ekonomika

2009 metais, kuomet visos Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo krečiamos recesijos, Lenkija išgyveno savo ekonominio pakilimo laikus. Remiantis „Eurostat“ duomenimis, tais metais Lenkijos ekonomika sugebėjo išaugti 1,6%. 2010 metais Lenkijos ekonomika pasižymėjo 3,8% augimu, o šiais metais yra prognozuojamas 4% kilimas. Vis dėlto „CNBC.com“ kalbintų ekspertų nuomone, ateities prognozės Lenkijai žada ekonomikos augimo stabtelėjimą.

Pirmą kartą Lietuvoje surengta sertifikuota JAV prekybos misija pritraukė 47 Lietuvos ir JAV įmones. Į Vilnių iš JAV atvyko 11 JAV kompanijų delegacijos, o dar 5 bendrovių atstovai prekybos misijos metu su Lietuvos verslininkais bendraus virtualiai – naudodamiesi tiesioginių „Skype“ vaizdo konferencijų paslauga. Verslo galimybėmis Lietuvoje susidomėjo net 5 kompanijos, patenkančios į didžiausių JAV bendrovių sąrašą „Fortune 500“. Prekybos misijoje dalyvauja 31 Lietuvos bendrovė.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad reikia išgelbėti Graikiją nuo bankroto, nes jis sukeltų grėsmę viso pasaulio ekonomikai, informuoja „RIA Novosti“. „Reikėtų išgelbėti Graikiją nuo bankroto. Jeigu ji bankrutuotų, kiltų grėsmė viso pasaulio ekonomikos stabilumui“, - šeštadienį vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimo metu žurnalistams sakė A. Kudrinas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pažadėjo imtis ryžtingų veiksmų, padėsiančių išspręsti euro zonos skolų krizę ir sustiprinti pasaulio ekonomiką, informuoja BBC. Šeštadienį surengto posėdžio metu TVF vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) sakė, kad fondas peržiūrės turimas lėšas, kurios gali būti panaudotos sprendžiant krizę, ir patikino, kad euro zonos valstybės narės „padarys viską, kas yra būtina“, kad išspręstų regioną slegiančias problemas.

Per paskutinį dešimtmetį susidariusios aplinkybės verčia Ameriką drastiškai keisti kryptį – ji negali toliau eiti savo įprastu keliu, kuris ją atvedė prie liepto galo. To priežastis – staigiai iškilusi valstybės skola, kuri jau susilygino su metine Amerikos gamybos verte – 14 trilijonų dolerių. Remiantis CBS pranešimu, Amerika kasdien išleidžia apie 380 milijonų dolerių, iš kurių tik 170 milijonų yra iš gaunamų pajamų, o daugiau nei 200 milijonų – valstybės skolinti pinigai.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron) teigia, kad euro zonos narės turi imtis ryžtingų veiksmų, kad išspręstų regiono skolų krizę ir sustiprintų Europos bankus, informuoja „Associated Press“. Sakydamas kalbą Kanados parlamente D. Kameronas pažymėjo, kad problemos Europoje yra tokios didelės, kad kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikos stabilumui. „Dar neatsidūrėme itin pavojingoje situacijoje, bet einame tuo keliu.

Augimo tempų sulėtėjimas yra didžiausias iššūkis, šiuo metu iškilęs pasaulio ekonomikai, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris. „Mes turime pripažinti, kad augimo tempai lėtėja“, - sakė iždo sekretorius.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius visiems duos po 50 litų nuo kitų metų liepos 1 d. Dar tiksliau – po 37,5 lito, atskaičius mokesčius. Dėkinga ir naivi tauta, premjero supratimu, turėtų pagarbiai lankstytis Vinco Kudirkos aikštėje. Galėtų, jei būtų absoliutūs kvailiai ir niekas nepastebėtų, kad šnekamos nesąmonės. Pasakojamos seniai atsibodusios istorijos, grojamos nudilusios plokštelės.

Dėl aviacijos dispečerių dalyvavimo streike, nukreiptame prieš griežtas vyriausybės taupymo priemones, ketvirtadienį Graikijoje maždaug keturioms valandoms atidėta apie 100 skrydžių. Dauguma skrydžių – vidaus, tačiau sutriko ir daugelio užsienio skrydžių Graikijos salų oro uostuose grafikas. Vietos aviacijos kompanijos „Olympic Air“ ir „Agean“ ketvirtadienį atšaukė arba perkėlė dešimtis skrydžių.

Antrąjį metų ketvirtį Airijos ekonomika išaugo 1,6 proc., praneša BBC. Oficialiais duomenimis, Airijos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga jau antrą ketvirtį iš eilės, per pirmuosius tris mėnesius jis padidėjo 1,9 proc. Šis rodiklis kiek nustebino analitikus, kurie prognozavo tik 0,25 proc. BVP prieaugį. Airijos ekonomika pirmą kartą nuo 2006 metų auga du ketvirčius iš eilės.

Septynių šalių lyderiai kreipėsi laišku į Didįjį dvidešimtuką (G20), kuriam pirmininkauja Prancūzija, ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF) dėl skolų krizės euro zonoje. Laišką pasirašė Australijos, Kanados, Indonezijos, Didžiosios Britanijos, Meksikos, PAR ir Pietų Korėjos vadovai. Septynių valstybių vadovai paragino Europą imtis efektyvesnių kovos su skolų krize priemonių. Laiško autoriai perspėjo, kad euro zonos krizė gali peraugti į pasaulinę.

Baigiantis vasarai 43 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad ekonominė šalies padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. 12 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad ji pagerėjo. Keturi iš dešimties – 40 proc. – manė, kad ji nepasikeitė. 5 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis Vašingtone susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde. Susitikimo metu ji pagyrė Latviją už įvykdytus įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams. Ji  sakė, kad žavisi Latvija - maža šalimi, kuri ryžtingai vykdė savo įsipareigojimus tarptautiniams kreditoriams ir sugebėjo įveikti ekonomikos krizę. A. Berzinis patvirtino, kad Latvija vis dar siekia subalansuoti biudžetą ir prisijungti prie euro zonos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, lyginant su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies pramonės produkcija ūgtelėjo 6,6%, t.y. šiek tiek lėčiau nei ankstesniais mėnesiais. „Naujausi statistiniai rodikliai liudija, kad Lietuvos pramonė – šalies ūkio atsigavimo lokomotyvas – išlaiko santykinai aukštą augimo tempą, tačiau augimas laipsniškai praranda pagreitį, o pramonė išlieka neigiamų makroekonominių tendencijų pasaulyje įkaite.

2008 metais finansinę griūtį sukėlęs „Lehman Brothers“ bankrotas ir jo pasekmės turi tiek panašumų, tiek skirtumų lyginant su šiandien besimezgančia naujos krizės pradžia. Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, kilus 2007 metų nekilnojamojo turto krizei JAV, recesija prasidėjo neiškart – pirmiau sulėtėjo BVP augimo tempai. Šiandien turime panašią situaciją – analitikai vienas po kito mažina pasaulio ekonomikos augimo prognozes.

Kitais metais Europos ir Jungtinių Valstijų ekonomikas ir vėl gali ištikti krizė, jeigu greitai nebus išspręstos problemos, galinčios pasklisti po visą pasaulį, antradienį įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF savo naujausioje ataskaitoje apie pasaulio ekonomikos perspektyvas teigia, kad Europos ir JAV ekonomikos kelia didžiausią grėsmę viso pasaulio ekonomikos augimui, ir įspėja, kad politinės aklavietės gali užkirsti kelią korekciniams veiksmams.

Nors SEB bankas prognozuoja, kad bendrasis Lietuvos vidaus produktas  (BVP) šiemet augs 6,5 proc., o kitąmet 4 proc., ekonomikos augimo debesys niaukiasi. Globalinės ekonomikos atsigavimui gresia sąstingis, o blogiausiu atveju – ir pakartotinė recesija. Lietuvos ekonomikos pabangėje gerų žinių taip pat maža.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo „A+“ iki „A“ ir išsaugojo neigiamą perspektyvą dėl pablogėjusios ekonominės šalies perspektyvos. Toks agentūros sprendimas buvo netikėtas ir gali sustiprinti rinkų susirūpinimą dėl euro zonos skolų krizės plitimo.

Nors nepaliaujamai augo žaliavų kainos, Lietuvos įmonių pajamos jau keturis ketvirčius iš eilės kyla greičiau nei išlaidos. Ženkliai pagerėjo apyvartumo rodikliai ir apyvartinio kapitalo finansavimo struktūra, prasidėjo investavimas į ilgalaikį turtą.

Graikija sekmadienį pažadėjo priimti sudėtingus sprendimus, kad užkirstų kelią bankrotui, bet nepaskelbė naujų griežto taupymo priemonių. Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as atšaukė vizitą į Jungtines Valstijas, kad galėtų sušaukti sekmadienį skubų vyriausybės posėdį likus dienai iki ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) inspektorių susitikimo su Graikijos finansų ministru Evangelosu Veniselosu.

Kinijos planuotam švelniam ekonomikos nusileidimui kyla rimta grėsmė. Panašu, kad trejus metus pūstas kreditų burbulas gali sprogti. „Potenciali grėsmė tikrai didelė“, - sakė buvęs Kinijos pareigūnas Zhu Minas, šiuo metu užimantis pareigas TVF. Anot jo, paskolų santykis Kinijoje lyginant su BVP išaugo iki 200 proc. Tuo tarpu iki „Lehman“ katastrofos šis skaičius tesiekė 100 proc. Esant tokiam staigiam atotrūkiui kyla panaši grėsmė, kokią jau regėjo vakarų ekonomikos.

Balsas.lt kviečia skaitytojus pasitikrinti žinias. Pamėginkite prisiminti, ką naujo per praėjusią savaitę sužinojote....

Probleminiu rajonu pripažintoje Naujojoje Akmenėje renovuojama keliasdešimt daugiabučių namų. Skaičiuojama, kad baigus darbus, sąskaitos už šildymą, siekusios net iki 900 litų per mėnesį, sumažės perpus. Šį sezoną šiluma turėtų pigti ir visiems Akmenės gyventojams, nes šilumą ir karštą vandenį gamins naujai pastatyta biokuro katilinė. Seniausiame miesto kvartale statytiems daugiabučiams per 60 metų. Pradžioje jie šildyti krosnimis, vėliau prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.

Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellicas teigia, kad pasaulio ekonomika atsidūrė naujoje pavojaus zonoje ir kad Europa, Japonija ir Jungtinės Valstijos turi priimti sunkius sprendimus, kad su savimi žemyn nenusitemptų viso pasaulio ekonomikos. „Jeigu Europa, Japonija ir JAV nevykdys savo įsipareigojimų, jos žemyn nutemps ne tik save, bet ir viso pasaulio ekonomiką“, - sakydamas kalbą Džordžo Vašingtono universitete pareiškės R. Zoellicas.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Trišalei tarybai siūlomo susitarimo projektui, kuriuo pabrėžiama, kad finansų stabilumas išlieka pirmaeiliu uždaviniu, todėl pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad nuo 2012 m. viešųjų finansų deficitas neviršytų 3 procentų ir būtų sudarytos prielaidos mažinti valstybės skolą.

Kalbėdamas Kinijoje vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo atidarymo ceremonijoje šalies premjeras Wen Jiabao sakė, kad Kinija negali augti be kitų šalių pagalbos ir kad šalis stengsis skatinti pasaulio ir vidaus ekonomikos augimą, informuoja BBC. Jis pridūrė, kad atviresnė ekonomikos ir prekybos politika būtų naudinga ne tik pačiai Kinijai, bet ir kitoms pasaulio šalims.

JAV prezidentas Obama siūlo didinti mokesčius turtuoliams, siekiant įgyvendinti jo 447 mlrd. JAV dolerių vertės įstatymo projektą dėl darbo vietų kūrimo, praneša BBC. Respublikonai priešinasi tokiam pasiūlymui ir teigia, kad B. Obama nori apsunkinti darbo vietų kūrėjų padėtį. JAV prezidentas numato riboti mokesčių lengvatas daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių uždirbantiems asmenims ir šeimoms, kurių pajamos viršija 250 tūkst.

Daugiau nei du trečdaliai, arba 69 proc., ekonomiškai aktyvių Latvijos gyventojų yra įsitikinę, kad antroji pasaulio ekonomikos krizės banga artėja ir kad ji paveiks Latvijos finansinį stabilumą. Tokia gyventojų nuomonė paaiškėjo po tyrimų bendrovės „TNS Latvia“ ir televizijos kanalo LNT atliktos apklausos. 17 proc. apklaustųjų teigė, kad antros krizės bangos nepavyks išvengti, o 52 proc. mano, kad antroji krizės banga yra tikėtina. Kita vertus, 17 proc.

Pirmadienį pasaulio centrinių bankų atstovai pareiškė, kad nors pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, jie nemano, kad jai gresia nauja krizė, tačiau yra pasirengę padėti bankams, jeigu to prireiks, praneša „Associated Press“. „Mes matome, kad pasaulio ekonomikos augimas lėtėja, tačiau tikrai nemanome, kad gresia nauja recesija“, – centrinių bankų atstovų susitikimo metu sakė Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet.

Rytų Europos šalys, neįeinančios į euro zoną, nerimauja, kokią įtaką skolų krizė ir bendros valiutos bloko reakcija į ją gali turėti jų narystės aspektus, pareiškė šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. "Mes norėjome aptarti naujausius įvykius ir pasidalyti bendrais rūpesčiais, – pareiškė valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams Mikolajus Dowgielewiczius po ES pareigūnų susitikimo Briuselyje.

Rugpjūtį vidutinė svertinė II pakopos pensijų fondų vieneto vertė sumažėjo 2,84 proc., o III pakopos – 6 proc. Pasak Vertybinių popierių komisijos, neigiamus II ir III pakopos pensijų fondų vieneto vertės pokyčius lėmė prastėjantys pasaulio ekonomikų rodikliai, vis dar neišsisprendusios Europos šalių skolos problemos ir neaiški situacija dėl JAV skolos.

Pirmadienį dėl Europos problemų sustiprėjus JAV dolerio kursui nafta atpigo daugiau nei 1 JAV doleriu. Pesimizmas dėl pasaulio ekonomikos sumažino energijos vartojimo perspektyvas. Spalio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina pirmadienį buvo sumažėjusi 1,12 JAV dolerio, iki 111,65 JAV dolerio už barelį, o vėliau šiek tiek ūgtelėjo iki 111,90 JAV dolerio. JAV lengva nafta atpigo 1,08 JAV dolerio, iki 86,16 JAV dolerio.

Vokietija ir Nyderlandai pagrasino sustabdyti išmokas Graikijai, jeigu ši nevykdys paskolos sąlygų, informuoja „telegraph.co.uk“. Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schauble) teigia, kad Graikija negaus daugiau pinigų tol, kol neįvykdys savo pažadų. „Suprantu, kad Graikijos žmonės priešinasi taupymo priemonėms, tačiau galų gale Graikija turi nuspręsti, ar gali įgyvendinti sąlygas, kurios yra privalomos norint būti bendros valiutos bloko nare.

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka teigia, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė šaliai nepriimtinus politinius reikalavimus, informuoja „RIA Novosti“. Po didelio ekonomikos nuosmukio ir politinių neramumų Baltarusija paprašė TVF ir Eurazijos ekonominės bendrijos finansinės paramos. „Jie (TVF valdyba) yra ekonomistai ir finansų ekspertai. Ir jie nori, kad mes paleistume politinius kalinius... Ką tai turi bendro su TVF misija? Tai pirmasis jų reikalavimų punktas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigia, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė šaliai nepriimtinus politinius reikalavimus, informuoja „RIA Novosti“. Po didelio ekonomikos nuosmukio ir politinių neramumų Baltarusija paprašė TVF ir Eurazijos ekonominės bendrijos finansinės paramos. „Jie (TVF valdyba) yra ekonomistai ir finansų ekspertai. Ir jie nori, kad mes paleistume politinius kalinius... Ką tai turi bendro su TVF misija? Tai pirmasis jų reikalavimų punktas.

Kinijoje sparčiai daugėja labai turtingų asmenų. Turtingiausiųjų sąraše jų skaičius padvigubėjo per pastaruosius dvejus metus.Huruno turtingųjų sąraše Kinijos magnatai registruojami nuo 1999 metų. Trečiadienį sąraše buvo 271 Kinijos milijardierius. 2009 metais tame sąraše buvo 130 asmenų. Už Kinijos milijardierių sąrašą ilgesnis tik JAV – jame užfiksuota 400 turtingiausiųjų asmenų pavardžių, rašo telegraph.co.uk.

Per pirmąjį šių metų pusmetį pasaulinis turizmas išaugo beveik 5 proc., o atvykimų skaičius pasiekė rekordinius 440 milijonų.Šie Pasaulio turizmo organizacijos (WTO) duomenys rodo, kad „nepaisant daugybės iššūkių, tarptautinis turizmas ir toliau tvirtai grįžta prie augimo, prasidėjusio 2010 metais“, – ataskaitoje pažymėjo Jungtinių Tautų agentūra. „Sausio-birželio mėnesiais bendras atvykimų skaičius pasiekė 440 mln., 19 mln.

Reitingų agentūra „Fitch“ įspėjo, kad gali sumažinti ilgalaikį Japonijos skolinimosi reitingą. Agentūros teigimu, dabar tikimybė, kad Japonijos reitingas bus sumažintas, yra didesnė nei kada nors anksčiau, nes šalį slegia milžiniškos skolos. Be to, pagerinti finansų padėtį trukdo politikų neryžtingumas. Ketvirtadienį „Fitch“ taip pat perspėjo, kad gali per artimiausius dvejus metus sumažinti ilgalaikį Kinijos skolinimosi reitingą nacionaline valiuta.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) įspėja, kad iki šių metų pabaigos pagrindinių pasaulio ekonomikų augimas sulėtės, informuoja BBC. Organizacija prognozuoja, kad per tris paskutinius šių metų mėnesius Didžiojo septyneto šalių ekonomikos kartu paaugs vos 0,2 proc. JAV ekonomika, pagal prognozes, per trečiąjį metų ketvirtį paaugs 1,1 proc., o per ketvirtąjį – 0,4 proc. EBPO teigimu, labiausiai nuo pasaulinės prekybos smukimo gali nukentėti Vokietijos ekonomika.

Naujausi oficialūs duomenys parodė, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Graikijos ekonomika neišsivadavo iš krizės gniaužtų, nes jos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė, o nedarbo lygis išliko aukštas ir beveik siekė rekordą. Per antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Graikijos BVP susitraukė 7,3 proc. Per pirmąjį ketvirtį Graikijos ūkis susitraukė 8,1 proc.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko galioti 1,5 proc. bazinę palūkanų normą, informuoja BBC. Palūkanų norma nebuvo pakeista antrą mėnesį iš eilės. Liepą bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 proc. iki 1,5 proc., nes taip stengėsi pažaboti augančią infliaciją. ECB taip pat sumažino šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę nuo 1,7 proc. iki 1,6 proc., o kitų metų - nuo 1,9 proc. iki 1,3 proc.

Pagal eksporto augimą šių metų pirmą ketvirtį ES rinkoje Lietuva pakilo į ketvirtą vietą. Vis dėlto per daug tuo džiaugtis neverta – po gilaus kritimo turėjome, kur kilti. Tačiau dabar Lietuvos ekonomikos lokomotyvu vadinamo eksporto augimas pradėjo lėtėti. Kol kas eksportas auga, bet jau kur kas lėčiau. Realybė kitokia negu prognozės Naujausi statistikos duomenys rodo, kad eksporto augimas pradėjo lėtėti. „Priežastys paprastos – neigiamos pasaulio ekonomikos tendencijos.

Per pirmą šių metų pusmetį šalies viešbučiuose ir restoranuose dirbo 1640 daugiau darbuotojų  nei per tą patį 2010 m. laikotarpį. Vidutinis mėnesinis samdomų darbuotojų skaičius viešbučiuose padidėjo 5,5 proc., o restoranuose – apie 10 proc. Per pirmus šešis šių metų mėnesius viešbučiuose vidutiniškai dirbo 4507 darbuotojai, restoranuose – 15710. Tokius duomenis pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.

Europos skolų krizė apribojo bankų pajamų augimą daugeliui metų ir gali priversti išnykti silpniausius bankus, sako „Deutsche Bank“ vadovas Josefas Ackermannas. Tą jis pareiškė bankininkų susitikime Frankfurte, rašo dv.ee. „Ateities pajamos apribotos dabartinės padėties ir sistemos“, – sakė jis. J. Ackermannas atkreipė dėmesį į paraleles tarp dabartinės situacijos vertybinių popierių rinkose ir padėties 2008 metų rudenį, kai įsiliepsnojo pasaulinė finansų krizė.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso vis dar tikisi augimo Europoje ir nenumato recesijos. Investuotojai toliau nerimauja, kad euro zonos skolų krizė gali persimesti į Italiją ir Ispaniją. Be to, jie nerimsta dėl delsimo skirti naują finansinę paramą Graikijai, kyla abejonių, ar šalis šiais metais įgyvendins biudžeto siekius. „Mes nenumatome recesijos Europoje.

Prieš trejus metus Vyriausybės užsakymu atliktas tyrimas, kokį poveikį Lietuvos ekonomikai turėjo eurointegraciniai procesai. Remdamiesi gautais rezultatais specialistai konstatavo, kad narystės nauda buvo gerokai pervertinta. Dabar rezultatai būtų dar nepalankesni euroentuziastų atžvilgiu, nes narystė Lietuvai smarkiai pabrango ir dar brangs, rašo „Respublika“. Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad kitais metais Lietuva į ES biudžetą turės pervesti 1,115 mlrd.

Brazilijos užsienio reikalų ministras Antonio de Aguiar Patriota sekmadienį išreiškė viltį, kad Rusija bus priimta į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dar šiemet, praneša „RIA Novosti“. „Brazilija ir Rusija yra sparčiai ekonomikos prasme besivystančios šalys, jos greitai atsigavo po krizės. Šiemet tikimės ekonomikos augimo ir Rusijos įstojimo į PPO dar iki metų pabaigos“, – Brazilijos ministras teigė per susitikimą su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu.