erkės

Sklidinos pintinės baravykų, raudonikių ar sodrių voveraičių – tokie vaizdai iš įvairių Lietuvos miškų pastaruoju metu mirgėte mirga socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu, specialistai ragina besimėgaujančius gamta neužmiršti ir apie slypinčius rimtus pavojus – erkes, kurios aktyvios ne tik pavasarį, bet ir rudenį – šiltojo metų sezono pradžioje pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir vėl tampa alkanos.

Populiarėjant aktyviam poilsiui gamtoje, per uogavimo ir grybavimo sezoną, nesnaudžia ir erkės. Vien per septynis šių metų mėnesius erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo beveik 150 žmonių, 550 žmonių išgirdo Laimo ligos diagnozę. Du žmonės mirė. Ir nors statistika baugina, grybą miške iš samanų traukia vos vienas kitas pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.  Specialistai perspėja ir dėl Laimo ligos –Vilniaus apskrityje ją platina kas penkta tirta erkė.

Vasara kaip reikiat įsibėgėjo, o su ja ir erkių platinamos ligos. Dabar didžiosiose Lietuvos ligoninėse vis dažniau gydomi pacientai sergantys erkiniu encefalitu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai nurodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį, sausio-birželio mėnesiais, buvo nustatyti 66 erkinio encefalito (EE) atvejai ir 386 Laimo ligos (LL) atvejai.

Pastaroji karščio banga iššaukė įspėjimus apie nudegimus saulėje, svaigulį, dehidrataciją. Tačiau ekspertai nepamiršta įspėti ir apie dar vieną rimtą grėsmę – erkes. Niekam nepaslaptis, kad erkės įkandimas gali sukelti pavojingą bakterinę Laimo ligą, kurios padariniai kartais išlieka visam gyvenimui. Pavojingos zonos, kuriose randama erkių – ilgos žolės ir miškai, o jei po erkės įkandimo pamatėte raudoną, ovalios formos, pabėrimą aplink įkandimo vietą, tai reiškia, kad susirgote Laimo liga.

Vasarą kiek atslūgus COVID-19 pacientų srautams į didžiųjų šalies ligoninių infekcinius skyrius plūstelėjo erkiniu encefalitu sergantys pacientai. Gydytojai įspėja, kad tai itin klastinga liga, galinti visam gyvenimui sužaloti ir jauno žmogaus gyvenimą.  Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dabar didžiąją dalį sergančiųjų infekcinėmis ligomis sudaro erkinio encefalito ligoniai.

Dažnai ramų poilsį gamtoje sutrukdo kraujasiurbiai uodai. Laimė, kad dabar turime be galo daug apsisaugojimo priemonių, o viena iš jų – apyrankės nuo uodų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų specialistės entomologės Mildos Žygutienės klausiame, ar šios apyrankės tikrai veiksmingos? Šių apyrankių beveik nebeįmanoma nusipirkti, nes viskas išparduota.

Vasaros mėnesiais erkių skaičius padidėja, o statistika rodo, kad žmonės vis dažniau pastebi įsisiurbusias erkes. Jeigu dažnai lankotės miške, tuomet jums būtina apsisaugoti nuo erkių įkandimų. Vienas natūralus aliejus gali padėti apsisaugoti prieš leidžiant laiką gamtoje. Erkių įkandimai Dėl klimato kaitos, vasaros mėnesiai nėra vienintelis metas, kai galime būti užpulti erkių. Jos išlieka aktyvios net iki gruodžio mėnesio. Tad visada patikrinkite savo kūną po pasivaikščiojimo miške.

Vasara – tai puikus metas praleisti daugiau laiko gamtoje. Tačiau reikėtų išlikti budriems, kadangi padidėja tikimybė užsikrėsti kai kuriomis infekcinėmis ligomis. ULAC specialistės Joana Korabliovienė ir Aušra Bartulienė papasakos apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir kaip reikėtų tinkamai apsisaugoti vasaros metu.

Prabėgus daliai vasaros, prekybininkai jau spėjo pajusti, kad šiemet žmonės, kitaip nei pernai, daug aktyviau ieško ir perka priemones nuo įvairių vabzdžių. Pardavėjų teigimu, kai kur priemonių nuo įvairių įkandimų įsigyjama ir trigubai daugiau nei tuo pat metu pernai, taip pat pastebima, kad populiarėja ir mažiau žinomi būdai atbaidyti kenkėjus.

Ši vasara kol kas lepina orais, o žinodami, kad ji netruks amžinai, skubame į parkus, sodus, prie upių ir ežerų. Pabūsime įkyriais linksmybių gadintojais primindami, jog besidžiaugiant vasaros malonumais nepamirštumėte ir tykančių nemalonumų – erkių. Šie parazitai gali sukelti ne vien mums gerai pažįstamą erkinį encefalitą bei Laimo ligą, bet ir tokius rečiau minimus susirgimus kaip tuliaremija, babeziozė, anaplazmozė, erlichiozė ar įvairios karštinės.

Iki šiol Pietų Europos šalyse randama erkių rūšis buvo rasta ir Lietuvoje. Gydytojai sako, kad šiemet susirgusiųjų erkiniu encefalitu daugiau, pirmi ligos atvejai šiemet nustatyti anksčiau nei pernai. Tai galima sieti su naujos rūšies paplitimu – anot tyrėjų, dabar erkiniu encefalitu bus galima užsikrėsti beveik visus metus.

Augintinių šeimininkai su neramumu pasitinka vasarą ir vis labiau šiltėjančius orus. Kadangi šiuo metų laiku ženkliai didėja užsikrėtimo erkėmis rizika. O nerimauti dėl šių parazitų išties yra dėl ko. Lietuvoje paplitusios net trys erkių pernešamos ligos šunims – babeziozė, anaplazmozė ir Laimo liga. Jos, o ypatingai babeziozė, yra nusinešusios ne vieną keturkojo gyvybę.

Jei šiltnamyje ar sode atsirado kenkėjų, įleiskite… plėšriųjų ar grobuoniškų erkių. Nors daugeliui erkės asocijuojasi su pavojingomis kraujasiurbėmis, pastarosios, priešingai nei jų giminaitės, krauju nesimaitina. Pagrindinis jų maistas – augalus apninkantys kenkėjai. Inovacinės firmos „MKDS“ marketingo specialistė Aurelija Baranauskienė sako, kad plėšriosios erkės naudojamos įvairių daržovių, vaisių, dekoratyvinių augalų priežiūrai ir kenkėjų kontrolei.

Po žiemos nubudusių erkių gamtoje šiuo metu apstu. Jų itin daug dėl to, kad Laimo ligą ir erkinį encefalitą platinantys parazitai žiemą šiltai leido po sniegu. Ekspertai sako, kad Lietuvoje nuo erkinio encefalito skiepijasi vos kas dešimtas žmogus ir viliasi, kad naujovė – skiepijimas vaistinėse – paskatins daugiau žmonių apsisaugoti. Tiesa, epidemiologai įspėja, kad vienu metu skiepytis ir nuo encefalito, ir nuo koronaviruso negalima.

Būtent šiuo laikotarpiu suaktyvėja erkės, kurių įkandimas gali turėti labai nemalonių pasekmių – galima užsikrėsti erkiniu encefalitu. Kaip apsisaugoti nuo erkių ir kokie jų pavojai portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė Milda Žygutienė. Specialistė teigia, kad šiais metais Lietuvoje dar nėra užfiksuota erkinio encefalito atvejų. Taip yra todėl, kad šiemet šaltasis sezonas užsitęsė, galima pamatyti sniego ir kovo-balandžio mėnesiais.

Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebintis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius biologas Algimantas Paulauskas sako, kad Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį-spalį – kaip tik grybavimo sezono metu. Tačiau užpernai mokslininkai aptiko naują erkių rūšį, kurios aktyvumo pikas – liepa-rugpjūtis.  Erkės įkandimas neskausmingas, tačiau gali būti labai pavojingas.

Atgimstanti gamta kiekvieną pavasarį šunų augintojams kelia nemažai įtampos. Vos tik termometro stulpelis pakyla keliais laipsniais virš nulio, miškuose ir parkuose pabunda ir suaktyvėja erkės. Dauguma šeimininkų sako šunis nuo jų saugantys specialiais antkakliais ir išleidžiantys jiems keliasdešimt eurų sezono metu. Visgi veterinarai atkreipia dėmesį, kad antkakliai ne visada yra geriausias pasirinkimas ir įvardija kitas, efektyvesnes, priemones.

Pandemijos laikotarpiu pakeisti namų aplinką kviečia pavasarėjanti gamta. Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad Lietuva patenka į endeminę erkinio encefalito zoną, todėl net vaikštinėjant nušienautoje pievelėje svarbu likti budriems. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė dar nepasiskiepijusius nuo erkinio encefalito ragina susimąstyti apie šią galimybę – tiek dėl ramaus poilsio, tiek ir dėl galimybės apsaugoti savo sveikatą.

Vos tik atšyla orai, smarkiai padidėja vienos iš svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje grėsmė. Pernai jau kovo mėnesį registruoti pirmieji erkinio encefalito susirgimo atvejai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro gydytoja Rasutė Paulauskienė sako, kad erkinis encefalitas yra klastinga liga, kuriai būdingi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys ir neįgalumą.

Gyvūnų augintojai jau džiaugiasi beprasidedančiu pavasariu, bet tuo pat metu kraujasiurbiai parazitai ir erkės pradeda aktyvųjį savo periodą.  KIKA ekspertas Laimis Staršelskis pasakoja, kad dažniausiai gyvūnams erkės būna įsisiurbusios papilvėje, kojų viršuje ir netgi ant kaklo, kur yra retesnis kailiukas. Apsisaugojimui nuo erkių priemonių yra įvairių, bet nė viena iš jų negali apsaugoti augintinio šimtu procentų, todėl dažnai rekomenduojama naudoti net kelias priemones.

Erkės įkandimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų augintiniui. Kartais tai gali baigtis net ir mirtimi, todėl TV6 laida „Gyvūnų manija“ domėjosi, kaip tinkamai apsaugoti augintinį nuo erkių.  Priemones nuo erkių patariama pasirinkti atsakingai, o pasirinkimo galimybių tikrai nemažai.  Antiparazitiniai antkakliai „Tai gali būti antiparazitiniai antkakliai. Šie antkakliai gali būti arba cheminiu, arba natūraliu pagrindu.

Žiemą po sniegu besiilsėjusios erkės vėl bunda, o tai reiškia, kad reikia pasisaugoti ir jų pernešamų ligų, iš kurių pavojingiausia – erkinis encefalitas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sakė, kad  esant žemesnei nei 4–5 laipsnių temperatūrai erkės vis dar būna ramybės būsenoje, o aktyvios tampa temperatūrai pakilus iki 8–11 laipsnių. „Trūkstant drėgmės, erkių aktyvumo laikotarpis sutrumpėja keliomis savaitėmis.

Kylantis termometro stulpelis ir vis labiau pavasarėjantys orai masina žmones dar daugiau laiko praleisti gryname ore. Visgi, dažnas lankydamasis parke ar miške vis dar nesusimąsto, jog kartu su gamta, iš žiemos miego pabunda ir erkės. Gydytojai tikina, kad saugant save, būtina nepamiršti ir erkių platinamų ligų, kurios gali ne tik apkartinti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti nemenką pavojų gyvybei.

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę.

Kartu su pavasarį bundančia gamta, pabunda ir erkės. Temperatūrai pasiekus 4-5 laipsnius šilumos, jos pradeda aktyvėti ir ieškoti aukų, kurių krauju galėtų maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės teigimu, jau pastebimas erkių suaktyvėjimas. Pirmieji jį pastebi šunis turintys asmenys, nes pirminis erkių taikinys yra gyvūnai. Tačiau didžiausias aktyvumas dar priešakyje.

Iš žiemos miego sparčiai pradėjo busti žmonių ir gyvūnų siaubas – erkės. Vos tik pabudę šie parazitai pradeda ieškoti maisto, o lengviausiai pasiekiami ir tampa šunys bei katės. Anksti pavasarį pabudusios erkės dabar nusiramins tik gruodį. Specialistai sako: erkių pernešam ligų atvejų skaičius kasmet vis didėja. Prie Druskininkų, Viečiūnuose, gyvenanti Oksana su savo mylimu Čipu dažnai vaikščioja prie namų esančiame parkelyje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE) galima skiepytis visus metus, tačiau žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, – tinkamiausias laikas. Liga sunki, o užsikrėsti galime visoje Lietuvoje EE sukelia erkinio encefalito virusas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą. Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės.

Žiemos vis šiltėja, tad ilgėja ir erkių gyvavimo sezonas. Jau nieko nestebina atvejai, kai vėlyvą rudenį ar net žiemą vis dar galima po pasivaikščiojimų gamtoje rasti įsisegusią erkę. Visgi rizika šių parazitų į namus parsinešti su gyva eglute ar jos šakomis iš miško, specialistų tvirtinimu, išties yra labai maža.   Kaip teigė LSMU prof. gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis, kadangi erkės dažniausiai įsikasa žiemoti lapuose, parsinešti jų su eglute rizika šansų mažai.

Vyraujanti pandemija ir šalyje paskelbtas antrasis karantinas paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje. Visgi, leisdami laisvalaikį miškų ar parkų apsuptyje žmonės dažnai nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, dažniausiai siejami su šiltuoju sezonu, gali vis dar kelti grėsmę. Nors pastaruoju metu daugelis susikoncentravę ties plintančiu virusu, gydytoja ragina nepamiršti, kad nors ir netrukus pasitiksime žiemą, erkės išlieka itin aktyvios ir pavojingos, todėl saugotis – būtina.

Šiltas rugsėjis, išgynęs tautiečius į miškus grybų rinkti, spaliui žada sergamumo sunkia liga piką. Infektologai įspėja, kad netrukus laukiama sergančiųjų erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamos ligomis antplūdžio. Situaciją sunkina, kad minėtosios ligos požymiai lengvai supainiojami su COVID-19 infekcija. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, spalio mėnesį visada yra daug erkinio encefalito ligonių.

Vargšą šuniuką buvo užpuolę tūkstantis erkių: tikrasis siaubas atsiskleidė tada, kai už kameros esantis vyras perbraukė gyvūnui per kailį. Skaudžiame vaizdo įraše rodoma, kaip vargšą šunelį užpuolė tūkstantis erkių – jį matę žmonės lieka priblokšti. Šį vaizdo įrašą į Tiktoką įkėlė „riccardosca“ pasivadinęs naudotojas, bet labiausiai jis išpopuliarėjo socialiniame tinkle „Reddit“. Iš pradžių rodomas iš pažiūros normalus šunelis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad sergamumo erkiniu encefalitu pikas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų erkiniu encefalitu susirgusių asmenų.  Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, šilti rudeniški orai erkėms palankūs – jos neskuba užmigti ir tyko krūmuose, miškuose ir net tiesiog kiemo žolėse. Jas parsinešame į namus patys, o kartais ir mūsų augintiniai.

Nors apie erkių platinamas ligas žino tikriausiai kiekvienas žmogus, bet neretai apie Laimo ligą kalbama rečiau, o ja užsikrečiama dažniau nei erkiniu encefalitu, be to ši liga gali palikti žymių ilgam. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo viską, ką reikia žinoti apie šią ligą.

Vilniaus savivaldybė nuo erkinio encefalito žada skiepyti pedagogus, mokančius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus. Užsiregistravusiųjų skiepams – jau du tūkstančiai. Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė sako, kad dėl koronaviruso grėsmės didžioji vaikų ugdymo dalis darželiuose šiuo metu yra organizuojama lauke.

Rudenį į Lietuvos miškus plūsta miško gėrybių išsiilgę gyventojai, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje laukia ne tik kepurėtieji, bet ir pavojingi voragyviai – erkės.

Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva – pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo ligą. Gydytoja epidemiologė atsako į pagrindinius klausimus, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam, kadangi laiku Laimo ligos nepastebėjus, ji gali komplikuotis.

Beveik dvigubai per metus išaugęs užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu Lietuvoje skaičius rodo, kad vienintelę šios ligos prevencijos priemonę – skiepus – gyventojai vis dar nepakankamai vertina. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus miesto savivaldybė šią vasarą aktyviai vykdo erkių platinamų ligų profilaktikos kampaniją, kuria skatina gyventojus pasinaudoti galimybe išvengti erkinio encefalito ligos pasekmių ir pasiskiepyti.

Šiemet išaugo susirgimų skaičius erkiniu encefalitu. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu, kai pernai per tą patį laikotarpį užfiksuoti 99 atvejai. Specialistų vertinimu, patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai, o skiepytis nuo šios ligos galima ištisus metus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, absoliuti dauguma užsikrėtusiųjų – 126 suaugusieji, likusieji – vaikai.

Užkrečiamųjų ligų specialistai skambina pavojaus varpais – šiemet fiksuojama ypač daug susirgimų erkiniu encefalitu. Negana to, pasirodo, ta pati erkė gali „padovanoti“ ir dar vieną invalidizuojantį susirgimą – Laimo ligą. Gydytojų teigimu, tokiam žmogui turėtų itin nepasisekti. Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis pasakojo susidūręs su ne vienu tokiu atveju, kai asmuo vienu metu sirgo ir erkiniu encefalitu, ir Laimo liga.

Klimatui šylant erkių mūsų šalyje vis daugėja, tad gausėja ir erkiniu encefalitu užsikrėtusių žmonių gretos. Nors medikai tautiečius ragina skiepytis, dažnam vakcina tiesiog per brangi. Dalis opozicijos atstovų pasiūlė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai skiepus kompensuoti, tačiau šis atkerta, kad dabar yra rimtesnių bėdų. Šiemet 10 kilometrų plaukte įveikęs žurnalistas Ramūnas Grumbinas pernai grūmėsi su kur kas rimtesniu iššūkiu – erkiniu encefalitu.

Ši vasara, o ir artėjantis ruduo mums ne eiliniai – apsiribojant laisvalaikiu bei atostogomis Lietuvoje, tenka ieškoti ir primirštų pramogų. Viena iš jų – grybavimas, kuris ne tik leidžia gardžiuotis skania vakariene, tačiau ir puikiai išvėdina galvą. Šilti ir lietingi orai žada gerą grybų derlių, tad norintiems, jog ši pramoga atneštų tik malonių įspūdžių, ekspertas pataria, kaip būti saugiems miške, nepasiklysti ir išvengti sveikatos sutrikdymo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai). Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris.

Specialistams paskelbus apie naują erkių rūšį, chemija parazitus naikinančias įmones užplūdo žmonių prašymai susidoroti ir su mirtį sėjančiais voragyviais. Aiškėja, kad kalbos, jog chemija naikinti erkių Lietuvoje negalima – iš piršto laužtos. Mat apstu įmonių, gaunančių leidimus vykdyti tokią veiklą. Kiek chemijos pakliūva į aplinką, ir kodėl žūsta ne tik dvi pavojingos, bet ir šimtai gamtai naudingų erkių rūšių, šalyje galvos per daug nesuka nė viena valdiška institucija.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ne tik įsisiurbus infekuotai erkei, bet ir geriant nevirintą, nepasterizuotą ožkų, avių, rečiau – karvių pieną ar jo produktus. Lietuvoje erkinio encefalito atvejai, kai užsikrečiama vartojant erkinio encefalito virusu infekuotą pieną ar jo produktus, registruojami beveik kasmet.  Pagrindinis viruso rezervuaras – erkė ir jos maitintojai – smulkūs graužikai, paukščiai.

Ketvirtadienį pranešta apie pirmąją erkinio encefalito auką šiemet. Tai portalui patvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai. Pasirodo, sunkia liga sirgęs 48-erių panevėžietis į ligoninę pateko dar birželio pradžioje.  Kaip pasakojo mirusiojo sesuo Danutė, brolis iš namų Panevėžio rajone į ligoninę buvo išgabentas birželio 8 dieną, nes nejautė kojos.  „Jo žmona man paskambino ir informavo, kad brolis ligoninėje.

Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.