ekonomika

Japonijos vyriausybė sumažino ekonomikos augimo prognozę šiems finansiniams metams nuo 1,5 iki 0,5 proc. dėl sumažėjusių pramonės gamybos apimčių po kovo 11 d. katastrofos ir pasaulio ekonomikos neapibrėžtumo, penktadienį pranešė šalies ministrų kabinetas. Nauja augimo prognozė, kuriai pritarė Japonijos ministrų kabinetas, beveik sutampa su Japonijos centrinio banko prognozėmis, paskelbtomis praėjusį mėnesį.

Graikijos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 6,9 proc., praneša penktadienį Nacionalinė statistikos tarnyba. BVP smukimą paskatino sumažėjęs vidaus vartojimas, teigiama spaudos pranešime. Pirmąjį metų ketvirtį BVP sumažėjo 87,1 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Graikija gauna finansinę paramą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) mainais į griežtas reformas.

Italijos valstybės skolos birželio mėnesio rodiklis priartėjo prie rekordinio lygio - 1,9 trln. eurų (2,7 trln. dolerių), penktadienį pareiškė Italijos centrinis bankas. Penktadienį rengiamas skubus ministrų kabineto posėdis, kuriam pirmininkaus Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi). Ministras aptars, kaip subalansuoti biudžetą iki 2013 metų.

Paskutinėmis dienomis euro krizė, atrodo, ir vėl kontroliuojama, tačiau šios savaitės rinkų smukimas suneramino Europos lyderius. Spekuliantai negailestingai tikrina silpnąsias euro gelbėjimo paketo vietas, o Europos Komisijos prezidentas J. M. Barrosas ragina padidinti finansinės pagalbos fondą. Penktadienį tarptautinėse vertybinių popierių rinkose kilo panika. Kai kurios Vokietijos bendrovės atsidūrė prie žlugimo ribos.

Garsūs Vokietijos ekspertai, darantys įtakos šalies ekonominei politikai, siūlo laikinai pašalinti Graikiją iš euro zonos, rašo ketvirtadienį laikraštis „The New York Times“. „Jeigu Europos skolų krizė būtų senas filmas apie skęstantį laivą, jame būtų scena, kurioje keleiviai gelbėjimo valtyje suvokia, kad visiems maisto ir vandens neužteks ir kad kažkurį iš jų reikia išmesti iš valties. Ir tas kažkas – Graikija.

Estijos ekonomika ir toliau įspūdingai auga - BVP šių metų II ketvirtį augo taip pat sparčiai (8,4 proc.,) kaip ir šių metų I ketvirtį (8,5 proc.). Ekonomikos augimas tapo labiau subalansuotas, nes pramonės gamybos augimas sulėtėjo ir jos dalis BVP pyrage sumažėjo. Atitinkamai sparčiau augo vidaus paklausa. Tačiau vienareikšmiškai teigiamai šių duomenų vertinti negalime, nes buvo pakeista BVP skaičiavimo metodika.

Atsigaunant vidaus vartojimui ir investicijoms Lietuvos bankas prognozuoja spartesnę ekonomikos plėtrą. Pagal naujausias Lietuvos banko valdybos patvirtintas prognozes, šalies realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 6,2 proc. (š. m. gegužės mėnesį prognozuota 5,6 proc.), o 2012 m. ekonomikos augimo prognozė liko nepakeista - 4,8 proc. „Pirmą kartą per daugiau kaip porą metų realusis Lietuvos BVP auga dėl atsigaunančio vartojimo ir investicijų.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį priėmė Federalinio atsargų banko vadovą Beną Bernanke. Jie kalbėjosi apie JAV ekonomiką ištikusius sunkumus bei skolų krizės užkrato pavojų Europoje, pranešė Baltieji rūmai. Taip pat buvo aptariamos ekonomikos atsigavimo perspektyvos, darbo rinkos stimuliavimo priemonės bei būtinybė mažinti biudžeto deficitą. Trečiajame B. Obamos ir B. Bernanke susitikime šiais metais dalyvavo ir finansų sekretorius Timothy Geithneris.

Kai pasaulyje smunka akcijų indeksai, o neseniai dar ir sumažintas JAV skolinimosi reitingas, tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ padidino Estijos skolinimosi reitingą, teigiama agentūros pareiškime.

Šiaurės Korėjos vadovybė griežtai atmeta raginimus imtis reformų ar atverti tarptautiniu mastu izoliuotą šalį. Tai nėra būdas valstybei įveikti ekonomines problemas, rašo partinis laikraštis „Rodong Sinmun“. Tačiau kartu jis pripažįsta, kad Šiaurės Korėjos ekonomiką yra ištikę sunkumai. Dar prieš kelis dešimtmečius komunistinės Šiaurės planinė ekonomika buvo stipresnė nei Pietų Korėjos. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo ekonominės problemos paaštrėjo.

Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu.

Antradienį Europos akcijų rinka prekybą pradėjo ženkliu smukimu, nes baiminamasi dėl pakartotinės recesijos stambiausiose ekonomikose ir abejojama, ar priežiūros tarnybos pajėgs sustabdyti paniką. Akcijos pinga aštuntą dieną iš eilės. Vokietijos akcijų indeksas DAX neteko daugiau nei 6 procentų, kol galiausiai kiek atsigavo. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1,02 proc., iki 926,54 punkto.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,3 proc., tokius preliminarinius duomenis pranešė Latvijos centrinis statistikos biuras. Antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, Latvijos ekonomika padidėjo 2,2 proc. Patikslinti duomenys apie BVP prieaugį antrąjį ketvirtį bus paskelbti rugsėjo 8 dieną.

Pirmojo pusmečio užsienio prekybos duomenys atrodo įspūdingai – eksportas išaugo daugiau nei 40 proc., o bendros eksporto apimtys sudarė 34 mlrd. litų. Tačiau nemažai veiksnių verčia abejoti, kad antroje metų pusėje galėsime džiaugtis tokiais pat augimo tempais, teigia DnB NORD banko analitikas Mindaugas Jurgelis. Pasak analitiko, pagrindinė grėsmė tolesnei sėkmingai šalies eksporto plėtrai – vangi ūkio plėtra Vakarų Europoje ir JAV bei Lietuvos prekybos partnerių geografija.

Investuojas Warrenas Buffetas tikina, kad JAV skolinimosi reitingas vis dar AAA ir ,,Standard & Poor's" sprendimas jį sumažinti jo neprivers persigalvoti, rašo CNBC. ,,Tai gali pakeisti tik mano nuomonę apie S&P„, - sakė jis. W. Buffetas valdo nemažą dalį kitos reitingų agentūros ,,Moody's“ akcijų. W. Buffetas savo žodžius grindžia veiksmais: birželio pabaigoje jo valdomas fondas ,,Berkshire Hathaway" buvo investavęs 40 mlrd. JAV dolerių į JAV iždo obligacijas.

Didžioji Europos krepšinio čempionato karštinė po 72 metų grįžta į Lietuvą. Kaip jai rengiasi Lietuvos miestai, kuriuose vyks krepšinio kovos? „Balsas.lt Savaitė“ tęsia publikacijų ciklą apie Lietuvos miestus, kuriuose jau visai netrukus vyks aršiausios Europos krepšinio kovos dėl visų geidžiamų aukso medalių ir tiesioginių kelialapių į Olimpines žaidynes. Praėjusią savaitę pasakojome apie Klaipėdą, šį straipsnį galite perskaityti čia. Dabar keliamės į Šiaulius.

Rugsėjo 25-27 dienomis į Lietuvą atvyks bent keletas į turtingiausių JAV kompanijų sąrašą „Fortune 500“ patenkančių verslo gigantų – telekomunikacijų bendrovė „AT&T“ bei energijos sektoriaus milžinas „Exelon“. Šios kompanijos dalyvaus Lietuvoje pirmą kartą organizuojamoje sertifikuotoje JAV prekybos misijoje ir domėsis investavimo galimybėmis.

Vertybinių popierių birža kartais klaidingai vadinama akcijų birža. Taip atsitinka dėl to, kad akcijos biržoje yra vienas pagrindinių, tačiau tikrai ne vienintelis vertybinis popierius, kuriuo prekiaujama. Pati birža būna privati arba valstybinė institucija, kuri apjungia investicinius bankus, maklerius ir kitus prekiautojus bei investuotojus, taip palengvindama prekybą vertybiniais popieriais valstybėje.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Šventės ir girtadieniai“. Istorija Lietuvai padovanojo tris valstybingumą įprasminančias šventes, bet šalia įprastų, tautines ir religines tradicijas primenančių progų yra sukurta tokių, iš kurių šaipomasi. Šiemet Lietuva turės 12 nedarbo dienų, neskaitant perkeltų savaitgalio išeiginių, sudarančių vadinamuosius ilguosius savaitgalius.

Amerikoje ir Europoje įsiplieskė tokie gaisrai, kad net savaitgalį valstybių ir bankų vadovai neturėjo poilsio. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's" žengė istorinį žingsnį – pirmoji sumažino JAV skolinimosi reitingą. Tuo tarpu dviejų didžiulių Europos valstybių – Italijos ir Ispanijos vertybinių popierių palūkanos sparčiai artėja iki iš esmės bankrutavusios Graikijos lygio.

Kinija griežtai pasmerkė Jungtines Amerikos Valstijas dėl jų „priklausomybės nuo skolinimosi“ ir „trumparegiškų“ politinių ginčų bei pareiškė, kad pasauliui reikia naujos stabilios rezervinės valiutos. Kinija per valstybinę naujienų agentūrą „Xinhua“ išsakė pirmuosius griežtus oficialius komentarus po to, kai penktadienį kreditų reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino JAV kredito reitingą.

Galingiausių šalių finansų vadovai dėl skubios padėties telefonu aptars, kaip nuraminti sąmyšį, kilusį dėl pasaulinės finansų rinkos krizės, praneša BBC. Sąmyšis kilo dėl įsiskolinimo krizės Euro zonoje ir JAV. Viena didžiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ penktadienį sumažino JAV skolinimosi reitingą nuo aukščiausiojo AAA per vieną laiptelį iki AA+, suteikdama šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų.

Po ekonomikos krizės šiemet pirmąkart verslo skolos nustojo augusios. Įmonių turto areštų skaičius pasiekė prieškrizinį lygį. Tačiau tiek finansų ekspertai, tiek verslo atstovai tvirtina artimiausius kelerius metus nesitikintys buvusio ekonomikos pakilimo, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Vežėjų automobiliais asociacijos prezidentas teigia, kad iki 2008-ųjų vidurio, kol buvo ekonominis pakilimas, steigėsi daug naujų įmonių bei plėtėsi senbuvės.

Garsusis Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas šiomis dienomis nuramino europiečius. JAV ekonomistas pareiškė, kad Europa padarė būtinas išvadas ir eina teisingu keliu – ES ekonomika pasveiks ir Senajam žemynui pavyks nuo nemalonumų išgelbėti eurą. Tokiu keliu turėtų eiti ir amerikiečiai. Stabilumas, kaip niekada, labai reikalingas ir vis didinančiai eksportą Lietuvai.

Kaip dažnai nutinka Rusijos gandų persmelktoje politikoje, rimtai traktuojamos naujienos ateina iš užsienio, todėl „Reuters“ nagrinėtas klausimas dėl galimo Rusijos premjero Vladimiro Putino sugrįžimo į Kremlių padarė daug didesnį įspūdį nei įvairios spekuliacijos. Didelis premjero įsitraukimas į „Vieningosios Rusijos“ veiklą, demonstruojant savo įtaką, rodo rimtus ketinimus, o nusivylimas Dmitrijaus Medvedevo kaip prezidento pasirodymu aiškiai matomas.

Vakar Alytaus pramonininkai ir verslininkai svarstė Ūkio ministerijos pasiūlymą vietoj Pramonės parko, kuriamo Pramonės rajone, įsteigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Jau net parengtas šių naujų zonų įstatymo projektas, dėl LEZ įsteigimo artimiausiame posėdyje sprendimą turi priimti miesto savivaldybės taryba. Pasigesta PVM lengvatų Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi LEZ – Klaipėdoje ir Kaune, kuriose atitinkamai įsikūrusios apie dvidešimt ir apie dešimt įmonių.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pripažino, kad krizė, kurią sukėlė ilgas biudžeto svarstymas, neigiamai atsiliepė šalies ekonomikai. JAV vadovas tai pareiškė per susitikimą su savo kabineto nariais Baltuosiuose rūmuose. „Ekonomika vis dar nusilpusi, ir iš dalies tam įtakos turėjo įvykiai, nepavaldūs JAV valdžiai, tokie kaip žemės drebėjimas Japonijoje, situacija, susijusi su kai kurių ES šalių skoliniais įsipareigojimais“, - pareiškė JAV prezidentas.

Šiuo metu pastebimas nestabilumas tarptautinėse finansinėse rinkose kol kas nedaro neigiamos įtakos Latvijai, nes iš finansinės krizės ji pasitraukė daug stipresnė. Apie tai interviu portalui „Nozare.lv“ pareiškė Latvijos banko valdybos Monetarinės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Uldis Rutkastė. Jo nuomone, šiandien Latvija daug stipresnė nei 2008-2009 m. laikotarpiu, kai kilo krizė.

Rugpjūčio pradžioje 29 bakalauro ir magistrantūros studentai iš JAV, Argentinos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Suomijos, Čekijos, Moldovos, Ukrainos, Kazachstano ir Baltijos šalių atvyks į Lietuvą susipažinti su šalies ekonomika, verslu ir sėkmingomis įmonėmis. Jie dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo universitetų organizuojamoje Baltijos vasaros mokykloje.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas rugpjūčio 1 d. paragino baltarusius kovoti už susijungimą su Rusija. „Nepaisant visų sunkumų, kurių kartkartėmis kyla, tarkim, ekonomikos, energetikos srityse, būtina įvertinti dabartinės šalies vadovybės, Aleksandro Lukašenkos pastangas – šalies prezidentas nuosekliai žengia integracijos su Rusija link“, – sakė jis jaunimo sąskrydyje Rusijoje.

Per pastarąjį pusmetį Lietuvoje aukso papuošalų kainos išaugo kone dvigubai, rašo „Kauno diena“. Todėl nenuostabu, kad supirkėjai neriasi iš kailio ieškodami gyventojų, norinčių parduoti savo brangenybes. Pasak aukso supirkėjų, palyginti su pernai, žmonės atneša gerokai mažiau auksinių papuošalų. Manoma, kad sunkmečiu daugelis žmonių pardavė viską, ką galėjo, todėl dabar lieka tik gailėtis, kad tai padarė kiek per anksti.

JAV išleidžia daugiau nei leidžia galimybės ir „gyvena kaip pasaulio ekonomikos parazitas“, pareiškė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Anksčiau JAV prezidentas Barackas Obama pranešė, kad jam pavyko pasiekti susitarimą su respublikonų ir demokratų lyderiais dėl šalies skolinimosi „lubų“ padidinimo mažiausiai 2,1 trilijonu dolerių, kad šalis išvengtų nemokumo. Pirmadienį dėl šio įstatymo dar turėtų balsuoti Kongresas.

Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės, vienas stambiausių pramoninių koncernų „ThyssenKrupp AG“, taip pat Prancūzijos laivų statybos kompanija DCNS rudenį ims svarstyti galimybę kurti Europos lėktuvų gamybos aljansą - tam siūloma sujungti „ThyssenKrupp“ ir DCNS aktyvus, rašo pirmadienį laikraštis „Financial Times Deutschland“. Planai sukurti „bendrą laivų statyklą“ svarstomi Europos politiniuose sluoksniuose ir verslo sferose jau kelerius metus.

„Hitachi“ korporacijos, kuri yra strateginis naujosios Visagino atominės elektrinės (AE) investuotojas, atstovai darbinio vizito Lietuvoje metu lankėsi ir  VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Susitikimo metu p. Akira Shimizu, Hitachi Europe Ltd. generalinis direktorius išsamiai pristatė kompanijos veiklą, artimiausius plėtros planus, domėjosi  investicine Lietuvos aplinka.

Kuro kainos, paskolų normos ar metinė infliacija – įprasti, tačiau daugeliui jau pabodę ekonomikos rodikliai, tad ekonomikos ir finansų žurnalas„The Economist“ sugalvojo šį tą įdomesnio.

Lietuvos ir Vietnamo diplomatai tarėsi dėl neišnaudoto valstybių ryšių ir ekonominio bendradarbiavimo potencialo. Užsienio reikalų ministerijoje penktadienį surengtos pirmosios Lietuvos ir Vietnamo užsienio reikalų ministerijų konsultacijos.

Pasak įtakingo Rusijos analitiko Sergejaus Karaganovo, per paskutinius 18 mėnesių Rusijos ir Azijos santykiai ėmė gerėti. Ir prezidentas Dmitrijus Medvedevas, ir premjeras Vladimiras Putinas dažnai pabrėžia ekonominių ryšių su Azija svarbą. Su Kinija pasirašyta daug susitarimų dėl naujų projektų, o kai kurie jų jau veikia. Vis dėlto Rusija dar turi sukurti Azijos strategiją.

Ketvirtadienį  Statistikos departamentas skelbia šių metų antrojo ketvirčio BVP duomenis. Tikėtina, kad metinis ekonomikos augimas įsibėgėjo ir viršijo 7 procentus. Neįvykus didelių neramumų pasaulinėse finansų rinkose, kurie pablogintų pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas ir Lietuvos eksporto galimybes, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas dar paspartės. Tam teigiamos įtakos turės ir Europos krepšinio čempionatas, gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir augantis vartojimas.

Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis pasiūlė Kelmės rajono savivaldybės politikams siekti, kad Tytuvėnai susigrąžintų tarpukario metais turėtą kurorto ar kurortinės teritorijos statusą.„Tytuvėnai jau traukia turistus savo kultūriniu paveldu, piligrimystės centru, ežerais. Miestelyje įsikūręs regioninio parko lankytojų centras. Šalia yra durpių telkinių, kurias gal būtų galima naudoti g Reklama ydymo ir reabilitacijos tikslais. Tytuvėnai turi didelį, tačiau neišnaudotą augimo potencialą.

Kai spaudos konferencijoje pristatėme 28-ojo Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatus, labiausiai dalyvius domino klausimas, kodėl Lietuvos ekonomikai augant po 5 procentus kasmet, nedarbas išlieka neįtikėtinai aukštas – beveik 15 procentų. Kaip prognozuoja rinkos dalyviai, kitais metais ekonomika ir vėl augs, tačiau nedarbas mažės lėtai ir darbo kitais metais dar neturės kone 13 procentų darbingų Lietuvos gyventojų.

Šį penktadienį, liepos 22 d., delegacija iš Kinijos surengė Vilniuje išskirtinę konferenciją „Kantono importo ir eksporto mugė – vartai į Kiniją“ Kinijos atstovai kvietė Lietuvos verslininkus į vieną didžiausių pasaulyje importo ir eksporto prekių mugių, šį rudenį vyksiančią jau 110-ąjį kartą. „Lietuva mums yra svarbiausia iš viso Baltijos regiono. Galite didžiuotis savo gaminama pramonės produkcija ir kuriamomis technologijomis.

Lietuvos ekspertai pritaria – Europos Sąjunga ne tiek gelbėja nuo skolų Graikiją, kiek ieško būdų krizei visoje eurozonoje suvaldyti. Tačiau baimintis naujos gilios finansų krizės esą dar per anksti. O jei tokia būtų, ji pirmiausia numuštų naftos kainas. Tai Lietuvai – tik į naudą, praneša LTV „Panorama“. Ekspertai neslepia – nuo to, kaip seksis iš skolų išsikapstyti Graikijai, priklausys tolesnis visos eurozonos likimas.

Liepos 22 dieną konferencijos Vilniuje metu, Kinijos atstovai kvies dalyvauti Lietuvos verslininkus antroje pagal dydį Kantono eksporto ir importo prekių mugėje, kurioje yra puiki galimybė prisistatyti  ne tik Kinijos rinkai, bet ir visam pasauliui. „Mes nuoširdžiai kviečiame dalyvauti Lietuvos įmones, ypač smulkias ir vidutines, tarptautiniame mugės paviljone. Verslininkai galės gyvai stebėti, kuo pulsuoja šiuolaikinė rinka, rasti naujų prekybos galimybių ir, žinoma, parodyti save.

Pirmąjį šių metų pusmetį ir didžiųjų miestų, ir mažiausių miestelių gyventojai ekonomiką vertino pozityviausiai, teigė leidžiantys pinigus drąsiau bei taupantys mažiau nei per pastaruosius trejus metus. Tokias tendencijas atskleidė pastarųjų trejų metų gyventojų nuomonės tyrimų palyginimas. Lyginant su 2009-ųjų antruoju pusmečiu, lietuvių, manančių, kad ekonomika išgyvena nuosmukį, sumažėjo beveik penktadaliu ir didžiuosiuose miestuose, ir kaimuose. 2009 m. antrąjį pusmetį beveik 60 proc.

Paaiškėjo Europos bankų vadinamojo streso testo rezultatai. Iš 90 bankų jo neišlaikė 8, praneša LTV „Panorama“. Penki Ispanijos, du Graikijos ir vienas Austrijos bankas – tokie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai. Bankai buvo tikrinami, ar jiems užtektų kapitalo atlaikyti smarkų Graikijos obligacijų n uvertėjimą, staigų Amerikos rinkos susitraukimą, naują nekilnojamojo turto krizę ir didelį dolerio nuvertėjimą.

Darbo patirties šią vasarą įgyti pavyks ne visiems norintiems jaunuoliams. Darbdaviai stebisi klaidų gyvenimo aprašymuose gausa. Jie sako, esą net trūkstant darbuotojų, tokių priimti negalintys, praneša LTV „Šiandien“. Atostogų sulaukę moksleiviai ir studentai siekia įgyti patirties, uždirbti pinigų ar tiesiog turiningai praleisti vasarą – ieškosi darbų. Darbdaviai sako, jog galinčių dirbti trūksta, o vasaromis į vieną vietą pretenduoja apie keturis penkis jaunuolius.

Niūriausiai Lietuvos ekonomiką šiuo metu vertina vyresni nei 29 metų ir daugiau nei minimumą uždirbantys žmonės – beveik kas antras iš jų mano, kad ekonomika dar nėra atsigavusi. Tuo tarpu mažiausias pajamas turintys ir jaunesni nei 29 metų žmonės šalies ekonomiką vertina pozityviau. Tokias tendencijas rodo naujausi gyventojų tyrimo rezultatai. Su teiginiu, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra nuosmukyje sutinka vidutiniškai 52 proc. 30 – 50 metų ir vidutiniškai 30 proc.

Rusijos dujų milžino „Gazprom“ dujų kaina Lietuvai yra politinė, dėl to susitarti dėl jos yra sudėtinga. Ją paveiktų konkurencija, kuri atsirastų pastačius suskystintų dujų terminalus, ir tam neužtenka vieno terminalo visoms trims Baltijos šalims Latvijoje, nes jis galėtų būti lengvai perimtas. Tuo yra įsitikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Susitarti su „Gazprom“ dėl kainos mažėjimo yra sudėtinga, nes „Gazprom“ kaina yra politinė - ne ekonominė. Toks kainų skirtumas (30-40 proc.

Jonavos rajone užfiksuotas jau trečias klasikinio kiaulių maro atvejis. Šįkart jis įsisuko į fermą, kurioje auginama daugiau kaip 12 tūkstančių kiaulių. Maisto ir veterinarijos specialistai spėja, kad užkratas čia galėjo pakliūti anksčiau, dar prieš kiaulių maro protrūkį. Netoli fermos gyvenantys žmonės, baimindamiesi užkrato, savo kiaules taip pat žada skersti.