ekonomika

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino 26 Italijos bankų reitingus ir nustatė neigiamą perspektyvą, teigiama agentūros pranešime spaudai. Dalis bankų, kurių reitingai buvo sumažinti, įeina į stambesnes finansų organizacijas. Dešimties bankų reitingas sumažintas vienu punktu, aštuonių - dviem punktais, šešių - trim punktais, dviejų - keturiais. Sprendimą sumažinti bankų reitingus „Moody's“ aiškina tuo, kad ekonominė situacija Italijoje pablogėjo.

Seimo opozicijos lyderio Algirdo Butkevičius teigimu, konservatoriai dar kartą įrodė, kad jiems rūpi ne žmonės, bet skaičiai. Taip politikas vertina Vyriausybės siekį liberalizuoti darbo santykius mainais į 50 litų padidintą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). „Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė neblokuotų darbdavių ir profsąjungų susitarimo didinti MMA, jeigu pastarosios sutiktų su lankstesnėmis darbo sąlygomis – paprastais žodžiais tariant, jei sutiktų pabloginti dirbančiųjų ...

Dešimtys tūkstančių ispanų protestuotojų, save vadinančių „Los Indignados“ („Pasipiktinusieji“)", išėjo į kelių miestų gatves, pažymėdami pirmąsias savo protestų metines, skelbia BBC. (Papildyta 13.41) Pareigūnai vaikė šimtu sprotestuotojų iš sostinės centro. Žmonės nepatenkinti ne tik Ispanijoje, bet ir kitose šalyse. Protestai nuolat vyksta beveik visoje Vakarų Europoje. Neprotestuoja tik buvusios sovietinio bloko šalys, taip pat ir Lietuva.

Jeigu Graikija atsisakys bendros Europos valiutos, visų euro zonos šalių reitingai gali būti įtraukti į sąrašą šalių, kurių reitingai gali būti sumažinti, sakoma tarptautinės reitingų agentūros „Fitch“ pranešime spaudai. Nesėkmingos pastangos suformuoti koalicinę vyriausybę didina tikimybę, kad birželį bus skelbiami nauji rinkimai.

Slovėnijos parlamentas penktadienį pritarė griežto taupymo priemonių programai, skirtai sumažinti biudžeto deficitą, užkirsti kelią skolinimosi reitingo sumažinimui. Šalies vyriausybė tikisi, kad taupymo priemonės, pagal kurias planuojama apriboti socialines programas nuo šių metų birželio, leis sumažinti biudžeto deficitą nuo 6,4 proc. BVP 2011 metais iki 3,5 proc. BVP šiais metais.

Seimui pristatyta Vyriausybės metinė ataskaita – paskutinė. Už metų bus kita Vyriausybė ir kitas premjeras. Mažai tikėtina, kad juo bus Andrius Kubilius. Priedangos operacija Labai originalus būtų tas, kuris nepeiktų Vyriausybės.

Europos Komisija (EK) prognozuoja, kas Lietuvos ekonomika ryškesnio augimo sulauks tik kitais metais. Vis dėlto finansų krizę patiriančioje Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos ūkis šiemet bus vienas sparčiausiai kylančių po Lenkijos, praneša Lietuvos radijas. EK skaičiavimai rodo, kad šiais metais Lietuvos ūkio augimas pasieks 2,4 proc., o kitąmet, jei Vyriausybės politika nesikeis, BVP išaugs 1 procentiniu punktu.

Lenkijoje iki 67 metų padidintas pensinis amžius. Atitinkamą sprendimą po audringų ir emocingų debatų penktadienį priėmė šalies parlamentas Už ministro pirmininko Donaldas Tuskas vyriausybės pateiktą pensijų reformos projektą balsavo 268 deputatai. 185 parlamentarai buvo prieš, o trys susilaikė. Pensinis amžius laipsniškai bus didinamas nuo 2013 metų. Iki šiol Lenkijoje moterys turėjo dirbti iki 60, o vyrai – iki 65 metų.

Brazilijos finansų ministras Guido Mantega pareiškė, kad Brazilija nerimauja dėl gilėjančios euro zonos krizės ir pareiškė paramą naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o raginimams taupymą derinti su augimo priemonėmis, informuoja AFP. „Labiausiai nerimą kelia tarptautinė padėtis, padėtis Europos valstybėse, kurios šiandien susiduria su gilėjančia krize“, – žurnalistams sakė F. Hollande'as.

Pastarąjį mėnesį Europoje itin išryškėjo nauja tendencija – aktyvus gyventojų ir politikų priešiškumas valstybių taupymo planams. Nesutarus dėl valstybės išlaidų mažinimo žlugo Olandijos vyriausybė, o Prancūzijos ir Graikijos rinkėjai išreiškė pasitikėjimą politikais, pasisakančiais prieš taupymo priemones. Panašios nuotaikos ir tendencijos jaučiamos ir Lietuvoje. Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kas yra ta fiskalinė drausmė ir „negailestingos“ taupymo priemonės.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį sakė, kad Europai vis dar sunkiai sekasi spręsti finansų krizę, nes Senasis žemynas nepasekė Amerikos pavyzdžiu ir netaikė ekonomikos augimo skatinimo priemonių, informuoja AFP. Sietle vykusiame lėšų rinkimo renginyje B. Obama pripažino, kad JAV ekonomikos būklė, kuriai kenkia lėtas ekonomikos augimas ir didelis nedarbas, tebėra permaininga, bet ją pavaizdavo kaip daug geresnę nei Europos.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies eksportas išaugo 11,9 proc., o importas – 13,0 proc. Palyginti su šuolišku augimu 2010 ir 2011 m., kai eksportas kasmet ūgtelėdavo trečdaliu, plėtra ženkliai sulėtėjo. Vis tik pagrindinė sulėtėjimo priežastis yra gana „nekalta“, t. y. statistinė, nes jau pernai Lietuvos eksportuotojai sugebėjo pasiekti aukštų rezultatų.

Po spartesnio nei manyta ekonomikos augimo šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas gerina šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes. Pagal jas, 2012 m. šalies bendrasis vidaus produktas išaugs 3,0 proc., 2013 m. - 3,5 proc., arba atitinkamai 0,8 ir 0,2 proc. p. daugiau nei prognozuota metų pradžioje.

Nerimui dėl euro zonos, o kartu ir bendros jos valiutos tai nuslūgstant, tai vėl išaugant, indėlius eurais laikantys ir paskolas eurais paėmę Lietuvos gyventojai, anot bankininkų, elgiasi ramiai. Žmonės esą kur kas labiau reaguoja į palūkanų dydžius, o ne į naujienas iš Vakarų ar Pietų Europos valstybių, praneša LTV „Panorama“.Kalbant apie tai, kas laukia euro zonos, piešiami įvairūs scenarijai.

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės? Mažai erdvės manevrams Nors norima mažiau karpyti vyriausybės išlaidas ir daugiau leisti socialinėms programoms, neaišku, iš kur tam atsiras pinigų, rašo „The New York Times“. Galimybės gauti pinigų iš vyriausybių obligacijų senka, nes investuotojai nėra tikri, ar euro zonos narės sugebės grąžinti paskolas.

  Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė balandžio mėnesio Vartotojų kainų indeksą (VKI). Buvo prognozuojama, kad Lietuvoje infliacija toliau mažės nuo 3,6 proc. kovo mėn. iki 3,1 proc. Tokį patį lygį rodė ir „Reuters“ agentūros apklaustų ekonomistų prognozių vidurkis. Lietuvos statistikos departamentas patvirtino prognozes pranešdamas, jog balandžio mėnesio metinė infliacija sudarė 3,2 proc.

Balandį fiksuota 0,6 proc. infliacija - tiek pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį padidėjo 0,8 proc., paslaugų kainos - 0,1 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo drabužių ir avalynės, transporto prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pabrangimas. Balandžio mėn. metinė infliacija - 2012 m. balandžio mėn. palyginti su 2011-ųjų balandžiu - sudarė 3,2 proc.

Viešojoje erdvėje pasirodžius interpretacijoms dėl duomenų apie gyventojų sąskaitas gavimo, Lietuvos bankų asociacija primena, kad asmenims išduodant paskolas, tikrinama tik jų kredito istorija (t. y. ar asmuo turi pradelstų įsiskolinimų), o ne asmeninės sąskaitos. Lietuvoje veikia sistema, kurioje kaupiami duomenys, kaip kiekvienas asmuo moka paskolas ir atsiskaito už suteiktas paslaugas.

Analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius, pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis besitęsiančią politinę suirutę Europoje vadina „sulėtinta traukinio avarija“ ir mano, kad Graikija euro zoną paliks kitąmet. Šiuo metu Graikijos partijos derasi dėl koalicijos, o Vokietijos valdžios atstovai grasina, kad šalis negaus nė cento, jeigu neįvykdys visų gelbėjimo programos sąlygų.

Šiandien minime Europos dieną –Europos vienijimosi 62 metų sukaktį. Per tuos metus Europa nuėjo ilgą augimo, stiprėjimo, integracijos ir plėtros kelią. Palyginti neseniai į jį įsiliejusi Lietuva tapo svarbių Europos sprendimų partnere ir net reformų pavyzdžiu kitoms šalims. Kas išjudins ekonomiką? Didžiuodamiesi praeities pasiekimais, turime nuolat žiūrėti į priekį.

Kad euro zona sėkmingai funkcionuotų, jai reikia bendros vyriausybės, teigia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas. „Niekur pasaulyje nėra bendros valiutos be tam tikros bendros vyriausybės“, – dienraščiui „The Daily Mail“ sakė D. Cameronas. „Euro zonos valstybės narės turėtų turėti daug labiau suderintą ekonomikos politiką ir skolų politiką.

Automobilių nuomos atstovai teigia, kad populiarėja brangūs prestižiniai automobiliai. Vis daugiau jų pageidauja atvykstantieji iš NVS šalių.Tačiau vasarą išsinuomoti mažą ekonominės klasės automobilį neretai sunku. Be to, užsienio turistus piktina aukštos nuomos kainos, praneša „Panorama“. Automobilių nuomos sezonas viršūnę pasiekia rugpjūtį, bet verslininkai sako jau dabar stebintys rinkos pagyvėjimą.

Premjeras A. Kubilius pristatė paskutinę savo Vyriausybės ataskaitą. Tai pirmoji Vyriausybė, išbuvusi visą kadenciją. Vertindami 4 metų A. Kubiliaus darbą ekspertai pažymi, kad „Lietuva buvo gelbėjama visų piliečių sąskaita ir didinant kiekvieno iš mūsų skolą kone geometrine progresija“. Tiesa, politologas V. Dumbliauskas primena, kad A. Kubilius rado „nelabai linksmą situaciją“, ir tik laikas parodys, ar buvo teisus.

Pasaulio ekonomikos padėtis šį pavasarį tapo stabilesnė, nors išlieka nemažai grėsmių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Euro zonos skolų krizė bei aukštos naftos kainos vis dar neigiamai atsiliepia pasaulio plėtros perspektyvoms. Tvirtesnė JAV ir kylančių rinkų ūkio padėtis teiks stabilumo viso pasaulio ekonomikai, bet nepajėgs suteikti postūmio spartesniam augimui.

Viltys, kad naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as gali pasiekti neskausmingą Prancūzijos ekonomikos augimą ir išvairuoti euro zoną iš taupymo, yra „žiauri iliuzija“, antradienį rašo Didžiosios Britanijos spauda, informuoja AFP. Didžiosios Britanijos laikraščiuose teigiama, kad socialistų kandidato triumfas sekmadienio rinkimuose ir Graikijos balsuotojų išreikštas griežto taupymo atmetimas žymi naują Europos finansų krizės etapą, kuris gali būti pražūtingas.

Didžiausias žemės ūkio savininkas Lietuvoje iki šiol nežinomas. To priežastis – vienos žemės plotas dažnai yra valdomas nuo kelių iki keliasdešimt savininkų. Įvardyti didžiausio šalies žemės savininko negalima dėl to, kad sunku nustatyti sąsajas tarp įmonių, žiniasklaidai prieš kelis metus sakęs Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius tai patvirtina ir šiandien. „Situacija yra analogiška“, - Balsas.

Graikijos ekonominės problemos gali neigiamai paveikti visą Europą, tačiau viena šalis gali gauti ir naudos, rašo CNN. Graikų investuotojai bėga su pinigais į kaimyninę Bulgariją. „Tai labai liūdna priežastis, bet tai iš tiesų vyksta, - sako ekonomistas Georgy Ganevas. - Netgi kai kuri graikai perveda savo piniginius balansus iš Graikijos į Bulgariją – akivaizdžiai bando apsidrausti nuo Graikijos išėjimo iš euro zonos rizikos.

Dėl griežto taupymo kantrybę praradę graikai nubaudė valdančiąsias partijas, kurios sekmadienį vykusiuose rinkimuose negavo pakankamai balsų, kad galėtų sudaryti valdančiąją koaliciją, informuoja „EurActiv“. Analitikai teigia, kad balsų susiskaldymas pranašauja nestabilumą ir galbūt dar vienus rinkimus birželį. Suskaičiavus beveik visus balsus paaiškėjo, kad centro Naujosios demokratijos (ND) partija pirmauja su 19 proc. balsų. Per 2009 metus vykusius rinkimus ji buvo surinkusi 33,5 proc. balsų.

Rinkimus į Prancūzijos prezidento postą laimėjęs socialistų kandidatas Francois Hollande'as pažadėjo priešintis Vokietijos vadovaujamai griežto taupymo politikai, informuoja „EurActiv“. F. Hollande'as antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate surinko 51,67 procento balsų. Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jį iš viso parėmė 17 mln. 830 tūkst. 694 piliečiai. Savo postą paliekantį Nicolas Sarkozy palaikė 48,33 procento rinkėjų, arba 16 mln. 676 tūkst. 657 žmonės.

Nors bankai žada švelninti kai kurias paskolų sąlygas verslui, didžioji įmonių dalis verslo plėtrą ir toliau ketina vykdyti be bankų paskolų. Tokias tendencijas atskleidė nefinansinių įmonių ir komercinių bankų apklausos. Beveik kas penktas – 18 proc. –  iš Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių vadovaujamas pareigas einančių komercinių bankų darbuotojų nurodė, kad artimiausią pusmetį skolinimo sąlygos verslui bus švelninamos. Griežtinti skolinimo sąlygas yra numatę 9 proc. respondentų.

Iki Londono olimpinių žaidynių pradžios liko 80 dienų, tačiau jau dabar kalbama ne tik apie įspūdingą reginį, sporto laimėjimus, bet ir apie tai, kokį pėdsaką olimpiada paliks Anglijos sostinėje. Kai 2005 metais Londonas laimėjo teisę organizuoti 2012 metų olimpiadą, britai iškėlė aukštus tikslus: išugdyti medalius laimėti galinčią jaunąją sportininkų kartą ir atgaivinti Rytų Londoną.

Nepaisant plačiai paplitusios nuomonės, kad laikraščiai įvykius Lietuvoje piešia tik juoda spalva, iš tiesų kas dešimta pirmajame puslapyje pasirodžiusi naujiena yra teigiama, o kas trečia – neutrali, rodo 2003-2012 m. pirmojo puslapio tyrimas. Bendra tendencija taip pat nėra bloga: dešimtmečio bėgyje neutralių ir teigiamų žinių srautas augo, neigiamų – mažėjo, o šių metų pradžioje neutralios ir teigiamos žinios jau sudarė daugiau nei pusę visų naujienų pirmajame laikraščio puslapyje.

Atėnai ekonominės krizės laikotarpiu susidūrė su žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV/AIDS) epidemija, užfiksuota daugiausia tarp narkomanų, šeštadienį pranešė šalies Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuo 2011 m. pradžios Graikijoje sparčiai plinta ŽIV, ypač tarp tų, kurie leidžiasi narkotikus į veną. Atėnų centre ŽIV sergamumas iki metų pabaigos neįtikimai išaugo.

Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas (NIESR) paskelbė prognozę, kad nedarbo lygis Britanijoje iki šių metų pabaigos išaugs nuo dabartinio 8,3 procento iki 9 procentų lygio, skelbia BBC. Anot mokslininkų, šiuo metu esantis ekonomikos silpnumas yra „beprecedentis“. Jų manymu, augimas 2012 metais bus artimas nuliui, o 2013 metais augs 2 procentais. Ketvirtadienį paskelbta CBI prognozė spėjo šiemet būsiant 0,6 procento, o ateinančias metais – 2 procento augimą.

Argentinos parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą svarbiausios šalies naftos kompanijos YPF nacionalizaciją.Argentinos vyriausybė tvirtina, kad toks žingsnis būtinas siekiant užtikrinti nacionalinį interesą. Tačiau sprendimas gąsdina užsienio investuotojus, praneša „Panorama“. Nacionalizacijos įstatymą Argentinos parlamentas priėmė triuškinama dauguma, o debatus lydėjo stiprus visuomenės palaikymas.

Ispanijoje nedarbo lygis balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 0,14 proc., o bedarbių skaičius sumažėjo 6 tūkst. 632 žmonėmis, informuoja „RTT News“. Darbo ministerijos duomenimis, balandį Ispanijoje buvo registruota 4,74 mln. bedarbių. Tai rekordiškas. Bedarbių skaičius žemės ūkio sektoriuje balandį, palyginus su kovu, sumažėjo 1 tūkst. 241 žmogumi, o paslaugų sektoriuje - 8 tūkst. 304. Bedarbių skaičius statybų sektoriuje sumažėjo 1 tūkst. 388 žmonėmis.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ naujoje ataskaitoje išdėstė penkis galimus Europos monetarinės sąjungos ateities scenarijus, informuoja „EUobserver“. Scenarijai yra tokie: Graikijos pasitraukimas iš sąjungos, pusiau fiskalinė sąjunga, euro ir Vokietijos markės koegzistavimas po Vokietijos pasitraukimo, „Jungtinių Europos Valstijų“ sukūrimas, visiškas euro zonos iširimas.

Lietuvos statistikos departamentas, reaguodamas į prof. P. Gylio žiniasklaidoje paskleistus kaltinimus visuomenės klaidinimu, informuoja, kad šių metų balandžio 30 d. buvo paskelbtas realus šių metų pirmojo ketvirčio BVP pokytis – 3,9 procento, palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu. Pranešime spaudai yra pateikta informacija, kad pokyčiui įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų įtaką ir atspindėti realius pokyčius.

Šiuo metu įvairūs makroekonominiai rodikliai euro zonos ekonomikos situaciją apibūdina skirtingai, tačiau nė vienas iš jų nėra toks blogas, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Po ketvirtadienį įvykusio susirinkimo ECB nusprendė likti stebėtojo pozicijoje ir įvertinti ilgalaikio refinansavimo priemonių poveikį (LTRO). „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis iki 2014 m. vidurio.

Smarkiai auga kelių mokestis sunkiasvoriams automobiliams. Vežėjai, pasijutę melžiama karve kelininkų skylėms kamšyti, sako, kad didėjant pervežimų išlaidoms, brangs ir prekės, ir paslaugos, o dalis įmonių nuo augančių mokesčių naštos žada bėgti, verslą perkeldamos į kaimynines šalis. Kelininkai sako didesniais mokesčiais tik atstatantys teisingumą, kad daugiau mokėtų tie, kas labiausiai alina kelius.

Vokietijos vyriausybė imasi žaboti degalų kainas, reaguodama į piktnaudžiavimus šioje srityje. Tai sukėlė degalų pramonės atstovų nepasitenkimą.Jie pasisako prieš šios dienos vyriausybės sprendimą įkurti degalų rinkos skaidrumo valdybą, kuri kontroliuotų kainas, praneša LTV „Šiandien“. Rinkos tyrimai parodė, kad Vokietijos vartotojai nepasitiki degalų rinka, nes įtarimą kelia šoktelėjusios energijos šaltinių, ypač benzino, kainos.

Greito aptarnavimo restoranų tinklo „McDonald‘s“ gaminamas mėsainis „Big Mac“ yra technologinis triumfas, teigia ekspertai. Tai tarptautinis ekonominio aktyvumo barometras, rašo „BusinessInsider“. Praėjusią savaitę pristatęs tyrimo rezultatus Prinstono atstovas Orley‘us C. Ashenfelteris nuveikė šį tą stebinančio su „Big Mac“ mėsainiu, teigia ekspertai: jis panaudojo garsiausią pasaulyje sumuštinį, kad padėtų atsakyti į patį sudėtingiausią klausimą ekonomikoje – kaip skurdžios šalys tampa turti...

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2012 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. BVP per metus paaugo 3,9 proc. to meto kainomis. Paskutinį 2011 m. ketvirtį augimas sudarė 4,4 proc. Nors ūkio augimas ir sulėtėjo, tačiau ekonomistai daro optimistinę išvadą, kad Lietuvoje dar nepasireiškė neigiamas euro zonos nuosmukio poveikis.

Antradienį Niujorke akcijų prekybos pabaigoje „Dow Jones“ indeksas šoktelėjo iki aukščiausio lygio daugiau nei per ketverius metus, tam įtakos turėjo daug stipresni duomenys apie šalies verslo aktyvumą JAV pramonėje (ISN indeksas), nei buvo prognozuota. Apie tai informuoja BBC. Remiantis JAV Pasiūlos tyrimų ir vadybos instituto (ISM) duomenimis, gamybos aktyvumo indeksas (ISM Manufacturing) balandį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, pakilo nuo 53,4 iki 54,8 punkto.

Nuo antradienio visose šalies dengtose turgavietėse ne tik mėsos prekybininkai privalėjo pradėti naudotis kasos aparatais. Tačiau kol kas turgaus prekiautojams įstatymai nė motais, o retai pasitaikantys kasos aparatai stovi išjungti. Dengtose sostinės turgavietėse drabužiais ir įvairiausiais daiktais prekiaujantys žmonės antradienį įtariai stebėjo kiekvieną nematytą veidą. Įstatymams nepaklusę ir patikrinimų bei baudų išsigandę prekybininkai dirbo neramiai, nebuvo linkę bendrauti.

Portugalijos vyriausybė pirmadienį patvirtino strateginį biudžeto planą ateinantiems ketveriems metams. Plane numatytos išlaidų lubos ir planiniai biudžeto deficito rodikliai. Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas sakė, kad dokumente pateikiamose prognozėse netikėtumų nėra. Pirmadienį dokumentas bus perduotas Europos Komisijai.

Kovą JAV vartotojų išlaidos išaugo 0,3 proc., o tai dar vienas šalies ekonomikos atsigavimo ženklas, informuoja BBC. Remiantis naujausiais Prekybos departamento duomenimis, asmeninės pajamos taip pat išaugo 0,4 proc. Ekonomistai atidžiai stebi vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų tendencijas, nes vartotojų išlaidos sudaro maždaug 70 proc. JAV ekonomikos. Išlaidos šiemet išaugo dėl mažėjančio nedarbo ir palyginti šilto oro. Sausis-kovas buvo šilčiausias ketvirtis JAV nuo 1895-ųjų.

Prieš gegužės 31-ąją vyksiantį referendumą dėl naujosios Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutarties ratifikavimo dauguma Airijos gyventojų ją vertina palankiai, informuoja „EUobserver“. Remiantis laikraštyje „Sunday Business Post“ publikuotais apklausos rezultatais, maždaug 47 proc. airių balsuotų už Vokietijos inicijuotą sutartį, 35 proc. balsuotų prieš ją, o 18 proc. airių dar neapsisprendė.