ekonomika

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's („S&P“) penktadienį sumažino vieno stambiausių Prancūzijos bankų „BNP Paribas“, taip pat jo pagrindinių padalinių ilgalaikį skolinimosi reitingą nuo AA iki AA-, palikdama stabilią perspektyvą.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai įvertino ekonominius nuostolius, patirtus dėl demokratinių revoliucijų Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse, vadinamojo „arabų pavasario“. Jo paskaičiavimais, valstybės, kuriose vyko didžiausi neramumai, iš viso neteko per 55 mlrd. dolerių. BVP šiose šalyse sumažėjo 20,6 mlrd. dolerių, ir dar 35,3 mlrd. dolerių valstybių biudžetai neteko dėl išaugusių išlaidų ir sumažėjusių valstybinių pajamų.

Slovakijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planą. Pirmasis Slovakijos parlamento mėginimas pritarti EFSF didinimui antradienį buvo nesėkmingas. Slovakijos parlamentas ketvirtadienį pritarė pirmalaikiams rinkimams, kurie įvyks kovo 10 dieną. Tai buvo opozicijoje esančių socialdemokratų sąlyga, kurią įvykdžius, jie sutiko paremti Europos finansinio stabilumo fondo didinimo plano ratifikavimą.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ viena padala sumažino Ispanijos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo AA iki AA-, praneša BBC. Tokį agentūros sprendimą lėmė silpnas Ispanijos ekonomikos augimas ir didelė privataus sektoriaus skola.

Nepasakysi, kad lietuviai nėra smalsūs. Šit tau nuošaliame kaime kapojant malkas arba tarnyboje kiurksant prie kompiuterio paskambina bičiulis iš Švedijos. Gundymas už Baltijos jūros esančiomis rudens grožybėmis ir pažintimi su švediško socializmo vaisiais duoda rezultatų. Griebi dantų šepetėlį, dar kelis smulkius, tačiau pačius reikalingiausius daiktus, lauktuvėms įsimeti gabalą gerai išreklamuoto „Džiugo“, rinkelę dešros ir lašinių.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean'as Claude'as Junckeris pasiūlė 10 žingsnių, kurie, juo nuomone, padėtų išspręsti euro zonos krizę.

Britanijos gyventojai turės susitaikyti su dideliu išlaidų sumažinimu viešųjų paslaugų srityje bent jau iki 2015 metų, kuomet įvyks visuotiniai rinkimai, skelbia „London Evening Standard“. Fiskalinių studijų instituto ekonomistai įspėjo, kad valstybės išlaidų karpymai dar tik prasidėjo, ir toliau jie bus dar skausmingesni. Savivaldybės ir mokymo įstaigos jau pajuto sumažinimus, tačiau savo eilės dar laukia transporto sistema, policija bei krašto apsauga.

Planai šiaurinio Londono širdyje esančiame Camdene įkurti naują turgų vakar buvo griežtai sukritikuoti, baiminantis, kad šis unikalus sostinės kampelis virs „Disneylandu“, praneša „London Evening Standard“. Po daugiau nei du metus užsitęsusių konsultacijų architektai galiausiai pristatė savo vizijas Hawley Wharfo, kurio dalis buvo sunaikinta per 2008 m. gaisrą, atgaivinimui.

Slovakijos parlamentas balsavo prieš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimą nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų ir jo galių išplėtimą, praneša BBC. EFSF didinimas buvo vertinamas kaip gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su euro zonos skolų krize.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovas Jamesas Morsinkas, trečiąkart viešėdamas Lietuvoje ir apžvelgdamas pasaulines ekonomikos tendencijas, išskyrė keletą gerų ir blogų žinių. Tarp blogųjų užsienio svečias minėjo euro zonos krizę, silpną JAV ekonomikos augimą, neramumus akcijų rinkose.

Niujorke judėjimo „Užimk Volstritą“ („Occupy Wall Street“) dalyviai antradienį ketina perkelti protesto akciją prie turtingų amerikiečių namų, skelbia CNN. Demonstrantai, protestuojantys prieš finansinę valstybės politiką, planuoja išeiti į Penktąją aveniu ir 59-ąją gatvę prie centrinio parko, kur surengs spaudos konferenciją. Aktyvistai vadina save „99 procentais“, tai yra tais, kurie nepriklauso vienam procentui turtingiausių amerikiečių.

Europos Komisija (EK), Europos centrinis bankas (ECB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) - vadinamoji kreditorių „trijulė“ - skirs Graikijai eilinę finansinės paramos dalį - 8 mlrd. eurų. Kaip teigiama „trijulės“ pareiškime, tikimasi, kad lėšas šalis gaus jau lapkričio pradžioje. Tuo pačiu kreditoriai skelbia, kad Graikijos ekonomikos recesija bus sunkesnė nei buvo prognozuota anksčiau. „Recesija bus gilesnė.

Mažinti mokesčių naštą investicijoms pirmiausia reikia ne dėl investuotojų ir verslų, o dėl Lietuvos žmonių, teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), antradienį surengęs konferenciją „Investicijų neapmokestinimas: pranašumo galimybė Lietuvai“. Ne dovana, o pareiga „Šiandien ekonomikos augimo nesukursi plikomis rankomis, darbo našumas tiesiogiai priklauso nuo investicijų apimčių. Didelė dalis investicijų dėl joms taikomo pelno mokesčio pabrangsta 15 proc.

Anglijos centrinio banko vadovas seras Mervynas Kingas išreiškė gilų susirūpinimą dėl šalies ir pasaulio ekonominės būklės perspektyvų, rašo „The Guardian“. Anot jo Britanija atsidūrė ant pavojingiausios krizės slenksčio per visą šalies istoriją. Šis pareiškimas buvo paskelbtas iš karto po sprendimo įlieti į Britanijos ekonomiką 75 mlrd. svarų sterlingų.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai palaiko Vyriausybės veiksmus siekiant finansų stabilumo, tačiau ateinantiems metams pateikia kuklesnes ekonomikos augimo prognozes nei planavo Finansų ministerija. Pirmadienį susitikę su Vyriausybės nariais TVF atstovai teigė, kad pasaulio ekonomikai esant ties rimtų finansinių problemų riba biudžeto deficito mažinimas ir siūlomas darbo rinkos liberalizavimas užtikrintų viešųjų finansų stabilumą.

Šių metų Nobelio ekonomikos premija skirta amerikiečiams  Thomui  J. Sargentui ir Christopheriui A. Simsui už empirinius priežasties ir pasekmės ryšių makroekonomikoje tyrimus. „Reuters“ agentūra neseniai skelbė galimų pretendentų į apdovanojimą sąrašą.

Pirmadienį aukso kaina išaugo 1 proc. po to, kai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pažadėjo atskleisti naujas priemones, padėsiančias išspręsti euro zonos skolų krizę. Praėjusią savaitę aukso kaina išaugo 0,9 proc., o prieš tai keturias savaites iš eilės ji krito. Pirmadienį auksas pabrango beveik 1 proc. - iki 1 tūkst. 653,64 JAV dolerio už unciją. Sidabro kaina padidėjo 2,5 proc., iki 31,93 JAV dolerio.

Vladimiras Putinas Rusijos prezidentu bus iki gyvos galvos. Tuo niekas ir neabejojo. V. Putino prezidentavimas iki gyvos galvos – vienintelis strateginis verslo projektas, kurį įgyvendina Kremlius. Įgyvendinti Rusijoje kokių nors kitų strateginių verslo projektų, matyt, neįmanoma.

Nors piktai juokaujama, kad didžiausio pesimisto varžybose lietuviai pademonstruotų geresnius rezultatus nei „Eurovizjoje“ ar krepšinio čempionate, kartais žvilgtelėjus į kaimyno, nors ir ne paties artimiausio, kiemą, peršasi nuomonė, kad Lietuvoje gyventi nėra taip jau blogai.

Paskolų krizės krečiamą euro zoną spaudžia reitingų agentūros, kiekvieną dieną pažeriančios blogų žinių – mažinančios prasiskolinusių valstybių ir bankų reitingus. Jų taikinyje jau atsidūrė Italija, Ispanija, Didžiosios Britanijos, Portugalijos bankai. Europos Komisija euro zonos vyriausybėms davė 10 dienų apsispręsti, kaip bus gelbėjamos finansų institucijos. Regis, reitingų agentūros įsismagino. Italijos skolinimosi reitingą nurėžė jau trečia agentūra.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šeštadienį Paryžiuje susitinka su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde, jiedu aptars euro zonos skolų krizę, skelbia BBC. Šį savaitgalį Prancūzijos vadovas taip pat vyks į Berlyną susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Penktadienį Vokietija pažadėjo patarti Graikijai, kaip sumažinti biurokratizmą ir pritraukti privačias investicijas, kad šalies ekonomika atsistotų ant kojų ir būtų pajėgi susidoroti su skolų krize. Šį susitarimą Atėnuose pasirašė Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleras, kuris vieši šalyje kaip 70 asmenų delegacijos vadovas. Vokietijos atstovai siekia kurti verslą Graikijoje, daugiausia atsinaujinančios energijos ir atliekų perdirbimo sektoriuose.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) dar kartą paragino Europą nedelsiant spręsti gilėjančios skolų krizės problemas. Dalyvaudamas pirmojoje spaudos konferencijoje nuo vasaros vidurio B. Obama pareiškė, kad JAV ekonomika silpnėja, ir įspėjo Europą dėl politinės aklavietės. „Jie turi veikti nedelsdami. Mūsų ekonomikai dabar labai reikia sukrėtimo. Dabar ne metas atsidurti politinėje aklavietėje“, - teigė B. Obama.

Rūpinkitės savo mintimis, nes tai lems jūsų žodžius. Rūpinkitės savo žodžiais, nes tai lems jūsų veiksmus, rūpinkitės savo veiksmais, nes tai lems jūsų likimą, o likimas ir yra jūsų gyvenimas – tai  Dalai Lamos mintys. Reprezentatyvi RAIT apklausa rodo, kad mūsų mintys apie verslą yra juodos. Lietuvos gyventojai nepasitiki verslu: 84 proc. apklaustųjų mano, kad verslas Lietuvoje yra nesąžiningas. Dar daugiau – verslu nepasitiki patys verslininkai: 51 proc.

Šį rudenį pirmą kartą Lietuvoje organizuojama Finansinio raštingumo olimpiada. Netrukus prasidėsiančioje Olimpiadoje žinias dvejose amžiaus grupėse galės pademonstruoti visos Lietuvos mokyklos. Finansinio raštingumo olimpiadą organizuoja Danske bankas kartu su Finansinio savarankiškumo mokykla, Olimpiados partneriai – Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos bankas.

Daugiau kaip pusė - 54 procentai - Vokietijos gyventojų yra už ankstesnės nacionalinės valiutos - markės - grąžinimą. Socialinių tyrimų ir statistikos analizės draugijos „Forsa“ surengtos apklausos rezultatus trečiadienį paskelbė žurnalas „Stern“. Sociologai pažymi, kad didžioji dalis vokiečių, remiančių markės grąžinimo idėją, gyvena rytinėje VFR dalyje.

Daugiau kaip pusė – 54 procentai – Vokietijos gyventojų yra už ankstesnės nacionalinės valiutos – markės – grąžinimą. Socialinių tyrimų ir statistikos analizės draugijos „Forsa“ surengtos apklausos rezultatus trečiadienį paskelbė žurnalas „Stern“. Sociologai pažymi, kad didžioji dalis vokiečių, remiančių markės grąžinimo idėją, gyvena rytinėje VFR dalyje.

Jei JAV prezidentu bus išrinktas ne mano palaikomas kandidatas, aš emigruosiu į Kanadą. Tokie rinkėjų gąsdinimai nuolatos pasigirsta, artėjant JAV prezidento rinkimų kampanijai. Savaime suprantama, mažai amerikiečių laikosi savo žodžio ir iš tikrųjų išdrįsta tai padaryti. Bet, pasak „Forbes“, šiuo metu taip pasielgti būtų visai įžvalgu.

Rytų Europos ekonomikos plėtra lėtės, tačiau ne taip smarkiai, kaip kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Rytų Europos šalims papildomos stiprybės suteiks mažesnės nei išsivysčiusiose šalyse valstybės skolos. Pasak SEB grupės analitikų, Rytų Europos šalių ekonomika po 2008-2009 m. finansų krizės jau pastebimai sustiprėjo ir atsigauna po gilaus nuosmukio.

Europos finansų ministrai antradienį nutarė apsaugoti savo bankus, sustiprėjus abejonėms, ar suplanuota antroji paramos Graikijai programa bus įgyvendinta. Kiek anksčiau Prancūzijos ir Belgijos bankas „Dexia SA“, aptarnaujantis municipalinę valdžią, tapo pirmuoju Europos banku, gavusiu valstybės paramą siautėjant skolų krizei euro zonoje.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Italijos skolinimosi reitingą nuo „Aa2“ iki „A2“, palikdama neigiamą perspektyvą, informuoja BBC. Tokį agentūros sprendimą lėmė išaugusi euro zonos šalių rizika dėl didžiulių įsiskolinimų ir dėl to prarastas kreditorių bei investuotojų pasitikėjimas. Be to, agentūros pranešime spaudai nurodomi suprastėję makroekonomikos rodikliai tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu lygmeniu.

Rugpjūtį gamyklų užsakymai Jungtinėse Valstijoje šiek tiek sumažėjo, o tai padidino nerimą dėl didžiausios pasaulio ekonomikos būklės, informuoja BBC. Prekybos departamento duomenimis, rugpjūtį gamyklų užsakymai JAV sumažėjo 0,2 proc., o liepą buvo padidėję 2,1 proc. Ekonomistai tikėjosi, kad užsakymų mastas išliks nepakitęs. Nepaisant to, investicinių prekių užsakymai išaugo 0,9 proc. Tai antras padidėjimas per tris mėnesius.

Antradienį jau aštuonioliktą dieną tęsiasi protestai prieš Jungtinių Valstijų finansų centro Volstrito politiką, praneša „Associated Press“. Demonstrantai visoje šalyje reiškia nepasitenkinimą klibančia ekonomika ir turtingiesiems palankia bankų politika. Manoma, kad demonstracijos tęsis visą šią savaitę, nes vis daugiau grupių rengia mitingus ir išreiškia savo nerimą internete.

  JAV federalinis atsargų bankas yra pasiruošęs imtis tolimesnių žingsnių, padėsiančių sustiprinti gležną ekonomikos atsigavimą, teigia banko pirmininkas Benas Bernanke. „Komitetas ir toliau atidžiai stebės ekonomiką ir yra pasiruošęs imtis tolimesnių veiksmų, kurie padėtų sustiprinti ekonomikos atsigavimą“, – teigia B. Bernanke. Jis taip pat pažymėjo, kad vyriausybės diržų veržimasis tikriausiai smarkiai sulėtins didžiausios pasaulio ekonomikos atsigavimą.

Savo finansinius įsipareigojimus Graikija pajėgs vykdyti dar šešias savaites, teigia šalies finansų ministras Evangelos Venizelos, informuoja „RIA Novosti“. „Aišku, kad iki lapkričio vidurio nebus problemų ir pajėgsime vykdyti savo biudžeto programą“, - spaudos konferencijoje sakė E. Venizelos.

Dalyvavimas jau 10 metų trunkančioje karinėje kampanijoje Afganistane atsiėjo Vokietijai 17 milijardų eurų. Tokią išvadą priėjo Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto (DIW) ekspertai. Jų tyrimo rezultatus pirmadienį paskelbė „Deutsche Welle“. DIW duomenys trigubai viršija federalinės vyriausybės nurodomą 5,5 milijardo eurų sumą.

Paroda „Expo Aukštaitija 2011“ tradiciškai sutraukė daug lengvosios, maisto pramonės, smulkiųjų prekybininkų, statybų, bankų, turizmo paslaugų sektorių atstovų. Tačiau joje šiemet daugiausia buvo kalbama apie švietimą ir inovacines energetikos technologijas.

Sostinės „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos germanistas Edvinas Šimulynas rugpjūtį aplankė Šveicariją ir darbą suderino su malonumu. Kaip Lietuvos atstovas Edvinas dalyvavo Pasaulinės vokiečių kalbos mokytojų draugijos konferencijoje ir keliavo po šalį. Tiesa, šiam brangiam malonumui mūsų pedagogui tenka taupyti ištisus metus, tačiau įspūdžiai atsiperka.

Šį mėnesį pasaulio populiacija gali pasiekti 7 milijardų ribą. Vos prieš 50 metų pasaulyje tebuvo 3 milijardai gyventojų, o 2100 m. žmonių skaičius Žemėje gali peržengti 10 milijardų, Jungtinių Tautų (JT) pranešimą cituoja „RIA Novosti“. Nėra tikslių duomenų, kada žmonijos populiacija pasieks šį simbolinį skaičių. JT Pasaulio populiacijos fondas spalio 31–ąją paskelbė simboline šio įvykio diena, fondas organizuoja įvairius renginius tam paminėti.

Kai kurie batų fabriko „Lituanica“ darbininkai algos negauna devynis mėnesius, praneša LTV naujienų tarnyba. Kauno miesto apylinkės teisme – batų fabriko „Lituanica“ darbininkų ieškiniai. Kai kurie tikina algos negaunantys devynis mėnesius. Direktorius padėties nekomentuoja. Ekonomistai pastebi, kad dauguma didžiųjų pramonės įmonių dabar susiduria su panašiomis bėdomis. Profesinės sąjungos žiniomis, apie šimtas „Lituanica“ darbuotojų negauna algų, trečdalis dėl jų – kovoja teismuose.

Netylant diskusijoms apie galimą antrąją krizės bangą, Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad prieš ketverius-penkerius metus pasaulį sukrėtusios problemos niekur nedingo. Ir vis dar turi būti sprendžiamos. Vis dėlto šiuo metu Lietuva krizei yra pasirengusi geriau nei 2008-aisiais. Visą interviu su Finansų ministre skaitykite pirmadienį savaitraštyje Ekonomika.

Britanijos vyriausybė ketina nuo 112 iki 128 km/h padidinti leistiną važiavimo greitkeliuose. Teigiama, kad tai duos naudos šalies ekonomikai.Transporto sekretorius Philipas Hammondas ketvirtadienį teigė, kad dabar nustatyta greičio riba jau yra „atgyvena“ ir kad šiais metais prasidės konsultacijos dėl galimybės 2013 metais ją padidinti, praneša naujienų agentūra AFP.

„Padėtis Baltijos šalyse jau stabilizavosi, bet ir šiandien dirbame taip, lyg prieš baisiausią scenarijų“, – trečiadienį Stokholme atidarydamas „Swedbank“ metinę ekonomikos konferenciją sakė banko prezidentas Michealas Wolfas. Pasak banko vadovo, tai scenarijus, pasikartojantis kas 25 metus. Jis nelaukiamas ir labai grubus – bendrojo vidaus produkto kritimas, aukštas nedarbo lygis, būsto kainų kritimas daugiau nei 30 proc., devalvacija Latvijoje ir Lietuvoje, Graikijos krizė.

Mokesčių sistemą Lietuvoje išanalizavęs Investuotojų forumas valdžiai ketina siūlyti įteisinti kelis pakeitimus. Šaliai esą vertėtų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį pagal turto vertę, be išimties pirmajam būstui; peržiūrėti žemės mokestį ir atsisakyti kai kurių jo lengvatų; taip pat įgyvendinti anksčiau žadėtą galimybę įmonėms susigrąžinti PVM už naujus automobilius ir pagalvoti apie naujovę – šeimos deklaraciją.

Suomijos parlamentas trečiadienį ratifikavo susitarimą dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimo nuo 440 iki 780 mlrd. eurų. Pagal šį nutarimą Suomijos indėlio į finansinio gelbėjimo fondą dalis bus padidinta nuo 7,9 iki 13,9 mlrd. eurų.

Dauguma išsivysčiusių ekonomikų pamažu grimzta atgal į recesiją, tuo tarpu Jungtines Valstijas jau skendi krizėje, teigia Niujorko universiteto profesorius ir vienas iš 2007-2009 metų finansų krizės pranašų Nourielis Roubini. „Manau, kad dauguma išsivysčiusių ekonomikų ir vėl grimzta recesiją. Pagal ekonominius duomenis sprendžiu, kad JAV joje jau skendi, tas pats yra su dauguma euro zonos valstybių ir Didžiąja Britanija“, - sako N. Roubini.

Pasaulio ekonomika susiduria su iššūkiais, tačiau egzistuoja daugybė valstybių, kurioms šiuo metu sekasi puikiai, rašo businessinsider.com. Sudarant turtingiausių valstybių sąrašą buvo atsižvelgta į vienintelį kriterijų – BVP dalį tenkančią vienam gyventojui. Visiškai nesvarbu ar sąraše esančioms valstybėms vadovauja konstitucijos normos ar karalius, jas vienija stipri pramonė. Žinoma, kai kurios jų negali skųstis ir gausiais naftos ištekliais.

Leopoldas Kohras prieš penkiasdešimt metų perspėjo dėl milžiniškos pasaulinės ekonomikos sistemos keliamų pavojų. Galbūt mums vertėjo jo paklausyti, rašo Paulas Kingsnorthas iš „The Guardian“. Gyvenimas griuvimo akivaizdoje suteikia įdomios patirties. Matyt, įdomiausia yra tai, kad niekas nenori pripažinti, jog žlugimas jau atėjo. Pusę amžiaus skolos sąskaita vykęs ekonominis augimas užstrigo.