energetika

Vakarai pateko į keblią padėtį dėl didelių energijos kainų ir menkos pasiūlos. Kadangi gamtinių dujų eksportas sudaro tik 2 proc. Rusijos BVP, Kremliui ši sritis nėra Achilo kulnas. Tačiau dujų importas kritiškai svarbus klientams, pavyzdžiui, Vokietijai. Ten savivaldybės jau imasi taupyti šildomų plaukimo baseinų sąskaita. Ir bus dar blogiau. Žiemą planuojamų tiekti dujų kainos – septyniskart didesnės negu ilgametis vidurkis.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Omano užsienio reikalų ministru Badru Albusaidi. Šalies vadovas su ministru aptarė dvišalį Lietuvos ir Omano ekonominį ir politinį bendradarbiavimą, taip pat Europos Sąjungos (ES) energetinių ryšių plėtrą su Omanu, rašoma prezidentūros pranešime.

Sparčiai populiarėjant individualioms saulės elektrinėms, gyventojai jas įrengia ant individualių namų, kotedžų, garažų, sodybų stogų. Nors pagal teisės aktus tokių elektrinių montavimas ant pastato stogo ar sienų priskiriamas paprastajam remontui, kuriam specialių leidimų nereikia, ekspertai atkreipia dėmesį, kad yra išimčių, kuomet elektrinės įrengimą gali tekti derinti su kaimynais ar institucijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apie du trečdalius gamtinių dujų gavybos pajėgumų kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ paskelbė nuo metų pradžios iki liepos 15-osios jų išgavęs 29,1 mlrd. kubinių metrų, arba 10,4 proc., mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai – 249,7 mlrd. kubų. Tiekimas vidaus rinkai sumenko 1,9 proc., arba 2,7 mlrd. kubų. Eksportas už NVS ribų sunyko 35,6 mlrd. kubų, arba 33,1 proc., iki 71,9 mlrd. kubų.

 Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) ir kitų svarbių šalies energetikos objektų statytojai bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ (ŠDS) dėl daugiau nei 60 tūkst. eurų skolos inicijuojamas bankrotas. Šalčininkų rajono statybų bendrovės „Verslo invazija“ prašymą iškelti bankroto bylą ŠDS liepos 4-ąją priėmė nagrinėti Šiaulių apygardos teismas. Pareiškimą teismas ketina nagrinėti rugpjūčio 22-ąją, rašoma nutartyje, kurią matė BNS.

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ į 252 megavatų (MW) galios saulės elektrinių parką Jonavos rajone ketina investuoti iki 200 mln. eurų. Tai būtų didžiausia iki šiol grupės plyno lauko investicija. Be to, šioje teritorijoje bendrovė ateityje numato dar plėstis. „Šis projektas svarbus tuo, kad tai didžiausias iki šiol mūsų vystomas plyno lauko investicijos projektas, užsitikrinęs pajungimo į elektros perdavimo tinklą galią.

Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, cituodama ministro pirmininko kanceliarijos vadovą Gergely Gulyasą.

Aukštos naftos kainos vis dar neslopina paklausos, kuri, kaip manoma, ir toliau augs, o netrukus netgi gali viršyti pasiūlą, trečiadienį perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TAE). Pasak agentūros, pasaulio ekonomikos atsigavimas gali pradėti strigti, jei vyriausybės nesiims priemonių sumažinti vartojimą ir degalų kainas, kurios kelia grėsmę kai kurių šalių stabilumui.

Lietuva būtų pasiruošusi staigiam atjungimui nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL), jeigu Rusija imtųsi tokio žingsnio, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.  „Jeigu Rusija mus atjungtų (nuo BRELL sistemos – BNS), kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.  Pasak jo, tokiu atveju Lietuvai nereikėtų riboti elektros vartojimo, o elektros kainos, tikėtina, išliktų panašios.

Tarptautinė energijos agentūra prognozuoja, kad Europos valstybių laukia nelengvi ateinantys mėnesiai ir sunki žiema dėl naftos ir dujų tiekimo, tačiau yra būdas, kaip vilniečiams ją padaryti lengvesnę, teigė Dainius Kreivys. Energetikos ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad tokią galimybę Vilnius turėjo ir ankščiau, tačiau tam reikia atitinkamų teisės aktų.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui tapus pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims, prognozuojama, kad 2023 metais iš SGD terminalo (per Klaipėdos stotį) į bendrą Lietuvos dujų sistemą bus įleista apie 32 teravatvalandės (TWh), arba 78,7 proc. visų dujų. 2021 metais iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 16,34 TWh, arba 62 proc. viso dujų kiekio, 2020 metais – 21,9 TWh (77 proc.

Elektros linijos tarp Lietuvos elektrinės ir Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukcijai papildomai skiriama 4,1 mln. eurų (be PVM), ji iš viso kainuos 19,1 mln. eurų (be PVM). Šiam pakeitimui pirmadienį pritarė „Litgrid“ akcininkai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dėl Otavos sprendimo Vokietijai grąžinti kanadiečių remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtą atsinaujinančios energetikos proveržį Lietuvoje skatinančių įstatymų paketą, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Paketu bus mažinami pertekliniai ribojimai saulės ir vėjo elektrinėms, gerinama investicinė aplinka jų vystytojams bei gaminančių vartotojų padėtis, skatinamas vietos bendruomenių ir vystytojų bendradarbiavimas.

Europos Parlamentas trečiadienį pritarė Europos Komisijos pasiūlymui, pagal kurį tam tikra branduolinė ir su gamtinėmis dujomis susijusi veikla įtraukiama į aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sąrašą. EP Prancūzijos rytuose esančiame Strasbūro mieste atsisakė atmesti Prancūzijos ir Vokietijos remtą priemonę. 278 EP nariai balsavo už rezoliuciją, siūlančią nepritarti EK pasiūlymui, 328 – prieš, o 33 europarlamentarai susilaikė.

Vokietijos federalinė vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kuris leistų jai padėti energetikos bendrovėms, susiduriančioms su dideliais sunkumais dėl gamtinių dujų kainų šuolio, pranešė visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Padarysime viską, ką galime, kad žiemą būtų užtikrintas tiekimas ir energijos rinkos veikimas, nepaisant kylančių kainų ir rizikų sustiprėjimo“, – pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas.

Šri Lankoje žmonės laukia kilometrinėse eilėse, kad galėtų prisipilti degalų į automobilius. Bangladeše, siekiant taupyti energiją, parduotuvės užsidaro 20 valandą.

Vokietijos pramonės grupė „Siemens“ nurašo 2,8 mlrd. eurų, smarkiai kritus  energetikos padalinio akcijų kursui. Sumažėjus „Siemens Energy“ vertei, patronuojančiai bendrovei priklausantis 35 proc. akcijų paketas „gerokai pigesnis  už buhalterinę vertę“, pranešė „Siemens“. Turbinų gamintojos, kuri 2020-aisiais tapo atskira nuo „Siemens“ bendrove, akcijos Frankfurto vertybinių popierių biržoje nuo metų pradžios atpigo beveik 40 procento.

Bendrovė „Uniper“ tapo pirmąja didžiąja Vokietijos energijos tiekėja, kuri konflikto su Rusija sąlygomis paskelbė atsidūrusi krizinėje situacijoje ir paprašė valstybės pagalbos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad su Diuseldorfe įsikūrusia bendrove deramasi dėl priemonių jos finansinei padėčiai stabilizuoti. „Derybos tęsiamos.

Pasibaigus antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo tiekėjo pasirinkimo terminui, šią savaitę išaugo visų nepriklausomų tiekėjų siūlomos kainos, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys. Šios kainos aktualios tiekėjo vis dar nepasirinkusiems gyventojams – jie raginami nedelsti ir pasirinkti tiekėją, kuris tieks elektrą nuo rugpjūčio 1-osios. Nuo liepos jiems bus teikiama garantinio tiekimo paslauga – ji bus 25 proc.

Stokholmo arbitražas išnagrinėjo Vilniaus savivaldybės ir jos valdomų Vilniaus šilumos tinklų ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ – juo iš prancūzų reikalaujama 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 metais „Veolia“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį. Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.  Arbitražo bylos liudytojų apklausos vyko balandžio mėnesį, BNS patvirtino Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl pluošto įstatymų pataisų, kuriomis siekiama spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.    Pakeitimais siūloma supaprastinti su atsinaujinančių energijos išteklių infrastruktūra susijusį reglamentavimą, apibrėžti leidimų išdavimo sąlygas, taip pat nustatyti, kada būtų atliekamos su poveikio aplinkai vertinimu bei teritorijų planavimu susijusios procedūros.    Taip pat ketinama įteisinti hibridines elektrines.

Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka prieš mus“, – sakydamas kalbą pabrėžė R. Habeckas.

Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus. Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija. „Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas pasiekė susitarimą, tapsiantį pagrindu sutarčiai, įpareigosiančiai JAV skirti šiam fondui iki 300 mln. dolerių (285,3 mln. eurų), pranešė DFC atstovai. Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.  „Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime. „Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys per artimiausius 8 metus Lietuvai žada energetinę revoliuciją. Esą nuo kito dešimtmečio Lietuva visą elektrą pasigamins pati ir didžiąją dalį jos sudarys atsinaujinantys šaltiniai. Ministras ragina visus statytis saulės elektrines, pirkti nutolusias elektrines ir žada iki trečdalio išlaidų kompensuoti. Žmonės skaičiuoja, per kiek laiko atsipirks jų saulės elektrinės.

Antrojo liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, nesuspėję pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo, tai galės padaryti dar savaitę, šeštadienį pranešė Energetikos ministerija.   „Jiems sudaroma galimybė nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkti iki sekmadienio, birželio 26 dienos imtinai“, – šeštadienį pranešė ministerija.

Prancūzijai tapus naujausia šalimi, kuri buvo atkirsta nuo rusiškų gamtinių dujų, o jų tiekimui į Vokietiją, Austriją ir Italiją smarkiai sumažėjus, Europos planai per vasarą sukaupti solidžias dujų atsargas  tampa abejotini. Baigiantis ketvirtam karo Ukrainoje mėnesiui, Maskva smogia Europai, kuri rusiškomis patenkino apie 40 proc. savo dujų poreikio, į skaudžią vietą.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“, šią savaitę sumažinusios dujų tiekimą į Vokietiją, vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva žais tik pagal savo nustatytas taisykles. „Mūsų produktas, mūsų taisyklės. Nežaidžiame pagal taisykles, kurias kūrėme ne mes“, – pareiškė Aleksejus Milleris Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo viešoje diskusijoje.

Vašingtonas antradienį pranešė apie ketinimus pratęsti terminą, per kurį leidžiama atlikti mokėjimus Rusijai už energetikos produktus, iki gruodžio 5 dienos, kad Europos šalys turėtų laiko pasiruošti beveik visiškam naftos embargui, paskelbtam reaguojant į Maskvos įsiveržimą į Ukrainą. Ši išimtis iš griežtų JAV finansinių sankcijų, kurios faktiškai atskyrė Rusiją nuo didžiosios dalies pasaulinės finansų sistemos, turėjo baigtis birželio 24 dieną.

Į Vilnių atvykusi energetikos eurokomisarė ragina ruoštis žiemai – dar vienam sudėtingam šildymo sezonui ir aukštoms kainoms. Ji ragina europiečius apsirūpinti dujomis ir rengtis blogiausiam scenarijui – jei Rusija iš viso nutrauks jų tiekimą. O Lietuvos vyriausybę skatina nepalikti gyventojams visos išlaidų naštos.

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarė Kadri Simson sako, kad artėjantį šildymo sezoną Bendrijos valstybių laukia trigubas iššūkis – aukštos energetikos išteklių kainos, tiekimo saugumas bei pasaulinė klimato krizė.  Ji pataria šalių vyriausybėms palaikyti namų ūkius, mažmeninius vartotojus bei pasirengti blogiausiam scenarijui.

Lietuvoje pirmadienį lankosi už energetiką atsakina Europos Komisijos narė Kadri Simson.   Susitikimuose su prezidentu Gitanu Nausėda, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ji aptars gegužės viduryje Europos Komisijos pristatytą planą „RePowerEu“ – jame pateikiami pasiūlymai dėl Europos energetikos sistemos pertvarkos.

Premjerė Ingrida Šimonytė ragina ES vieningai mažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. Ji trečiadienį šį klausimą aptarė su Vilniuje viešinčia Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, pranešė Vyriausybė.

Nepriklausomą tiekėją besirenkantiems gyventojams brangiausiai parduoti elektrą trečiadienį siūlo „Enefit“, o pigiausiai – „Elektrum Lietuva“, rodo Lietuvos energetikos agentūros skelbiamos preliminarios tiekėjų siūlomos kainos.  Palyginti su antradieniu didėjo „Enefit“ siūloma kaina, „Igničio“ ir „Elektrum Lietuvos“ mažėjo, o „Perlas energijos“ liko tokia pat.

Europos Sąjunga parengė planą, kaip pakeisti iš Rusijos tiekiamas gamtines dujas, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama už vidaus rinką atsakingą Europos Komisijos (EK) narį Thierry Bretoną. EK komisaro teigimu, pagal naująją strategiją ES planuoja pradiniame etape per metus gauti 50 mlrd. kubinių metrų dujų suskystintų pavidalu iš JAV ir Kataro, 10 mlrd.

Kainų šuoliai už elektrą gyventojus privertė apmąstyti galimybę įsirengti saulės elektrines. Nors paraiškas kompensacijai gauti pateikė tūkstančiai žmonių, specialistai perspėja neapsigauti, mat neatsakingai įvertintos sutarties sąlygos gali lemti, kad žadėta parama nebus suteikiama.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Europai siekiant „žaliosios“ ekonomikos tikslų Rusijos energetikos išteklių reikia atsisakyti vien todėl, kad jie naudojami kaip ginklas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina Europos Komisiją (EK) imtis lyderystės ir stiprinti energetinę nepriklausomybę bei mažinti energetikos išteklių kainas. Tai ji pareiškė antradienį Roterdame po susitikimo su EK viceprezidentu bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaru Valdžiu Dombrovskiu.

Laikrodis tiksi, o kai kurie šalies gyventojai neriasi iš kailio. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada privaloma pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, Lietuvoje vis dar yra apie 350 tūkstančių neapsisprendusių vartotojų. Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ramina ir sako, kad pasirinkti labai paprasta, nes kol kas rinkoje nėra realios konkurencijos.

Kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainų augimo piką pamatysime vasaros viduryje, kai išaugs elektros ir dujų kainos. Nors šiuo metu visos šalys pildo dujų saugyklas, iki žiemos jos nespės to padaryti, tad teks gyventi šaltesniuose pastatuose.   Ekonomistai taip pat pastebi, kad infliaciją sukėlė vis didinami atlyginimai ir centrinių bankų pinigai, kuriuos pandemijos metu jie spausdino ir liejo į ekonomikas.

Rusijos valstybinė naftos bendrovė „Rosneft“ penktadienį pranešė, kad buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis ir vokiečių verslininkas Matthiasas Warnigas nebedirbs valdyboje, rašo „Financial Post“. Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino G. Schroederį įtraukti į juodąjį sąrašą, jei šis nepasitrauks iš „Rosneft“ valdybos narių, tai taip pat turėjo atitolinti galimybę užimti aukštas pareigas rusų energetikos milžinės „Gazprom“ kompanijoje.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) aptarė naująjį energijos iš Rusijos atsisakymo planą. Atsiradus nerimaujančių, kad tai lems dar didesnes energetikos kainas, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius ramina ir sako, kad priimti sprendimai leistų turėti stabilią situaciją. Pokalbis su eurokomisaru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien EK svarstė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos dalykus.

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo pirmiausia bus reikalinga politinė valia, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius „Kalbant apie energetikos sektoriaus pokyčius, mes tikrai kalbame apie revoliuciją, nes tai bus labai sparčiai įgyvendinami pokyčiai ir tai turės didelės įtakos tolimesniam Europos Sąjungos vystymuisi, energetikos projektų vystymuisi, energetikos rinkos stabilumui“, –...

Atsisakydama energetinės priklausomybės nuo Rusijos, Lietuva jau atliko visus reikalingus darbus, sako Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius.  „Mes esame ne tik pirmūnai, bet ir didžiausi to plano („RePowerEU“ – BNS) entuziastai ir turbūt valstybė narė, kuri visus reikalingus darbus jau yra atlikusi. Tikrai Lietuva yra pirmūnė klasėje, kadangi mūsų priklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos jau nebėra.

Iš Rusijos pasitraukiančios Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų energetikos milžinės „Shell“ verslą šioje šalyje – degalinių tinklą ir tepalų gamyklą Tverės srityje – perka Rusijos didžiausias privatus naftos koncernas „Lukoil“, pranešė abi sandorio pusės.

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“. „Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.