ekonomika

Viena iš didžiausių Italijos inžinerijos sektoriaus profesinė sąjunga (UILM) pasekė pagrindinės profesinių sąjungų federacijos (CGIL) pavyzdžiu ir savo nepasitenkinimą dėl darbo įstatymų reformų ketina išreikšti streiku, praneša BBC. UILM teigia, kad dėl planuojamos reformos rengs keturių valandų visuotinį streiką. CGIL jau planuoja 16-ai valandų stabdyti darbą, įskaitant dieną truksiantį visuotinį streiką.

Bandydamas įtikinti rinkėjus balsuoti už jį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy perdėtai džiaugiasi mažais sąstingį patiriančios šalies ekonomikos gerėjimo ženklais, informuoja AP. Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, Prancūzijos ekonomika per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu, ūgtelėjo 0,2 proc., o per visus praėjusius metus išaugo 1,7 proc. Nerimas dėl silpnos ekonomikos būklės aptemdė prezidento rinkimų kampaniją.

Jaunimo nedarbo problema Lietuvoje glumina ne tik pačius jaunuolius, kurie pavargę varstyti potencialių darbdavių duris ima krautis lagaminus kelionei į užsienį, – į šią problemą vis dažniau atkreipia dėmesį ir aukštosios mokyklos, valstybės institucijos bei įvairios visuomeninės organizacijos.

Mažųjų elektrinių verslo atstovai Europos Komisijos prašo išaiškinti, ar teisūs juos skriaudžiantys Lietuvos valdininkai. Teismų maratoną prieš Žemės ūkio ministeriją laimėję žaliąja energetika susidomėję verslininkai sako, kad šį kartą į kampą juos spaudžia Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri esą nieko neaiškindama nutraukia paramos teikimo sutartis ir mažų elektrinių statytojams nemoka Europos Sąjungos skirtų pinigų.

Žemės mišinių gamintojai ir pardavėjai sako: krizė pakeitė žmonių mąstymą – soduose ar balkonuose daržovės dabar auginamos ir dėl ekonominės naudos, ir dėl malonumo.Pavasarį komposto ir kitų panašių gaminių pirkimas auga ne procentais, o kartais. Kovą – pats prekybos karštymetis, praneša LTV „Panorama“. Prekyba kompostu prasideda dar žemę kaustant pašalui, maždaug sausį.

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai.

Pernai Estijoje užfiksuotas 1,0 proc. biudžeto perteklius, o valstybės skola siekė tik 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - mažiausią lygį tarp visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, remdamasi oficialiais duomenimis informuoja AFP. 1,3 mln. gyventojų turinti Estija į ES įstojo 2004-aisiais, o į euro zoną - 2011-aisiais. Estija garsėja griežta fiskaline drausme. Pernai Estijos BVP išaugo 7,6 proc., o centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ūkio augimas sieks 1,9 proc.

Jungtinių Valstijų ekonomika turi augti sparčiau norint, kad būtų sukurta pakankamai darbo vietų ir toliau mažėtų nedarbas, įsitikinęs JAV federalinio atsargų banko pirmininkas Benas Bernanke. B. Bernankė pridūrė, kad neseniai sumažėjęs nedarbas, kuris nukrito nuo 9,1 proc. praėjusią vasarą iki 8,3 proc. vasarį, kertasi su gana kukliais ekonomikos augimo tempais. JAV bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį išaugo 3 proc.

Vokietijos valstybės sektoriaus tarnautojų streikas gali persimesti į didžiausius šalies oro uostus. Vokietijos tarnautojų sąjunga (DBB) ir profsąjungų organizacija „Komba“ pirmadienį paragino šalies oro uostų darbuotojus prisijungti prie streiko antradienį. „Air Berlin“ duomenimis, streikas gali sutrikdyti Berlyno, Diuseldorfo, Kelno, Miuncheno, Frankfurto ir Štutgarto oro uostų darbą. „Mūsų tikslas nėra visiškai sutrikdyti susisiekimą oro transportu, – pastebėjo DBB atstovas.

Nurimus „gaisrui“ Graikijoje, euro zonoje toliau sklando baimės dėl probleminių šalių skolos valdymo – aktyviai diskutuojama dėl padėties Portugalijoje. Europoje savaitės pabaigoje vyks euro grupės ir Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susirinkimai. Juose bus svarstomi finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių didinimo klausimai. Vokietija vertins verslo nuotaikas Europoje taip pat bus svarbus vienos didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Vokietijos IFO verslo pasitikėjimo indeksas.

Švedija buvo pirmoji šalis, 1661 m. pradėjusi naudoti popierinius banknotus. Dabar ji sparčiai artėja prie to, kad pirmoji ir visiškai atsisakys grynųjų pinigų. „Nematau priežasties, kodėl mes apskritai dar spausdiname banknotus“, – sako Bjoernas Ulvaeusas, buvęs populiarios grupės „ABBA“ narys ir aktyvus pasaulio be grynųjų pinigų idėjos šalininkas. Tokio pasaulio bruožai jau ryškėja švedų visuomenėje, aktyviai besinaudojančioje moderniausiomis technologijomis.

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga. Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

Kruizinis verslas atsigauna, taip teigia iš kasmetinės didžiausios pasaulio kruizinės laivybos parodos Majamyje grįžę Lietuvos specialistai. Į Lietuvos uostamiestį šiemet turėtų atplaukti ne tik daugiau lainerių, bet ir turistų, praneša LTV „Panorama“. Kruizų verslui ekonominė krizė truko ilgai – pusantrų metų, o šiemet nerimo tarp turistų pasėjo ir kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofa.Vis dėl to teigiama, kad kruizinė laivyba atsigauna.

Pasaulio banko (PB) direktorių taryba penktadienį paskelbė svarstysianti tris kandidatus vadovo postui užimti, praneša „Ria Novosti“. „Taryba su džiaugsmu praneša, kad šiai pozicijai užimti bus svarstomi trys kandidatai: JAV pilietis ir Dartmuto koledžo Naujajame Hempšyre vadovas Jimas Yongas Kimas, kolumbietis, Kolumbijos universiteto Niujorke profesorius Jose Antonio Ocampo, Nigerijos finansų ministrė Ngozi Okonjo-Iweala“, – teigia Pasaulio bankas.

Jungtinių Valstijų prezidentas į Pasaulio banko (PB) prezidento postą siūlys Dartmuto koledžo vadovą Jimą Yong Kimą, remdamasi šaltinių B. Obamos administracijoje informacija praneša AP. Toks B. Obamos sprendimas yra netikėtas. P. Korėjoje gimęs Kimas yra fizikas ir garsi figūra pasaulinės sveikatos ir vystymosi srityje.

Ketvirtus metus ekonomikos sunkmečio sąlygomis gyvenantys krašto žmonės priversti spaustis dar labiau. Dauguma būtiniausių maisto produktų toliau brangs, rašo „Lietuvos žinios“. Valdžios atstovai realiai lengvinti infliacijos naštos neskuba. Tikėtina, kad didžiausią įtaką jai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos. Prognozuojamas ir tolesnis maisto produktų bei nealkoholinių gėrimų kainų kilimas.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad vakar priimtas Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas steigti Vilniaus savivaldybės taksi yra akivaizdus žingsnis atgal į planinę ekonomiką, kuris neabejotinai pažeis konkurenciją ir sukurs precedentą savivaldybei toliau į savo rankas periminėti ir kitas privačias veiklas. LLRI nuomone, šis žingsnis reiškia, kad iš gyventojų surinkti mokesčiai bus atitraukti nuo savivaldybės tiesioginių funkcijų įgyvendinimo.

Šiemet kovo mėn. 26 dieną LSSR valstybinis veikėjas ir ekonomistas Aleksandras Drobnys švęstų savo 100-mečio jubiliejų. Pasitraukė jis iš gyvenimo jau sulaukęs garbaus beveik 86 metų amžiaus 1998 metais lapkričio 6 dieną.

Lietuvos gyventojai keičia įpročius ir skiria daugiau pinigų gėlių puokštėms, domisi gėlių madomis ir pageidauja ne kiekybės, o kokybės. Idėja, pasak floristų dažnai daugiau kainuoja nei pati gėlė. Verslas – perku gėlę ir ją perparduodu – neturi ateities, prognozuoja žinomiausias pasaulio floristas šveicaras Peteris Hessas. Šveicaro P. Hesso mokiniams trečiadienį įteikti pirmieji tarptautiniai floristų diplomai.

Dėl sugriežtintų sankcijų Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas grasina Europai prekybos boikotu. „Mūsų prekybos apimtys siekia 24 mlrd. dolerių. Tai mes galime turėti ir kitur“, – pareiškė jis interviu Vokietijos televizijos stočiai ZDF. To padariniai, anot M. Ahmadinejado, būtų papildomai 300 000 bedarbių Europoje. Prezidento teigimu, sankcijos nėra teisingas kelias. Taip nesielgiama su „didele nacija“. „Spaudimu branduolinis klausimas nebus išspręstas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde mano, kad Kinija turi sumažinti per didelę savo ekonomikos priklausomybę nuo eksporto ir investicijų, bet to, jeigu šalis įgyvendintų į rinką orientuotas reformas, juanis galėtų tapti pasauline atsargų valiuta, informuoja BBC. TVF vadovė savaitgalį pradėjo vizitą Kinijoje ir Indijoje.

Vieno stambiausių pasaulio investicinių fondų PIMCO vadovas garsus finansininkas Mohamedas A. El-Erianas teigia, kad Europa skolų krizės dar neišsprendė ir kad Graikijos likimas greitai ištiks Portugaliją, kurios ekonomikos būklė tebėra silpna, rašoma „telegraph.co.uk“. M. El-Erianas mano, kad Portugalijai neužteks 78 mlrd. eurų paskolų paketo ir ji bus priversta prašyti tolesnės finansinės paramos. „Deja, taip bus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde mano, kad Kinija turi sumažinti per didelę savo ekonomikos priklausomybę nuo eksporto ir investicijų, bet to, jeigu šalis įgyvendintų į rinką orientuotas reformas, juanis galėtų tapti pasauline atsargų valiuta, informuoja BBC. TVF vadovė savaitgalį pradėjo vizitą Kinijoje ir Indijoje. Kalbėdama su Kinijos politikais ir verslo lyderiais, Ch.

Kilus valdančiųjų krizei, opozicija iškart pasinaudojo galimybe prikišti Vyriausybei neveiklumą įgyvendinant strateginius energetikos projektus .Opozicinės partijos, pakartojusios po kelis kartus, kad parems net ir likusią mažumos Vyriausybę energetikos klausimais, čia pat pabrėžė, kad kol kas tų projektų nėra akyse regėjusios, nes Seime jie neregistruoti. Opozicijai pritaria ir konservatorių oponentais tapę liberalcentristai.

Kada paskutinį kartą girdėjote klausimą: 9X13 ar 10X15? Prieš dešimtmetį žmonės kruopščiai ryškindavo fotoaparato juosteles, o nuotraukas dėdavo į albumus. Tuo metu šiandien, atsiradus skaitmenai, fotoprekių darbuotojai tikina sulaukiantys kur kas mažiau norinčių turėti atvaizdus materialia laikmena – spausdinančiųjų sumažėjo perpus. Įprasta nuotraukas laikyti kompiuteryje, tačiau ekspertai primena – jos bet kada gali išnykti amžiams.

Pieno supirkėjai sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Gruiškabūdžio žemės ūkio bendrovė melžia itin geros kokybės pieną, įvertintą ES sertifikatu. Už kilogramą šią žiemą gavo po 95 centus, bet perdirbėjai pranešė, kad nuo kovo mokės 6 centais mažiau. „Labai keista, kad dabar parduotuvėse produktų   kainos kyla, o už žaliavą mokama mažiau.

Rusijai paskelbus apie draudimą įvežti gyvus galvijus ir kiaules iš ES, tuo susirūpinusi Europos Komisija išsiuntė į Maskvą savo atstovus.Derybos dėl draudimo panaikinimo su Rusijos pareigūnais jau vyksta kelias dienas. Gyvų kiaulių į Rusiją negalima vežti nuo pernai birželio, kai Jonavos rajone užfiksuotas kiaulių maras. Po kelių mėnesių likvidavus ligos židinius Europos Sąjunga (ES) ir kitos šalys panaikino šį draudimą, o Rusija – ne. Leidžiama įvežti tik kiaulieną ir jos produktus.

ES ekspertai bando kovoti su mokesčius mokėti vengiančiais graikais Mokesčių vengimas tebėra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjungos (ES) ekspertai, padedantys Graikijai įgyvendinti administracinę reformą, rašo „EUobserver“. Europos Komisijos paruoštoje antrojo vertinimo ataskaitoje pažymima, kad nors pernai Graikija surinko daugiau mokesčių skolų nei planuota - 946 mln. eurų vietoj planuotų 400 mln.

Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje.

Jungtinių Valstijų ekonomika ir vėl sparčiai auga, tačiau susiduria su sunkiais iššūkiais, teigia JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris. Kaip didžiausią iššūkį JAV ekonomikai T. Geithneris išskyrė augančias naftos kainas. „Greito šios problemos sprendimo būdo nėra, tačiau iš pačios problemos galime spręsti, kad būtina plėtoti visų formų papildomus energijos šaltinius“, - Niujorke vykusios konferencijos metu kalbėjo T. Geithneris.

Baltarusija ir Kinija planuoja vykdyti bendrus projektus, kurių bendra vertė gali siekti 16 mlrd. dolerių, pranešė Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius per ketvirtadienį vykusį susitikimą su Kinijos ambasadoriumi Minske Gong Jianwei. „Bendros investicijos į projektus vertinamos 16 mlrd. dolerių, – Baltarusijos vyriausybės spaudos tarnyba cituoja premjerą.

Ketvirtinėje apžvalgoje „ „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“ teigiama, kad regiono ekonomika šiemet patirs švelnų nuosmukį, o „lipti iš duobės“ pradės nuo 2013-ųjų. Prognozuojama, kad euro zonos BVP 2012 m. mažės 0,5 proc., o 2013 m. didės 1 procentu.

Galutinius sprendimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) ekonominio veikimo reikalų, dėl kaštų, dėl būsimos elektros energijos kainos priims naujai išrinktas Seimas, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Ateiname prie labai svarbios stadijos, kai turime apsispręsti dėl strateginio investuotojo, koncesijos suteikimo.

Pasak SEB banko analitikų, „Snoro“ griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje. Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.

Islandijos premjerė Johana Sigursdottir teigia, kad šalis svarsto galimybę vietoj euro rinktis Kanados dolerį, informuoja „EUobserver“. „Turime pasirinkti, ar atsisakyti Islandijos suverenumo monetarinėje politikoje ir įsivesti kitos valstybės valiutą, arba tapti Europos Sąjungos (ES) nare“, - savo socialdemokratų partijos susirinkime savaitgalį sakė J. Sigursdottir.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad spręsdama krizę Europa pažengė į priekį, tačiau iš „disbalansų“ euro zonos ekonomikose galima spręsti, kad tikslas dar tikrai nepasiektas. „Mes gerokai palypėjome į kalną, tačiau dar nesame jo viršūnėje.

Stambiausių Jungtinių Valstijų finansinių įmonių atsparumo tyrimas parodė, kad sėkmingas reguliavimas sugebėjo bankus padaryti atsparesnius, o jų balansai tapo panašūs į tvirtovę, praneša „Bloomberg“. JAV Federalinis rezervas, vykdęs vadinamąjį  „strestestą“ praneša, kad 15 iš 19 ištirtų bankų sugebėjo išlaikyti kapitalo lygį, aukštesnį už reguliuojamą minimumą, sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis.

Naftos kainos vėl kopia į viršų, keldamos vis didesnę grėsmę globaliam ekonomikos atsigavimui. Tai verčia atsigręžti į 2011 metų pradžią, kuomet dėl Europos skolos bėdų ir stipriai brangusios naftos pasaulio ūkį sukaustė sąstingis. Kita vertus, šiuo metu „juodojo aukso“ kainų kilimas yra ganėtinai nuosaikus, todėl brangstanti nafta itin stipraus neigiamo poveikio, tikėtina, nesukels. Tiesa, trumpuoju laikotarpiu aukštos naftos kainos gali apkarpyti didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV augimą.

Diskusijos dėl tarptautinio finansinių sandorių mokesčio, iš kurio surinktas lėšas siūloma skirti besivystančių šalių reikmėms ir prisitaikymui prie klimato pokyčių finansuoti, vyksta konstruktyviai, antradienį pranešė Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos biuras. Antradienį Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų (ECOFIN) ministrų tarybos posėdyje buvo aptartas finansinių sandorių mokesčio pasiūlymas.

Įtakingas pasaulio ekonomikos analizės centras „The Economist Intelligence Unit“ labiausiai konkurencingu pasaulio miestu pripažino Niujorką. 120 didžiųjų pasaulio miestų buvo įvertinti pagal gebėjimą pritraukti kapitalą, sukurti palankias sąlygas verslui, talentams ir turistams. Vertinant Niujorką, pabrėžtas inovatyvus „Taikomųjų mokslų“ projektas, kuriam statomas specialus miestelis ir kuris, kaip tikimasi, sukurs 6 mlrd. JAV dolerių ekonominę vertę.

Visagino atominės elektrinės reaktoriaus kelias iki būsimosios jėgainės gali tapti politikų galvos skausmu. Jau šiemet reaktoriaus maršrutui rengti reikalingų 5 mln. litų Finansų ministerija siūlo ieškoti Kelių priežiūros ir plėtros programoje. Kelininkai, šiemet gavę ir taip menkesnį biudžetą, žada derėtis, kad lėšų reaktoriaus keliui rengti skirtų ir energetikai, praneša LTV „Panorama“.Japonijos elektrines reaktoriai pasiekia jūra, nes visos jos statomos ant jūros kranto.

Praėjus metams po Japoniją nusiaubusių gamtos stichijų šalies politikai vis dar tvarko katastrofų padarinius, o gyventojai viltingai stojasi ant kojų. 2011 metų kovo 11-ąją Tekančios Saulės šalį sukrėtė didžiausias per visą šalies istoriją 9 balų žemės drebėjimas, po kurio sekė pražūtingas cunamis. Gamtos stichija nusinešė daugiau kaip 15,8 tūkst. žmonių gyvybių, 3,2 tūkst. dar laikomi dingę be žinios. Savo namų neteko ir ieškotis laikinosios prieglaudos buvo priversti daugiau kaip 342 tūkst.

Euro zonos ekonomika rodo „nežymaus atsigavimo“ požymių, teigiama naujausioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje, informuoja BBC. EBPO priklausančių šalių bendras svarbiausių duomenų indeksas sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, išaugo. Anot EBPO, indeksas minėtu laikotarpiu išaugo ir Didžiojoje Britanijoje. Jungtinių Valstijų ir Japonijos ekonomika taip pat rodo pakilimo ženklų.

Pernai rekordiškai augęs Lietuvos eksportas, šiemet, ir analitikų, ir pačių verslininkų teigimu, tikriausiai lėtės, bet vis tiek išliks šalies ūkio varikliu. Eksporto apsisukimų mažėjimą, manoma, lems sudėtinga padėtis Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikose, kur parduodama daugiau nei pusė viso lietuviško eksporto. Tačiau nuleisti rankų įmonės neketina; perspektyvų mato tiek Rytuose, tiek milžiniškas rinkas turinčioje Indijoje, Brazilijoje ar Šiaurės Amerikos šalyse.

Naujausiais oficialiais duomenimis, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, palyginus su 2010-aisiais, išaugo daugiausia iš Europos Sąjungos (ES) šalių – 7,6 proc., praneša AFP. Patikslintais duomenimis, augimas buvo 0,1 proc. didesnis nei pirminiais. Pagrindinėms Estijos prekybos partnerėms kovojant su euro zonos skolų krize paskutinį praėjusių metų ketvirtį šalies BVP augimas sulėtėjo iki 4,5 proc.

Baltarusijos prezidento sūnui Viktorui Lukašenkai dar kartą nuvykus į Katarą, Rusijos naujienų agentūra svarsto, kad tęsiamos šalių konsultacijos dėl suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo ir kad vienintelis galimas kelias eitų per Lietuvą. Kaip ir pernai, V. Lukašenka Kataro sostinėje Dohoje trečiadienį susitiko su Kataro emyru šeichu Tamim bin Hamad al-Thani. Oficialiai paskelbta tik tiek, kad susitikime apžvelgti dvišaliai santykiai.

Latvijos banko analitinė Dacė Kalsonė paskirta vadovauti euro įvedimui Latvijoje, pranešė Finansų ministerija. Ji Latvijos banke dirba nuo 1997 metų, o naująsias pareigas pradės eiti kovo 12 dieną. D. Kalsonė nugalėjo kitus 12 kandidatų, kuriuos vertino finansų ministerijos komisija. Euro įvedimo projektas apima penkias darbo grupes, o jo vadovė koordinuos visą darbą. Šios pareigos liko laisvos praėjusią vasarą, kai Sanita Bajarė buvo paskirta Finansų ministerijos valstybės sekretore.

Reaguodama į finansinę krizę, Europos Sąjunga išleido iki šiol neregėtą skaičių teisės aktų, paneigdama net savo pačios atvirumo ir atsakingumo principus. Vien per 40 mėnesių priimti 68 teisės aktai, kurie gali pakenkti ES šalių narių ekonomikoms.