ekonomika

Seksualinės vergovės ir išnaudojimo tikslais iš Lietuvos kasmet išvežama apie 1000 moterų ir mergaičių, kasdien jų prarandama bent po tris. Pasak tarptautinių santykių, užsienio ir lyginamosios politikos mokslininkės, daktarės Aušros Park, tai – tik mažas lašas cunamio bangoje, kuri šluoja nenuskaičiuojamą daugybę aukų kiekviename pasaulio kampelyje.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai susitarė dėl antrojo finansinės paramos paketo Graikijai skyrimo. Kaip skelbia šaltiniai, artimai susiję su derybomis, tam, kad Graikijai būtų skirta antrasis finansinės paramos paketas, šalis turi įsipareigoti, kad jos skola iki 2012 m. neviršys 121 proc. BVP. Graikijai bus skirta 130 mlrd. eurų parama. Galutinis sutarties tekstas dar rengiamas, pastebima pranešime.

Didėjant nerimui dėl Irano branduolinės programos, pirmadienį naftos kaina išaugo iki aukščiausio lygio nuo praėjusių metų birželio, praneša BBC. Kovo mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina padidėjo iki daugiau nei 120 JAV dolerio už barelį. Sekmadienį Irano naftos ministerija pranešė, kad sustabdė naftos pardavimą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bendrovėms. Anksčiau Europos Sąjungos (ES) valstybės narės sutarė nuo liepos 1 dienos nebepirkti Irano naftos.

Pirmadienį susirinkę Europos lyderiai vėl sugrįžo prie paskolos skyrimo Graikijai klausimo. Sprendžiama, ar skirti antrąją  paskolos paketo dalį (130 mlrd. eurų), be kurio kovo viduryje šaliai grėstų bankrotas. Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos teigia, kad šalis patenkino visas paskolos paketui gauti būtinas sąlygas ir tikisi gauti kreditorių pritarimą, tačiau derybos dėl paskolos tęsis iki paskutinės akimirkos, informuoja AFP.

2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija nebeblogėja, rodo, jog yra tinkamas laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“, – surengtos spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė šeimos finansų ekspertė.

Prancūzijos finansų ministras Francois Baroinas teigia, kad pasiekti visi būtini susitarimai dėl Graikijos paskolos, todėl pirmadienį vyksiančio euro zonos finansų ministrų susitikimo metu jos skyrimas turėtų būti patvirtintas. „Pasiekti visi susitarimai, tiek su bankininkais, privačiojo sektoriaus kreditoriais, tiek su viešojo sektoriaus kreditoriais, valstybėmis ir centriniais bankais. Manau, kad turėtume atsižvelgti į visas pastarųjų savaičių Graikijos vyriausybės pastangas.

Britanijos leidinys „The Economist“ analizuoja, kodėl Berni Ecclestone'ui taip reikalingos lenktynės Bahreine, nes šioje šalyje labai ilgą laiką tęsiasi neramumai, bet Bahreino „Grand Prix“ vis dar lieka pasaulio čempionato kalendoriuje. Lenktynės Bahreine ir kitose naujose rinkose – svarbi „Formulės-1“ strategija, kurią pasirinko B. Ecclestone'as.

Šalia Vilniaus oro uosto iki 2013 m. žada išdygti Švedijos baldų milžinės „Ikea“ parduotuvė. Ar ji atgaivins Lietuvos baldų rinką, kuri šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus? Naujasis statinys turėtų tapti didžiausiu baldų prekybos kompleksu Baltijos šalyse. Parduotuvę atidarys Islandijos bendrovė „Felit“, nusipirksi „Ikea“ franšizę. Skaičiuojama, kad parduotuvė turėtų apimti maždaug 25 tūkst. kv. metrų plotą, o investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln.

Vienas iš sėkmingiausių Sirijos verslininkų teigia, kad užsienio sankcijos kenkia šalies ekonomikai, o vyriausybė pamažu griūva, praneša BBC. Buvusio Sirijos prezidento sūnus Faisal al-Qudsis sakė BBC radijui, kad Vakarų sankcijos kenkia Sirijos ekonomikai. Iranas šaliai siunčia pinigų, bet to nepakanka. F. al Kudsis dabar vadovauja Londone įsikūrusiai investicinės bankininkystės firmai ir dirba daugiausia su Sirijos privataus sektoriaus investicijomis.

Europos Komisijos manymu, euro zonos finansų ministrai jau pirmadienį pritars siūlymui skirti Graikijai 130 mlrd. eurų paramą ir nurašyti 100 mlrd. eurų Graikijos skolos, priklausančios privatiems bankams, vienu sprendimu, praneša „RIA Novosti“. Vasario 15 d. euro zonos finansų ministrai surengė telekonferenciją dėl būtinos paramos Graikijai. Kai kurie politikai pasiūlė per vasario 20 d. vyksiantį posėdį balsuoti atskirai – dėl finansinės paramos paketo ir dėl valstybės skolos nurašymo.

Euro zonos lyderiai kovo 2 d. surengs specialų viršūnių susitikimą, kurio metu aptars Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir išrinks naują euro zonos vadovą. Prognozuojama, kad juo taps Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, informuoja AFP. Europos Sąjungos (ES) lyderiai kitą viršūnių susitikimą rengs kovo 1-2 dienomis, o H. Van Rompuy, realiausias kandidatas eiti naujas 30 mėnesių trukmės pareigas, nusprendė antrąją susitikimo dieną surengti specialų susitikimą.

Šiemet susiliejimų ir įsigijimų (M&A) skaičius pasaulyje mažės, taip pat kris tokių sandorių vertės, tačiau Lietuvoje situacija išliks daug optimistiškesnė ir ženklaus tokių sandorių mažėjimo mūsų rinkoje nesitikima, prognozuoja KPMG ekspertai. Pasaulinėmis šios rinkos lyderėmis KPMG mato Didžiąją Britaniją ir JAV; blogiausiai, anot ekspertų, susiliejimų ir įsigijimų sandorių rinkoje seksis Indijai ir Vokietijai.

Euro zonos finansų ministrai Graikijai pareiškė, kad ji turi priimti griežtą Europos Sąjungos (ES) priežiūrą, jeigu kitą savaitę nori atnaujinti įstrigusias derybas, padėsiančias šaliai išvengti bankroto, praneša AFP. Nepaisant to, ministrai pažymėjo, kad trečiadienį vykusios ilgos telekonferencijos metu Graikijos atstovai patenkino pagrindinius ES reikalavimus.

Ispanijos ekonomika susitraukė pirmą kartą per dvejus metus, o dėl to sustiprėjo nerimas, kad šalis gali nugrimzti į recesiją, informuoja BBC. Per tris mėnesius iki praėjusių metų gruodžio Ispanijos ekonomika susitraukė 0,3 proc. Ankstesnį ketvirtį ji patyrė sąstingį. Ispanijos namų ūkių išlaidos, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 1,1 proc., o viešų institucijų išlaidos smuko 3,6 proc. Nedarbo lygis Ispanijoje yra aukščiausias iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Šių metų sausio 13 dieną reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ („S&P“) sumažino 9 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus. Prancūzija ir Austrija neteko aukščiausio AAA skolinimosi reitingo, o finansų rinkoms buvo pasiųstas perspėjimo signalas dėl regiono finansinės būklės, rašo naujienų portalas „Reuters“. Dėl šių įvykių dėmesio centre atsidūrė tokius sprendimus priiminėjančios reitingų agentūros.

Alabamos bandymas iš valstijos išvyti nelegalius imigrantus gali atsieiti apie 11 milijardų JAV dolerių. Praėjusių metų birželį patvirtintas įstatymas, vadinamas griežčiausiu visoje šalyje, policijos pareigūnus įgalioja suimti asmenis, negalinčius pateikti būtinų tapatybės dokumentų. Šią savaitę Alabamos universiteto ekonomikos profesorius Samuelis Addy's pateikė savo atlikto tyrimo išvadas.

Kai kurios euro zonos šalys daugiau nebenori, kad Graikija joje liktų, pareiškė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos. „Tokios šalys žaidžia su ugnimi“, – ministro žodžius cituoja BBC. Tuo tarpu Graikija stengiasi parengti galutinį išlaidų mažinimo planą, kaip to reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mainais į finansinę paramą.

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Europos Parlamento Socialistų grupė greta oficialiojo Europos Sąjungos (ES), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos centrinio banko (ECB) „trejeto“, kuris prižiūri šalies gelbėjimo programą, į Graikiją siųs savo „alternatyvų“ „trejetą“, rašo „EUobserver“. „Mes norime dirbti su Graikijos žmonėmis ir su ekspertais Graikijoje.

Valstybės pateiktos makroekonominės prognozės per daug optimistiškos, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. SEB banko analitikai, pasak G. Nausėdos, abejoja valdžios galimybėmis pasiekti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą. Viena to priežasčių – gali nepavykti pasiekti užsibrėžto 2,8 proc.

Graikija bankrutavo, buvo pažeminta ir skęsta ugnyje. Kokiu būdu šalis, kurioje gimė demokratija, priėjo liepto galą? Graikijoje, demokratijos lopšyje, ir šiandien nėra įmanoma protestuoti, nors karinę diktatūrą čia nuvertė dar 1974-aisiais, teigia „The Guardian“. Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių graikų pabandė surengti taikią demonstraciją prie parlamento rūmų. Prieš juos tuojau pat buvo panaudotos ašarinės dujos.

Europos Sąjungos (ES) parengtoje ataskaitoje, kurioje buvo nagrinėjami regiono šalių makroekonominiai duomenys iki 2010-ųjų metų, įspėjama, kad 12-ai valstybių, tarp jų Italijai ir Ispanijai, dėl viešų skolų ir konkurencingumo stygiaus gresia naujos ekonomikos krizės, rašo „EUobserver“. Ataskaitoje Belgija, Bulgarija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Italija, Vengrija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Didžioji Britanija raginamos atidžiai peržiūrėti savo makroekonomines politikas.

Graikijos ekonomikos nuosmukis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo, rodo naujausi vyriausybės duomenys. Palyginti su ankstesniais metais, Graikijos bendrasis vidaus produktas ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį sumažėjo 7 proc., praneša BBC. Tuo tarpu trečiąjį 2011 m. ketvirtį ūkis susitraukė 5 proc. Naujausi duomenys taip pat rodo, kad Graikijos ekonomika praėjusiais metais susitraukė 6 proc. – daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau.

Kinijos premjeras Wen Jiabao pažadėjo padėti Europai įveikti skolų krizę. Apie tai jis pareiškė per derybas su Europos Sąjungos lyderiais Pekine, praneša AFP. Pasak Ven Dziabao, Kinija nori, kad ES – didžiausia Kinijos prekybos partnerė – „išsaugotų stabilumą ir klestėjimą“. Derybų dalyviai nepatikslino, kokia konkrečiai galėtų būti Kinijos parama. Tikėtina, kad Kinijos tarptautiniai rezervai, viršijantys 3 trilijonus dolerių, bus iš dalies panaudoti papildant Europos stabilizacinį fondą.

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnė nei 2011-ųjų rudenį, nors grėsmės išlieka didelės, teigia SEB grupės analitikai antradienį Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Kinijos ministras pirmininkas Wenas Jiabao teigia, kad jo šalis yra pasirengusi aktyviau dalyvauti kovoje su Europos skolų krize, informuoja AFP. Antradienį Pekine vyksta Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikimas.

Lietuvos ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei pernai, nedarbas beveik nemažės, o gyventojų pajamų didėjimas lėtės, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta rinkos dalyvių apklausa. Didžiausias rizikos šaltinis verslo sektoriui šiemet bus euro problemos, galimi pokyčiai mokesčių srityje ir su būsimais rinkimais susiję populistiniai sprendimai. LLRI tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos verslų ketina arba rimtai svarsto galimybę perkelti savo veiklą į užsienį.

Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas pareiškė, kad jeigu Graikija nesugebės įgyvendinti žadamų reformų, euro zonos grupė į priekį turės judėti be jos, informuoja AFP. „Aš vis dar manau, jog mes turėtume daryti viską, kad euro zona išliktų su visomis savo narėmis“, – konferencijoje Vašingtone sakė L. Friedenas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) tiki, kad Graikija iki 2020 metų pajėgs pastebimai sumažinti savo valstybės skolą ir užsitikrinti savarankišką finansavimą. Tai ji pareiškė pirmadienį po susitikimo su Vokietijos vyriausybės ekspertų grupės nariais. „Graikija turi šansų vėl sugrįžti į rinkas iki 2020 metų su 120 proc. BVP įsiskolinimu“, – sakė A. Merkel.

Suskystintų dujų terminalas ir vamzdžių sujungimas su Europos sistemomis – abu yra labai svarbūs ir reikalingi Lietuvai projektai ir nė vieno iš jų atsisakyti neplanuojama, sako Premjeras Andrius Kubilius. „Mano manymu, ir vamzdžių sujungimas su Europos sistemomis nėra vienas kitą paneigiantys projektai, galbūt laiko atžvilgiu gali šiek tiek išsiskirti. Mums alternatyvos reikalingos pačiu artimiausiu metu, jau 2014 m. pabaigoje.

Europos Komisija sveikina Graikijos parlamento susitarimą su Europos Sąjunga, pagal kurį numatyta ženkliai sumažinti šalies biudžeto išlaidas – ši priemonė būtina norint gauti paskolų ir išgelbėti valstybę nuo bankroto, pirmadienį žurnalistams pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas. Graikijos parlamentas sekmadienį patvirtino prieštaringai vertinamą naujų taupymo priemonių planą, kurio mainais už 130 mlrd.

2011 metais Kinija įsigijo 490 tonų aukso – tai perpus daugiau nei 2010-aisiais. Kyla nemažai klausimų Londono aukso tarpininkų kontoros „Sharps Pixley“ atstovo Rosso Normano teigimu, tokio milžiniškų aukso kiekio importas kelia nemažai klausimų, rašo forbes.com. Kas Kinijoje perka auksą? Iš pagrindinio šalies Liaudies banko pareiškimų galima spręsti, kad tai yra šio banko veiksmai. Banko atstovas Zhang Jianhua teigimu, šiais laikais nė viena turto forma negali būti visiškai saugi.

Rinkimai ne už kalnų, o dabartinė Lietuvos padėtis neretai priverčia susimąstyti dėl to, ką gero šaliai padarė dabartinė valdžia. Apie tai kalbėjome su europarlamentaru, Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu, kuris taip pat pateikė išsamią Lietuvos ekonominių rodiklių analizę. – Paprastai ir aiškiai įvertinkite dabartinę Lietuvos ekonominę padėtį bei valdančiosios daugumos pasiekimus per šią kadenciją.

JAV prezidentas Barackas  Obama pirmadienį pristatys naujo biudžeto finansiniams 2013-iesiems metams projektą, kuriame numatomi didesni mokesčiai turtingiesiems ir kuriuo siekiama gauti milijardus dolerių naujas darbo vietas sukurti padėsiančioms infrastruktūros projektams. Dėl biudžeto turėtų kilti naujas populistinis mūšis su B. Obamos oponentais respublikonais. Siūlomame biudžete dideli deficito apkarpymai atidedami, iki kol ekonomikos būklė sustiprės.

Graikijos parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą naujų taupymo priemonių planą, kurio mainais už 130 mlrd. eurų paskolų paketą reikalauja euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), praneša BBC. 199 parlamentarai balsavo už, o 74 pasisakė prieš naująjį taupymo planą. Tuo metu prie parlamento pastato susirinkę protestuotojai mėtė akmenis ir Molotovo kokteilius, buvo padegti keli pastatai.

Ieškant kaltų dėl sudėtingų ekonominių laikų pastaruoju metu vis labiau kritikuojama plačiu mastu – peikiamas pats kapitalizmas. Diskutuojama, ar jis vis dar tinka XXI amžiui ir kaip jį išsaugoti. Ką daryti su vis didėjančia ir žmonių nepasitenkinimą keliančia nelygybe? Kaip traktuoti išskirtinių privilegijų turinčias korporacijas? Dėl sudėtingų ekonominių laikų dabar kaltų ieškoma daug kur. Bankai, korporacijos, vyriausybės, politikai, švaistyti linkę vartotojai, kreditų agentūros, euras.

„Foreignpolicy.com“ pasakoja apie Europos valstybių lyderius, kurie politinius postus prarado dėl savo nesugebėjimo susitvarkyti su finansų krize. Geiras Haarde (Islandija) Postą prarado 2011 gruodžio 21 Aplinkybės: Zapatero Ispanijos ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti 2004 metais. Šis politikas premjero postą ketino užimti dvi kadencijas, tad antrosios kadencijos pabaigoje Zapatero paskelbė, jog net nesieks ir vėl tapti premjeru.

Italijos premjeras Mario Monti teigia, kad Italijai neprireiks pasinaudoti gelbėjimo fondais, kad įveiktų skolų krizę, tačiau jis pakartojo, kad Europai dideli gelbėjimo fondai reikalingi norint „padaryti įspūdį rinkai ir suteikti jai užtikrintumo“. Nerimas, kad dabartinių Europos gelbėjimo fondų neužteks norint atlaikyti gilėjančią euro zonos skolų krizę, jau kuris laikas slegia finansų rinkas. 1,9 trln.

Naujas visuotinis streikas penktadienį paralyžiavo gyvenimą smarkiai prasiskolinusioje Graikijoje, praneša agentūra AFP. Sostinėje Atėnuose nekursavo nei autobusai, nei metro traukiniai, nedirbo ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Uostuose liko į salas plaukiojantys keltai. Tačiau lėktuvų skrydžiai vyko pagal planą. Dėl laukiamų mitingų Atėnų centre sutelktos gausios policijos pajėgos. Protesto eitynės planuojamos ir kituose šalies miestuose, pavyzdžiui, Salonikuose.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė savo pasitikėjimą Italijos ministru pirmininku Mario Montiu sprendžiant skolų krizę Italijoje. M. Montis „gerai startavo“ ir kovoje su krize imasi „labai efektyvių priemonių“, pareiškė prezidentas Vašingtone po pokalbių su Italijos premjeru. Jis pažadėjo svečiui, kad JAV darys viską, ką gali, kad situacija euro zonoje būtų stabilizuota.

Euro zonos šalys atidėjo galutinį dokumento dėl finansinės paramos Graikijai pasirašymą. Toks sprendimas, praneša AFP, buvo priimtas per finansų ministrų posėdį, pasibaigusį Briuselyje vėlų ketvirtadienio vakarą.

Graikijos premjero Lukasas Papademosas spaudos atstovas paskelbė, kad ketvirtadienį Atėnai susitarė dėl naujų ekonominių reformų, būtinų tam, kad šalis gautų antrąją finansinės paramos išmoką, apie tai praneša Vakarų žiniasklaida. Graikija siekia gauti iš Europos ir Tarptautinio valiutos fondo 130 mlrd. eurų paramą.

Daugiau nei dešimtys finansų maklerių Londone ir Azijoje atleisti, laikinai nušalinti arba darbdavių išleisti priverstinių atostogų paspartėjus tarptautiniam tyrimui dėl įtariamų manipuliacijų tarpbankinės rinkos palūkanų normomis, praneša „The Financial Times“. Priežiūros tarnybos pradėjo tyrimą Jungtinių Valstijų ir Europos bankuose, kurie padeda nustatyti tarpbankinės rinkos palūkanų normas nuo 2010 m. pabaigos, jos inicijavo išsamias apklausas, apimančias tris žemynus ir įtraukiančias maži...

Penktadienį Valstybės Tarybos Plėtros Tyrimų Centro ekonomistas įspėjo, kad antroje šių metų pusėje vartojimo produktų kainos gali kristi. „Kinija ketvirtajame 2011-ųjų metų ketvirtyje peržiūrėjo perdėtą savo monetarinės politikos suvaržymą, tačiau pokyčių intensyvumas ir greitis buvo nepakankamas“, – Vyriausybės pranešime „China Economic Times“ rašė Wu Qingas. Jis prognozuoja tipiškos defliacijos atsiradimą, jei Vyriausybė nesiims ryžtingų veiksmų.

Panašu, kad po dešimtmetį stulbinamu ekonomikos augimu besidžiaugusios BRIC valstybės (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) žengia į naują lėtesnio augimo etapą. Prieš dešimtį metų JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ analitikas Jimas O’Neillas savo tyrime pristatė BRIC santrumpą, sujungiančią sparčiausiai besivystančias pasaulio valstybes į vieną investuotojams patrauklų bloką.

Lietuva būtų linkusi pritarti Švedijos norams taikyti griežtesnius bankų kapitalo rodiklius nei numatoma „Bazelis III“ reikalavimuose. „Šiandien vyksta pašnekesiai darbo grupėse dėl 10 proc. arba didesnio kapitalo pakankamumo rodiklio nustatymo, kaip švedai yra paskelbę. Mes šią iniciatyvą esame parėmę, kaip ir kitos berods šešios valstybės.

Gera žinia Lietuvai – dalis pramonininkų galvoja peržiūrėti galutines savo produkcijos kainas. Taip turėtų nutikti dėl atpigusių žaliavų kainų finansų rinkose. 2012 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų iš lėto augti, eksporto apimtys išlikti stabilios.

Naujausio tyrimo duomenimis, Somalio piratų veikla Indijos vandenyne kiekvienas metais pasaulio ekonomikai atsieina 7 mlrd. JAV dolerių. Per pastaruosius penkerius metus keli šimtai piratų iš Somalio anklavo – Puntlando – išplito Indijos vandenyno teritorijoje nepaisant tarptautinių pajėgų tai sustabdyti. JAV įsikūrusios organizacijos „One Earth Future“ atlikto tyrimo duomenimis, šalių vyriausybės išleidžia mažiausiai 1,3 mlrd. JAV dolerių, siekdamos užkirsti kelią šiai problemai.