emigrantai

Lietuvos demografinę situaciją reikia verkiant taisyti, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ir priminė trijų žingsnių strategiją. Anot R. Dargio, pirmiausia reikia pradėti nuo jaunų šeimų. „Pirma, reikia kreipti dėmesį į jaunų šeimų gyvenimo kokybę – valstybė turi padėti jaunoms šeimoms, ypač turinčioms daugiau nei vieną vaiką: teikti vienkartines pašalpas, leisti atskaitymus nuo gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė jis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritaria, kad atskiros Europos Sąjungos (ES) šalys, siekdamos suvaldyti migrantų antplūdį, galėtų iki dvejų metų taikyti laikiną sienų kontrolę. „Reikia tų dvejų metų tam, kad užtikrintume mūsų Europos piliečių saugumą, visų mūsų šalių saugumą.

Nepaisant sumažėjusio turistų iš Rusijos ir Baltarusijos srauto, Lietuvos viešbučiai ir sanatorijos per didžiąsias metų šventes yra užpildyti, teigia turizmo atstovai. Poilsio paslaugų teikėjai sako, kad dėl politinių ir ekonominių sunkumų sumažėjusius rusų ir baltarusių srautus kompensuoja daugiau svečių iš Latvijos ir Skandinavijos, šventėms grįžtantys emigrantai ar dėl terorizmo grėsmių į kitas šalis nevykstantys lietuviai.

Grąžtai netyla: kai vieni tarpušvenčiu ilsisi, odontologai, medikai ir grožio specialistai dirba išsijuosę. O įdarbina juos atostogų grįžę emigrantai. Šioje odontologijos klinikoje specialistai sukasi be atokvėpio – pilna ir prisiregistravusių pacientų, ir prašančiųjų skubios pagalbos.

Europą užgulus didžiuliams migrantų srautams, nuo jų antplūdžio dusti pradėjo ne viena valstybė. Ne išimtis tapo ir Slovėnija. Lietuva šiai valstybei į pagalbą nusiuntė jau antrą policijos pareigūnų brigadą.

Panevėžietis Gytis, su drauge išvykęs ieškoti laimės į Ispaniją, po kelerių metų tėvynėn grįžo invalido vežimėlyje, o po to dar sulaukė ir 200 tūkst. eurų sąskaitos. Ispanijoje padaryta avarija Gyčio ir dar keturių žmonių gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. „Mano vaikystė nebuvo labai gera. Mano tėtis, kuris dabar yra miręs, mušdavo mamą. Mama susirado kitą vyrą. Kai paaugau, pradėjau bėgti iš pamokų. Vėliau, profesinėje mokykloje, mokėsi mūrininko- betonuotojo-dailidės amato.

Finansinių sunkumų slegiama ir šiuo metu paskolų nebedraudžianti valstybės bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ ketina samdyti teisininkus, kurie padėtų išieškoti skolas iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Lietuvos piliečių. Įmonės vadovo teigimu, tokių skolininkų gali būti apie 200, o jų bendros skolos gali siekti apie 40 mln. eurų. „Ganėtinai sunku išieškoti teisėtais būdais iš žmonių, kurie išvykę ir deklaravę savo išvykimą.

Graikijoje kol kas neatsirado į Lietuvą persikelti norinčių pabėgėlių – pasak šioje šalyje viešinčio vidaus reikalų viceministro Elvino Jankevičiaus, nors Lietuva yra sutikusi vieną šeimą perkelti į Lietuvą artimiausiu metu, norinčių atvykti pabėgėlių rasti dar nepavyko.

Mohammed Median Tiba arba tiesiog Medianas Lietuvoje gyvena jau septynerius metus. Atvykęs čia 18 metų, jaunuolis išmoko lietuvių kalbos, ėmė studijuoti informatiką, o vėliau ir susirado darbą pagal specialybę. Medianui čia patinka, lietuviai atrodo jam draugiški, tad jis ir savo šeimą norėtų čia atsivežti. „Kai tik baigiau mokyklą Sirijoje, norėjau išvažiuoti.

Migracija yra opi tema nuo komunistų valdymo nukentėjusiose šalyse. Jose vyksta kitokios diskusijos negu kitose šalyse, tokiose kaip Britanija ir Prancūzija, kurios dešimtmečius būdavo kelionės tikslas žmonės iš jų buvusių kolonijų. Visos buvusios Sovietų Sąjungos kolonijos patyrė priverstinę emigraciją (dėl trėmimų ir gyventojų pasitraukimo į užsienį), o Baltijos šalys taip pat nukentėjo nuo priverstinės imigracijos.

Naktį apie pusantro tūkstančio migrantų bandė kirsti Eurotunelio kanalą, jungiantį Prancūziją ir Britaniją. Dėl vieno masiškiausių bandymų kirsti sieną kilo tikras šurmulys, vėluoja ir tuneliu keliaujantys traukiniai. O vienam migrantui kelionė baigėsi mirtimi. Taip naktį atrodo Prancūzijos gatvės prie Eurokanalo, jungiančio šalį su Britanija. Emigrantai skuba patekti į Didžiąją Britaniją, jų laukia pavojinga kelionė tuneliais, kuriais dideliu greičiu skrieja traukinių vagonai.

Lietuvą toliau plaka emigracijos rykštė. Per šiuos metus emigravo trečdaliu daugiau gyventojų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kodėl gerėjant šalies ekonomikai, tautiečių žvilgsniai vėl krypsta į Didžiąją Britaniją ar Skandinaviją, priežasčių ieško ir ekonomistai. Tuo tarpu emigracijoje dirbantys lietuviai vardija atsakymus – maži atlyginimai, darbdavių godumas, pagarbos trūkumas ir didelės kainos.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo „Facebook“ paskyroje teigia, kad privalomosios karinės tarnybos grąžinimas paskatino iš Lietuvos emigruoti beveik 5 tūkstančius žmonių.  „Naktinės „šauktinių" reformos rezultatas: kone 5000 lietuvių emigravo baimindamiesi privalomos karinės tarnybos, kurios, kaip aiškėja, net neprireiks, nes jau susirinko pakankamas skaičius savanorių.

Iš Lietuvos nuo 2001 iki 2014 metų emigravo daugiau nei pusė milijono žmonių, pats emigracijos pikas pasiektas 2010 metais, kai iš šalies išvyko kiek daugiau nei 83 tūkstančiai žmonių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 825 tūkst. žmonių arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras skaičiuoja, kad per nepriklausomybės metus iš šalies išvyko apie 825 tūkst. asmenų arba beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. O Lietuvos emigracijos rodikliai tūkstančiui gyventojų yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje.  Dažniausios priežastys, kurios skatina emigruoti tautiečius, pasak Tarptautinės migracijos organizacijos biuro vadovės Audros Sipavičienės, – ekonominės ir socialinės.

Iš Londono į Kauną atskridę du neblaivūs lietuviai oro uoste elgėsi chuliganiškai, triukšmavo ir išplūdo pasieniečius. Vienas vyras, šlapinęsis viešoje vietoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų buvo tramdomas panaudojant imtynių veiksmus. Sekmadienį popiet Kauno oro uoste nusileido lėktuvas iš Londono.

Antradienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Vyriausybės iniciatyva sukurtos internetinės svetainės www.renkuosilietuva.lt, kuri suteiks informacijos ir paskatins užsienyje gyvenančius lietuvius grįžti gyventi ir dirbti Lietuvoje, pristatyme. Šiame puslapyje bus teikiama informacija apie įsidarbinimo ar verslo galimybes, taip pat informacija apie socialinius, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitus aktualius klausimus.

Britų pareigūnai identifikavo moters kūną, kurio sukapotas dalis rado lagamine, viename name Piterbore. Pagrindinis įtariamasis – lietuvis Vytautas Jokubauskas buvo suimtas praėjusį sekmadienį. Policijos teigimu, pareigūnų name Mayor's Walk gatvėje Piterbore aptiktas sukapotas kūnas priklauso 42-ų, taip pat lietuvei, Ramutei Butkienei. Vaiką turėjusi mama dirbo vienoje iš miesto darbo agentūrų, teigia policija.

Piterbore buvo sulaikytas 57-ių vyras, policijos teigimu tai – lietuvis Vytautas Jokubauskas, kuriam pateikti įtarimai nužudžius moterį. Jos sukapotas kūnas buvo aptiktas lagamine, praneša „independent.ie“. Vyras buvo sulaikytas vakar Cilpston Walk gatvėje, Piterbore, apie 19 valandą ir šiuo metu yra laikomas areštinėje. Policija daugiau nebeprašo visuomenės pagalbos lietuvio paieškose, todėl manoma, kad sulaikytasis yra būtent V. Jokubauskas.

Didžiosios Britanijos gelbėjimo tarnybos penktadienį pranešė radusios 68 žmones, tarp jų dvi besilaukiančias moteris, uždarytus jūriniame konteineryje viename pietryčių Anglijos uoste. Septyni žmonės, įskaitant abi nėščiąsias, buvo išvežti į ligoninę, bet nei vieno iš jų būklė nėra sunki, sakoma Rytų Anglijos greitosios pagalbos tarnybos pranešime. Greitoji pagalba buvo iškviesta į Harvičo tarptautinį uostą, daugiausiai aptarnaujantį į Nyderlandus plaukiančius keltus, ketvirtadienį po 22 val.

Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė, Liaudies vienybės partijos lyderė Kristiina Ojuland savo socialinio tinklo paskyroje kalbėdama apie į ES atvykstančius pabėgėlius, pareiškė, kad į Europą nereiktų įsileisti nė vieno pabėgėlio, o ji kaip baltasis žmogus jaučia, kad baltoji rasė atsidūrė pavojuje.

Sprendžiant migrantų krizę Viduržemio jūroje, Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė į Lietuvą perkelti iki 710 pabėgėlių. Ankstesniu EK siūlymu, 207 pabėgėliai į Lietuvą iš trečiųjų šalių turėtų būti perkelti privalomai. Trečiadienį patvirtinta, kad 503 prašymus (1,23 proc. visų prašymų), tenkančius daugiausiai pabėgėlių priimančiai Graikijai ir Italijai, Lietuva turėtų išnagrinėti per dvejus metus, BNS sakė EK atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Giedrius Sudikas.

Lietuva turi galimybių priimti daugiau pabėgėlių, tačiau tam būtina baigti migracijos sistemos pertvarką bei priimti racionalesnius sprendimus dėl pabėgėliams apgyvendinti skirtų patalpų, sako Valstybės kontrolė. Antradienį paskelbtoje išankstinio tyrimo ataskaitoje Valstybės kontrolė konstatuoja, kad siekiant suvaldyti migracijos procesus, iki 2016-ųjų Lietuva yra užsibrėžusi baigti migracijos procesų sistemos tobulinimą, tačiau kol kas į priekį pasistūmėta nedaug.

Dvidešimt penkerių Kęstutis Norvegijoje gyvena jau ketverius metus. Į Lietuvą su šeima grįžo tik atostogų – įsitikino, kad nėra šaukiamas į kariuomenę ir pakėlė sparnus atgal. Sako, baigęs mokslus ieškojo darbo statybų sektoriuje, tačiau patirties neturinčio jaunuolio niekas nepriėmė. Laimė nusišypsojo Norvegijoje. „Dėl algos, dėl šeimos jokių problemų nebuvo, gimdėm ten ir mums ten patinka. Kažkaip malonesni žmonės, gal čia daugiau pavargę Lietuvoj, aš taip manau.

Pasienyje su Lenkija ir Baltarusija Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė dvi nelegalų grupes iš Vietnamo. 10 užsieniečių mikroautobusu į savo šalį gabeno lenkas, dar 10 į Lietuvą ėjo Švenčionių rajone. Penktadienį VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pasieniečiai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu stabdė keliu Marijampolė – Suvalkai vykusį mikroautobusą „Ford Transit“ lenkiškais numeriais.

 Griežtesni įstatymai, kitaip auklėjami vaikai ir neįprasta mokesčių sistema – į Norvegiją emigravę būsimi šalies gyventojai gali nesunkiai pasimesti įstatymų ir taisyklių vingiuose.

Londonas – miestas, į kurį pastaruoju metu atvyksta daugiausiai naujųjų emigrantų iš Lietuvos. Mūsiškių bendruomenė čia gerokai išsipūtusi – apie 50–60 tūkst. žmonių, ir šis skaičius vis auga. Bet ne visi atvykėliai šį miestą ir apskritai emigraciją pasirinko savo noru. Vis dažniau prabyla vaikystėje ar paauglystėje tėvų kartu išsivežti vaikai. Atostogoms jie visada renkasi Lietuvą, o kai paklausi, ką veiks baigę mokslus, ne vienas iš karto atsako: keliausiu atgal į namus, į Lietuvą.

 Dviejų seserų – Indrės ir Rūtos – namai jau ketverius metus ne gimtojoje Šilutėje, o Stokholmo pakraštyje. Indrė į Švediją pabėgo nuo siaubą keliančių vyro persekiojimų, primenančių kriminalinius serialus. Po keleto metų Švedijoje atsidūrė ir Rūta. Ji irgi neturėjo kito pasirinkimo: išsiskyrus su vyru, būsto paskola vienišai motinai tapo nepakeliama. „Situacija buvo labai prasta, turėjau žmogų, kuris terorizavo mane ir vaikus. Deja, jokios pagalbos Lietuvoje negavau, kur besikreipčiau.

Į Angliją išvykęs gyventi ir dirbti Linas pyksta ant tų, kurie sako, kad emigrantai išduoda savo šalį. „Tai nesąmonė – tiesiog nebuvo kitos išeities“, – aiškina jis savo sprendimą palikti Lietuvą LRT Televizijos laidoje „Emigrantai“. Lietuvoje – nepavyko „Visada norėjau turėti daug pinigų, būti finansiškai nepriklausomas“, – tokiais žodžiais savo istoriją pradeda Linas Malčius, iš Švenčionėlių laimės ieškoti emigravęs į vidurio Anglijoje esantį Granthamą. Nedidelį, bet jaukų miestelį.

 Jeigu nuvykę į triukšmingiausią ir nuodėmingiausią Izraelio miestą Tel Avivą pateksite į bėdą – pavyzdžiui, nukentėsite nuo vagių arba įsivelsite į kokias gatvės muštynes – labai gali būti, kad pirmoji prisistačiusi jums į pagalbą bus lietuvė, apie kurią šįkart pasakoja LRT Televizijos laida „Emigrantai“. Viešosios ir kelių policijos patrulė Ingrida Gibly akylai stebi įvykius mieste ir, jeigu tik išgirsta apie bėdos ištiktą tautietį, pirmenybės tvarka imasi tos bylos.

LRT Televizijos laida „Emigrantai“ pradeda pasakojimų seriją iš Švedijos. Tai – viena turtingiausių valstybių Europoje, kurioje atlyginimai – milžiniški, kaip ir visoje Skandinavijoje. Būtent pinigai ir socialinės garantijos labiausiai čia ir vilioja emigrantus iš Lietuvos. Švedijos sostinės Stokholmo pakraštyje su žmona ir dviem sūnumis įsikūręs Kęstas sako atvažiavęs čia, nes kito kelio nebebuvo. 36-erių vyras gimtinėje niekaip neišbrido iš skolų, o Švedijoje jam pasisekė.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televiziujos laida „Emigrantai“, LRT.lt Šveicarijoje kainos – žvėriškos, tačiau minimali alga – 3800 eurų, maistas – palyginti pigus, vieno kambario butą galima išsinuomoti už 1000 eurų, o mokesčiai už komunalines paslaugas tokie menki, kad į juos net nežiūrimą kaip į apčiuopiamą išlaidų dalį. Šiais įspūdžiais su LRT Televizijos laida „Emigrantai“ dalijasi lietuvis Jonas, Šveicarijoje dirbantis auklėtoju su specialiuosius poreikius turinčiais vaikais.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Išvykę svetur lietuviai randa darbo, dažniausiai geriau apmokamo nei gimtinėje. Jie pramoksta užsienio kalbų, išmoksta pakovoti už save svetimoje aplinkoje. Daug kam emigracijos metu praplėstas akiratis padeda atrasti save. Žmonės netgi tampa tolerantiškesni kitokios rasės ar religijos asmenims. Tačiau, pasak „Emigrantų“, yra ir kita pusė, apie kurią vis dažniau prabyla svetimuose kraštuose nusėdę mūsų giminės ir draugai.

 Daiva Savickienė Nors Panevėžyje sparčiausiai augo atlyginimai ir daugėjo darbo vietų, Aukštaitijos sostinei dar teks įrodyti, kad gali būti patraukli gyventi. Statistika rodo, kad grįžtančiųjų iš užsienio ar geresnio gyvenimo ieškančiųjų Lietuvoje Panevėžys nevilioja. Ieško geresnio gyvenimo Lietuvos gyventojų per ketverius metus sumažėjo 4,3 procento. Be to, per pastarąjį dešimtmetį šalies gyventojai „paseno“ penkeriais metais.

 Nemažai mūsų kraštiečių patraukia ieškoti laimės į svečias šalis. Vieni iškeliauja ieškodami geresnio gyvenimo, kiti tiesiog pavargę nuo lietuviško mentaliteto ir visuomenės. Kiekvienas renkasi kaip jam geriau ir žmonių sprendimų smerkti nereikėtų, bet žinot, kodėl man labai pikta? Kad nemaža dalis tų išvažiavusių ima labai jau negražiai kalbėti apie šalį, kurioje gimė. Aš irgi priklausau emigravusių grupei.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Vieta, į kurią šįkart pasuko „Emigrantai“, neegzistuoja automobilių navigacijos sistemose. Ji ne visuomet žymima žemėlapiuose, apie ją sklinda daug kalbų – daugiausiai iškraipytų, neteisingų. Kad čia pakliūtume reikėjo asmeninio kvietimo, oficialių dokumentų iš valdiškų įstaigų, iki smulkmenų suderinto kelionės plano ir svarbiausia – laikytis griežtų taisyklių.

 Lietuva kol kas negavo atsakymo iš Švedijos, kai Norvegijoje iš globėjų šeimos pagrobtas 7 metų lietuvis berniukas buvo rastas Švedijoje ir perduotas jos tarnyboms. Lietuvos ambasada Švedijoje paprašė šios šalies pareigūnų paaiškinti, kodėl Lietuvai skubiai nebuvo suteikta informacija dėl nepilnamečio jos piliečio perdavimo Švedijos tarnyboms.

Orijus Gasavonas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Izraelis – kaip kokia antroji Amerika: čia gyvena žmonės, atvykę iš visos Žemės planetos. Iš Rusijos, Prancūzijos, Anglijos, Lenkijos ar Lietuvos. Didžioji dauguma čia suvažiavo dėl tautinių šaknų, dėl savo religijos. Tačiau stabilia ekonomika garsėjančioje žydų žemėje pilna ir tokių, kurie šią šalį atrado tikėdamiesi pralobti finansiškai.

Inga Kontrimavičiūtė Emigrantė Olandijoje apstulbino medikus – pareiškė norą gimdyti ligoninėje. Lietuvoje teisiškai nepalaikomas gimdymas namų sąlygomis vis dar kelia diskusijas. Prieš metus gimdymo namuose atvejus ėmęsi tirti teisėsaugos pareigūnai tikino susidūrę su gerai organizuotu pogrindiniu verslu, jo dalyviams kelis dešimtmečius nešusiu didžiules pajamas. Prokurorams talkinę psichologai nelegalių pribuvėjų veikloje įžvelgė net sektos požymių.

Kiekvienais metais dešimtys tūkstančių tautiečių patraukia į svečias šalis laimės ieškoti. Vieni pardavę paskutinę karvę išvažiuoja į nežinią, manydami, kad pinigai ten tiesiog ant medžių auga, o darbus gatvėse siūlo, kiti ieško draugų, pažįstamų pagalbos, prašo patarti, bando išsiaiškinti kas, kur ir kaip ten bus. Grupės emigrantų paprašėme duoti po vieną patarimą besiruošiantiems apsigyventi svetur. Štai ką išgirdome.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt   Vyresnio amžiaus tėvai norėtų dažniau bendrauti su savo emigravusiais vaikais, bet, nepaisant to, jų santykiai pagerėjo. Tokius rezultatus, ištyrusi emigracijos įtaką kartų ryšiams, nustatė sociologė dr. Margarita Gedvilaitė – Kordušienė. „Tikrai nesitikėjau, kad gana nemaža dalis įvardys – santykiai po emigracijos pagerėjo. Dėl įtakos bendravimo dažnumui irgi nustebau. Nesitikėjau, kad ji tokia reikšminga.

 Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Šveicarija, kurioje šįkart lankėsi „Emigrantų“ laidos kūrėjai, ne vieną dešimtmetį iš eilės patenka į patraukliausių vietų gyventi sąrašus. Vidurio Europoje įsikūrusią šalį puošia Alpių kalnų viršukalnės, pasakiški ežerai ir preciziškai prižiūrėti miestai. Iš visų pusių ją supa Europos Sąjungos valstybės, bet pati Šveicarija Europos Sąjungai nepriklauso.

 Mūsų tautiečiai tebeieško laimės svetur. Vieni randa ir į savo gyvenimą žvelgia kosmopolitiškai, kiti norėtų grįžti, susiklosčius palankioms aplinkybėms, treti, net turėję geresnes sąlygas svetur, grįžta ir bando kurtis gimtinėje. Ir nors sėkmė nusigręžia, savo ateitį sieja su Lietuva, kad ir kaip čia sunku bebūtų. Greitai išleido, ką uždirbo Devynerius metus Airijoje gyvenęs šiaulietis Saulius su šeima gailisi paskubėjęs grįžti į Lietuvą.

Šveicarija ne vieną dešimtmetį patenka į patraukliausių šalių gyventi sąrašus. Šioje šalyje netikėtai atsidūrė ir jau antrą kartą naują gyvenimą susikūrė Rima iš Klaipėdos. Socialinės dokumentikos laida „Emigrantai“ šį kartą svečiuosis vienoje brangiausių Europos šalių - Šveicarijoje. Būdama vos aštuoniolikmetė, Rima išvyko gyventi į Vokietiją. Ten ji išmoko vokiečių kalbos, baigė slaugės mokslus ir susipažino su savo būsimu vyru, šveicaru.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Rinkimuose dažniausiai nedalyvauja nusivylusieji politikų nuveiktais arba nenuveiktais darbais, emigrantai ir jaunimas, portalui LRT.lt tvirtina pašnekovai. „Dauguma jaunų žmonių ir emigrantų nebalsuoja, nes nėra galimybės tai daryti internetu. Jie nenori eiti į archajišką balsavimo apylinkę kur nors mokyklos patalpose – tai nešiuolaikiška ir nepatrauklu, tie budėtojai atrodo kaip iš kito pasaulio“, – aiškina sociologas Vladas Gaidys.

 Kai sriubos virimą nutraukia pavojaus sirenos, kai vietoj pogulio ant sofutės tenka bėgti į požeminę slėptuvę nuo karo, kai meilę vyrui, už kurio ištekėjai, vėl ir vėl tenka įrodinėti religinei rabinų komisijai... Jums Lietuvoje toks gyvenimo ritmas gal ir atrodo keistas, bet, jeigu apsistotumėte Rananoje, mieste Vidurio Izraelyje, prie to greitai priprastumėte. LRT televizijos laidą „Emigrantai“ čia pasikvietė tautietė Rima Bliumenzon.

Inga Kontrimavičiūtė Šiuolaikinio visuomenės mobilumo pasekmės: šventes kaimuose keičia laidotuvės. Lietuviai emigruoja jau pusantro šimto metų, tačiau demografinis jos poveikis ir nuostoliai valstybei nė vienu laikotarpiu nebuvo tokie dideli kaip dabar. Pastarojo dešimtmečio emigracijos mastus mokslininkai lygina su XVIII a. pradžioje Lietuvą nusiaubusiu maru, kai išmirė trečdalis gyventojų.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo nepritarti Seime svarstomam projektui, kuris leistų dvigubą pilietybę emigrantų vaikaičiams. Seimas po pateikimo yra pritaręs Liberalų sąjūdžio atstovo Armino Lydeka pataisai, pagal kurią pasirinkti vieną iš dviejų pilietybių turėtų ne pirmoji, bet antroji ir vėlesnė emigracijoje gimusi karta, tai yra užsienyje gimusiųjų vaikai ir vaikaičiai.

„Čia esame tik pigi darbo jėga ir niekam nerūpime“, – tokius skundus teko girdėti ne iš vieno į užsienį užsidirbti išvykusio lietuvio. Bet šįkart „Emigrantai“ pasakoja šiek tiek kitokią istoriją. Kristina Airijoje patyrė diskriminaciją darbe. Ir užuot, kaip įprasta, tylėjusi, moteris nusprendė kreiptis į teismą. Rezultatas – laimėta byla. Buvusi dailės mokytoja į Airijos Vaterfordo miestą išskrido paskui sūnų ir per tris dienas gavo darbą – vienoje kavinėje pjaustė daržoves, gamino desertus.