ekonomika

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pažymėjo, kad lėšų, skirtų spręsti Europos skolų krizę, fondui gali prireikti mažiau nei manyta. Sakydama kalbą C. Lagarde daugiau detalių nepateikė, tačiau paaiškino, kad tokį sprendimą lėmė pagerėjęs „ekonominis klimatas“. Fondo lėšų klausimą ji tikisi aptarti kitą savaitę vyksiančio TVF posėdžio metu. Šiuo metu TVF ištekliai siekia maždaug 385 mlrd.

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy ketvirtadienį sakė, kad nėra prasmės kalbėti apie tarptautinę finansinę pagalbą Ispanijai, ir pabrėžė savo šalies pasiryžimą susidoroti su ekonominėmis problemomis, praneša AFP. „Kalbos apie Ispanijos gelbėjimą yra beprasmės. Mums to nereikia, ir mes neketiname tuo naudotis. Pagalba Ispanijai nebus teikiama“, – po susitikimo su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sakė M. Rajoy.

Jaunimo nedarbas Lietuvoje pastaruoju metu susilaukė ypatingo valdžios dėmesio - vyriausybė sudarė darbo grupę, o socialinės apsaugos ir darbo ministerija susiruošė rengti nedarbo mažinimo priemonių planą.

Viename didžiausių Dzūkijos turgų – Veisiejų – pabrango paršiukai, bet apyvarta, anot prekiautojų, kaip po Velykų, – labai gera.Vos prašvitus, Veisiejuose žmonių – kaip per atlaidus. Dzūkai ir suvalkiečiai sako važiuojantys į didžiausią ir artimiausią jiems turgų – kas parduoti, kas pirkti, o kas tik pasidairyti. Pirkėjams, ieškojusiems lietuviškų paršelių, piniginę teko atverti plačiau. Jie stipriai pabrangę, o ir rinktis nelabai yra iš ko. Vieno paršelio kaina – apie 200 litų.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Tradiciniame Lietuvoje veikiančių bankų rodiklių viešinimo procese kasmet būna pauzė, kai dėl bankų metinių rezultatų skelbimo reikalavimų Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių biržose gruodžio mėnesio rodikliai nepaskelbiami įprastu metu, rašoma Lietuvos bankų asociacijos prezidento Dr. Stasio Kropo komentare. Maža to, gruodžio mėnesio rodikliai paprastai tampa vieši vėliau nei paskelbiami einamųjų metų sausio ir vasario rezultatai.

Rusijos ekonomika 2011 m. augo 4,3 proc. Šios šalies ūkio plėtrai praėjusiais metais daugiausiai teigiamos įtakos turėjo sparčiai augusios investicijos ir vartojimas. Nepaisant gerų eksporto sektoriaus rezultatų, sparčiai augęs importas mažino teigiamas augimo tendencijas. Šiais metais Rusijos augimas sulėtės nežymiai ir sudarys apie 4,1 proc.

Investuotojai atidžiai stebi Ispaniją šiai bandant įgyvendinti griežtas reformas, o jos sunkumai tai padaryti gali turėti šalutinių padarinių Italijai – dar vienai šaliai, užimtai savų reformų įgyvendinimu, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausias ekonomistas Carlo Padoanas. „Rinkos atidžiai stebi Ispaniją.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas mano, kad Europoje tikėtina rimta skolų krizė, informuoja „RIA Novosti“. „Skolų krizės, augimo sulėtėjimo ir naftos paklausos smukimo scenarijus tikėtinas 40 proc.“, - interviu televizijai „Rossija 24“ sakė A. Kudrinas. „Stambios korporacijų struktūros Europoje ir visame pasaulyje jau įvertino tokį scenarijų ir bando jam pasiruošti. Mūsų valstybė ir vyriausybė taip pat turėtų būti pasiruošusi tokiems scenarijams“, - kalbėjo A. Kudrinas.

Šiais nepastoviais ekonomikos laikais žmonėms dažnai tenka keisti ne tik darbovietes, bet ir profesijas. Tačiau egzistuoja kelios profesijos, kurios, kad ir kaip keistųsi rinka, išlieka amžinai paklausios. Šie darbai tenkina amžinus būtinus poreikius, tad jie yra atsparūs rinkos jėgoms. CNBC pateikia kelis šių profesijų pavyzdžius. Vaistininkai Kartais, ligai išgydyti reikia daugiau nei sultinio ir poilsio. Tais atvejais, farmacijos pramonė atskuba į pagalbą.

Latvijos valstybinės įdarbinimo agentūros duomenimis, kovo pabaigoje registruotas nedarbas šalyje, palyginti su vasariu, sumažėjo 0,1 proc. ir siekė 11,7 proc. Kovo pradžioje Latvijoje buvo užregistruota 133 tūkst. 413 bedarbių, o mėnesio pabaigoje – 132 tūkst. 158 bedarbiai. Šį mėnesį įsidarbino 5 tūkst. 187 bedarbiai. Palyginus su vasariu, nedarbo lygis sumažėjo visuose regionuose, tačiau nežymiai padidėjo Jūrmaloje, Rėzeknėje, teigia agentūros atstovai.

Besivystančiose rinkose ekonomika auga daug sparčiau nei Vakarų pasaulyje, labiausiai nuo jų atsilieka Europa. Centrinių bankų palūkanų normos besivystančiose šalyse yra pakankamai aukštos – jas sumažinusios, besivystančios rinkos gali kur kas labiau paskatinti ekonomikos augimą, nei tai gali padaryti Vakarų šalys. Žvelgiant į besivystančias šalis labiausiai išsiskiria Rusija ir Indija. Rusija pelnosi iš labai aukštų naftos kainų.

Nepaisant silpnos pasaulinės paklausos, besivystančios Azijos ekonomikos augimo tempas artimiausius keletą metų bus tinkamas, teigia Azijos plėtros bankas (APB), kuris prognozuoja, kad Azijos ekonomikos augimas šiemet sulėtės iki 6,9 proc., palyginti su 7,2 proc. pernai, o 2013-aisiais paspartės iki 7,3 proc., informuoja CNBC. Naujausioje savo ataskaitoje APB pažymėjo, kad regiono monetarinės politikos kūrėjams nėra priežasties imtis ekonomikos skatinimo priemonių.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - šių metų kovo mėnesio reikšmė išliko nepakitusi. Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia. Kovo mėnesį Lietuvos didmiesčiuose buvo fiksuojami skirtingi kainų pokyčiai: Vilniuje buvo stebimas 0,1proc.

Pasaulio žiniasklaidoje viena labiausiai eskaluojamų ekonominių ir finansinių temų yra Europos skolų krizė (ESK). Šios temos epicentre – Graikija. Visi jau žinome, jog Graikijos pagrindinė bėda yra didelės skolos ir nesugebėjimas įvesti reikalingas reformas. Kartais net pasigirsta balsų, siūlančių Lietuvai Heleninės Respublikos likimą, jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų.

Žmonės turtingesnėse šalyse labiau linkę ieškoti informacijos apie ateitį, lyginant su skurdesnių šalių gyventojais.Tai atskleidė 45 mlrd. „Google“ paieškos užklausų tyrimas. „Scientific Reports Today“ žurnale pristatytame tyrime ją atlikusių mokslininkų grupė pateikia „stulbinančią koreliaciją“ tarp šalies BVP (bendrojo vidaus produkto) ir „jos gyventojų polinkio žvelgti į ateitį“, rašo newscientist.com.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas klaida vadina bendrosios Europos valiutos euro įvedimą, praneša agentūra „RIA Novosti“. Kartu jis „protingu“ laiko Prahos sprendimą neprisijungti prie ES fiskalinės drausmės pakto. „Mums nepriimtina atsakomybę už šalies biudžetą perduoti technokratams ir biurokratams Briuselyje“, - kalbėjo V. Klausas interviu Prancūzijos televizijos stočiai „France 24“. „Europos valiuta yra katastrofa. Šis projektas buvo klaida“, - pridūrė jis.

Liūdniausios perspektyvos, žemdirbių teigimu, laukia smulkių ir vidutinių ūkių. Tuo metu mėsinius galvijus auginantieji džiaugiasi atsigaunančia rinka.Kauno rajono ūkininko Nikolajaus Dubnikovo valdos – 400 hektarų. Juose šeimininkas augina grūdines kultūras ir beveik šimto mėsinių galvijų bandą. „Nesinorėtų būti tuo žemdirbiu, kuris sudaro įvaizdį apie žemdirbius, kad jiems visada blogai, jie visada verkia, amžinai nelaimingi“, – kalbėjo ūkininkas Nikolajus Dubnikovas.

Rusijos ekonomikai gresia perkaitimas, ypač po to, kai buvo padidinta šių metų nuo naftos nepriklausančio biudžeto deficito prognozė, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovas Gerry Rice. „Vyriausybė turėtų pasinaudoti aukštomis naftos kainomis sumažindama nuo naftos nepriklausantį deficitą ir išsaugoti netikėtą pelną už naftą atsargos fonde. Toks žingsnis ne tik apsaugotų ekonomiką nuo perkaitimo, bet ir sumažintų fiskalinį pažeidžiamumą“, – žurnalistams sakė G. Rice.

Kaune veikiančios lauko kavinės nuo balandžio 15 d. iki šių metų pabaigos bus atleistos nuo vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti.Šį sprendimą ketvirtadienį priėmė Kauno miesto taryba. „Ši lengvata jau yra tapusi gražia tradicija, kuria norime vėl paskatinti verslininkus aktyviai dalyvauti miesto gyvenime. Atleidimas nuo rinkliavos skatins smulkųjį ir vidutinį verslą, o šis kurs patrauklesnį miesto veidą, pritraukiantį daugiau turistų“, – teigė miesto meras Andrius Kupčinskas.

Šveicarijos bankas „Credit Suisse“ uždraudė savo darbuotojams vykti į Vokietiją, praneša „Boersen-Zeitung“, remdamasis savo šaltiniais finansų sferose. Toks sprendimas buvo priimtas balandžio 1 dieną kilus konfliktui tarp Šveicarijos ir Vokietijos dėl mokesčių vengėjų.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghis įspėjo, kad euro zonoje išlieka rizika, jog ekonomikos būklė blogės, praneša BBC. Trečiadienį ECB paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Kalbėdamas spaudos konferencijoje M. Draghis sakė, kad ši rizika yra susijusi su atsinaujinusia įtampa euro zonos skolų rinkose. „Remiantis tyrimais, pirmaisiais 2012 m. mėnesiais ekonomikos augimas stabilizavosi žemame lygyje, o metų eigoje tikimasi nedidelio atsigavimo aktyvumo.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris trečiadienį pareiškė, kad, nepaisant pagerėjimų rinkose po finansų krizės, reikia dar daug padaryti, kad JAV ekonomika būtų sustiprinta. „Iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria JAV ekonomika, yra susiję su kliūtimis daugelio amerikiečių ekonominėms galimybėms ir ekonominiam saugumui, o politiniai suvaržymai dabar stoja skersai kelio geresniems ekonomikos rezultatams“, – kalbėjo T. Geithneris.

Ekonomikos žurnalas „Global Finance“, kas pusmetį atnaujinantis ir skelbiantis 50 saugiausių pasaulio bankų sąrašą, šiemet į jį įtraukė ir keturis Lietuvoje veikiančius bankus. Aukščiausią (20) poziciją reitinge užėmė Švedijos bankas „Nordea Bank“, turintis banko filialų ir Lietuvoje. Norvegijos bankas „DNB Bank“ liko 39.  „Svenska Handelsbanken“ iš Švedijos ir „Pohjola Bank“ iš Suomijos atitinkamai pasidalijo 22 ir 26 vietas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas LPK viceprezidentu patvirtino koncerno „Achemos grupė“ vadovą Arūną Laurinaitį. LPK narys koncernas „Achemos grupė“ yra nacionalinio kapitalo, trečioji pagal apyvartos dydį įmonė Lietuvoje. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje A. Laurinaitis eis aštuntojo viceprezidento pareigas ir kuruos Konfederacijos užsienio ryšių ir prekybos sritį.

inPaskutiniu metu pasirodė įvairių euro zonos makroekonominių duomenų – BVP, verslo pasitikėjimo indeksai, mažmeninės prekybos rodikliai, kurie nebuvo itin džiuginantys, tačiau ir ne tokie silpni, kad Europos centrinis bankas (ECB) vėl ryžtųsi nurėžti bazinę palūkanų normą. ECB balandžio 4 d. vykusiame posėdyje paliko galioti 1 procento bazinę palūkanų normą, kaip ir prognozavo „Danske Markets“ analitikai.

,,Teigiamų poslinkių degalų rinkoje yra, matome degalų pardavimo pasienyje augimą. Tačiau neramu dėl to, kad žmonės dar vis vertina teigiamai tai, kad galima nusipirkti kontrabandinių cigarečių ir kuro, ir net per 60 proc. žmonių tai toleruoja“,- sakė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Septintą kartą vykusiame didžiausių Lietuvos investuotojų atstovų ir Vyriausybės susitikime  buvo įvardyti uždaviniai ir pateiktos rekomendacijos, ką būtų galima įgyvendinti iki Seimo kadencijos pabaigos. Nors šiai vyriausybei liko dirbti tik keli mėnesiai, savo rekomendacijose investuotojai ragina Vyriausybę principingai tęsti kovos su šešėliu politiką ir užtikrinti kasos aparatų įvedimą visai mažmeninei prekybai, išskyrus namudines prekes.

Artėjant momentui, kai bus vertinami Lietuvos pažanga ir pasiruošimas įstoti į euro zoną, verta prisiminti, kodėl kuo greitesnė narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) mūsų šalies gyventojams, įmonėms ir valstybei yra itin svarbus strateginis prioritetas. Nemaža dalis šalies gyventojų abejoja euro privalumais, kai kurie ekspertai siūlo palaukti, o kai kurios interesų grupės tam atvirai prieštarauja.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde teigia, kad pasaulio ekonomika po truputį kapstosi iš duobės, tačiau atsigavimas tebėra labai silpnas, ypač Europoje, informuoja AP. TVF vadovė mano, kad per didelis išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV ir didesnių Europos šalių, išlaidų apkarpymas gali tik pabloginti, o ne pagerinti padėtį. „Neturėtume apgaudinėti savęs ir įtikėti apgaulingu saugumo jausmu. Atsigavimas tebėra labai silpnas.

Taip, kaip nesutarianti pora, euro zona turėtų susitaikyti su savo likimu ir išsiskirti, teigia analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius ir pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis.

Benzino kainai perkopus penkių litų ribą, prie dujų įrangą į mašinas montuojančių įmonių rikiuojasi klientų eilės. Verslininkai trina rankas ir skaičiuoja, kad jų verslo apimtys išaugo keliais kartais, o pigiau važiuoti nori jau ir prabangių mašinų savininkai, praneša LTV naujienų tarnyba. Dujų įrangos montuotojai šiuo metu vos spėja darbuotis, nors dar prieš mėnesį klientų, norinčiųjų važinėtis pigiau, buvo nedaug.

Visų žmonių viduje tūno neįtikėtinos galios ir sugebėjimai, bet tik vienetai sugeba susijungti su ta energija ir pasiekti savo tikslus, įsitikinęs Lietuvoje apsilankęs ir išskirtinį interviu naujienų portalui Balsas.lt davęs garsus Rusijos asmenybės ugdymo ir transformacijos programų treneris Jurijus Micharevas. Pasak jo, kiekvienas žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir tiesiog veikti, užuot sėdėjęs ir laukęs.

Kovą JAV apdirbamosios pramonės sektorius ir toliau plėtėsi. ISM pramonės pirkimo vadybininkų indeksas, kurį skaičiuoja JAV tiekimo priežiūros institutas, padidėjo nuo 52,4 punkto vasarį iki 53,4 punkto kovą. Didesnis nei 50 punktų indeksas rodo, kad sektorius auga. Remiantis ISM ataskaita, JAV pramonės sektorius plėtėsi visus pastaruosius 32 mėnesius. Tuo tarpu Europos gamintojai verčiasi sunkiai.

(Papildyta 20:20 val.) Vakarų Afrikos šalių bendrijos vadovas teigė, jog Maliui įvestos ekonominės sankcijos dėl to, kad karinė chunta iki nustatyto termino nepasitraukė iš valdžios, skelbia AP. Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos lyderiai pirmadienį Senegalo sostinėje surengė viršūnių susitikimą Malio klausimu.

Įtakingiausia Graikijos tyrėjų grupė prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 5 proc. Tai pesimistiškesnė prognozė nei ankstesnės Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Šiemet Graikija įgyvendins dar daugiau taupymo priemonių, kad mainais už jas gautų naujo paskolų paketo išmokas. Graikijos ekonomikos ir pramonės tyrimų fondas taip pat prognozuoja, kad nedarbas šiais metais išaugs iki 20 proc.

Praėjusiais metais Baltijos šalių BVP augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos BVP 2011 metais augo 5,9 proc., Estijos – 7,6 proc. Pastarasis augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje. Latvijos ekonomika augo 5,5 proc. – pirmą kartą teigiamu tempu po tris metus iš eilės trukusio nuosmukio. Praėjusiais metais ūkio augimas tapo labiau subalansuotas nei 2010-aisias – stebėta visų BVP dalių plėtra pradedant privačiu vartojimu baigiant eksportu.

2011 m. tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą pusantro karto buvo didesnis negu 2010 m., o sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje truputį sumažėjo, skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje Išankstiniais duomenimis, 2011 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 3 mlrd. litų (2,8 proc. BVP) ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 1,1 mlrd.

Daugiau kaip prieš 3 metus JAV prasidėjusi finansinė krizė greitai persikėlė į Europą bei kitas šalis. Daugelio valstybių vyriausybės ėmėsi visų įmanomų priemonių, gelbėdamos  krizės apimtus bankus bei finansines institucijas, kas jas įstūmė į praktiškai neišmokamų skolų liūną. Europoje šiuo metu liūdniausia padėtis – Portugalijoje, Italijoje bei Graikijoje. Italijoje bei Graikijoje neseniai buvo priversti atsistatydinti šių valstybių ministrai pirmininkai.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Daug ir skambiai kalbama apie tai, jog švietimas – kelias į šviesią tautos ateitį, bet panašu, kad pasakius „a“, dažnai nutylima „b“. Lietuvišką savimeilę glosto faktas, kad be savižudybių statistikos mūsų šalis Europos Sąjungoje pirmauja ir pagal vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių skaičių – Lietuva čia lenkia tokias ekonomiškai stiprias šalis kaip Vokietija ir Prancūzija, bet kodėl, būdami tokie „išsilavinę“, gyvename kur kas prasčiau nei vokiečiai ar prancūzai? Kovo 30-ąją...

Dviejų milijonų Vokietijos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai per 24 mėnesių laikotarpį bus padidinti 6,3 proc., pranešė vyriausybės atstovai. Vokietijos vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Friedrichas vyriausybės vardu vedė derybas su profesine sąjunga „Verdi“, vienijančia 2 mln. darbuotojų. Derybos prasidėjo penktadienį ir truko visą naktį, o pranešimas apie jų rezultatus buvo paskelbtas tik šeštadienį prieš 7 val. ryto. „Verdi“ siekė, kad atlyginimai būtų padidinti 6,5 proc.

Jungtinės Valstijos pagyrė euro zonos sprendimą padidinti regiono gelbėjimo fondą, kuris padės apsisaugoti nuo skolų krizės plitimo į didesnes ekonomikas, informuoja AFP. „Šiandieninis euro grupės pranešimas sutvirtina teigiamus bandymus sustiprinti pasitikėjimą euro zona. Per pastaruosius keletą mėnesių Europos lyderiai kovoje su krize padarė didelę pažangą ir mes sveikiname tvirtą jų pasižadėjimą sustiprinti pinigų sąjungą“, – teigiama JAV iždo pranešime spaudai.

Artėjant rinkimams, eilinį kartą bandoma manipuliuoti socialiniai orientuotos ekonominės politikos tikslais ir sumažinti PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, prie kurių priskiriama atšaldyta mėsa, naminių paukščių atšaldyta mėsa, pienas, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,5 proc. ir šviežių naminių paukščių kiaušiniai su lukštais. Šiuos produktus kaip būtiniausius įvardino patys Lietuvos gyventojai, taigi viskas atrodo objektyvu ir patikima.

Civilizuoto darbdavio ir darbuotojo santykio stoka skatina lietuvius rinktis emigranto kelią, įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, socialinių mokslų daktaras ir ekonomistas Teodoras Medaiskis. Anot jo, kalbant apie emigraciją reikėtų nepamiršti ne tik finansinių dalykų, bet ir paprasčiausios pagarbos darbuotojui ir jo atliekamam darbui. „Vienas iš emigraciją skatinančių faktorių – darbo neturėjimas ir jo ieškojimas kitur. Tai yra banali tiesa.

Praėjusiais metais kas trečias investavęs žmogus – vyresnis nei 56 metų amžiaus, o investuotojų iki 25 metų buvo tik 4 proc. 2011 m. vidutinė vieno žmogaus investicija į obligacijas siekė beveik 500 tūkst. litų, į akcijas – beveik 200 tūkst. litų, o į fondus – 34 tūkst. litų. Tai rodo „Danske“ banko statistika. „Vyresnio amžiaus žmonės turi sukaupę santaupų ir jas investuodami nori užsitikrinti finansiškai aprūpintą ateitį.

Ispanijos vyriausybė ruošiasi pristatyti taupymo biudžetą, o premjeras Mariano Rajoy jau įspėjo, kad jis bus „labai griežtas“, informuoja BBC. Pasaulio finansų rinkos vis labiau nerimauja dėl Ispanijos ekonomikos būklės. Ketvirtadienį Ispanijos policija susirėmė su protestuotojais, dalyvavusiais visuotiniame streike prieš darbo reformas, skirtas mažinti nedarbą. Šimtai tūkstančių protestuotojų užtvindė Barselonos ir kitų miestų gatves.

Itin gausiais laimikiais Rusnėje prasidėjęs stintmetis kiršina žvejus. Įmonės piktinasi, kad pigių leidimų prisipirkę mėgėjai trukdo traukti tinklus.Žvejai mėgėjai sako turį tokias pat teises, kaip ir žvejybos įmonių darbuotojai. Beje, mėgėjai – galvos skausmas ir vietos valdžiai, kuriai, pasibaigus stintmečiui, tenka rūpintis, kaip surinkti tonas šiukšlių. Daugiau nei savaitę besItęsiantis stintmetis seniai bebuvo toks geras.„Žvejams šie metai be galo dosnūs, gamta motulė apdovanojo visus.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola vasario pabaigoje buvo 42 mlrd. 435,6 mln. litų, arba 39,0 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (108 mlrd. 916 mln. litų). Vasario pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 30 mlrd. 176,4 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 259,9 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 378,6 mln.