ekonomika

Nė viena iš aštuonių norą prisijungti prie euro zonos pareiškusių valstybių reikiamų standartų šiuo metu neatitinka, pažymima naujausioje trečiadienį paskelbtoje Europos centrinio banko (ECB) ataskaitoje.

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Apie tai, kokia yra ir kokia turėtų būti Lietuvos energetikos tradicija jis kalbėjo „Ekonomika.

Jei ne Europos parama – ūkininkų laukai skęstų vandenyje, nes valstybė viena nepajėgi prižiūrėti melioracijos įrenginių. Pasvalio rajono ūkininkai, vieni pirmųjų šalyje pasinaudoję šia parama, dėl derliaus gali būti ramūs. Žemės ūkio ministerija siekia pratęsti melioracijos projektų rėmimą. Melioruoti Pasvalio rajono ūkininko laukai – lygūs tarsi stiklas. Daugiau nei tūkstantyje hektarų už europines lėšas renovuotos drenažo sistemos, todėl laukuose ilgai bus sausa.

Japonijos mažmeniniai pardavimai ir namų ūkių išlaidos balandį išaugo, o tai gali būti ženklas apie vidaus paklausos atsigavimą trečioje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, informuoja BBC. Mažmeniniai pardavimai balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 5,8 proc., o namų ūkių išlaidos - 2,6 proc. Japonijos valdžia jau kuris laikas stengiasi paskatinti vidaus vartojimą, kuris atsvertų sulėtėjusį eksporto augimą.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc.

Šeštadienį paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad Graikijos konservatoriai atgavo rinkėjų palaikymą ir jiems pavyktų suformuoti taupymo priemonėms pritariančią vyriausybę. Gegužės 6 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose partijos, kurios pritaria taupymui, ir tam besipriešinančios sulaukė vienodo rinkėjų palaikymo, todėl birželio 17 dieną vyks pakartotiniai rinkimai.

Ekonomikos sulėtėjimas didžiausiame Europos ūkyje – Vokietijoje, skaudžiai atsilieptų Lietuvos verslui ir biudžetui, Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė interviu „Bloomberg“. Tokią priklausomybę lemia Lietuvos eksporto orientacija į Vakarų kaimynę. Per pastarąjį mėnesį Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas sumažėjo nuo 109,9 iki 106,9 punkto. Šiuo metu Lietuvos eksporto dalis į Vokietiją sudaro 8,5 proc. bendro kiekio.

Nepaisant visų Europos politikų pastangų ir tarptautinių finansinių organizacijų bandymų įveikti finansų krizę, euro zona ir toliau krečiama problemų, rašoma BBC. Kyla susirūpinimas, kad ši krizė gali pradėti vis labiau daryti įtaką valstybėms, nesančioms euro zonoje. Žymūs ekonomikos ir verslo ekspertai iš viso pasaulio valstybių, nepriklausančių euro zonai, pasidalijo savo mintimis apie susidariusią situaciją.

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

Atėjus karštajam metų sezonui tautiečiai svarsto, ką pasirinkti – Lietuvos ar užsienio kurortą. Pasipila kalbos, kad poilsis Egipte ar Turkijoje pigesnis nei „ant lietuviško smėlio“. Tačiau verslininkai prikiša, kad pamirštama, kodėl pas mus laikosi tokios kainos. O tai esą priklauso ir nuo tautiečių kultūringumo – po sezono neretai tenka remontuoti būstus, pirkti naujus baldus, todėl nuomos kainų kėlimas – neišvengiamas.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino graikus mokėti mokesčius ir pareiškė, kad labiau jaudinasi dėl sunkios vaikų padėties į pietus nuo Sacharos esančiame Afrikos regione nei dėl krizės prislėgtos Europos valstybės gyventojų, informuoja BBC. Interviu dienraščiui „The Guardian“ C. Lagarde pažymėjo, kad Graikijai atėjo skolų grąžinimo metas. „Kalbant apie Graikiją, aš taip pat galvoju apie visus tuos žmones, kurie nuolat vengia mokėti mokesčius.

Vokietijos centrinio banko vadovas tikina, kad nėra jokio greito Europos problemų sprendimo būdo, o krizę galima išspręsti tik reformomis, informuoja AP. Interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ banko „Bundesbank“ vadovas Jensas Veidmanas (Jens Weidmann) pridūrė, kad nerealu manyti, jog krizę būtų galima išspręsti euro zonos valstybėms leidus kartu skolintis pinigus.

Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų. Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo      3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybinio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.

Pasaulio ekonomikai susidūrus su ilgalaikėmis problemomis vis daugiau šalių pradeda keisti prekybos politiką ir pasiduoda protekcionizmui, rašo BBC. Praėjusią savaitę Kinijos tarptautinės prekybos tarybos prezidentas Wanas Jifei sakė, kad augantis protekcionizmas turi neigiamų pasekmių. „Prekybos protekcionizmas yra trumparegis ir siauraprotis, jis iš esmės negali išspręsti pasaulinio nedarbo ir ekonominio augimo problemų, – sakė Wanas Jifei.

Patikslintais duomenimis, Didžiosios Britanijos ekonomika per pirmus tris šių metų mėnesius susitraukė daugiau nei iš pradžių manyta - 0,3 proc., informuoja BBC. Praėjusį mėnesį Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad ekonomika susitraukė 0,2 proc. Susitraukimas buvo didesnis, nes statybų sumažėjo labiau nei manyta. Per tris paskutinius praėjusių metų mėnesius ekonomika taip pat susitraukė 0,3 proc., o tai reiškia, kad Didžioji Britanijoje skendi recesijoje.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį stengėsi įtikinti euro zonos valstybių vadovus įvesti euroobligacijas, kurioms priešinasi Vokietija, informuoja AFP. Priešindamasis Vokietijos primygtinai peršamai minčiai, kad biudžeto drausmė yra svarbiausias vaistas nuo skolų krizės, F. Hollande'as tyliai, bet užtikrintai skatino imtis į augimą orientuotos politikos, kuri atsvertų taupymą.

Pastaruoju metu daug kas įspėja, kad Kinijos unikalus kapitalizmo ir komunizmo mišinys ilgai nesitęs. Iš tiesų, Kinija turi daug ekonominių problemų, tačiau „Foreign Policy“ teigia, kad Kinijos didžiausia problema yra ne jos ekonominis pajėgumas, bet ekonominė nelygybė. Nuo 2008 metų susilpnėjusi pasaulinė paklausa ir smarkiai brangstanti vidaus darbo jėga pristabdė Kinijos eksporto mašiną. Tuo tarpu nekilnojamojo turto burbulas pradėjo pamažu leistis.

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos. Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) didinimui. Jei tam pritars Seimas, Lietuvos kvota šioje tarptautinėje organizacijoje padidės nuo 183,9 mln. iki 441,6 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), arba apie 1,029 mlrd. litų. Valstybių kvotas TVF peržiūri kas dvejus trejus metus, atsižvelgusi į kintančias šalių pozicijas pasaulio ekonomikoje.

Atsargus optimizmas sugrįžta į pasaulio ir Europos rinkas, o tai išnaudoja ir pajūrio verslininkai, kurių verslo plėtrai papildomą pagreitį suteikia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Bendra LEZ įmonių apyvarta 2011 metais buvo beveik 3 mlrd. Lt, LEZ'e veikiančios įmonės net ir krizės metu padidino darbuotojų skaičių. Be to, 80 proc. įmonių apyvartos sudarė eksportas. „Eksportuojančios įmonės – pagrindinis šalies ekonominio gyvenimo variklis.

Pasaulio bankas perspėjo, kad euro zonos krizė gali pakenkti Rytų Azijos šalių ekonomikoms, informuoja BBC. Naujausioje banko ataskaitoje teigiama, kad „rimtas irimas“ euro zonoje galėtų pakenkti augimui ir eksporto iš Rytų Azijos paklausai. Rytų Azijos šalims reikia padidinti vidaus paklausą, kad jos galėtų subalansuoti ekonomiką ir sustiprinti augimą. Bankas perspėjo, kad spartesnis nei tikėtasi Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas taip pat kelia grėsmę regiono augimui.

Nesiliaujant skolų krizei Europoje, beveik kas antras vokietis apgailestauja dėl euro įvedimo. Maždaug tiek pat gyventojų mano, kad bendroji Europos valiuta buvo teisingas pasirinkimas, rodo nuomonės tyrimo instituto „Infratest dimap“ atlikta apklausa. Paskelbtais duomenimis, 49 proc. respondentų teigė, kad Vokietijos markės panaikinimas buvo klaida. Tuo tarpu 47 proc. euro įvedimą vertina teigiamai. Aiški dauguma respondentų buvo už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.

Euro kaip bendros Europos valiutos išsaugojimas dar labiau sustiprins krizę ES šalyse, pareiškė Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, atvykęs į Jungtines Valstijas su darbo vizitu. „Graikijos problemos - tai milžiniško ledkalnio viršūnė. Europa išgyvena sisteminę krizę, kurią sukėlė bendros valiutos, jungiančios šalis su nevienodu ekonominio išsivystymo lygiu, egzistavimas“, - pastebėjo jis.

Nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Jokios sąlygos nebuvo patvirtintos. Tačiau Graikijos bankų sistemą remia apie 100 mlrd. eurų vertės šalies centrinio banko teikiama likvidumo avarinė parama, kurią slapta patvirtino Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Financial Times“. Jei Graikija paliks euro zoną, to staigi priežastis gali būti ECB sprendimas nutraukti finansavimą. Platus „avarinės likvidumo paramos“ (angl.

Savaitraštis „Ekonomika.lt“ vizualiai atsinaujino: pasikeitė leidinio formatas, maketo dizainas, popieriaus paruošimo technologija. Šių pasikeitimų rezultatas – kokybiškas ir vizualiai patrauklesnis savaitraštis. „Labai svarbu, kad leidinio formatas, popierius, dizaino darbų kokybė atitiktų leidinio turinį. Nuo šiol kokybišką „Ekonomika.lt“ turinį pateikiame modernesnėje popierinėje formoje“, – sako „Ekonomika.lt“ redaktorė Ingrida Mačiulaitytė.

Didžiosios Britanijos dienraščio „The Guardian“ ir bendrovės ICM atliktos apklausos duomenimis, 72 proc. britų mano, kad Graikija paliks Europos bendros valiutos sąjungą, praneša „guardian.co.uk“. Britanijos gyventojai yra įsitikinę, kad euras artėja prie prarajos, tačiau jų nuomonės dėl to, ką jie kaltins, jei dviguba recesija pagilės, išsiskiria. Apklausos duomenimis, tik 20 proc. britų mano, kad Graikija liks euro zonoje, o 52 proc.

Europos Komisija (EK) inicijavo bendrosios Europos užimtumo agentūros projektą, skirtą kovai su rekordiniu nedarbu Europoje, pirmadienį pranešė oficialus EK atstovas Jonathanas Toddas. „Projekte dalyvaus keturių iš 27 ES šalių nacionalinės užimtumo agentūros (Vokietijos, Danijos, Ispanijos ir Italijos)“, – sakė atstovas. Jeigu šis projektas bus sėkmingai vykdomas, tikimasi, kad prie jo prisijungs kitos ES šalys.

Kova su nedarbu ir ekonomikos augimo palaikymas šiuo metu yra pagrindiniai Didžiojo aštuoneto (G8) šalių vyriausybių uždaviniai, sutarė G8 šalių lyderiai per viršūnių susitikimą Kemp Deivide. „Mūsų pareiga – skatinti ekonomikos augimą ir užimtumą“, – teigiama viršūnių susitikimo baigiamojoje deklaracijoje. Ypač didelį dėmesį G8 lyderiai skyrė Graikijai kaip labiausiai „sergančiai“ euro zonos šaliai.

Graikijos valstybės skola pirmąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Tai tapo įmanoma dėl sėkmingos restruktūrizacijos programos, pirmadienį praneša Graikijos finansų ministerija. Valstybės skola kovo pabaigoje siekė 280,3 mlrd. eurų ir buvo 23,8 proc. mažesnė nei 2011 m. pabaigoje. Graikija vykdė PSI programą (numatančią privataus sektoriaus dalyvavimą mažinant Graikijos skolą), kurios dėka buvo nurašyta apie 106 mlrd. eurų skolos. Investuotojai sutiko gauti lėšas su 53,5 proc.

Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nickas Cleggas perspėja, kad euro zonos žlugimas gali sudaryti palankias sąlygas ekstremizmo ir ksenofobijos augimui, informuoja BBC. Vokietijos dienraščiui „Der Spiegel“ jis sakė, kad bendros valiutos sąjunga negali išgyventi vien taikant fiskalinę discipliną. Be to, jis paragino euro zonos valstybes imtis didesnės integracijos.

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK) pasipildys dar viena rinkai labai reikalinga studijų programa. Jau visai netrukus vidurinių mokyklų ir gimnazijų duris užversiantys moksleiviai turės galimybę kolegijoje siekti Informacinių sistemų diegimo ir priežiūros specialistų diplomų. Apie programos išskirtinumą, karjeros perspektyvas baigus ir naujų specialybių kūrimą pasakoja VKK direktoriaus pavaduotoja studijoms Rita Vipartienė.

Šis sekmadienis – laisvės nuo mokesčių diena, kuri šiemet Lietuvoje atėjo net 16 dienų anksčiau. Rodiklį skaičiuojantys ekspertai sako, kad taip atsitiko valdžiai pradėjus labiau taupyti. Kol kas dar ne visos Europos Sąjungos valstybės susiskaičiavo šį rodiklį. Laisvės nuo mokesčių diena pasaulyje minima suskaičiavus, kiek dienų turi dirbti vidutinis mokesčių mokėtojas, kad galėtų apmokėti valdžios išlaidas. Vienos valstybės jį nustato remdamosi biudžeto pajamomis, kitos – išlaidomis.

Šeštadienį vyksiantis UEFA Čempionų lygos finalas tarp Londono „Chelsea“ ir Miuncheno „Bayern“ klubų atneš teigiamą ekonominį postūmį ne tik jo dalyviams ar nugalėjusios komandos šaliai, bet taip pat ir visai Europai. Tiesa, ekonominis naudingumas nebus didelis, tačiau su sunkumais susiduriančiai Europai ir kelių šimtų milijonų eurų sukurta papildoma pridėtinė vertė bus šis tas daugiau nei lašas jūroje.

Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Karelas de Guchtas penktadienį sakė, kad Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo rengti atsarginį planą Graikijos bankroto atvejui, informuoja AFP. Jis nepatikslino, ar tai yra susiję ir su galimu Graikijos pasitraukimu iš euro zonos. „Šiandien tiek ECB, tiek Europos Komisijoje tarnybos nagrinėja nenumatytų atvejų scenarijus, jeigu Graikija nebepajėgtų susitvarkyti“, - Belgijos dienraščiui „De Standaard“ sakė K. de Guchtas.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neketina bendradarbiauti su laikinąja Graikijos vyriausybe. Organizacija pristabdė visus kontaktus su šalies valdžia iki naujų parlamento rinkimų. Apie tai, kaip skelbia AFP, pareiškė fondo spaudos atstovas Davidas Hawley. Fondo atstovas neįvardino tikslios datos, kada planuojama atnaujinti bendradarbiavimą su Atėnais. „Mes sureguliuosime kontaktus su naująja vyriausybe, kai tik ji bus suformuota“, – pridūrė D. Hawley.

Užvakar pirmą kartą akis į akį susitiko Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Pirmojo pasimatymo metu abiejų šalių vadovai aptarė Europos ekonominės politikos perspektyvas, tačiau „Foreign Policy“ teigimu, lyderiams derėtų apsvarstyti alternatyvų krizės sprendimo būdą. Šiuo metu visi kas netingi baksnoja pirštu į Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir Prancūzijos problemas bei dreba nuo minties apie galimą euro zonos sumažėjimą.

Vietinis verslas iš Visagino atominės elektrinės (AE) gali gauti apie 30 proc. projekto vertės – apie 5,2 mlrd. litų, šiandien pristatydamas elektrinės projekto verslo planą teigė jos vadovas. Anot Visagino AE generalinio direktoriaus Rimato Vaitkaus, Visagino AE statybos projektas – didžiausias infrastruktūros projektas Baltijos šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius. Skaičiuojama, kad jis pritrauks apie 10-14 mlrd. litų.

Ketvirtadienį parlamentarai išreiškė pritarimą planuojamai statyti Visagino atominei elektrinei (AE) bei jėgainės koncesijos sutarčiai. Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą po pateikimo palaikė 63, prieš buvo 11, susilaikė 33 parlamentarai. Toks Seimo žingsnis buvo palydėtas aplodismentais. Labiausiai prieš Visagino AE projektą pasisakė socialdemokratai.

Išeities iš finansų krizės, drebinančios euro zoną, turi ieškoti patys europiečiai, trečiadienį pareiškė JAV prezidento padėjėjo pavaduotojas Michaelis Fromanas, atsakingas už tarptautinius ekonominius klausimus.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas trečiadienį euro zonos lyderius paragino skubiai išspręsti savo skolų problemas, nes kitaip euras gali žlugti, informuoja AFP. Šie D. Kamerono komentarai euro zonos krizės tema yra pesimistiškiausi iš iki šiol buvusių ir turėtų suerzinti Europos lyderius, kuriuos pernai jau papiktino D. Kamerono atsisakymas pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį. „Euro zona turi arba susitaikyti, arba jai gresia išsiskyrimas.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursas jau kurį laiką kyla aukštyn. Balandžio pradžioje vienas svaras kainavo 4,12 lito, gegužės 16-ąją – 4,33. Kilimo tendenciją svaras išlaiko jau daugiau kaip mėnesį. „Svaras nėra išskirtinė valiuta, panašiai elgiasi ir JAV doleris. Abi šios valiutos paskutiniu metu yra linkusios labiau stiprėti.

Europos Sąjungos finansų ministrai susitikime Briuselyje antradienį susitarė didinti kapitalo reikalavimus bankams. ES pirmininkaujanti valstybė dar turės pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu. Naujų teisės aktų esmė yra įgyvendinti Bazelio komiteto reikalavimus, kad kilus finansų krizei bankai turėtų pakankamai kapitalo ir jų nereikėtų gelbėti mokesčių mokėtojų pinigais.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir gyventojų pajamų mokestį. Nuo šių metų liepos 1 dienos PVM šalyje bus sumažintas vienu procentiniu punktu nuo 22 iki 21 proc., o pajamų mokestis per trejus metus – nuo 25 iki 20 proc. Nuo 2013 m. sausio 1 d. jis sieks 24 proc., nuo 2014 m. – 22 proc., o nuo 2015 metų – 20 procentų.

Per artimiausią dešimtmetį pasaulinės naftos kanos gali išaugti dvigubai, o tai turėtų pragaištingų pasekmių pasaulio ekonomikai. Pasaulinės naftos kainos šiuo metu svyruoja ties istoriškai aukštu lygiu – 110 dolerių už barelį, tačiau auganti paklausa ir ribota pasiūla gali turėti rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, praneša „The Telegraph“, remdamasis Tarptautinio valiutos fondo ataskaita.

Europos laukia sudaužytų vilčių vasara, įsitikinęs pagrindinis „Saxo Bank“ ekonomistas Steenas Jacobsenas. Pasak jo, nepasitenkinimas dabartine griežtos ekonomikos politika ir nenoras vykdyti esmines reformas europiečius įvarė į aklavietę. „Visiškai akivaizdu, kad politikai yra persigandę, rinkėjai nori parodomųjų egzekucijų, visi bando kalbėti apie reformas ir realius pokyčius.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris pirmadienį baigiantis Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimui pranešė, kad jie nesvarstė galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos temos. „Aš niekad nemaniau, kad Graikija gali palikti euro zoną. Tai nesąmonė, propaganda.