emigrantai

 Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Mokyklos nebaigusi ir mama tapusi lietuvė su savo mylimu vyru išvyko laimės ieškoti į Nyderlandus, kur patyrė pažeminimą iš nuosavų tautiečių ir įklimpo į 20 tūkst. eurų skolą. Tačiau darbštumas ir atsidavimas šeimai padėjo emigrantams išlipti iš vargų duobės. LRT Televizijos laida „Emigrantai” gavo iš naujos herojės – Evelinos nuoširdų laišką apie jos ir jos sutuoktinio Lino išgyvenimus Nyderlanduose.

Mildos ir Ligito meilės istorija, kurią šįkart pasakoja „Emigrantai“, – jaudinanti ir įkvepianti. Sunkūs darbai, siaubinga avarija, pasibaigusi sudėtinga operacija, dienos, kai sąskaitoje – vos 5 eurai. Bet visi šie sunkumai nublanksta prieš labai romantišką porelės tikslą – į užsienį jie išvyko užsidirbti pinigų savo svajonių vestuvėms. Ir jau ne vieną mėnesį deda eurą prie euro planuodami laimingiausias savo gyvenimo akimirkas. Tobulų vestuvių kaina – 50 tūkst.

Iš Radviliškio rajone esančios Šeduvos kilusi Laima Markuckytė blaškosi po pasaulį: dvylika metų praleido Ispanijoje, o pastaruosius dvejus laimės ieško Prancūzijoje – 20 kilometrų nuo sostinės Paryžiaus esančiame Neuilly-sur-Marne miestelyje. Kaip ir tūkstančiai tautiečių iš Lietuvos Laima išvyko ekonominiais sumetimais – tikėjosi, kad toliau nuo namų bus lengviau uždirbti didesnius pinigus. Bet šiandien, „Emigrantų“ paklausta, ar svajonės pasivirtino, ji tik suraukia kaktą.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiųjų metų švenčių grįžtantys emigrantai neleidžia atsikvėpti keltų kompanijoms. Beveik visi reisai gruodį – sausakimši. Danų kompanijos „DFDS Seaways“ vadovai sako, kad daugiausia keleivių turi vasarą, bet nemažiau darbingas ir paskutinis metų mėnuo – keltai pilni norinčiųjų Kalėdas ir Naujuosius švęsti Lietuvoje. Nemaža jų dalis – emigrantai.

 Dina Rakauskienė Artėjant šventėms dauguma išeivių sugrįžta į gimtinę pas savo artimuosius ir stengiasi su kaupu atsiimti tai, ką iš jų atėmė didžiulė distancija. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruosius 9 metus 16,9 proc., arba 619,6 tūkst., lietuvių gyveno užsienio valstybėse, daugiausiai jų – Jungtinėje Karalystėje. Iš 373,5 tūkst. 15 metų ir vyresnių užsienio lietuvių kas antras turėjo vidurinį arba pagrindinį, kas trečias – aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Juodas darbas braškių laukuose, mėginimas kurti verslą ir jo bankrotas – emigrantų iš Lietuvos patirtis, kuri nepalaužė. Televizijos laidos „Emigrantai“ herojai sako pasimokę iš savo klaidų ir mėgina sėkmingai kurti jau antrą savo verslą Norvegijoje. Dviejų jaunų, dar trisdešimties nesulaukusių žmonių mėginimas praturtėti emigracijoje daug ką sužavės optimizmu ir daug ką papiktins naivumu.

 Hagoje, Nyderlanduose, apsistoja tūkstančiai atvykėlių iš Rytų šalių. Nuo centro šiek tiek nutolusiuose kvartaluose niekas nesistebi musulmoniškais apdarais pasipuošusiomis moterimis, slepiančiomis savo kūnus nuo nepažįstamųjų. Viską, ką turi gražiausia, jos rodo tik savo vyrams. LRT televizijos laida „Emigrantai“ kviečia susipažinti su Ieva, kuriai musulmonų gyvenimas puikiai pažįstamas, – mergina dėl būsimų vestuvių jau davė įžadus Alachui.

Žinių radijas Elektroninę leidybą Lietuvoje labiausiai stabdo rinkos dydis ir eksporto galimybių nebuvimas, „Žinių radijui“ sakė pirmojo kompleksiško tyrimo apie elektroninę leidybą Lietuvoje bendraautorius Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktaras Arūnas Gudinavičius. „Lietuva yra labai maža rinka ir ją sudėtinga padidinti. Dar vienas svarbus dalykas, kaip nurodė daugelis leidėjų – eksporto galimybės nebuvimas.

Ne veltui sako, kad meilei neegzistuoja jokios kliūtys ar ribos. Ieva dėl mylimojo net pakeitė religiją ir tapo musulmone. Socalinės dokumentikos laidoje „Emigrantai“ matysite tikras lietuvių istorijas iš svečių šalių. Ieva Nyderlanuose atrado mylimąjį Ali. O Donatas ir Erika, susipažinę Norvegijoje, atidarė maisto prekių parduotuvę. Ieva į Olandiją atvyko iš karto po mokyklos. Internete surastas darbdavys turkas žadėjo darbą ir didelį uždarbį. Deja, tai buvo tik pažadai.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Iš Kybartų kilęs Zenonas Mačiulaitis turėjo tapti kunigu, planavo tą labai rimtai. Bet vietoj Dievo pasirinko moters meilę ir likimas susiklostė visai kitaip nei jo svajonėse. Šiandien žvitriu vyruku žmonių vadinamą Zenoną laida „Emigrantai“ sutinka nedideliame Brynės miestelyje Pietvakarių Norvegijoje. Bet nei bažnyčioje, nei moters glėbyje.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Nyderlandai. Roterdamas. Malvina šiame mieste – vos keletas dienų. Ką tik išsikrovė lagaminą ir įsikūrė nedideliame kambarėlyje. Mergina ir pati jau sunkiai suskaičiuoja, kelintą kartą gyvenimą pradės iš naujo – nepažįstamame mieste, su šiek tiek santaupų ir viltimi, kad šįkart pasiseks. Tiesa, kaip prisipažįsta „Emigrantams“, labiausiai ji norėtų gyventi visai ne Olandijoje, o Lietuvoje.

Kitų metų pradžioje Lietuvoje pradės veikti Migracijos informavimo centras, teiksiantis informaciją į šalį grįžtantiems emigrantams, sako premjeras Algirdas Butkevičius. „Tokį Migracijos centrą nuspręsta įsteigti grįžtantiems į Lietuvą emigrantams. Jis bus įsteigtas 2015 metų pradžioje.

Pastaruoju metu visi sujudę dėl Britanijos ministro pirmininko užmojo atimti pašalpas iš nedirbančių imigrantų. Šiuo klausimu į mane pastarosiomis dienomis daug kartų kreipėsi ne tik Lietuvos žiniasklaida, bet ir BBC radijas. Juos domina vienas dalykas – kaip Anglijos lietuviai reaguoja į šią žinią. Žinot, ką aš atsakau? Iš džiaugsmo gal ir nešokinėja, bet tikrai nerauda.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Iš Klaipėdos prieš šešerius metus į Norvegiją emigravusią Kristiną Prokopec lydi sėkmė – netrukus vestuves atšoksianti ir vaikelio susilauksianti moteris tapo brangiausios sveikatos sistemos Europoje, o gal net ir visame pasaulyje, dalimi. Su LRT Televizijos laida „Emigrantai“ ji pasidalijo šios šalies sveikatos priežiūros užkulisiais ir asmenine laime.

Ant Silvijos rankos ištatuiruoti paukšteliai simbolizuoja penkis jos vaikus, iš kurių, deja, šalia nėra nė vieno. Keturi likę Lietuvoje, o pats mažiausias, nors ir auga Olandijoje, bet ne pas mamą, o surinamietės ir olando šeimoje. Atiduoti sūnų svetimiems Silvija nusprendė pati. 34-erių moteris laidai „Emigrantai“ tvirtina kitos išeities tiesiog neturėjusi, kad ir kaip plyštų širdis. „Skaudu, bet tai buvo geriausia išeitis, nes tikrai nenorėjau prarasti vaiko.

Iš užsienyje dirbančių giminaičių gaunamos piniginės perlaidos kitais metais gali tapti kliūtimi gauti socialines pašalpas ir kompensacijas už būsto šildymą ir vandenį. Jei remia giminės, nerems valstybė Valstybinė mokesčių inspekcija su savivaldybėmis ketina pasirašyti sutartis ir keistis informacija apie valstybės paramą gaunančiųjų pajamas. Prognozuojama, kad šiais metais mūsų šalies gyventojai iš emigravusių artimųjų gali sulaukti 6 milijardų litų.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šią savaitę plačiai aptarinėjimas vienas nevykęs Europos statistikos agentūros pokštas arba tiesiog klaida – Lietuvoje 2040 metais gyvens mažiau nei 2 mln. gyventojų. Tokios prognozės absurdiškumas išryškėja paanalizavus projekcijų prielaidas. Tai nereiškia, kad Lietuvos nelaukia demografinė bomba, tačiau kol kas dėmesys sutelktas ne į jos esmę.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Žinia apie mažame Airijos miestelyje gyvenančią Dianą sklinda iš lūpų į lūpas. Ji – tikriausiai vienintelė lietuvė visoje Airijoje, sudarinėjanti horoskopus pagal užsakymą. Negana to, kaip pasakoja laida „Emigrantai“, moteris teikia smalsuolius itin viliojančią paslaugą – specialiu aparatu atlieka auros tyrimus. 30 eurų – už tokią sumą galima sužinoti savo auros spalvą, išsimatuoti jos dydį, kūno, proto bei dvasinę energiją.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Prancūzijoje, Paryžiaus priemiestyje, gyvenančią lietuvę Jolitą Lenkevičiūtę-Daikmans būtų galima pavadinti tikra supermama – moteris su vyru ne tik augina penkis vaikus, bet ir siekia karjeros aukštumų. Jolita LRT Televizijos laidoje „Emigrantai“ pasakoja, kad į svečią šalį atkeliavo vedama meilės olandui, o tiek atžalų tarp jų sluoksnio žmonių – retas atvejis. Pusvalandis kelio nuo Paryžiaus.

Rūta Kupetytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors iš užsienio grįžę lietuviai tikisi vėl įsitraukti į mūsų darbo rinką, dauguma darbdavių nemano, kad šie žmonės parsivežė naujų žinių ir įgūdžių, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja bei Viešosios politikos ir vadybos tyrimų instituto vadovė Dovilė Žvalionytė. „Skeptiškesnę poziciją galima sieti ir su visuomenės įsivaizdavimu, kodėl žmonės grįžta.

Keliaudama į susitikimą su Algirdu Kaušpėdu, prisiminiau įdomų atsitiktinumą, mudu suvedusį prieš kelerius metus Vilniuje – jis surengė koncertą Mokytojų namų kiemelyje, o mane draugė pakvietė jo pasiklausyti. Prie įėjimo buvau sustabdyta dviejų vyrukų, pareikalavusių parodyti, kas yra rankinėje. Parodžiau, nes mano galva ten nebuvo nieko, kas keltų pavojų aplinkinių saugumui ir gyvybei. Pasirodo – apsirikau.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Iš pradžių, emigravusi į Airiją, Asta dirbo greitojo maisto restorane, paskui – senelių namuose, o tada atidarė nuosavą parduotuvę. Uždarbis buvo vis didesnis, bet Asta nesijautė visiškai laiminga. Didžioji sėkmė aplankė tik atradus savo pašaukimą. Prieš trejus metus moteris įkūrė pažinčių agentūrą ir nuo tos dienos džiaugiasi kiekviena akimirka.

 Anglijoje nužudytos nepilnametės iš Latvijos Alisos Dmitrijevos byla pagaliau pajudėjo iš mirties taško. Kai policija ją jau ruošėsi padėti į archyvą, atsirado naujų duomenų – apie merginą prabilo kitoje nagrinėjamoje byloje liudiję emigrantai. Jie papasakojo ir apie išnaudojimą. Dabar yra įtarimų, kad merginą, ko gero, gali būti nužudę patys latviai. Prieš metus britų policininkai sulaikė vadinamąją Mežalso grupuotę.

 Akvilė Kavaliauskaitė, LRT televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Airijoje gyvenantis Raimundas Lukštas jau tris mėnesius yra apylinkės šlavėjas Korko mieste. Į šį socialinį darbą vyriškis kasryt eina entuziastingai nusiteikęs, mat pagaliau jaučiasi reikalingas ir jo nebekamuoja negatyvios mintys. Lietuvis laidai „Emigrantai“ sako nekreipiąs dėmesio, jog mokama alga yra vos 20-ia eurų didesnė už bedarbio pašalpą, svarbiausia – blaivus ir šviesus gyvenimas.

 Antradienį LRT televizijos laida „Emigrantai“ kviečia žiūrėti istoriją apie žmogų, kuris sugebėjo pakilti iš dugno ir atsistoti ant kojų. Šiandien kiekviena smulkmena jam teikia džiaugsmą ir jis nieku gyvu nenori grįžti atgal. Vyras savo gyvenimą dalija į dvi dalis: alkoholis ir išsilaisvinimas. Raimundas Lukšas jau 13 metų yra abstinentas, prieš tai 19-ka skendėjo alkoholio liūne.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Solidaus amžiaus sulaukusi, sunkias ligas įveikusi druskininkietė nepabijojo iššūkio ir išvyko ieškotis darbo į užsienį. Anglija jai nepatiko, bet užtat Paryžius moterį sužavėjo: čia ji trejus metus dirbo auklyte ir dabar nenuleidžia rankų – tikisi rasti darbą ir gyventi Prancūzijos sostinėje, kol, kaip ji sako LRT Televizijos laidai „Emigrantai“, širdis nelieps grįžti į Lietuvą.

Šiauliuose yra beveik 1 400 šeimų, kurios laukia socialinio būsto. Šiuo metu Savivaldybės perkami socialiniai butai tik nežymiai sutrumpins laukiančiųjų eilę. Jos dalimi nusprendę netapti gyventojai socialinius butus linkę vadinti atgyvena. Socialinis butas – ne man Našlaitis renginių organizatorius Žygimantas Stakionis – vienas iš tų, kuris galėtų pretenduoti gauti socialinį būstą, bet jis to nesiruošia daryti.

 Įpusėjus spaliui, didelė Airijos lietuvių automobilių vilkstinė skubėjo į Balinrobą – ten vyko kraštiečių sąskrydis. Kai kurie jų suvažiavo iš netoliese esančių apylinkių, o kiti sukorė ir kelis šimtus kilometrų, kad galėtų pajusti gimtinės dvasią. Šioje fiestoje LRT televizijos laida „Emigrantai“ sutiko jau ne vienus metus svetur gyvenančius kraštiečius, kurie pasidalijo prisiminimais apie kartais nelengvą emigranto dalią. Iki pat tarpukario Airija buvo britų kolonija, žemės ūkio kraštas.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Sergejus Germanas didžiąją gyvenimo dalį praleidžia virtuvėje. Dažniausiai kepa čeburekus arba kibinus. O kartais tiesiog pasirėmęs į stalą vieną paskui kitą traukia cigaretes. Dar retkarčiais paprekiauja internetu. Taip jau savo noru susitvarkė, kad gyvena atsipūtęs – be darbo. Jis – vienas tų emigrantų, kurie išsilaiko iš socialinių pašalpų. „Atvažiavęs į Angliją pakeičiau savo gyvenimo būdą.

 Socialinės dokumentikos laidoje „Emigrantai“ per LRT, šį antradienį matysite neeilinę istoriją apie Sergėjų Germaną. Šis vyras drąsiai prisipažįsta: „Anglijos valdžia mane išlaiko ir net suteikia progą pasijausti ponu“. Lietuvoje ne kartą teistas ir sėdėjęs kalėjime, Sergėjus Anglijoje ne tik „metė“ nusikalstamą veiklą, bet ir atrado savo gyvenimo prasmę. 43-iejų metų vyras pasakoja, jog į Angliją, Lesterį prieš trejus metus su tokio paties likimo draugais atvyko daryti nusikaltimų.

„Kartais kalbėdama internetu su mama naudojuosi žodynu, mat ima ir užkrinta kai kurie lietuviški žodžiai“, – prisipažįsta viena iš LRT televizijos laidos „Emigrantai“ herojų Oksana. Šį antradienį „Emigrantuose“ – istorijos žmonių, kurie, aktyviai savęs ieškoję ir galop suradę, nepaliaujamai ir toliau siekia savų tikslų, tačiau lietuviškus žodžius taria vis rečiau...   Andriaus praeitis tokia spalvinga, kad sunku patikėti, jog tai – 25-erių metų vyruko patirtis.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Į Angliją emigravę lietuviai – Danutė ir Rimas – negali pasigirti prestižiniais darbais: viena valo namus, kitas plauna fabriko įrenginius. Bet abu dabar gali sau leisti tiek, kad apie grįžimą į Lietuvą nė negalvoja. „Labai supykau. Jei manęs paklaustų, ar aš norėčiau grįžti, [atsakyčiau]: tikrai nenorėčiau“, – LRT Televizijos laidai „Emigrantai“ rėžia vienas iš pašnekovų.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida “Emigrantai”, LRT.lt Egidijus emigravo į Vokietiją būdamas šešiolikos metų – nebaigęs mokyklos ir net nemokėdamas užsienio kalbų. Praėjus aštuoneriems metams, jis jau galėjo pasigirti sėkmės istorija, kurią susikūrė tapęs asmeniniu treneriu ir pradėjęs uždirbti 6 tūkst. eurų per mėnesį.

Jaunesnio amžiaus emigrantams daugiausia nerimo kelia vaikai – pasiimti juos kartu ar palikti Lietuvoje? Kaip jie adaptuosis svečioje šaly? Ar nebus pašiepiami, ar suras draugų? Šias problemos daug kartų svarstytos, psichologai ir vaikams, ir jų tėvams siūlo pagalbą ir teikia patarimus.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Lietuvoje daug ką išbandęs ir vis suklupdavęs Kazimieras Vokietijoje gavo viską – ir turtingą gyvenimą, ir pripažinimą. „Jeigu nuoširdžiai dirbsi, Vokietijoje negali nepasisekti“, – laidai „Emigrantai“ tvirtina vyriškis. Deja, stengiasi ne visi. Iš savo patirties Kazimieras gali pasakyti, jog vieni emigrantai, atvykę iš Lietuvos, tampa svajonių darbuotojais, o kiti – benamiais.

Mindaugo Grudzinsko gyvenimo istorija domina ne vieną Lietuvos žurnalistą, tačiau vyras yra itin išrankus ir interviu nedalija bet kam. Socialinės dokumentikos laidai „Emigrantai“ pasisekė susitikti su Vokietijoje gyvenančiu netradicinės orientacijos vyru, kuris į filmavimą atsivežė ir savo oficialų sutuoktinį. Jų istorija – LRT televizijos laidoje „Emigrantai“ šį antradienį 18.50 val.   Mindaugas gimė Kuršėnuose, asocialioje šeimoje. Nuo mažumės kentė skurdą ir smurtą.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt „Buvau tarsi žuvelė, kurią išmeta į krantą ir kuri nežino, kurioje pusėje vanduo, kuria kryptimi plekšentis, kad atsidurtų ten, kur saugu. Ir islamas man tiesiog davė kryptį. Pasijutau pagaliau esanti namuose.

Turėti nuosavus namus Anglijoje, užuot kas mėnesį mokant nemažą nuomą, norėtų didelė dalis Anglijos lietuvių. Ką daryti, jei santaupų neužtenka užstatui ar pajamos per mažos paskolai gauti? Viena iš išeičių – pirkti dalį būsto, ir per keletą metų išsipirkti visą. Anglija.lt domėjosi dalinės nuosavybės pirkimo galimybėmis ir valstybės pagalba įsigyti būstą. Kas ta dalinė nuosavybė? Dalinės nuosavybės (angl.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt „Verkti išmokau Anglijoje“, – sako Eduardas Gaulia, nes anksčiau, kai gyveno Lietuvoje, pats sau priminė ne žmogų, o bejausmį žvėrį, kuriuo visi šlykštėjosi. Štai kodėl jis nuo viso to pabėgo. Net pasikeitė pavardę, kad su praeities nuodėmėmis niekas nesietų. Iš Šiaulių kilęs, o dabar Vidurio Anglijoje esančiame Lesteryje gyvenantis vyras netrukus taps Didžiosios Britanijos įžymybe.

Didžiojoje Britanijoje prieš Cardiffo karūnos teismą pirmadienį stojo grupė britų jaunuolių, kurie Newporte užpuolė jauną lietuvių porą. Remiantis bylos duomenimis, incidentas įvyko šių metų sausio 9 d., informuoja vietos spauda. Prieš teismą dėl užpuolimo ir apiplėšimo stojo Newporto gyventojai 22 metų Danielis Ruglessas ir 19-metis Alexas Jonesas.

Artėjant laikui, kuomet nuo gimimo kitos šalies pilietybę įgijusiems lietuvių emigrantams teks apsispręsti, kurią pilietybę rinktis, siūloma vėlinti tokį pasirinkimą per vieną kartą. Pagal dabar galiojančias pilietybės įstatymo nuostatas apsispręsti dėl to, kurią - užsienio ar Lietuvos - pilietybę pasirinkti, privalo 21-erių sulaukę asmenys, kurie abi pilietybes įgijo gimdami.

Milijonai moksleivių Anglijoje šią savaitę sugrįžę į mokyklas patirs nelengvą išmėginimą nauja nacionaliniu mastu patvirtinta švietimo programa. Vos penkerių sulaukę vaikai privalės mokytis trupmenų ir kompiuterių programavimo, o vyresniems bus privaloma išstudijuoti mažiausiai du V. Shakespeare‘o veikalus. Ši nauja mokymosi programa įvedama vienu metu beveik visoms amžiaus grupėms, tačiau negalios akademijų statusą turinčioms švietimo įstaigoms.

 Ši lietuvės ir indo meilės istorija nesibaigė šokiais ir dainomis, kaip per jos vaikystėje matytas indų melodramas. Iš šių santykių Irmai liko vien skaudūs prisiminimai ir pusantrų metų sūnus. Vaiko tėvas atsisakė, bet dabar siekia juo pasinaudoti ir gauti teisę gyventi Europos Sąjungoje. Neatsispyrė indo dėmesiui Savo nelaimingą meilės istoriją Anglija.

Vasarą Lietuvoje karšta kaip Ispanijoje. Žolė taip pat nurudusi ir saulė plieskia danguje it užsakyta. Gali skrusti Palangos paplūdimy ar ieškoti atgaivos moderniu kurortu tapusiuose Druskininkuose. Ir net eurui artėjant kainos nėra triuškinančios, nors tokių vietų, kur už kavos puodelį prašoma 10 litų, jau gausėja. Ypatingo brangumo užeigas vis dar įmanoma aplenkti, tačiau beveik neįmanoma išvengti „kontrolinių“, teisiančių ir smerkiančių, tautiečių žvilgsnių.

Pasikliauti maisto produktų etikečių užrašais „geriausia iki“ arba „suvartoti iki“ ne visada galima. Dažnai ten užrašyta data būna netiksli, todėl daugybė mėsos ir kitų produktų yra tiesiog išmetami veltui. Solveiga Pakštaitė išrado naują būdą, kaip sužinoti ar produktas yra geras ar ne. Užteks tik pirštu perbraukti per naująją etiketę su iškilimais (angl. Bumb Mark) ir produkto šviežumą tiesiog „pajusite“ savo pirštais.

Jūratė JUŠKEVIČIŪTĖ  Kasmet vis daugiau abiturientų nusprendžia studijuoti užsienyje. Kaip sekasi mokytis svečioje šalyje, savo patirtimi dalijasi studentai iš Danijos, Švedijos ir Nyderlandų. Kitokia mokymo sistema „Išvykau norėdamas pakeisti gyvenimą, įgauti naujos patirties. Be to, tai geras sprendimas norint pagilinti anglų kalbos žinias“, − savo pasirinkimo priežastis vardijo Nyderlanduose chemijos mokslus kremtantis Tautvydas Kireilis. „Švediją pasirinkau vien iš smalsumo.

Rugsėjo pradžioje susituokti į Lietuvą turėjusią grįžti šiauliečių porą skaudi lemtis pasivijo Didžiojoje Britanijoje. Praėjusį sekmadienį sužadėtiniai mįslingomis aplinkybėmis žuvo greitkelyje prie Didžiosios Britanijos, Terrington St Johno kaimelio. Vietos žiniasklaida skelbia, kad prieš žūtį jie vienoje parduotuvių bandė iškviesti policiją, tačiau jos nelaukusi išėjo. Pareigūnai nustatė, kad pirmą kartą pora buvo pastebėta prie žiedinės sankryžos Wisbeche sekmadienio vidurdienį.

Tūkstančiai šokėjų ir tūkstančiai žiūrovų pilnutėliame Šokių dienos stadione, sinchroniškai šokamos choreografinės kompozicijos - puikus reginys ir šokėjų, jų vadovų bei choreografų meistriškumo įrodymas. Ir dar - patriotizmo, galvojau, matydamas pakilius šokėjų veidus ir entuziastingus žiūrovų plojimus. Neabejotinai taip. Bet po renginio lėtai su minia slinkdamas iš stadiono, nugirdau taip pat labai simbolišką pokalbį.

Praeitą savaitgalį netikėtai teko apsilankyti Lietuvoj. Važiavau ne Joninių švęsti ir ne Venckienės tetos guosti, kaip komentaruose šaipėsi aklai Lietuvos valdžią įsimylėję ir visiems jos sprendimams pritariantys kai kurie anglija.lt skaitytojai. Galvokit ką norit, man neskauda, tik kam tada atsidanginti į Angliją, jei Lietuvoje viskas taip teisinga ir gera? Buvau išvykusi dalyvauti „Santaros-Šviesos“ konferencijoje, kurios metu buvo kalbama apie grėsmes Lietuvai, tarp jų ir emigraciją.