emigrantai

Nepaisant Šiauliuose mažėjančio gimstamumo, rugsėjį darželiuose vietos neras apie šimto vaikų. Valdininkai naujų grupių kurti neskuba teigdami, kad didelė dalis tėvų su vaikais išvyks uždarbiauti į užsienį ar atsiims pateiktus prašymus dėl kitų priežasčių. Ar emigracija ir kitos priežastys tikrai visiškai išspręs sausakimšų darželių problemas? Mažiausiems laisvų vietų nėra Šiauliuose laisvų vietų darželiuose trūksta jau ne pirmus metus, šiemet taip pat ne išimtis.

Nusibodo transporto kamščiai, kasmet brangstantys bilietai ir ilgos kelionės į darbą? Beveik nekainuojantis transportas – dviratis, kuriuo net tokiame didmiestyje kaip Londonas patogu vykti į darbą, pasakoja Anglija.lt pašnekovas. Tačiau, ar saugu dviračiu važinėti Londone? Anglija.lt domėjosi, ar verta ir kaip pradėti važinėti dviračiu į darbą.

Žinių radijas Prieš aštuonerius metus į Didžiąją Britaniją studijuoti išvykusi Marija Djačenko sako įsivaizduojanti save gyvenančią Lietuvoje tik po 10 metų, nes čia esą yra gera terpė nusistovėti. Visgi ji pabrėžia, kad Lietuvoje dar gyvenama pagal tam tikrą šabloną, o jo nepaisantys žmonės sulaukia kritiškų aplinkinių reakcijų.

Susipažinkite su šalimis, kuriose emigravus būtų geriausia gyventi. 25. Tailandas Nors politinė situacija šalyje šiuo metu komplikuota ir susirasti darbą čia būtų tikras iššūkis, tai padarę jūs mėgausitės ypač pigiu pragyvenimu.     24. Airija Prieš krizę Airijos ekonomika buvo viena sparčiausiai augančių visoje Europoje. Tačiau nors ir patyrusi didesnį nei kitos šalys nuosmukį, Airija vis dar gali pateikti įvairiausių galimybių čia atvykusiems gyventi.

„Mano vaikai mokosi Londone, aš šioje mokymo sistemoje įžvelgiu daugiau privalumų nei Lietuvos“, – rašo antrus metus Britanijoje gyvenanti lietuvė. O ką šiuo klausimu manai tu? Kokią mokymo sistemą renkiesi ar rinksiesi savo vaikams? Kalba netaisyta Jau keli mėnesiai internetinėje erdvėje stebiu tarsi susišaudymą tarp rašančių apie mokyklas, tarp mokytojų ir mokinių, tarp mokyklų vadovų. Aštrios nuomonės, argumentai, mokinių kontrargumentai.

Anglijoje gyvenanti lietuvė pateko į nemalonią situaciją – jai atostogaujant Ispanijoje buvo pavogti jos daiktai, tarp jų ir asmens dokumentai. Laimei, Ispanijoje yra Lietuvos konsulatas, išduodantis laikinus dokumentus grįžimui namo. Tačiau į Londoną skrendantį lėktuvą lietuvė su šiuo dokumentu nebuvo įleista... Vis dažniau Anglijoje gyvenantys lietuviai vasarą atostogauti vyksta į pietų Europos šalis ir daugelis parsiveža malonius įspūdžius.

Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienio valstybėse ar referendumo dieną jose būsiantys, jau gali internetu registruotis balsuoti birželio 29 dieną vyksiančiame referendume dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, balsavimas bus organizuojamas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose. Balsuoti bus galima paštu arba asmeniškai atvykus į atstovybę.

Pamenat, kaip Ilfo ir Petrovo „Aukso veršio“ pagrindinis veikėjas Ostapas Benderis, kalbėdamasis su savo sėbru Šura Balaganovu apie pinigus, greitai perpranta ribotą pastarojo mąstymą: „Ir kam tau pinigai? Juk tu neturi fantazijos – nežinosi kam juos išleisti.“ Žinia, fantazija, įžvalgomis apdovanoti visi kūrybos žmonės. Niekas nepaneigs, kad tokie turėtų būti ir mūsų Seimo nariai. Tačiau kai tik priartėjam prie migracijos klausimų, Seimo nariai kažkodėl virsta eiliniais šuromis balaganovais.

Per tą laiką, kiek gyvenu Anglijoje, gegužės mėnesį vyks jau ketvirti rinkimai ir tokios apatijos tarp emigrantų dar nebuvo. Toks įspūdis, lyg mūsų lauktų ne Lietuvos prezidento rinkimai, o kaliausių grožio konkursas, kur nesvarbu, ką išrinksi, nugalėtojas gražumu vis vien nepasižymės. Išties, kaip čia atsitiko, kad per daugiau kaip dvi dešimtis nepriklausomybės metų mes susitaikėm su tuo, kad tenka rinktis ne geriausią iš geriausiųjų, o mažiausią iš blogybių.

  Lietuvybės išlaikymas yra svarbus keturiems iš penkių užsienio lietuvių, o sprendžiant dėl grįžimo į Lietuvą ne mažiau nei ekonomika svarbus psichologinis klimatas, rodo antradienį paskelbti tyrimo rezultatai. Užsienio lietuvių apklausoje, kurioje geriau atspindima aukštesnį išsilavinimą turinčių emigrantų nuomonė, devyni iš dešimties respondentų teigė, kad domisi įvykiais Lietuvoje, tačiau didžioji dalis lietuviškoje žiniasklaidoje pasigenda pozityvios informacijos apie tėvynę.

Žinių radijas Keletą metų rimtai užsiėmęs lengvąja atletika, Paulius Vainauskas visgi nusprendė išvykti studijuoti į Anglijos Braitono universitetą. Jį visada traukė diplomatija, svarstė ir apie Lietuvos Jono Žemaičio karo akademiją, bet galiausiai nutarė mokslus baigti tarptautinėje aplinkoje. „Tuo pat metu buvo dvejonių dėl Lietuvos švietimo sistemos, nes labai daug pokyčių vyko: kiekvienais metais kažkas naujo, reformos, nauji planai – trūko stabilumo jausmo.

Velykų laukimo džiaugsmas, malonūs prieššventinės ruošos rūpesčiai, kiaušinių marginimas ir ridenimas, artimųjų dėmesys ir šypsenos – Velykos daugeliui lietuvių yra viena gražiausių pavasario švenčių. Tačiau Lietuvoje vos pusmetį gyvenančiai vietnamietei Hien Thi Thanh Nguyen tai bus pirmosios Velykos gyvenime. Tad moteris nekantriai laukia, kol galės išmokti marginti kiaušinius ir kartu su mylimiausiu žmogumi sėsti prie dailiai papuošto Velykų stalo.

 Lietuvoje kelinti metai iš eilės kariaujama, ar leisti vartoti pavardžių rašyboje w ir q, ar ne. Liaudžiai poniškos politikų rungtynės, kas didesnis patriotas, nelabai rūpi. Liaudis tą w ir q praris, kaip prarijo „nelietuviškas“ f ir h, ir lietuviškumo dėl to neprarado. Gal vietoj rietynių dėl poros raidžių pats laikas ką nors nuveikti, kad emigrantų vaikai nepamirštų lietuvių kalbos? Anglijoje sutinku nemažai žmonių, iš Lietuvos emigravusių prieš dešimt ir daugiau metų.

Žinių radijas Nors skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje mažėja, tai vyksta iškeliaujančiųjų laimės ieškoti į užsienį sąskaita. Kalbos, kad skurstantieji patys kalti, nes yra tinginiai ir tik laukia pašalpų, piktina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovę Skirmą Kondratą. „Aš tiek pat dykaduonių matau tarp pasiturinčių žmonių, jau nekalbant apie įvairius tinginius ar sergančius priklausomybės ligomis. Tik jie turi kitas galimybes su tuo susidoroti.

Šiltėjant orams, jaunavedžiams vis garsiau skamba tuoktuvių varpai. Vasara – populiariausias sezonas sumainyti žiedus. Tai puiki proga pasipelnyti vestuvių fotografams, maisto tiekėjams, dizaineriams bei vedybų planuotojams. Emigrantai noriai tuokiasi gimtinėje Kiekvieną vasarą emigrantų poros plūsta į tėvynę švęsti savo vestuvių – save parodyti ir į kitus pasižiūrėti.

Daiva Savickienė Išvykstantys dirbti į užsienį tėvai turi ne tik pasirūpinti, kas laikinai globos jų vaikus, bet ir susitvarkyti atitinkamus dokumentus. Kitu atveju, prireikus parašo mokykloje ar vaikui susirgus, jo globėjai susiduria su problemomis. Palieka artimiausiems Tiek mieste, tiek rajone dauguma išvykstančių dirbti į užsienį suaugusiųjų pasirūpina vaikų laikinos globos dokumentais. Tačiau kartais nepaisoma specialistų patarimo po kurio laiko į užsienį išsivežti ir vaikus.

Emigrantai dėl visko kalti. Kalti, kad išvažiavo, palikę nepilnamečius vaikus ir nusenusius tėvus. Kalti, jei sumanė grįžti – mat užsienyje nepritapo, nes tinginiai ir nevalos. Kalti, kad nori dvigubos pilietybės, reiškia kėsinasi į kažkokias tik Lietuvoje gyvenantiems skirtas gėrybes ir privilegijas. Nemalonu tai girdėti.

Šiandien, vasario 5d., pasaulyje minima šv. Agotos diena, dar žinoma kaip duonos diena. Dažnam lietuviui būtent juoda duona asocijuojasi su gimtine, todėl „Vilniaus duona“ nepamiršo pasveikinti ir į užsienį gyventi išvykusių tautiečių. Trimis pagrindinėmis emigrantų kryptimis – į Angliją, Airiją ir Vokietiją – buvo išsiųsti specialūs duonos siuntiniai su priežastimis, kodėl gera grįžti į Lietuvą.

Lietuvos Carito projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė pasakojo, kad per metus pagalbos kreipiasi apie 120 nukentėjusiųjų. „Manau, kad tai yra tik Aisbergo viršūnė“, - tikino pašnekovė. Jos teigimu, per trylika darbo metų galima ant rankų pirštų suskaičiuoti atvejus, kad nukentėjusieji pagalbos kreipiasi patys. Daugeliu atveju tai daryti jie yra įpareigojami įvairiausių teisėsaugos insititucijų.

Emigrantai, keičiantys gyvenamąją vietą, susiduria su gausybe iššūkių. Tai ne tik kultūriniai skirtumai, adaptacija prie naujos aplinkos, bet ir naujo darbo susiradimas, rašo BBC. Daryti karjerą už jūrų marių tikrai jaudinanti patirtis, tačiau yra didelė tikimybė daryti nemažai klaidų, vien dėl nesusipažinimo su tos šalies kultūra ir ypatumais. Skiriasi net tokios smulkenos, kaip reikalavimai kokybiškam gyvenimo aprašymui.

Dainius Paukštė Migracijos klausimų ekspertas, LSDS pirmininko pavaduotojas Savo komentare Lietuvos radijui, o vėliau visuose lietuviškuose internetiniuose tinklapiuose išplatintame straipsnyje „Kokiais banginiais parplukdysime emigrantus?“, R.Vainienė dar kartą atkreipia visuomenės dėmesį į neseniai vyriausybės nutarimu patvirtintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Autorė lieka ištikima pasirinktai ideologijos krypčiai.

Kasmet iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai gyventojų. Visi tikisi svetur surasti vienokią ar kitokią laimę – pelningesnį darbą, įdomesnį gyvenimą, naujų galimybių... Tačiau pasiseka toli gražu ne visiems. Psichologė Oksana Liutkevičienė, vadovaujanti Kaune veikiančiam Vyrų krizių centrui, savo darbe susiduria su ne vienu tokiu atveju. Be tokių vyrus ištinkančių krizių kaip skyrybos, priklausomybės, nedarbas, depresija ir kt., stipriosios lyties atstovus įsuka dar ir emigracijos verpetai.

Dainius Paukštė Įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva žengė teisingą žingsnį. Nors tuo metu buvo ir ne visai sąžiningų tuometinių euroentuziastų pastangų alumi ir skalbimo milteliais skatinti balsavimą referendume, lieku prie tos pačios nuomonės: esame ten, kur norėjome ir turėjome būti. Taip nusprendėme patys, suteikdami galimybę sau ir valstybei pakartotinai sugrįžti ten, kur ji buvo savo valstybės jaunystėje – į Europą. Nekalbėsiu apie pasiekimus, nes ne jie yra šio straipsnio dėmesio centre.

Daugiau nei 2,5 tūkst. į Didžiąją Britaniją emigravusių lietuvių gruodį į Lietuvą pervedė 4,4 mln. litų, arba vidutiniškai po 1,7 tūkst. litų, rodo Lietuvos kapitalo tarptautinių pinigų pervedimų bendrovės „TransferGo“ duomenys. „Švenčių išvakarėse buvo pasiektas gruodžio mėnesio pervedimų pikas.

Penktadienį antrus metus iš eilės Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyks „Globalios Lietuvos“ lyderio apdovanojimai. Šio projekto vadovė Lina Dusevičienė Žinių radijo laidoje tikino, kad labai svarbu įvertinti užsienio lietuvius, kurie nusipelnė šaliai mokslo, verslo ir kultūros srityse. „Apsiribodami geografiškai mažu lopinėliu, mes ignoruojame didelę dalį lietuvių. O tų lietuvių, kuriuos nori įtraukti globalūs lyderiai, yra be galo daug visame pasaulyje“, – sakė pašnekovė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė taip vadinamą „guminių butų“ įstatymą, kuris griežtina atsakomybę už fiktyvią gyventojų registraciją gyvenamosiose patalpose. Priėmus naująjį įstatymą dėl fiktyvaus rusų piliečio ar užsienio registravimo bute yra numatytos baudos nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. rublių, arba privalomųjų darbų iki 3 metų, arba kalėjimas iki 3 metų.

Vitalija Jalianiauskienė Kitąmet šalies Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto aruodas bus pilnesnis. Seimas pažadėjo beveik 8 procentais didesnę negu šiais metais sumą. 2014-aisiais Lietuvos sveikatos apsaugai bus skirta daugiau kaip 4,7 milijardo litų – 322,8 milijono daugiau nei šiemet. Tačiau šią žinią išgirdusiems panevėžiečiams per daug džiaugtis ir, laukiant didesnio finansavimo, tikėtis prieinamesnių, kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų nereikėtų.

Šiandien prasideda pirmą kartą organizuojamų internetinių „KINFO apdovanojimų“ antrasis etapas. Per dvi savaites balsavo vienuolika tūkstančių žiūrovų. Antrajame etape kiekvienoje kategorijoje kovos po tris daugiausia balsų surinkusius nominantus. Didžiausiu antrojo etapo siurprizu tapo skirtingai vertinamas filmas „Emigrantai“, kuris surinko daugiausiai žiūrovų balsų.

Lošimų automatai, statymai už sporto rezultatus, azartiniai žaidimai internete iš pinigų – tokia buvo Londone gyvenančio Lino kasdienybė. Lietuvis dėl savo priklausomybės ne tik neteko didelės sumos pinigų, bet vos neprarado šeimos. Anglija.lt domėjosi vyro istorija ir kur ieškoti pagalbos Anglijoje, susidūrus su tokiais sunkumais.

70 proc. Lietuvos emigrantų Didžiojoje Britanijoje Kalėdų laikotarpiui siųs pinigus savo šeimoms Lietuvoje. Tai atskleidė „TransferGo“ šių metų spalio mėn. atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 450 į Didžiąją Britaniją emigravusių Lietuvių. Paremti Lietuvoje likusias savo šeimas švenčių laikotarpiu dažniau – t.y. aštuoniais atvejais iš dešimties, planuoja 35-44 m. amžiaus emigrantai, kurie yra išvykę gyventi į Didžiąją Britaniją kartu su dar 2-4 šeimos nariais.

 Kembridže (Didžioji Britanija) gyvenanti lietuvaitė Elena Rinkūnaitė į Lietuvą atvyko trumpam – aplankyti tėvų ir draugų bei dalyvauti seminare.  Prieš 6 metus į Didžiąją Britaniją mokytis išvykusi Elena, iš pradžių apsigyveno Piterbore, nes ten jau gyveno jos bičiuliai.  „Buvo lengviau adaptuotis, nes buvau apsupta lietuvių, kurie paaiškino pagrindinius principus, ką reiškia gyventi Anglijoje. Jie patarė vengti lietuvių, tiksliau, vengti tam tikrų lietuvių – jie išsiskiria.

Britanijos premjerui šiomis dienomis paskelbus apie pašalpų imigrantams iš Rytų Europos šalių apribojimą, pasipylė lietuvaičių komentarai – ir gerai, seniai taip reikėjo, privažiuos čia rumunų ir bulgarų pašalpų kaulyti. O mes pašalpų neprašom, duokit darbo. Mano tautiečiai, matyt, beveik šventieji, tik aš viena to nepastebiu. Daugelis tvirtina, kad seniai laikas nedalinti išmokų į kairę ir į dešinę, nes visokie valkatos ir pašalpų turistai plūsta į JK. O lietuviui pašalpų net nesiūlyk - neima.

Lietuvoje daug kalbama apie paliktus be priežiūros emigrantų vaikus, esą, daugelis tėvų nesusimąsto, kokią traumą patiria lengvabūdiškai seneliams palikti mažamečiai. Lietuviai.co.uk nusprendė pažvelgti į šią problemą iš kitos pusės. Kaip iš tiesų jaučiasi motinos, kurios dėl emigracijos yra priverstos palikti savo vaikus neribotam laikui? Keletas emigrančių istorijų. Ne veltui žmonės sako, kad mūsų planai tik Dievui juokinti.

Pastaruosius kelis metus švietimo sistemoje dirbantys profesionalai (ypatingai aukštųjų mokyklų dėstytojai) skambina pavojaus varpais dėl katastrofiškai krentančio abiturientų išprusimo lygio. Vidurinio išsilavinimo prastėjimo tendencija Lietuvoje stebima ne tik pernai ar užpernai, šis procesas prasidėjo prieš gerą dešimtmetį, kai imtasi iš esmės reformuoti vidurinės mokyklos mokymo programas ir metodus.

„Kaip aš atpažįstu lietuvį, einantį Londono gatve? Dažniausiai iš to, kad tas žmogus žiūri į mane ir pradeda šypsotis“, – sako Andrius Mamontovas, kurio dainų lietuviai visame pasaulyje klausosi jau 30 metų.  Išeivijai transliuojančio kanalo LRT Lituanica laidai „Tapatybė.LT“ Andrius pasakoja, kad jaučiasi laimingas, užsiimdamas muzikine veikla, ir kad stengiasi į visus dalykus žvelgti kūrybiškai: „Man patinka dalyvauti įvairiuose projektuose, kuriuose dalyvauja įdomūs, kūrybingi žmonės.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad šalis turi pertvarkyti švietimo sistemą, siekdama sumažinti imigrantų iš Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos skaičių. „Nueikite į mūsų šalies gamyklas, kur pusė žmonių atvykę iš Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos. Jų negalima kaltinti – jie nori dirbti, mato darbo vietas, atvyksta ir dirba, – lankydamasis gamykloje Oksforde sakė britų premjeras.

Blogiausia vieta gyventi Jungtinėje Karalystėje – Londonas. Tokia kategoriška išvada pateikta naujoje knygoje, kurioje britų sostinė kritikuojama dėl didelių kainų, per didelio žmonių skaičiaus ir bendruomenės jausmo trūkumo. Ar Londonas per prastas ir Britanijos lietuviams, domėjosi Anglija.lt. Londonas – nekenčiamiausias Knygos „Crap Town Returns“ autoriai Samas Jordisonas ir Danas Kieranas Londoną vadina nekenčiamiausia Britanijos vieta.

Didžiojoje Britanijoje veikia penkios pradinės mokyklos, kuriose nėra nė vieno anglakalbio mokinio. Taip pat šalyje yra 240 mokyklų, kuriose anglakalbiai sudaro vos 10 proc., skelbia dienraštis „The Daily Mail“. Anksčiau šiais metais buvo paskelbta, kad Piterborge veikianti „Gladstone“ pradinė mokykla yra vienintelė šalyje, kurioje nėra nė vieno mokinio, kurio gimtoji kalba yra anglų.

Tiek daug pamokymų emigrantams, kaip per spalio 12 d. vykusį prezidento V. Adamkaus susitikimą su Anglijos lietuviais, seniai bebuvau girdėjusi. Pasijutau kaip kokia pionierė sovietmečio mokykloje, kai į sueigą pakviestas garbaus amžiaus veteranas ragindavo mylėti tarybinę tėvynę. Kažką panašaus išgirdau ir aną penktadienį iš buvusio prezidento lūpų; tiesa, kvietė ne mylėti savo šalį, bet nepykti ant jos.

„Jei nusprendėte grįžti į Lietuvą, nenutraukite ryšių su Anglija, nes gali tekti apsisukti atgal“ – anglija.lt skaitytojus įspėjo lietuvių šeima ir papasakojo, kodėl nusivylė persikrausčiusi į Lietuvą. Nors antrą kartą Anglijoje kuriasi nuo nulio, anot jų, čia pradėti gyvenimą vis tiek lengviau nei Lietuvoje. Trečią kartą – nuo nulio Anglija.lt tęsia temą apie grįžtančius į Lietuvą emigrantus.

„Susitvarkiau bedarbio pašalpą ir vykstu į Lietuvą aplankyti draugų. Kažkur girdėjau, kad jie kažkaip užfiksuoja, kai skrendi lėktuvu. Ar neprarasiu pašalpos?“ – susirūpinimą dėl Ispanijoje mokamų pinigų socialiniame tinkle „Facebook“ išreiškė lietuvė Simona S. Iš prapliupusių komentarų tapo akivaizdu, kad ši moteris nėra vienintelė, kurią laimės paieškos užsienyje įliejo į Ispanijos valstybės bedarbių gretas. O jau susitvarkius dokumentus taip nesinori prarasti tų svetimų pinigų.

APKLAUSA Jolanta VAITEKŪNIENĖ, mokytoja: – Jei žmonės išvyksta ir yra laimingi, nėra didelė blogybė. Jei dėl to išyra šeimos, žmonės jaučiasi vieniši, neranda draugų, gyvena nevisavertį gyvenimą – blogai. Mano sūnus su šeima gyvena Amerikoje jau beveik 12 metų. Lietuvoje baigęs universitetą sūnus negalėjo gauti tokio darbo, iš kurio galėtų išlaikyti save ir šeimą. Amerikoje baigus magistrantūrą viskas pasikeitė. Galima sakyti, tai jų šeimos sėkmės istorija, bet mūsų bendros šeimos – netekimas.

Gerindama konsulinių paslaugų kokybę Lietuvos užsienio reikalų ministerija kartu su atstovybėmis užsienyje toliau rengia konsulines misijas į regionus, kuriuose gyvena nemažai Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, tačiau nėra Lietuvos ambasadų ar konsulinių įstaigų. Spalio 8–9 dienomis rengiama konsulinė misija Malmėje Švedijoje, spalio 11 d. – Nyderlandų mieste Groningene.

Rita ŽADEIKYTĖ Tris vasaros mėnesius lietuvių pora, dirbusi Danijos braškynuose, darbdaviams buvo bevardžiai žmonės. Jie turėjo tik numerius – 106 ir 107. Tik į numerius, lyg lageryje, lietuviai atsiliepdavo šaukiami atsiimti algos, priduoti priskintos braškių dėžutės. Nuolatinis pažeminimas ir trinama tapatybė porai neužmušė noro užsidirbti po keliasdešimt tūkstančių litų. Važiavo užsidirbti Vidutinio amžiaus pora (vardai ir pavardės redakcijai žinomi) gegužės pabaigoje išvyko į Daniją.

Palikdami Lietuvą emigrantai dažniausiai dar tik turi svajonę uždirbtus pinigus investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Tačiau vis dažniau į nekilnojamojo turto agentūras užsukantis iš užsienio grįžęs lietuvis rodo, kad atėjo metas, kai emigrantai grįžta į Lietuvą pildyti savo svajonių. Nemaža dalis į užsienį išvykusių uždarbiauti lietuvių tėvynės iš savo ateities planų neišbraukia: vieni planuoja į ją grįžti ir čia kurti savo ateitį, kiti – Lietuvą mato kaip tinkamą verslo platformą.

Nors Britanijos vyriausybė planuoja pažaboti imigrantų srautus, paaiškėjo, jog būtent atvykėliai gelbsti Jungtinės Karalystės ekonomiką, į biudžetą „įnešdami“ apie 60 milijardų svarų, praneša Huffington Post. Iš Europos Sąjungos valstybių atvykę darbuotojai imasi tų darbų, kurių nebenori dirbti Britanijos piliečiai. Be to, neretai imigrantai uždirba 7.6 proc. daugiau nei jų kolegos britai. Tyrimas atskleidė, jog 63.3 proc. visų atvykėlių dirba, tuo tarpu britai yra pasyvesni – 56.2 proc.

Dalia KARPAVIČIENĖ Iš Dubėnų kaimo (Šaukėnų seniūnija) kilusi ir dabar ten gyvenanti Ina Kavrigina, baigusi mokyklą gretimame Lykšilyje, draugių paskatinta mokytis kepėjos amato išvyko į Rusiją, Sovetską. Baigusi mokslus, net 15 metų dirbo Kaliningrade. Grįžo į tėviškę, likimui lėmus. Ir labai tuo džiaugiasi. Mokslas Sovetske, darbas – Kaliningrade Ina Kavrigina – Šaukėnų krašto žmogus, gimusi ir užaugusi Dubėnuose, tačiau likimui lėmus ne vienerius metus praleido Rusijoje.

Oficiali statistika rodo, kad pašalpas Didžiojoje Britanijoje gaunančių užsieniečių skaičius per praėjusius penkerius metus šoktelėjo 41 proc. Dėl to kaltinami imigrantai iš Rytų Europos, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Remiantis statistiniais duomenimis, pašalpas gaunančių užsieniečių skaičius pirmą kartą viršijo 400 tūkst., o tai esą Britanijos mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja milijardus svarų.

Birutė SLAVINSKIENĖ  Turbūt visi baldininkai svajoja, kad žmonės pirktų naujus baldus, vos atsibosta senieji. Deja, čia ne Norvegija ar kitas pasiturinčių žmonių kraštas, kur žmonės keičia baldus, buitinę techniką kas kelerius metus, o senuosius atiduoda dykai, kad tik juos kas nors išsivežtų. Vieni baldais prekiaujantys verslininkai pastebi, kad prekyba baldais vos gyva, kiti pasiduoti neketina.