ekonomika

Lietuva yra pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi ji aktyviai prekiauja ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis. Vis dėlto nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija, kuri pakerta šalies perkamąją galią ir pablogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, teigia SEB banko analitikai.

Susiliejimų ir perėmimų sandorių besivystančiose rinkose nuo šių metų pradžios buvo įgyvendinta už 575,7 mlrd. dolerių. Šis rodiklis 25 mlrd. didesnis už analogišką visos Europos rodiklį. Apie tai praneša „The Financial Times“, remdamasis grupės  „Dealogic“ duomenimis. Kompanijų iš besivystančių šalių sandorių dalis šiuo metu sudaro 30 proc. rinkos, tuo tarpu ES, pirmą kartą istorijoje pozicijas užleidusios „trečiajam pasauliui“, dalis sumažėjo iki 29 procentų.

Seimas sukruto gelbėti Lietuvos ekonominę padėtį. Naujausias „išradimas“ – įstatymu didinti minimalią algą iki 1000 litų. Ekonomistai paaiškina, kad pritarus tokiam „gelbėjimui“ nedarbu pasivysime Afrikos valstybes, o leisgyvės įmonės bankrutuos. Lieps klestėti Seimo Ekonomikos komiteto narys verslininkas Valdemaras Valkiūnas pasiūlė genialų planą, kaip išgelbėti skurstančius Lietuvos žmones.

Didžiosios Britanijos vyriausybės migracijos ribojimo politika kenkia šalies ekonomikai, neseniai duotame interviu pareiškė šalies verslo sekretorius Vince'as Cable'as, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Prieštaraudamas vyriausybės politikai V. Cable'as įtakingam finansų dienraščiui „The Financial Times“ duotame interviu sakė, kad turi informacijos apie visą pluoštą kompanijų, kurios perkelia verslą į užsienio šalis, nes negali gauti vizų savo darbuotojams.

Atsainus valstybės požiūris į žemės ūkį, jo specifikos ignoravimas jau beveik pribaigė šeimos ūkius, smulkiuosius ūkininkus, sunaikino daugelį tradicinių šalies žemės ūkio šakų. Kaimo žmonių, dirbančių žemės ūkyje, dalis labai sparčiai — vos per septynerius metus — iš daugumos tapo ryškia mažuma. Nebėra jaunų rankų „Dar prieš penketą metų akmenims dirvose rinkti prisikviesdavau po 25 vyrus.

2011-aisias Vyriausybė iš valstybės įmonių tikisi surinkti 0,5 mlrd. litų. Tokį finansinį efektą esą leis pasiekti planuojama įsteigti valstybės įmones kontroliuojanti bendrovė „Visuomis Holding Company". Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, kitais metais biudžeto deficitą planuojama sumažinti 2 proc. iki 5,8 proc. BVP. Šiuos metus planuojama baigti beveik su 8 proc. BVP biudžeto deficitu.

Vyriausybės valandoje Seime pasisakęs opozicijos lyderis Vytautas Gapšys atkreipė dėmesį į daugybę vėluojančių Ekonomikos skatinimo plano priemonių: „Peržiūrėjus interneto sveitaines (Ekonomikos skatinimo plano sveitainę skatinimoplanas.lt – aut.), pasišiaušia plaukai ant galvos, nes net ir tos priemonės, kurios yra nelabai svarbios, yra nevykdomos, daug kas vėluoja“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas. Iš viso jis suskaičiavo dešimt vėluojančių Ekonominio skatinimo plano punktų.

Po ypač didelio augimo antrajame ketvirtyje, Europos Komisija padidino savo prognozes dėl šių metų ekonomikos augimo Europos Sąjungoje, skelbia BBC. Komisija tikisi, jog augimas ES sieks 1,8 proc. 2010 m., lyginant su prieš tai buvusiu 1 proc. augimu, o euro zonos 16-oje valstybių augimas sieks 1,7 proc.  Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozės padidėjo nuo 1,2 proc. iki 1,7 proc.

Rugsėjo 15-ąją dienos šviesą išvys naujas portalas ekonomika.lt, o po poros savaičių – to paties pavadinimo savaitraštis. Tai bus 28-as portalas, priklausantis bendrovės „Epasas.lt“ šeimai. Portalas apie verslą ir pinigus „Portalas ekonomika.lt – tai elektroninis verslo dienraštis, kuriame lankytojai galės rasti daug naudingos informacijos verslo temomis. Svetainėje bus pateikiama pati naujausia informacija apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos įvykius.

JAV bedarbių paraiškų išmokoms gauti skaičius praėjusią savaitę sumažėjo daugiau nei tikėtasi ir pasiekė žemiausią lygį per du mėnesius, o tuo tarpu prekybos deficitas liepos mėnesį ženkliai sumažėjo, kas, pasak ekonomistų, yra vilties ženklai, kad JAV ekonomika atsigauna.

Ketvirtus metus leidžiamo žurnalo „Investuok“ vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas žurnalistas Artūras Mankevičius. Jis šiose pareigose pakeitė nuo pirmo numerio žurnalui vadovavusį Liną Pupelį. Žurnale „Investuok“ paprastai ir kiekvienam suprantamai rašoma apie investavimą, ugdomi gebėjimai racionaliai valdyti savo pinigus, skatinama siekti finansinio savarankiškumo. „Pats investuoti pradėjau prieš dešimt metų.

Nors Vyriausybė planavo, kad pernai ir šiemet labiausiai ūkio nuosmukį stabdys eksportas ir spartesnis Europos pinigų panaudojimas, kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų. Už tai atsakingi ministrai pripažįsta, kad šiemet visų suplanuotų pinigų panaudoti jau nepavyks. Ekspertai sako, kad tai turės neigiamos įtakos tiek nedarbui, tiek bendram ūkio atsigavimui.

Tokią idėją jis grindžia faktu, jog maždaug pusė iš visų 800 JAV bankų esą stovi ant bankroto slenksčio, praneša CNBC. N. Roubinio manymu, nors didiesiems bankams buvo suteikta pagalba, mažųjų ir vidutinio dydžio JAV bankų situacija vis dar yra sudėtinga ir maždaug pusės jų laukia bankrotas. Visai neseniai N. Roubinis nurodė, kad egzistuoja ne daugiau nei 40 proc. galimybė, jog JAV galima tikėtis dvigubo nuosmukio.

Europos Centrinis Bankas (ECB)ketvirtadienį vėl paliko galioti rekordiškai žemą – 1 proc. – bazinę palūkanų normą, galiojančią jau beveik pusantrų metų. Anot „The Financial Times“, toks plačiai nuspėtas žingsnis atspindi netikrumą dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo ir tokių euro zonos šalių kaip Ispanija, Airija ir Graikija pažeidžiamumo. Šiose šalyse kapitalo iš ECB poreikis pastaruoju metu buvo stipriausiais.

Vasarą kilusios tarpbankinių palūkanų normos vėl šiek tiek sumažėjo, nors prie gegužės viduryje pasiekto rekordiškai žemo lygio dar nesugrįžo. Ketvirtadienį šešių mėnesių vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti litų vieni kitiems, siekė 2,11 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo pirmųjų birželio dienų, prieš savaitę jis siekė 2,2 proc., prieš mėnesį – 2,23 proc. Tokius duomenis pateikia Lietuvos bankas. Metų VILIBOR ketvirtadienį buvo 2,74 proc.

Advokato Sergėjaus Magnickio ir nekilnojamo turto vystytojos Veros Trifonovos mirtys Rusijos įkalinimo įstaigose. Tačiau šie kalinamieji buvo ne vieninteliai kalinamieji už ekonominius nusikaltimus, rašo BBC. Teigiama, jog Rusijoje apie 900 000 žmonių kali už ekonominius nusikaltimus.

Britų komercijos rūmai pagerino trumpalaikę JK ekonomikos prognozę, tačiau išreiškė nuomonę, jog palūkanų normos privalo išlikti žemos, kad padėtų atsigavimui. Taip pat spėjama, kad augimo tempai gali drastiškai sumažėti, kai pasijus vyriausybės „griežtų priemonių“ poveikis. Verslo grupė tikisi, kad BVP šiemet augs 1,7 proc. ir 2,2 proc. kitais metais. Anksčiau skelbta prognozė buvo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,1 proc.

Britų komercijos rūmai pagerino trumpalaikę JK ekonomikos prognozę, tačiau išreiškė nuomonę, jog palūkanų normos privalo išlikti žemos, kad padėtų atsigavimui. Taip pat spėjama, kad augimo tempai gali drastiškai sumažėti, kai pasijus vyriausybės „griežtų priemonių“ poveikis. Verslo grupė tikisi, kad BVP šiemet augs 1,7 proc. ir 2,2 proc. kitais metais. Anksčiau skelbta prognozė buvo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,1 proc.

Statistikos departamentas, remdamasis naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2010 m. antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP galiojusiomis kainomis sudarė 24 527,4 mln. litų ir, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 procento, o palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, – 6,9 procento.

Gali būti, kad realios vartojimo prekių kainos Kinijoje auga ženkliai greičiau nei skelbia oficiali statistika, rašo „Bloomberg“. Šanchajaus gyventojai teigia, kad pavyzdžiui batų kainos per metus pakilo 50 proc., o vaisių ir žuvies kainos šoktelėjo aukštyn 20 procentų. Oficialus Kinijos metinis vartojimo kainų indeksas liepos mėnesį siekė 3.3 proc. Pasak statistų, automobilių, mobiliojo ryšio paslaugų, drabužių kainos mažėja. Visgi  kai kurie analitikai statistika nepasitiki.

Per likusius 2010 metų mėnesius Lietuvos ekonomika toliau augs, o kartu su atgyjančiu šalies ūkiu toliau stiprės žmonių pasitikėjimas ilgalaikio taupymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Tokias tendencijas atskleidė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva" ekspertai. Kaip vieną pagrindinių ekonomikos atsigavimo požymių „Aviva Lietuva" ekspertai įvardina augantį šalies eksportą, kurio apimtys 2009 m., lyginant su 2008 metais buvo sumažėjusios -27 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,5 proc., kitąmet – dar sparčiau (3,1 proc.), prognozuoja Lietuvos bankas. Tokias pačias šalies ekonomikos augimo prognozes jis buvo pateikęs ir gegužės mėnesį. „2010 m. prognozė nekeičiama, nes antrojo ketvirčio BVP duomenys iš esmės atitiko lūkesčius: metinis BVP pokytis antrąjį ketvirtį buvo teigiamas pirmą kartą po pusantrų metų pertraukos.

Pradžioje mums atrodė, kad krizė – reiškinys: neigiamas ir trumpalaikis. Šiandiena atrodo, kad tai yra pokytis, kuriame turime dalyvauti visi: nuo kūdikių, kurių gimdymas ir auginimas tapo pagrindiniu FNTT ir SODROS tyrimų objektu iki senjorų, kurie verčiami bibliotekose išmokti naudotis internetu ( nors net elementariam pragyvenimui pinigų nepakanka). Žmonija šiandiena stovi sankryžoje ir privalo apsispręsti, kuria kryptimi judėti toliau.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas yra stabilus ir artimiausiu metu gali dar labiau paspartėti dėl augimo besivystančiose šalyse, kuris kompensuos lėtesnį augimą Japonijoje ir JAV, teigia Templeton Asset Management.Vadinamosios BRIC šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija), taip pat Turkija ir Pietų Afrika bus pagrindinis augimo šaltinis. Nuo 2009 m. kovo mėn. MSCI indeksas, kuriam priklauso 21 besivystanti šalis, išaugo dvigubai.

Bendrovei „Epasas.lt“ priklausančių portalų skaičius auga. Įmonė įsigijo ekonomika.lt domeną ir jau nuo rudens žada startuoti su nauju projektu ekonomika.lt. „Mūsų grupei priklausantys portalai orientuoti į labai įvairias auditorijas. Pasiekiame daugiau nei 60 proc. Lietuvos interneto vartotojų.

Vokietijos ekonomika balandžio–birželio mėnesiais paaugo 2,2 proc. Tai didžiausias šios šalies ketvirčio ekonomikos augimas per pastaruosius daugiau nei 20 metų. Analitikai tikėjosi, kad šios šalies ekonomika per antrąjį šių metų ketvirtį paaugs apie 1,5 proc., praneša BBC. Teigiama, jog prie šalies ekonomikos augimo daugiausiai prisidėjo pagyvėjimas statybų sektoriuje ir užsienio rinkų paklausa vokiškoms prekėms.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas per antrąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiu tempu per daugiau nei trejus metus, praneša CNBC. Ženklų euro zonos ekonomikos augimą paskatino geri Prancūzijos ir Vokietijos rezultatai, tačiau išlieka abejonių, ar šis pagreitėjimas bus ilgalaikis.Europos Sąjungos statistikos duomenimis, euro zonos BVP per ketvirtį šoktelėjo 1 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai 1,7 proc.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį šių metų ketvirtį šoktelėjo 2,2 proc., tai didžiausias augimas per 23 metus, kurį paskatino investicijų ir eksporto šuolis, praneša šalies statistikos biuras.Preliminarūs ketvirčio duomenys buvo ženkliai geresni nei prognozavo Reuters ekonomistai, kurie numatė 1,3 proc. Vokietijos BVP augimą. Pirmojo metų ketvirčio Vokietijos ekonomikos augimo duomenys buvo pagerinti nuo anksčiau skelbtų 0,2 proc. iki 0,5 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos po giliausių nuosmukių Europos Sąjungoje atsigauna greičiau nei buvo prognozuojama dėl spartesnio gamybos augimo ir gerėjančios finansų sektoriaus padėties, teigia" Capital Economics". "Capital Economics" Lietuvai vietoj anksčiau numatyto 2 proc. nuosmukio prognozuoja nulinį ekonomikos augimą. Latvijos BVP vietoj anksčiau numatytų 3,5 proc. smukimo turėtų susitraukti tik 0,5 proc., o tuo tarpu Estijai vietoj 1 proc. nuosmukio prognozuojamas 3 proc.

Atsigaunant Baltijos šalims, vėl auga Švedijos bankai Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus.

Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus. 52 narių „Bloomberg“ Europos bankų grupė ir Finansinių paslaugų indeksas rodo 132 procentų „Swedbank“ augimą.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomikos antrą ketvirtį viršijo daugumos ekonomistų lūkesčius. Po ilgos pertraukos pasirodė pirmieji augimo ženklai, metinio augimo nefiksavo tik Latvija. Ekonomistai pažymi, kad laiku namų darbus atlikusią Estiją kitoms kaimynėms pasivyti sunkmečiu bus sunkiau, rašo „Verslo žinios“. Estijos ekonomika antrą ketvirtį po pusantrų metų pertraukos fiksavo 3,5 proc. metinį augimą – didžiausią,
palyginti su Lietuvos fiksuotu 1,1 proc.

Estijos ekonomika, pernai patyrusi trečią giliausią recesiją Europos Sąjungoje, atsigaunant eksportui užfiksavo pirmą metinį augimą per dvejus su puse metų, skelbia Bloomberg. Palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo 3,5 proc. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos BVP susitraukė 2 proc. Naujienų agentūros Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo 0,8 proc. metinį BVP augimą.

Kinija, kadaise buvusi Vidurio imperija, tampa neabejotinai viena svarbiausių XXI amžiaus ekonominių ir geopolitinių žaidėjų. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė žvalgybos taryba teigia, kad per ateinančius 20 metų didžiausią įtaką pasauliui turės Kinija: iki 2025 metų ji turėtų tapti antra galingiausia ekonomine jėga, taip pat didžiausia gamtos išteklių importuotoja. Finansinės ir ekonominės krizės mažai tesukrėsta Kinijos ekonomika ir toliau gyvybingai klesti.

Kinijos fabrikuose didėja atlyginimai ir garsėja protesto balsai. Tai geras ženklas Kinijai ir pasaulio ekonomikai. „The Economist“ skelbia, kad pigi darbo jėga padėjo sukurti Kinijos ekonominį stebuklą. Kinijos darbininkai dirba tik už mažą dalį to, kas sudaro Amerikos ar Vokietijos konkurento algą. Maždaug 130 milijonų atvykusių darbininkų dirba Kinijos pramoniniuose miestuose, per mėnesį uždirbdami maždaug 1,348 juanių.

Kaip reikia elgtis prasidėjus krizei tiek JAV , tiek kitų turtingų didelių ar mažų valstybių vyriausybėms bei ekonomistams žinoma jau seniai – nuo 1930 metų didžiosios depresijos laikų. Norėdamas parodyti, kad tai ne mano išsigalvojimas, pasiremsiu žinomu  JAV ekonomistu P. Krugmanu (2008 m. jam skirta Nobelio premija). Jis rašo: „Kai.. prasideda recesija.

„Pasibaigus politiniam sezonui, gerų naujienų yra, bet tai žmonių ištvermės ir išradingumo, o ne vien „teisingų politinių sprendimų“, rezultatas“,– mano Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos atstovas D. Budrys. Pasak D. Budrio, nereikia nei savęs gąsdinti, nei girtis. „Atsigavimo ženklai tikrai yra. Išaugę Klaipėdos uosto krovimai, eksporto augimas ir netgi krizės pradžioje išaugęs, o dabar mažėjantis, plėšimų skaičius rodo, kad smūgį atlaikyti įmanoma.

Birželio pabaigoje įsiformino nauji lyderiai pasaulio ekonomikoje –Toronte įvyko pirmasis oficialus dvidešimties didžiausių pasaulio valstybių (ekonomikų) vadovų susitikimas. Nuo šiol tarptautiniu ekonominiu bendradarbiavimu rūpinsis ne G-8 grupė, bet G-20 grupė.

Kinijos vyriausybė pranešė, kad šalies ekonomika pernai iš pasaulinio nuosmukio pakilo dar sparčiau nei rodė pirminiai duomenys, skelbia CNBC. Naujausiais duomenimis, Kinijos ekonomika pernai augo ne 8,7 proc., o 9,1 proc. Didesnis ekonomikos augimas nustatė aukštus standartus, dėl kurių šių metų augimas gali pasirodyti silpnas, esant nerimui, kad pasaulinis ekonomikos augimas lėtėja. Ankstesnis 8,7 proc.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas ir legendinis investuotojas George'as Sorosas nepaprastai griežta forma pareikalavo iš Vokietijos vadovų, kad šie liautųsi taupę pinigus – kitaip pražus euras ir kils socialiniai neramumai.

Naujų mokesčių architektas Tėvynės sąjungos lyderis premjeras Andrius Kubilius, atrodo, nepastebi, kad verslas jau pasislėpė šešėlyje, o gyventojai masiškai emigruoja iš Lietuvos. Per pusantrų Tėvynės sąjungos ir jos partnerių valdymo metų verslas tiek subliuško, kad vos ne vos alsuoja. Per tą laiką iš šalies emigravo apie 100 tūkstančių žmonių. Lietuva taip giliai smigo žemyn, kaip niekada iki šiol. Pabrangęs šildymas ir elektros energija itin skaudžiai smogė gyventojams praėjusią žiemą.

Kai kurie ekspertai teigia, kad sekso paslaugų pramonė yra pats geriausias rodiklis, nusakantis ekonomikos būklę - kai prostitučių įkainiai pradės didėti, bus galima kalbėti apie krizės pabaigą. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, Lietuvoje ekonomikos sveikimo ženklų nematyti.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės „Nordea" analitikai, apžvelgę pirmąjį šių metų pusmetį, teigia, kad Baltijos šalims reikėtų susikoncentruoti į gyvenimą po recesijos. Jie nepakeitė ekonomikos prognozių ir Lietuvai vis dar tikisi 0,5 proc. BVP augimo šiais ir 3 proc. - ateinančiais metais. „Nordea Markets" teigimu, dabar Baltijos šalims atėjo metas žvelgti globaliau ir dairytis, kas vyksta aplinkinėse rinkose, bei koncentruotis į eksportą.

Kas yra premjeras Andrius Kubilius: ekonominis bolševikas, apgaudinėjantis visą Europą, ar nuoširdus žmogus, stipraus tikėjimo, kad nauji mokesčiai išgelbės šalį nuo bankroto? Krikštykitės, arba bankrutuosime! Tokie klausimai ir palyginimai kyla verslininkams ir ekonomistams, stebintiems premjero A. Kubiliaus veiklą. Prisidengdamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymais, daugiau nei pusmetį laukęs, jis vėl prabilo apie naujus mokesčius.

Interneto dienraščiuose tupintys internautai atrodo seka kiekvieną Lietuvos vyriausybės Premjero judesį. Kritika premjerui nesiliauja, kritika aštrėja kartais pasiekdama tokias „viršūnes“, kurių neįmanoma suvokti sveiku protu.

Didžiausią bedarbių skaičių turinčiame Panevėžyje kartu su pavasariu jaučiamas ir darbo rinkos pagyvėjimas – ieškoma kvalifikuotų specialistų. Tačiau verslininkai sako, kad siųstieji iš darbo biržos dirbti nenori ir prašo rašyti, kad jie netinkami. Anot darbo biržos vadovų, bedarbių galbūt netenkina maži atlyginimai ir terminuotos darbo sutartys, praneša LTV „Panorama“. Bedarbių sostine vadinamame Panevėžyje darbo biržos koridoriai tuštėja.

Tarptautinio valiutos fondo atstovės C. Purfield teigimu, nors Lietuvos ir kitų Baltijos šalių biudžeto taupymai pernai buvo vieni didžiausių iš kada nors darytų, tačiau ateinančiais metais reikės dar papildomų priemonių, nes antraip skola ir toliau augs. Krizės metais Lietuvos valdžia gerokai pakoregavo biudžeto išlaidas, tačiau ir ateityje reikės laikytis griežtos viešųjų finansų politikos. C. Purfield teigimu, po krizės šalims atsigauti reikia maždaug septynerių metų.

Europos Komisija (EK) siūlo Europos Sąjungoje (ES) iš esmės stiprinti ekonomikos valdymą – stiprinti Stabilumo ir augimo pakto veikimą ir labiau kontroliuoti makroekonominius svyravimus. Siūloma derinti nacionalinių biudžetų ir politikos planavimą įsteigiant ekonominės politikos koordinavimui skirtą „Europos semestrą“, iš esmės valstybės narės rengdamos nacionalinį biudžetą jį turės derinti su ES institucijomis.

Darbo partijos lyderis, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas teigia apgailestaująs ir nesuprantąs, kodėl centrine Lietuvos politine bei visuomenine aktualija tapo gėjų eitynės. Ekonomikoje jis siūlo nepainioti piršto su lytiniu organu. Žiūrėkite video straipsnio apačioje Anot V. Uspaskicho, apie seksualinių mažumų egzistavimą jis žinąs ir be jokių eitynių.  „Aš esu žmogus tolerantiškas ir tolerantiškas įvairiems veiksmams.