emigrantai

 Kartais pasakų nereikia ieškoti knygose – princai, pelenės ir netikėtos pažintys yra visai šalia: galbūt net internetiniame pažinčių portale. Šį sekmadienį TV3 laidoje „Pasaulis pagal Moteris“ – viena iš tokių šiuolaikinių pasakų, kurioje bus papasakota indų kilmės Gasparo bei baltarusės Krystsinos istorija. Nuo meilės iki „juodojo sąrašo“ Laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėjai Kristinai Rimienei paklausus, nuo ko viskas prasidėjo, dabar jau susižadėję Krystsina ir Gasparas susižvalgo.

 Nuolat girdime apie emigrantų pagautą laimės paukštę užsienyje. Lietuvių ausis pasiekia žinios apie uždirbtus turtus, prabangius automobilius, gražius namus ir egzotiškas atostogas. Tačiau Remigijaus istorija priešinga daugeliui. Išvykęs į užsienį jis patyrė tikrą košmarą – gėrė iš pelkės, valgė iš konteinerio ir miegojo miškuose, o parvykti į Lietuvą jam pavyko tik „TV Pagalbos“ pastangomis. Į Vokietiją vyras vyko rinkti sendaikčių, kuriuos turėjo vežti į Lietuvą ir čia perparduoti.

Netoli Libijos krantų išgelbėtas trijų mėnesių kūdikis mirė, nes prastos oro sąlygos ir valčių stoka neleido atlikti evakuacijos, ketvirtadienį pranešė labdaringos organizacijos. Viduržemio jūroje nuo antradienio išgelbėta daugiau nei 1 650 migrantų, tarp kurių yra daug moterų ir vaikų. Nors kai kurie migrantai krantą pasiekė ketvirtadienį, šimtai kitų dėl audringos jūros įstrigo tikriausiai dar kelioms dienoms.

Siekiant pažaboti nevaldomus emigrantų srautus ir sparčiai tuštėjančius regionus, prezidentė kartu su savivaldybių merais aptarė, kaip galima spręsti šį klausimą. Didelius skaičius tautiečių prarandančių miestų merai atskleidė, kas jų manymu lemia liūdną statistiką ir kaip galima gelbėtis. 2016 m. Lietuvą paliko per 50 tūkst. piliečių, toks emigrantų skaičius jau buvo pasiektas iki 2017 m. lapkričio, rodo Statistikos departamento duomenys.

Savivaldybės kelia sau tikslą, bet joms neužtenka priemonių susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius emigrantus, o darbininkų trūkumą regionai bando kompensuoti darbininkais iš užsienio, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos atstovų Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas. Jo metu buvo apklausti 44 iš 60 savivaldybių atstovai. Anot trečiadienį Prezidentūroje pristatytos tyrimo analizės, pusė jų kelia tikslą susigrąžinti emigrantus, bet dėl to nepriėmė jokių sprendimų.

Kėdainių rajono meras prieš pat Kalėdas panoro susitikti su emigrantais, grįžusiais šventėms į Kėdainius. Pakvietė juos į savivaldybę, tačiau metė akibrokštą – pats susitikime taip ir nedalyvavo... O ir susitikti su rajono galva panoro vos du jauni kėdainiečiai, kurių emigrantais vadinti jau negalima – jie, ne vienerius metus laimės ieškoję užsienyje, apsisprendė grįžti į gimtąjį kraštą ir bandyti kurtis čia.

3 milijonai gyventojų Lietuvoje liko tik svajone. Skaičiuojama, jog nuo 2005 metų iš Lietuvos išvažiavo daugiau nei pusė milijono gyventojų. Emigracija ir toliau auga. Vien per šių metų 11 mėnesių, tėvynę paliko kur kas daugiau žmonių nei pernai per visus metus.   Statistikos departamento duomenimis per šių metų 11 mėnesių, iš Lietuvos emigravo 54 560 gyventojai. Pernai per visus metus Lietuvą paliko 50 333 gyventojai. Rekordines aukštumas šiais metais pasiekė ir imigrantų skaičius.

Jungtinėje Karalystėje centrinė kriminalinės policijos valdyba Londone tiria nusikaltimų virtinę, kuri jau kelia paniką visoje šalyje. Policija įspėja, kad siaučiantis „serijinis gyvūnų žudikas“ gali imti taikytis į žmones, rašo news.com.au. Scotland Yardo teigimu, šiuo metu oficialiai registruota 400 atvejų, kuomet rasti negyvi ir baisiai sužaloti gyvūnai.

Pirmadienį Vilniuje, Valdovų rūmuose, prasideda dvi dienas truksiantis Globalios Lietuvos forumas, skirtas valstybės ir diasporos partnerystei. Renginyje planuoja dalyvauti apie 150 dalyvių iš 27 užsienio valstybių ir Lietuvos, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Užsienio lietuvių organizacijų atstovai, diasporos profesionalai, Lietuvos ir užsienio nevyriausybinių įstaigų bei Lietuvos valstybinių institucijų atstovai, o taip pat į Lietuvą grįžę ir čia savo karjeras vystantys asmenys – v...

Šalies bankams pakeitus kreditavimo sąlygas, dažnam emigrantui tenka nusivilti. Emigrantai nebegauna būsto paskolų, jei uždarbiauja tose šalyse, kur atlyginimas mokamas ne eurais. Nekilnojamojo turto ekspertai tikina, jog tokių atvejų Lietuvoje vis daugėja. Dažnas emigrantas nuosavą būstą nutaria pirkti svetur. Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje.

Užsienyje įsikūrusių lietuvaičių širdis tirpdo tėvynėje vargstančių tautiečių istorijos. Internetu sulaukdami pagalbos šauksmo, emigrantai dosniai atveria pinigines, aukoja įvairius rūbus bei daiktus. Tačiau aiškėja šokiruojanti tiesa: kai kuriems bėdžiams labdara tampa verslu. Nesąžiningų prašytojų neįveikia net atsakingos institucijos. Apmaudo neslepia JAV įsikūrusios moterys. Savo vardų atskleisti nenorinčios lietuvės sako išaiškinusios nesąžiningą šeimą, gyvenančią Rokiškio rajone.

Nors emigruojančiųjų iš Lietuvos daugėja, tačiau nemažai žmonių ir sugrįžta. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą sugrįžtantiems gyventi į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Pradėkite nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Grįžus gyventi į Lietuvą, būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

„Brexit“ Jungtinė Karalystė taps namais 3 milijonams antros klasės Europos Sąjungos „įsikūrusiųjų piliečių“, kurie turės pateikti savo pirštų antspaudus ir registruotis, turės įsikūrusiojo dokumentą, tačiau nedalyvaus rinkimuose, rašo theguardian.com.

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May atskleidė detales pasiūlymo, nurodančio, kokios bus šalyje po „Brexit“ pasiliekančių Europos Sąjungos piliečių teisės. 15 lapų ilgio dokumentas skirtas tiems 3,2 milijono imigrantų, kurie po praėjusiais metais balsavimu pasirinkto sprendimo pasitraukti iš Sąjungos jau daugiau kaip metus gyvena nežinioje, rašo CNN. Šis dokumentas – tai tik pirmoji susitarimo dalis.

Atgal į Lietuvą pritraukti arba patraukti naujus dirbančiuosius skirtos interneto svetainės yra net kelios. Bet vyriausybės planuotas „vieno langelio“ principas toli gražu neveikia. Nors iniciatyvos gražios, bet vieningos sistemos, kuriose asmenys, norintys atvykti ar grįžti atgal į Lietuvą, galėtų gauti informacija, nėra. Sėkmingiausiai kol kas veikia „Investuok Lietuvoje“ internetinė svetainė, kurioje ieškoma iš kitų šalių atvykstančių investuotojų.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis su nekilnojamuoju turtu susijęs kredito įstatymas paveiks kiekvieną planuojantį įsigyti būstą, tačiau labiausiai – emigrantus. Būtent jiems paskolos Lietuvoje veikiančiuose bankuose gali būti nebesuteikiamos. Pagal įstatymo nuostatas tais atvejais, kai vartotojas gaus pajamas kita valiuta nei ketinamo imti kredito valiuta, bus laikoma, kad sudaroma kredito užsienio valiuta sutartis, t. y. imamas kreditas užsienio valiuta.

Jau pusmetį dirbanti naujoji Vyriausybė kaip vieną iš prioritetinių darbų įvardino migracijos stabdymą ir reeemigracijos mastų didinimą. Tačiau vienas iš problemiškiausių šio proceso aspektų yra jų atžalų mokymosi procesas ir integravimas. Kuris, anot atsakingų institucijų, nėra vientisas ir sistemingas.   Visgi, Lietuvoje yra ir mokyklų, kuriose su situacija susitvarkoma puikiai.

Graikijos policija penktadienį baigia evakuoti paskutinius migrantus ir pabėgėlius iš laikinos stovyklos, įrengtos buvusio Elinikono oro uosto ir olimpinių žaidynių komplekso teritorijoje į pietus nuo Atėnų, pranešė pareigūnai. „Stovykloje tebėra apie 450-500 žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas Teodoras Chronopulas (Theodoros Chronopoulos). „Operacija vyksta be jokių incidentų, nes šie žmonės buvo iš anksto perspėti“, – pridūrė jis.

Užsienyje dirbusiems žmonėms – gera žinia, tiesa, tai jiems primenama toli gražu ne pirmą kartą. Užsienyje dirbę lietuviai turi galimybę susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Priklausomai nuo išdirbto laikotarpio, mokestinės šalies, gautų pajamų ir kitų faktorių tautiečiams gali priklausyti ir labai įspūdingos sumos. Grąžintina suma taip pat priklauso ir nuo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) toje, šalyje, kur buvo dirbta. Pavyzdžiui, Vokietijoje NPD 2016 metais buvo 8652 Eur.

Oficialios emigracijos iš Lietuvos tempas balandžio mėnesį nemažėja ir išlieka aukštesnis nei pernai, rodo statistika. Statistikos departamento BNS pateiktais duomenimis, balandžio mėnesį iš Lietuvos emigravo 4643 žmonės - tai 37 daugiau nei kovo mėnesį ir 920 daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Į Lietuvą balandį imigravo 1770 žmonių - dvidešimčia mažiau nei kovą. Pernai dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst.

Pirmalaikiai rinkimai Jungtinėje Karalystėje sustiprins premjerės Theresos May (Terezos Mei) vidines pozicijas, o tiesiogiai deryboms dėl „Brexit“ jie įtakos neturės, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tiesiogiai deryboms su Europos Sąjunga tai įtakos nedarys. Ko gero, tai sustiprins vidines politines pozicijas“, - žurnalistams Briuselyje sakė D.Grybauskaitė, paklausta apie Britanijoje rengiamus pirmalaikius parlamento rinkimus.

Emigracijos mastai vis labiau gąsdina tautiečius. Valdžiai sudarinėjant bendrus sutarimus dėl emigrantų stabdymo ir išvykusiųjų pritraukimo atgal į gimtinę, ekspertai tikina, kad šis dešimtmetį trunkantis procesas Lietuvai nesiseka. Ir ateityje ir toliau nesiseks. Skaičiuojama, kad išvažiuodami į kitą šalį, grįžti į Lietuvą neplanuoja apie 40 procentų lietuvių.

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo.

Anglija yra dažniausia lietuvių emigracijos kryptis. Skaičiuojama, kad vien Londone gyvena apie 300 tūkst. tautiečių. Deja, didelė dalis nežino, kad trumpam ar visam laikui sugrįžus į Lietuvą, jiems gali priklausyti įspūdingos permokėtų mokesčių sumos, rašoma pranešime spaudai.  Mokesčius iš Anglijos galima susigrąžinti net už 5 praėjusius metus.

Gyvenimas Airijoje, Anglijoje, vėliau Japonijoje, o šiuo metu – Brazilijoje, toks kaunietės Justės Miyama (28) drąsus svajonių gyvenimo ieškojimas plačiajame pasaulyje. Nuo pat mažų dienų troškusi susipažinti su įvairiomis kultūromis bei šalimis, šiuo metu Justė džiaugiasi savo ryžtu įgyvendinant svajonę. „Jau nuo labai jaunų dienų norėjau pamatyti, koks tas pasaulis už Lietuvos ribų, tad kai tik pabaigiau mokyklą, nusprendžiau savo svajones įgyvendinti ir pakeliauti.

Siūlyčiau tokių prognozių, kad 2080 m. Lietuvoje gyvens ne ką daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, pernelyg giliai neimti į širdį. Ką mes šiandien pasakytume apie 2015-2016 m. vizijas, kurios buvo padarytos kokiais 1955-1956 m., kuomet N. Chruščiovas iš Komunistų partijos XX suvažiavimo tribūnos triuškino J. Staliną? Metodologinė tokių prognozių problema ta, kad jos yra pernelyg "demografizuotos", tuo tarpu gyventojų skaičiaus pokytį lemia ne tik gimimai, mirtys, natūralus prieaugis, gyventojų amžiaus...

Emigracijos mastai Lietuvoje nemažėja. Priešingai, jie tik auga, rodo oficialiai skeliama statistika. Pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, per pirmus du šių metų mėnesius - beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo oficiali statistika. 2016 metais dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių - iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Iš Elektrėnų kilusi Greta Gedutytė (24) save apibūdina, kaip nepastovią, ambicingą ir gyvenime vien tik širdimi besivadovaujančią merginą. Jos pomėgiai – maisto fotografavimas ir kelionės, į kurias ėmėsi leistis dar vaikystėje, o šiuo metu Greta savo gyvenimą kuria Stambule, mieste, kurio jos gyvenimo planuose niekada nebuvo. „Manau, jog keliauti pradėjau nuo tada, kai išmokau vaikščioti.

Vidinė ir išorinė emigracija tampa bene rimčiausiu iššūkiu Lietuvai. Štai ekonomistas Raimundas Kuodis pabrėžia, jog Lietuvoje ūkiškai gyvybingomis teritorijomis išlieka vos pustrečio miesto: sostinė Vilnius, generuojantis 40 proc. šalies ekonomikos, Kaunas, iš dalies – Klaipėda. Likusi Lietuvos dalis, anot ekonomisto, vis labiau primena pensionatą, kuriame darbingi ir darbą turintys žmonės jau tampa mažuma. Nes kas dar gali, išvažiuoja į didmiesčius arba emigruoja iš Lietuvos.

Prieš savaitę „Sodrai“ paskelbus, kad laiku nesusimokėjusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų laukia priverstinis išieškojimas, kilo didžiulis emigrantų pasipiktinimas. „Sodra“ vos atlaiko skambučių ir paraiškų laviną, o sąskaitą jau papildė milijoninės sumos. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis pasakoja, kad išsiuntinėjus laiškus apie skolas bei žiniasklaidoje pasklidus naujienai, įmokų srautai itin suintensyvėjo. Įprastą dieną „Sodra“ sulaukdavo maždaug 45 tūkst. įmokų.

Vakar „Sodrai“ paskelbus, kad iš nespėjusių sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola bus išieškota priverstiniu būdu, daugybė žmonių pasipiktino vos ne paskutinę akimirką pranešta naujiena. Tuo tarpu „Sodra“ informuoja, kad nespėjus susitvarkyti dokumentų, pinigai bus tiesiog nurašomi nuo sąskaitų. „Sodros“ atstovas spaudai Rytas Stalnionis teigia, kad komunikacija su skolininkais prasidėjo dar praeitais metais pavasarį, o gruodį jau taikyti pirmieji išieškojimai.

TV3 studijoje apsilankęs Ramūnas Karbauskis užsiminė apie svarbiausius sprendimus, kurių turėtų imtis valdantieji norėdami sumažinti lietuvių emigracijos mastus. „Viskas yra labai svarbu. Visi klausimai. Švietimas, kultūra, investicijos, mokesčiai. Visa tai yra susiję su emigracija. Mes turime galvoti apie tai, koks įstatymas leistų sukurti darbo vietas, skatinti verslą, investuoti, turime sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje norėtųsi investuoti. Pirmiausia Lietuvos verslininkams kurti darbo vietas.

Didžioji Britanija išstodama iš Europos Sąjungos (ES), atsisako mokėti ir socialines pašalpas imigrantams iš ES. Lietuvos ekonomistai tuo stebisi, mat net didesnę dirbančiųjų dalį šalyje sudaro ne patys britai, o būtent atvykėliai. Teigiama, kad tokio žingsnio imtasi norint atbaidyti nekvalifikuotus, už mažus atlyginimus pasiruošusius dirbti žmones. Iš daugiau nei 2 mln. ten esančių ES piliečių, šiuo metu socialinę paramą gauna apie 300 tūkst. eurų.

Prieš didžiąsias metų šventes pašte tikras sujudimas, mat išauga ne tik kalėdinių siuntų, bet ir piniginių perlaidų srautas. O tai rodo, kad pinigai išlieka viena populiariausių kalėdinių dovanų, kurias lietuviai gauna iš savo artimųjų. Kalėdiniu laikotarpiu paštuose ir finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose yra išmokama beveik ketvirtadaliu daugiau piniginių perlaidų nei įprastą mėnesį.

Neretai emigrantai yra traktuojami kaip žmonės, kurie išvykę svetur dirba tik juodžiausius darbus: skina braškes, šąla fabrikuose, valo apšnerkštus kambarius ir t.t. Visgi yra ir kita medalio pusė – esti ir tokių, kurie turi gerai apmokamus darbus bei šiltą pastogę. Palikti gimtuosius namus ir pradėti gyvenimą užsienyje – kas antro žmogaus Lietuvoje pasirinkimas. Vieni jų, įsidarbinę ir susiradę būstą, lieja ašaras ir pasakoja apie šuniškas gyvenimo bei darbo sąlygas.

Po „Brexit“ kilęs sąmyšis palietė daugelio žmonių gyvenimus. Iškart pasipylė pranešimai apie Didžiojoje Britanijoje užpuldinėjamus emigrantus, kitus su „Brexit“ susijusius neramumus. Bet ar tikrai viskas yra taip blogai? Apie situaciją Didžiojoje Britanijoje tv3.lt papasakojo Anglijoje jau dešimtmetį gyvenanti bei dirbanti Ona Markinienė. Sugrįžo trumpam Į Lietuvą atostogoms sugrįžusią Oną tv3.lt komandai pavyko sutikti Palangoje.

Emigravę lietuviai nesnaudžia, atranda laiko savo antrai religijai – krepšiniui. Todėl nenuostabu, kad varžybas palydėdami su tradicinėmis dainomis, išmoko ir kolegas kitataučius lietuviškų žodžių bei dainų. Vienu iš tokių pavyzdžių pasidalijo ir tv3.lt skaitytojas.

Oro uoste – šimtai lagaminų ir tikrai ne visuose atostogų reikmenys. Žmonės ir toliau masiškai palieka gimtinę ieškoti geresnio gyvenimo kitur. Nuo 2010 iki 2014 metų emigracijos tempai kiek smuko, tačiau vėl ėmė sparčiai kilti. Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvą paliko 6,5 procento žmonių daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Tai yra 23 tūkst. žmonių. Maždaug tiek gyvena Plungėje. Štai oro uoste sutikta Marija Londone gyvena jau septintus metus.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Reitingų agentūrai „Standard & Poor‘s“ paskelbus, kad Lietuva tarp Rytų Europos šalių labiausiai nukentėtų dėl „Brexit“, Finansų ministerija pareiškė, kad agentūra padarė neteisingas išvadas. Pasak ministerijos, jei būtų vertinamos visos ES valstybės, rezultatai būtų kitokie. „Standard & Poor‘s“ analizėje vertinamos 11 ES valstybių bei Turkija ir Rusija.

Daugeliui netikėtai pasibaigęs britų balsavimas referendume dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos sukėlė tikrą sąmyšį. Dėl sprendimo palikti bendriją itin stipriai pasikeitė emigrantų bei vietos gyventojų santykiai šioje šalyje. Apie situaciją Anglijos širdyje, Londone, tv3.lt papasakojo šiame megapolyje jau penkerius metus gyventi Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai – žinomi). Kita atmosfera „Iškart po referendumo nuotaikos iš tikrųjų buvo keistos.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Didesnė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių nesidomi galimybe grįžti į Lietuvą, grįžimas labiau domina Jungtinėje Karalystėje ir Rusijoje gyvenančius tautiečius, kurių socialinė ir ekonominė padėtis pablogėjo, rodo apklausa. Užsienio reikalų ministerijos (URM) užsakymu pernai rudenį atlikta užsienyje gyvenančių lietuvių apklausa parodė, kad 40 proc. respondentų domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis, 17 proc. – nesidomi, dar 43 proc. teigė, kad jiems tai nėra aktualu.

Kol lietuviai keikia valdžią ir būriais išvažiuoja svetur ieškoti sotesnio kąsnio, jų vietą versle užima užsieniečiai. Štai neseniai į Lietuvą atvyko pora su trimis mažamečiai vaikais iš turtingosios Olandijos ir sostinėje pradėjo paprastą verslą - atidarė olandiškų vaflių parduotuvėlę. Užsieniečiai pripažįsta, kad lietuviška biurokratija juos beveik išvarė iš proto, tačiau tikslas dabar pasiektas ir pirkėjų vis daugėja. Olandai turi patarimų ir niurzgantiems lietuviams.

Didžiajai Britanijai nutarus rengti referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES), ėmė smukti svaro vertė. Toks valiutos kurso svyravimas kelia grėsmę ne tik investuojantiems Didžiojoje Britanijoje ar pačiai šalies ekonomikai, bet ir lietuviams dirbantiems Anglijoje. Ekonomistė Jekaterina Rojaka išskiria, kad kuo didesnis svaro kurso svyravimas, tuo turime mažiau perlaidų perskaičiuojant eurais. 2015 metais perlaidos sudarė 3,3 proc.

Praėjusiais metais suprastėjusi ekonominė situacija kai kuriose emigrantų pamėgtose šalyse ir užfiksuoti valiutų kursų svyravimai lėmė perlaidų į Lietuvą susitraukimą. Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.