energetika

Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį dalyvauja Varšuvoje vykstančiame Ukrainos energetikos forume, skirtame koordinuoti pagalbą Ukrainos energetikos sektoriui.  Pasak Energetikos ministerijos, Lenkijos klimato ir aplinkos ministrės Annos Moskwos kvietimu D. Kreivys renginyje dalyvauja kartu su kitais Europos Sąjungos šalių energetikos ministrais bei Ukrainos atstovais.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvos dėka Vokietija iš pagrindų pakeitė savo poziciją Rusijos atžvilgiu. Anot jo, Europa pavėluotai suprato esanti pernelyg priklausoma nuo Rusijos energetikos ir dabar turėtų „paknopstomis“ stiprinti savo ekonominę padėtį.

Dėl Maskvos invazijos į Ukrainą pasitraukti iš Rusijos nusprendusi Didžiosios Britanijos energetikos milžinė BP antradienį paskelbė, jog pirmąjį ketvirtį patyrė milžiniškus grynuosius nuostolius. BP vasarį nusprendus parduoti valdomą energetikos grupės „Rosneft“ 19,75 proc. akcijų paketą ir užversti daugiau kaip trijų dešimtmečių investicijų Rusijoje istorijos puslapį, grynieji nuostoliai pirmąjį ketvirtį pasiekė 20,4 mlrd. JAV dolerių (19,4 mlrd.

Lenkija pirmadienį paragino savo partneres Europos Sąjungoje dėl karo Ukrainoje susivienyti ir įvesti plačias sankcijas Rusijos naftos ir gamtinių dujų sektoriams, be to, nepasiduoti spaudimui mokėti už dujas rusiškais rubliais. ES ministrai susitinka Briuselyje aptarti atsako į Rusijos praėjusios savaitės sprendimą nutraukti dujų tiekimą Bulgarijai ir Lenkijai. Energijos milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad šios dvi šalys balandį neapmokėjo sąskaitų.

Energetikos ministerija pranešė parengusi Gamtinių dujų įstatymo pataisas, įtvirtinančias draudimą į Lietuvą tiekti rusiškas dujas. Jei pataisos bus priimtos, Lietuvos dujų perdavimo sistema ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu galės naudotis tik tiekėjai iš grėsmės nacionaliniam saugumui nekeliančių šalių išskyrus tiekėjus, transportuojančius dujas tranzitu į Karaliaučiaus sritį.

Lietuvos elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa būtų galima pagreitinti pirmiau įgyvendinus pačius svarbiausius jos projektus, o kitų vykdymą atidedant jau po faktinio susijungimo, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) penktadienį pranešė palaipsniui atkurianti gamtinių dujų tiekimą savivaldybėms, jo netekusioms dėl Varšuvos įvestų sankcijų vienai Rusijos įmonei. Kiek anksčiau šią savaitę Lenkijos vyriausybė įvedė sankcijas pusšimčiui Rusijos ir Baltarusijos įmonių bei asmenų. Tarp jų buvo ir Rusijos įmonė „Novatek Green Energy“, tiekianti dujas daliai šalies savivaldybių.

Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.    Kaip pristatydamas Seimui pataisas teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, 2030 metais Lietuva, naudojant atsinaujinančius išteklius, galėtų pasigaminti 93 proc. šaliai reikalingos elektros.     „Siekiame energetinio saugumo, žemesnių elektros kainų bei žaliųjų tikslų, taip pat perkant išteklius nefinansuoti agresorių“, – teigė jis.

Rusijos naftos kiekis, parduodamas kitoms šalims, sumažėjo, tačiau dujos ir toliau tiekiamos į Europą. Po invazijos į Ukrainą JAV, ES ir Jungtinė Karalystė paskelbė apribojimus Rusijos importui. JAV paskelbė pilną draudimą importuoti rusišką naftą, dujas ir anglis, rašo „BBC Reality Check“. Jungtinė Karalystė iki metų pabaigos laipsniškai atsisakys rusiškos naftos, o ES dviem trečdaliais mažina dujų importą.

Vokietija siekia kuo greičiau nutraukti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, tačiau tam prireiks laiko, pareiškė šalies finansų ministras. „Turime būti kantrūs“, – BBC sakė Christianas Lindneris. Tačiau užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau kalbėjo priešingai. Ji sakė, kad Vokietija iki metų pabaigos nutrauks naftos importą, po jo seks dujos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo Vokietiją, kad ji nesugeba pažaboti Rusijos energijos importo.

Vilniuje ir Kaune penktadienį pasibaigė rekordinių sumų už sąskaitas pareikalavęs šildymo sezonas. Radiatoriams dar nespėjus atvėsti, Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis rodo į tiksintį laikrodį ir sako, kad pasiruošti kitam šildymo sezonui laiko yra nedaug, todėl ir mažesnių sąskaitų tikėtis sunku. Pokalbis su Ž. Šilgaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Baigėsi šildymo sezonas, kuris nebuvo lengvas nei šilumos vartotojams, nei tiekėjams.

Danija antradienį pristatė gaires, skirtas nutraukti šalies priklausomybę nuo rusiškų dujų pasitelkiant atsinaujinančios energijos ir biodujų derinį, kuris leis „išsilaisvinti“ nuo prezidento Vladimiro Putino. Nors Europos Sąjunga iki šiol nesiryžta uždrausti Rusijos naftą ir dujas reaguodama į karą Ukrainoje, 27 valstybių blokas siekia iki metų pabaigos sumažinti rusiškų dujų importą. Atskiros šalys narės taip pat pristatė planus sumažinti iškastinio kuro iš Rusijos naudojimą.

Valdantieji ruošia Lietuvą atsinaujinančios energetikos bumui. Vyriausybės nariai tvirtina, esą norint galutinai atsikratyti energijos pirkimo iš Rusijos, būtina naikinti biurokratines kliūtis saulės ir vėjo elektrinėms. Gyventojai jau nerimauja, kad vėjo jėgainių pridygs šalia jų namų – kels triukšmą, vibraciją, trukdys miegoti, ir reikalauja, kad jos būtų statomos kuo toliau. O ir specialistai ragina nedarkyti bent saugomų teritorijų ir jų prieigų.

Degalų kainos Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Vokietijoje balandžio 4-11 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo, atpigus ir žaliavinei naftai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Benzinas labiausiai atpigo Estijoje – 3,2 proc. (5,8 cento už litrą), dyzelinas – Lenkijoje – 5,0 proc.

  Pasaulio rinkose toliau sparčiai brangstant elektrai ir dujoms, energetinių išteklių kainos išliks aukštos dar metus ar pusantrų, sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.   „Lūkestis yra, kad aukštos energetinių išteklių kainos dar liks kurį laiką. Kol kas sunku pasakyti, kiek, bet panašu, kad metus-pusantrų metų vis dar galime susidurti su aukštesniu lygiu“, – penktadienį  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pareiškė G. Norkūnas.

Lietuva sieks naujų europinių sankcijų Rusijos energetikai, prekių judėjimui, bankams, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji antradienį kalbėjo prieš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdį Liuksemburge. Ministrės teigimu, pokyčių bus siekiama „keturiose pagrindinėse srityse“. „Rusija vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje, todėl turime plėsti sankcijas ir jas perkelti į kitą lygį.

Atrodo, Rusijos kaimynystė baugina Lietuvą ištisus dešimtmečius. Nepaisant to, Lietuvoje pasitaikė atvejų, kai į dienos šviesą išlindo neskaidrūs politikų ryšiai su Rusijos tarnybomis. Pavyzdžiui, buvęs Seimo narys Mindaugas Bastys kaltintas nuslėptais ryšiais su Rusijos žvalgybos ir energetikos atstovais. Ekspertai atskleidė, kokią reikšmę aukšto rango politiko veikimas prieš Lietuvos valstybę turi šiandien, Rusijos karo Ukrainoje metu.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto bei kitoms kainoms ir Vyriausybei parengus antiinfliacinių priemonių planą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „vežimas pagaliau pajudėjo iš vietos“. „Džiaugiuosi, kad pagaliau vežimas pajudėjo iš vietos, iš tikrųjų jis galėjo pajudėti jau kokį vasario mėnesi, bet geriau vėliau nei niekada.

Seimas ketvirtadienį priėmė kelių įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pirmojo jūrinio vėjo parko Lietuvoje statybos yra ypač svarbus energetikos projektas. „Lietuva negali šiandien patenkinti savo energetikos poreikių, didžiąją dalį elektros importuojame, tik 20–35 proc. pasigaminame patys ir apie 70 proc.

Keturios Skandinavijos energetikos bendrovės pareiškė, kad yra pasirengusios padėti trims Baltijos valstybėms, jei Rusija apribotų arba visiškai nutrauktų elektros energijos eksportą į mažąsias kaimynes. Danijos „Energinet", Norvegijos „Statnett", Švedijos „Svenska kraftnat" ir Suomijos „Fingrid Oyj"  bendrame pareiškime pabrėžė, kad kartu su Baltijos šalių elektros tinklų operatoriais pasiruošė scenarijui, pagal kurį Baltijos šalys būtų atjungtos nuo Rusijos tinklo.

Rusijos agresijos akivaizdoje Vyriausybė užsimojo iki 90 proc. elektros pasigaminti Lietuvoje. Tai reiškia vietinę gamybą padvigubinti – pristatyti daugybę saulės ir vėjo jėgainių. Tačiau verslininkai ir gyventojai skundžiasi, kad norint pasistatyti vėjo jėgainę užtrunka iki 3 metų ir daugiausia laiko užima biurokratiniai derinimai. Pas premjerę Ingridą Šimonytę susirinkę Seimo partijų atstovai sutarė šias kliūtis skubiai naikinti.

Lenkijos valstybinė energetikos bendrovė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG) pareiškė, kad nemokės už rusiškas dujas Rusijos rubliais, atmesdama tokį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino reikalavimą „nedraugiškoms šalims“, Rusijai atsidūrus precedento neturinčių tarptautinių sankcijų dėl karo Ukrainoje gniaužtuose. „Neįsivaizduojame, kaip galėtume. Sutartimi įtvirtintos atsiskaitymo priemonės. Ji neleidžia vienai šaliai jų keisti pagal savo valią.

Šią savaitę Romoje su Italijos ekologinės tranzicijos ministru Roberto Cingolani bei šalies energetikos bendrovių atstovais susitikęs energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, jog didžiausios italų įmonės mato Lietuvos potencialą atsinaujinančioje energetikoje. „Lietuvos įmonės sėkmingai vykdo atsinaujinančios energijos projektus Italijoje bei ieško kelių plėsti veiklą.

Vis stiprėjančios sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai tapo savotišku galvos skausmu ir Europai. Nuo rusiškų gamtinių išteklių priklausanti Lietuva ir Europos Sąjunga jau ieško alternatyvų, tačiau įspėja, kad tam prireiks laiko. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad situaciją apsunkina ir tai, jog alternatyvų rinkoje paprasčiausiai nėra.

Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotas energijos kainų šuolis sukels pasekmes, panašias į 1973 metų naftos krizės poveikį, trečiadienį įspėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as. Dabartinė energetikos krizė „savo intensyvumu, brutalumu panaši į 1973-iųjų naftos krizę“, sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje.

Vadinamąsias antikrizines priemones, kuriomis būtų amortizuojamos dėl karo Ukrainoje pasaulyje kylančios žaliavų ir energetikos išteklių kainos, Vyriausybė žada pateikti tik po Europos Komisijos sprendimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos teigimu, galimos priemonės būtų siūlomos kartu su šių metų valstybės biudžeto pakeitimais.

Energetikos milžinė „Shell“ antradienį pranešė, kad nebepirks karinę agresiją prieš Ukrainą tęsiančios Rusijos naftos ir gamtinių dujų, nutrauks degalinių, aviacinių degalų tiekimo bei kitą verslą, pasitrauks iš projektų šioje šalyje. „Pirmuoju neatidėliotinu žingsniu stabdome bet kokį rusiškos naftos įsigijimą neatidėliotinų sandorių rinkoje, uždarome degalines, stabdome aviacinio kuro bei tepalų gamybą Rusijoje“, – teigiama „Shell“ pranešime.

Lietuva mažina energetinę priklausomybę nuo Rusijos – valstybė atsisako „Gazprom“ dujų, o elektros srautą paliko minimalų. Matant, kaip Kremlius bombarduoja Ukrainos miestus, noro mokėti milijardus eurų Rusijos karo mašinai nebėra nei pas valdančiuosius, nei tarp opozicijos. Net jei tai kainuos ir brangiau, nei perkant iš rusų. Tą patį padaryti Landsbergis ragina ir visą Europą. Tiesa, premjerė sako, kad Lietuva nedarys skubotų veiksmų, kurie galėtų mums patiems pakenkti.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Europą išdrįsti atsisakyti Rusijos energetikos išteklių ir atjungti visus šalies bankus nuo tarptautinės atsisakymų sistemos SWIFT. Vilniuje ketvirtadienį viešinti Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss taip pat paragino izoliuoti daugiau Rusijos bankų.

Astravo atominės elektrinės antrasis reaktorius netrukus bus įjungtas, o jo galia pasieks minimalų kontroliuojamą lygį, pranešė Baltarusijos energetikos ministras Viktaras Karankevičius. „Šiuo metu antrame energijos bloke baigiami parengiamieji darbai valdomai grandininei reakcijai paleisti. Artimiausiu metu bloko reaktoriaus galia pasieks minimalų kontroliuojamą lygį – 1 proc. nominalios“, – V. Karankevičių cituoja  ministerijos spaudos tarnyba.

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ akcininkai penktadienį pritarė SGD laivo-saugyklos „Independence“ įsigijimui iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, iš kurios jis nuomojamas nuo 2014 metų, o sutartis baigsis 2024 metų pabaigoje, pranešė įmonė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pareiškė, kad vykstant Rusijos agresijai prieš Ukrainą, energetinis saugumas regione yra kaip niekada svarbus.  „Rusijai pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, mūsų regiono valstybėms reikia ruoštis visiems galimiems scenarijams.

Rusijai ketvirtadienį pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos gamtinių dujų ir elektros perdavimo sistemų operatoriai bei nepriklausomi ekspertai teigia, kad šalies energetikos sistema yra stabili, pavojaus nėra nei Lietuvos, nei Baltijos šalių energetiniam saugumui.  Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas mano, kad regione sukurta patikima dujų infrastruktūra, be to, jų poreikį mažina artėjantis šiltasis sezonas. Vis dėlto jis neabejoja, jog pasaulinės dujų kainos turėtų kilti.

Vokietijos kancleriui antradienį pranešus apie Rusijos  dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ stabdymą, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad tai daugiau politinis veiksmas, artimiausiu metu neturėsiantis pasekmių Europos dujų rinkai.   Pasak jo, projekto sustabdymas nebus didelis smūgis ir Rusijai.  „Čia daugiau buvo reikalingas politinis sutikimas, ženklas, kad paremiama Ukraina, kad tas dujas per Ukrainą (Rusija – BNS) toliau tiektų“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Putinui nežinia ką sugalvojus, užsimanius pablefuoti, ar iš tiesų pakariauti, Lietuvos politikai sunerimo kiek toli gali siekti Kremliaus rankos. Jei karinė technika sutelkta prie Ukrainos, tai tiek mus, tiek kitas Europos šalis Rusija gali paveikti per energetiką – dujas ir elektrą. Šiuo metu padidėjusi ir kibernetinių išpuolių grėsmė. Politikai žmones ramina – Lietuva pasiruošusi atlaikyti tokias atakas. Į uždarą posėdį vienas po kito renkasi Seimo nariai, iškviestas ir Energetikos ministras.

Energetikos ministras Dainius Kreivys neatskleidžia, kokios energetikos ūkio valdymo priemonės parengtos, jei šalyje reikėtų skelbti ekstremalią situaciją. Opozicija tikina, kad toks planas išgelbėtų tik „trumpuoju laikotarpiu“.  „Yra labai aiškūs planai, ką darysime esant ektraordinariai situacijai Lietuvoje. Turime pasirengę atsargas tiek dujų, tiek kuro: dyzelino, benzino. Elektros sistemos stabilumui yra parengtas labai aiškus planas.

Lietuvos gyventojams susidūrus su rekordiškai išaugusiomis elektros bei šilumos kainomis, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad ateityje kainų augimą padėtų suvaldyti atsinaujinančios energijos šaltiniai. Jo teigimu, pavyzdžiui, elektros kaina, pasitelkus vėjo energiją, galėtų būti ir dvigubai ar trigubai mažesnė. Energetikos ministerijos teigimu, 2020 m. 20 proc. Lietuvos sunaudojamos elektros energijos atėjo iš atsinaujinančios energetikos.

Dar rugpjūtį Lawrence'o Livermore'o nacionalinės laboratorijos Nacionalinės uždegimo įrenginio (NIF) mokslininkai manė, kad jie pagaliau gali peržengti inercinio uždarumo susiliejimo „užsidegimo“ slenkstį. Dabar jie tai patvirtino. Jiems pavyko iš branduolių sintezės reaktoriaus išgauti daugiau energijos, nei iš pradžių reikėjo medžiagai sulieti.

Valstybės kontroliuojamos „Ignitis grupės“ valdoma bendrovė „Ignitis gamyba“ ir „Litgrid“ išsamiau apibrėžė paslaugas esant izoliuotam elektros energetikos sistemos režimui.  Kaip pranešė „Ignitis grupė“, pagal pasirašytą papildomą susitarimą galimą izoliuoto darbo tikimybę įvertinusi „Litgrid“ iš anksto turės nurodyti „Ignitis gamybai“ pagal grafiką pasirengti nepertraukiamai elektros gamybai, o „Ignitis gamyba“ iš anksto įsigys gamtinių dujų.

Energetikos ministras sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo negalima mažinti kitiems energijos šaltiniams tiek dėl ribotų biudžeto galimybių, tiek dėl geopolitinių rizikų. Pasak Dainiaus Kreivio, joms nurimus, energetinių resursų kainos vėl smuks.   „Jeigu sumažintume PVM elektros tiekimui, gautume, kad kainos net mažėtų, nes 9 proc.

Europos Sąjunga kartu su Amerika spręs transatlantinio energetinio saugumo klausimus ir padės apsisaugoti nuo grėsmių Ukrainai, sekmadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Augant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei baiminantis, kad Rusija gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą Europai, o kartu ir Lietuvai, Energetikos ministerija parengė specialų Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo planą, BNS patvirtino energetikos ministras Dainius Kreivys.   „Turbūt jau rudenį buvo priimti pirmieji žingsniai rengiantis galimoms problemoms energetikos sektoriuje. Jau tada buvo pirmieji žingsniai.

Lietuvoje siekiant daugiau elektros pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių – saulės ir vėjo, Seimui siūloma atlaisvinti dabartinius suvaržymus tokių jėgainių statytojams.  Iniciatoriai įsitikinę, kad šių elektrinių statybų liberalizavimas skatins jų plėtrą, o tai leis sumažinti elektros kainas.   Jie siūlo pakeisti sanitarinės apsaugos zonų prie vėjo elektrinių nustatymo sąlygas bei leisti jas įrengti ant kultūros paveldo pastatų stogų ar fasadų bei draustiniuose, rezervatuose.

Dar visai neseniai lietuviško biokuro tiekėjai skundėsi nepajėgiantys konkuruoti su šalį užplūdusia pigia baltarusiška produkcija. Dabar, pastarosios srautui mažėjant pasirodė, kad tiekimo grandinė Lietuvoje sutrūkusi, o staigus vietinio kuro poreikis lėmė kainų šuolį. Situacijos pagerėjimo tikimasi kitą šildymo sezoną, tačiau ne visi rinkos žaidėjai su tuo sutinka  – manoma, kad ji gali dar labiau blogėti.

Prancūzijoje susitikę Europos Sąjungos aplinkos ir energetikos ministrai penktadienį, likus kelioms valandoms iki galutinio termino pateikti prieštaravimus, vis dar smarkiai nesutarė dėl Europos Komisijos siūlymo pripažinti branduolinę ir dujų energiją tausojančia aplinką. Šiuo klausimu šalių grupė, vadovaujama Prancūzijos, kurioje atominės jėgainės pagamina 70 proc.

Aplinkos ministerija iki pavasario žada įsukti vėjo energetikos „audrą“, pareiškė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Atsinaujinančią energiją vis dar tebestabdo biurokratinė inercija, bet nepaisant to, žaliosios energijos transformacija jau įsibėgėja lyg vėtra. Aplinkos ministerijoje darbą pradėjo proveržio darbo grupė, kuri iki pavasario privalo apskirtai įsukti vėjo energetikos audrą“, – pranešime sakė ministras.

Ar Lietuva turėtų statyti naują modernią branduolinę elektrinę, o gal net kelias? Apie tai ragina diskutuoti prezidentas Gitanas Nausėda. Energetikos ministras Dainius Kreivys palankiai vertina Lietuvos atomines perspektyvas, tačiau artimiausią dešimtmetį prioritetą dar teiks saulei ir vėjui. Na, o energetikos ekspertai ginčijasi – vieni sako, kad sava atominė elektra Lietuvai bus labai reikalinga.

Lietuva ateityje galėtų svarstyti apie nedidelio pajėgumo branduolines jėgaines, sako prezidentas. Gitanas Nausėda, be kita ko, teigia, kad šalis turi sparčiau pertvarkyti energetikos sektoriaus struktūrą, kad ji būtų atsparesnė kainų šuoliams.

Europos Sąjunga planuoja įtraukti branduolinę energiją bei iš gamtinių dujų gaunamą energiją į „žaliųjų“ energijos rūšių sąrašą, kad būtų galima toliau investuoti į šiuos sektorius, nepaisant vidaus nesutarimų, ar šias energijos rūšis tiktai galima laikyti tvariomis.