipėsi jau pirmieji parsinešusieji namo parazitų. Specialistai ir vėl įspėja - vienintelis būdas einant į gamtą – tinkama apranga, purkštukai ir skiepas. Kito būdo apsisaugoti nuo erkių tiesiog nėra.

Vasara – atostogų, poilsio, malonaus laisvalaikio metas, tačiau vasarotojai, ypač būdami gamtoje susiduria su įvairiais pavojais. Reikia rūpintis savimi, būti budriais ir išvengti nelaimės ten, kur jos galima išvengti. Kritinėse situacijose nukentėjusiam turi pirmiausia padėti šalia esantis žmogus. Tai galite būti jūs ir žinių, kaip elgtis vienu ar kitu atveju gali labai prireikti.

Erkių platinamos ligos į ligos patalą jau paguldė ne vieną. Šiauliuose nuo encefalito mirė viena moteris. Dar viena kenčia nuo abiejų erkių platinamų ligų. Moteris susirgo net pasiskiepijus. Nuo Laimo ligos skiepų iš vis nėra. Įkandus užkrėstai erkei Laimo liga galima susirgti kelis kartus. Tiesa, šią ligą medicina išmoko nugalėti antibiotikais. Nuo erkinio encefalito dauguma atvejų saugo skiepai.

Portalo tv3.lt skaitytoja klausia, kodėl niekas nesiima naikinti erkių, galinčių sugriauti žmogaus gyvenimą? „Yra kalbama apie apsisaugojimą nuo erkių, kaip rengtis, kuo purkštis, bet kodėl niekas nekalba apie jų naikinimą? Sosnovskio barščiams paruošti naikinimo planai, gaunama Europos Sąjungos parama, bet jie juk neįsisiurbia ir nesugriauna gyvenimo arba nepadaro neįgaliais”, - piktinasi moteris.

 Atėjus pavasariui ir orui šylant, vis daugiau laiko praleisime gamtoje – parkuose, miškuose, soduose, sodybose. Kartu su visa atbundančia gamta, bunda ir erkės, kurios platina sunkias ligas. Vilniaus gyventojai erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečia kasmet. 2014 m. daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) visų šiomis ligomis užsikrėtusių Lietuvos gyventojų sudarė vilniečiai.

Jau pabudo erkės ir aktyvios jos bus iki spalio mėnesio. Šios kraujasiurbės platina daugybę virusinių ir bakterinių ligų. Naminius gyvūnus jos gali apkrėsti net 15 rūšių ligomis – neretai sunkiomis ir net mirtinomis formomis. Itin pavojingos erkės pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo. Pavasarį jaunos erkės (vadinamosios nimfos) būna labai mažos, todėl jas sunku pastebėti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės paskutinį vasario dešimtadienį jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Jau žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui Klaipėdos apskrityje. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos.

Erkės ieško grobio nuo pavasario iki rudens, kol vidutinė žemės temperatūra nukrinta iki 5 laipsnių šilumos, tad ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį reikėtų būti budriems. Erkių gali būti visur – ne tik miške, tačiau ir jūsų namo kieme, paežerėje, tad svarbu pasirūpinti saugia aplinka – nupjauti žolę prie namų, vaikų žaidimų aikštelėse, nuo takų. Taip pat visada verta pasirūpinti erkes atbaidančiomis medžiagomis ir tinkama apranga einant į mišką ar kitas vietas.

Lina ABROMAVIČIENĖ Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad į miškus grybauti išsiruošę gyventojai turėtų išlikti budrūs, nuolat prisiminti apie galimą pavojų užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, nes prasidėjo antrasis erkių aktyvumo periodas. Šiemet stebimas didesnis sergamumas erkių platinamomis ligomis Šiaulių apskrityje.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai primena, kad vasaros pabaigoje bei rudenį prasideda antroji erkių suaktyvėjimo banga, todėl gamtos mylėtojai turi būti itin budrūs ir ruošiantis į gamtą imtis profilaktikos priemonių, gelbstinčių nuo erkių platinamų ligų. Centro duomenimis, per 2014 m. sausio – liepos mėnesį Panevėžio apskrityje užregistruotas 51 susirgimas Laimo liga (toliau – LL) ir 20 erkinio encefalito (toliau – EE) atvejų.

Sako – bijai vilko, neik į mišką. Ši liaudies išmintis pasiteisina, deja, nevisada. Erkių bijantys žmonės siekdami apsisaugoti nuo siaubingas pasekmes jų sukeliamų ligų atsisako ne tik grybavimo ar uogavimo, bet ir paprasto pasivaikščiojimo parke. Tačiau, pasirodo, erkiniu encefalitu ar Laimo liga galima užsikrėsti tiesiog mieste, sėdint ant vos nuo žemės atkilusios žolės. Iki šiol buvo teigiama, kad žmonėms pavojingos erkės gyvena aukštoje žolėje, krūmynuose, miške.