energetika

Europiniai sprendimai, kaip skubiai sumažinti sparčiai augančias energijos kainas, gali būti priimti dar rugsėjį, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Tai jis teigė po penktadienį Briuselyje vykusio neeilinio Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdžio, kur aptartos skubios priemonės mažinti sparčiai augančias elektros ir dujų kainas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį dalyvauja Europos Sąjungos ministrų posėdyje, kuriame bus svarstoma, kaip suvaldyti aukštas elektros kainas. Čia savo pasiūlymą įvesti lubas dujų kainoms pateiks Čekija. Anot ministro, šis siūlymas priimtinas ir Lietuvos interesams. Pokalbis su ministru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Ministre, jums vienas po kito du įdomūs posėdžiai.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir šalių sąjungininkių lyderiai ketvirtadienį aptarė galimybes labiau koordinuoti pastangas užtikrinti patikimą energijos tiekimą Europai, kuri dėl karo Ukrainoje ateinančią žiemą gali susidurti su energijos stygiumi.

Verslas kritikuoja valdžios sprendimą išaugusias dujų, elektros kainas kompensuoti tik gyventojams. Anot jų, jeigu valdžia nieko nesiims, netrukus pinigų gyventojams iš valstybės reikės dar daugiau, nes įmonės sustabdys veiklą, o darbuotojai praras darbus. Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos rinkose vysta nesąžininga verslų kova, nes vienos valstybės remia savo verslus, o kitos, kaip Lietuva – ne.

Per pastarąją savaitę mažėjo nepriklausomų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ siūlomos kainos, tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. „Elektrum Lietuvos“ prognozuojama mėnesio sąskaita pasirinkus vienos laiko zonos planą su fiksuota kaina antradienį, palyginti su praėjusiu antradieniu, mažėjo 15,3 euro iki 82,25 euro, „Igničio“ – 11,85 euro iki 88,5 euro. Tuo metu „Enefit“ kaina nesikeitė ir liko 101,61 euro.

Estijos energetikos holdingo „Eesti energia“ valdoma elektros gamintoja „Enefit Green“ Akmenės rajone stato 75 megavatų (MW) galios vėjo jėgainių parką. Investicijos į jį sieks apie  85 mln. eurų. Parko galia siekia apie 10 proc. visų Lietuvos sausumos vėjo parkų galios, rašo portalas vz.lt. Ketvirtadienį į vieną iš 14 naujų turbinų pamatų įmūrytas kertinis akmuo. Vienos turbinos galia sieks 5,3–5,5 MW.

Baimei dėl recesijos slegiant rinką, etaloninės „Brent“ rūšies naftos kaina trečiadienį nukrito žemiau 90 JAV dolerių už barelį. Toks kainų lygis neregėtas nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Maždaug 16.20 val. Lietuvos laiku „Brent“ nafta buvo atpigusi daugiau nei 3 proc. iki 89,88 JAV dolerio už barelį. Tuo metu JAV naftos WTI kaina pirmą kartą nuo sausio nukrito žemiau 85 JAV dolerių už barelį ribos.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugsėjį siekia 11,02 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 33,6 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 2,4 karto daugiau nei pernai rugsėjį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, trečiadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugsėjį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Europos Sąjunga nuo šių metų pradžios iš Jungtinių Valstijų gavo daugiau kaip 40 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų suskystintų pavidalu, o tai – beveik dvigubai viršija tiekimą per visus 2021-uosius, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos energetikos komisarė. „2021 metais iš JAV importavome suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiek, kad išdujinus gavosi 22 mlrd. kubinių metrų.  Per aštuonis šių metų mėnesius šis tiekimas viršijo 40 mlrd.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė valstybėms narėms susitarti dėl rusiškų dujų kainų viršutinės ribos – tai būtų dalis priemonių, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už invaziją į Ukrainą. „Tikslas čia labai aiškus. Turime sumažinti Rusijos pajamas, kuriomis (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas finansuoja šį žiaurų karą prieš Ukrainą“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį aptars Energetikos ministerijos parengtą energijos taupymo planą. Plane siūloma valstybės institucijoms iki 19 laipsnių mažinti temperatūrą patalpose žiemą , o vasarą – didinti iki 27 laipsnių, išjungti karštą vandenį, mažinti apšvietimą, be to, siūloma dviem mėnesiais ilgiau – nuo spalio iki gegužės – riboti leistiną greitį keliuose iki 110 km per valandą. Skaičiuojama, kad valstybei tai padėtų sutaupyti apie 140-160 GWh energijos, arba apie 50 mln. eurų per metus.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius kaltina Vyriausybę neveiklumu energetikos kainų krizės akivaizdoje. Jo žodžiais, šiandienos situacija energetikoje reikalauja valstybinio reguliavimo, o Lietuva dar neturi net krizės valdymo plano. Tokio plano užuomazgoms nutekėjus į žiniasklaidą TV3 žinių „Dienos komentare“ Vladimiras Laučius kalbino Seimo narį Algirdą Butkevičių apie tai, kaip jis vertina nutekintą informaciją.

Sparčiai augančios sąskaitos už elektrą ir dujas tampa nebeįkandamos mažai uždirbantiems europiečiams ir per metus atsieina daugiau nei vieno mėnesio atlyginimą, rodo Europos profsąjungų konfederacijos (ETUC) atliktas tyrimas.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kyla iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo. Tad ko imsis valdžia ir kas laukia Lietuvos gyventojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mindaugas Lingė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė skatins verslo įmones gaminti elektrą – tam jau netrukus bus skirta šimtai milijonų eurų lengvatinių paskolų, žada energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, siekiama, kad jau po kelerių metų didžioji dalis įmonių elektrą pasigamintų pačios.  Pasak jo, lengvatinės paskolos bus teikiamos iš maždaug 1 mlrd. eurų Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai skirtos paskolos lėšų.

Lietuvoje energijos taupymui skiriama per mažai dėmesio, sako prezidento patarėjas.  „Iš tiesų, energetinis efektyvumas, taupymas yra ta tema, kuriai buvo skirta per mažai dėmesio pas mus. Ypač įdomu stabėti, kaip apie energetinį efektyvumą, šilumos taupymą kalba pietinės valstybės, o pas mus tos temos beveik nėra“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Vyriausybei svarstant aukštų elektros ir dujų kainų amortizavimo priemones, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad priemonių pakete bus numatytas šildymo kainų kompensavimas ir maksimalios elektros bei dujų kainos fiksavimas.  Pasak jo, taip pat planuojama numatyti ir paramos verslui priemones, kurios šiuo metu derinamos.  „Tai bus vienas didžiausių pagalbos paketų visoje Europos Sąjungoje. Jis susidės iš keturių pagrindinių dalių.

Pirmojoje naujo TV3 sezono laidoje „Karštai su tv3.lt“ – speciali diskusija apie Lietuvą purtančią elektros kainų krizę. Vasaros metu elektros kainos ėmė kilti žaibišku greičiu – sakyti, kad jos kilo kaip „ant mielių“, jau būtų per švelnu. Pirmoji sezono laida kviečia kartu ieškoti atsakymų, kas dėl to kaltas.

Dėl išaugusių išlaidų energijai sveikatingumo klubų tinklas „Impuls“ keturiuose sporto klubuose laikinai stabdo baseinų zonų veiklą. Šių klubų lankytojams bus suteikta galimybė lankyti baseinus kituose keturiuose „Impuls“ klubuose. Juose ilginamas baseinų ir sporto salių darbo laikas, siūloma daugiau treniruočių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienį Vyriausybės nariai ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė susitinka tiek su prezidentu Gitanu Nausėda, tiek su koalicijos partneriams aptarti planą, kaip padėti gyventojams išaugus energijos kainoms. Naujienų portalas tv3.lt gavo priemonių planą, kurio ketina imtis valdžia energijos kainoms suvaldyti ir padėti gyventojams išgyvenant krizę. Šis planas kol kas yra ne galutinis, jis dar bus keičiamas po susitikimo su prezidentu G. Nausėda ir koalicijos nariais.

Surėmę pečius atlaikysime šią žiemą visos Europos laukiančius energetinius sunkumus, merų konferencijoje penktadienį sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.  „Artimiausiu metu turbūt labai daug kalbėsime apie tai, kokia bus artėjanti žiema, kaip esam kiekvienas pasirengęs, kokių turime išteklių, kokias problemas spręsime, bet tuo pačiu metu tai yra ir tas laikotarpis, kada esame pradėję ruošti roges vasarą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Dvi Japonijos įmonės išlaikys valdomas dalis Rusijos energetikos projekte, nepaisant to, kad Tokijas prisijungia prie sankcijų, įvestų Maskvai dėl karo Ukrainoje Maskva planuoja perleisti naftos ir dujų projekto „Sachalin-2“ eksploatavimą naujai rusų įmonei, o suinteresuotosios užsienio įmonės turėjo kreiptis dėl patvirtinimo, kad galėtų išlaikyti turimas akcijas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad informacija apie augančių energijos kaštų kompensavimą žmonėms turėtų būti paviešinta kitą savaitę.  „Tai, kaip kompensuosime ir kaip padėsime žmonėms išgyventi artimiausius mėnesius, manau, tikrai turėsime žinių kitą savaitę. Vėliau prasidės biudžeto diskusijos – tikiuosi, kad tai bus mūsų prioritetas numeris vienas, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Dėl itin didelių energetikos kaštų veiklą stabdančios ir darbuotojus laikinai ar visai atleidžiančios bendrovės privalo prisiimti atsakomybę už galimą ddiesnį nedarbą ir kitas socialines problemas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Pirmiausiai tai yra darbdavio atsakomybė, negalima žiūrėti į žmogų kaip į kažkokį įrengimą, kurį bet kada gali išvaryti remontui ar pašalinti. Žmonės yra gyvoji verslo audinio dalis“, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Tad kokių priemonių griebsis valdžia? Ar įmanoma kaip nors palengvinti gyventojų pečius slegiančią naštą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mykolas Majauskas ir ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vokietijos energetikos bendrovės, kurioms teikiama finansinė valstybės parama dėl gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos stygiaus ir jų kainų šuolio, negalės mokėti dividendų, perspėjo federalinis ekonomikos ministras Robertas Habeckas interviu radijo stočiai „Deutschlandfunk“. Jis pabrėžė, kad valstybės parama turėtų būti teikiama tik toms bendrovėms, kurių veikla tiesiogiai susijusi su šalies aprūpinimu energija, ir kurios kenčia dėl išaugusių energijos išteklių kainų.

Baltijos šalys sutarė spartinti laipsnišką rusiškos energijos atsisakymą bei vystyti vėjo energijos pajėgumus Baltijos jūroje – per ateinančius aštuonerius metus juos sutarta padidinti beveik septynis kartus – nuo 2,8 iki bent 19,6 gigavato (GW). Tai numatančią deklaraciją antradienį Kopenhagoje vykusiame Baltijos jūros energetinio saugumo viršūnių susitikime pasirašė energetikos ministrai, pranešė Energetikos ministerija.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar mokėti kompensacijas nuo rugsėjo veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, iki šiol nepasirinkusiems kito tiekėjo. Tokie vartotojai turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę, o skirtumą tarp šios ir garantinio tiekimo kainos sumokės valstybė.  Preliminariai skaičiuojama, kad vien rugsėjo mėnesį tam reikės apie 4-4,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė kitą savaitę iš premjerės Ingridos Šimonytės besitikintis išgirsti konkretesnį planą, kaip Vyriausybė ketina kompensuoti žmonėms išaugusias energijos kainas. Pasak jo, artėjant žiemai „būtina rasti sprendimus, kurie kainuos tikrai nemenkus valstybės biudžeto pinigus“, nes energijos kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje. „Štai kodėl mes veikiausiai jau kitą savaitę susitiksime su premjere I. Šimonyte“, – sakė G. Nausėda.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.

Estijos parlamento ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį visa šalyje suvartojama elektros energija nuo 2030-ųjų turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, pranešė parlamento spaudos tarnyba. Komiteto pirmininkas Kristenas Mihalas paaiškino, jog siekiant sumažinti aukštas energijos kainas ir užtikrinti Estijos energetinę nepriklausomybę, bus iš dalies pakeistas Energetikos įstatymas. „Dėl energijos trūkumo mūsų regione kyla ir kainos, ir saugumo problemos.

Vokietijos vyriausybės priemonės, skirtos užtikrinti dujų tiekimą žiemos sezono metu, leido šaliai geriau pasirengti susidūrimui su tolesniais tiekimo iš Rusijos apribojimais, antradienį teigė kancleris Olafas Scholzas, likus dienai iki Maskvos paskelbto trijų dienų trukmės tiekimo nutraukimo.  Prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą, Vokietija ėmė ieškoti būdu išsivaduoti iš priklausomybės nuo rusiškų dujų.

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ gavo statybų leidimą Skirsnemunės vėjo parko pirmajam etapui – 60  megavatų (MW) galios vėjo elektrinės statybai. „Green Genius“ darbus pradėti ketina 2022 metų pabaigoje–2023 metų pradžioje, antradienį pranešė įmonė „Skirsnemunės vėjo parkas svariai prisidės prie Lietuvoje generuojamos žaliosios energijos kiekio didinimo ir prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Visgi jau dabar planuojame ir ateities projektus.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvaus Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais. Kopenhagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Suomijos vadovai ir Europos Komisijos pirmininkė aptars Baltijos jūros regiono žaliąją energetinę transformaciją, pranešė Prezidentūra. Teigiama, jog daugiausia dėmesio bus skiriama perėjimui prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir saugios, tvarios bei atsakingos energetikos skatinimui Europoje.

Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo 9 dieną surengs skubias derybas, pirmadienį pareiškė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela. Susitikimas rengiamas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Europoje sparčiai augant energijos kainoms. „Šaukiu neeilinį Energetikos tarybos posėdį. Susitiksime Briuselyje rugsėjo 9 dieną. Turime sutvarkyti energetikos rinką.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc. ir siekė 550,3 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji augo 2 proc. iki 521,5 euro, o Estijoje – mažėjo 9 proc. iki 385,4 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 33 proc. iki 315,4 euro. Elektra brango ir Vidurio Europos šalyse – Vokietijoje vidutinė kaina per savaitę išaugo 22 proc. iki 585,9 euro, o Prancūzijoje – 26 proc. iki 611,6 euro.

Rusija žingsnis po žingsnio, dešimtmečiais didino savo energetinių išteklių tiekimą į Europos Sąjungą. Taip ji gaudavo milžinišką pelną, kurį naudojo ginklavimuisi, bet nešykštėjo lėšų ir Vakarų politikų kyšiams. Tokia korupcinė „šrioderizacija“, lyg koks vėžys apėmė valstybių politinį elitą, kuris tapo strategiškai trumparegis, nustojo rūpintis savo šalių energetiniu saugumu, prarado bet kokius, ne tik energetinio bet ir karinio saugumo instinktus, rašoma politiko atsiųstame komentare spaudai.

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius sudeginta 5,056 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 34,5 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vertinant mėnesiais, labiausiai vartojimass per metus sumenko liepą – 66,8 proc. iki 201,7 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Birželį suvartojimas sunyko 58,1 proc. iki 201,5 tūkst. MWh, gegužę – 32,6 proc. iki 333,1 tūkst. MWh, balandį – 21,2 proc. iki 672,4 tūkst. MWh.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo planuota, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ cituodama ekonomikos ministrą Robertą Habecką. Pasak jo, nepaisant smarkiai sunykusio dujų tiekimo iš Rusijos, saugyklos šiuo metu užpildytos daugiau kaip 82 proc., o tikslas spaliui pasiekti užpildymą 85 proc. veikiausiai bus įgyvendintas jau rugsėjį. „Gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo numatyta“, – sekmadienį leidiniui „Der Spiegel“ pabrėžė R. Habeckas.

Turto bankas kartu su Finansų ministerija skelbia iniciatyvą „putinOut“, kuria planuojama skirti 50 tūkst. eurų trims institucijoms, sutaupysiančioms daugiausiai elektros energijos.  Nacionalinės taupymo varžybos prasidės rugsėjo 2-ąją ir truks iki metų pabaigos, o už gautas lėšas daugiausiai išteklių sutaupiusios institucijos galės atnaujinti patalpas, įsirengti lauko terasą ar laisvalaikio kambarį, pirmadienį pranešė Turto bankas.

Bulgarija nesiderės su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ dėl naujos tiekimo sutarties, praėjusį šeštadienį per vaizdo konferenciją su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juel-Jorgensen pranešė Bulgarijos vicepremjeras, atsakingas už ekonominę politiką, Hristo Aleksijevas. Pasak Bulgarijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, ilgalaikiame plane numatyta skelbti tarptautinį konkursą dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo.

Lenkija ir Slovakija penktadienį atidarė jų tinklus sujungusį dujotiekį, galintį padidinti šalių energetinį saugumą, Rusijos invazijai į Ukrainą sukėlus energetinę krizę Europos.  Rusija pastaraisiais mėnesiais sumažino arba sustabdė dujų tiekimą kelioms Europos Sąjungos šalims. Lenkijai tiekimas buvo nutrauktas, tuo metu Slovakija gavo tik 40 proc. sutarto kiekio.

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijos turėtų būti kaip trečia priemonė, o pirmiausia visi turėtume taupyti energiją, kol tapsime visiškai energetiškai savarankiški.

Smarkiai išaugusios dujų kainos parklupdė tikrą titaną – veiklą stabdo didžiausia Lietuvos trąšų gamintoja „Achema“. Vis neramiai jaučiasi ir kitos įmonės, kurių kišenes tuština ir rekordinės elektros kainos. Ekonomistas Marius Dubnikovas išlieka optimistiškas ir sako, kad vyksta sparčios permainos, kurios kitąmet jau leis atsikvėpti lengviau.

Lietuva yra suinteresuota plėsti bendradarbiavimą su Islandija energetikos srityje, ypač perimti gerąsias praktikas diegiant atsinaujinančius energetikos šaltinius, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Oficialų vizitą Islandijoje tęsiantis Lietuvos vadovas penktadienio popietę lankėsi Islandijos Hellisheidi geoterminėje jėgainėje, pranešė Prezidentūra. 85 proc.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.