ekonomika

Ekonomikos ekspertų nuomone, 2013-ieji Lietuvos ekonomikoje nebuvo išskirtiniai, o neseniai vienerių metų gimtadienį atšventusi Vyriausybė nesiėmė kardinalių žingsnių ir laikėsi pirmtakės kurso. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda "Kauno dienai" sakė, nors metai nebuvo išskirtiniai, jų negalima laikyti nesėkmingais, nes šalies ekonomika ūgtelėjo. "Ypač ūgtelėjo turbūt pirmą metų pusmetį dėl eksporto.

Vismantas Žuklevičius / valstietis.lt „Europos rinkos atsigauna, o euras vėl grįžta į madą“, - sako „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Lietuvoje Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, gerėjantys ekonominiai rodikliai Vakarų Europoje teigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Mūsų šalies augimui koją pakišti gali nebent galima Rusijos krizė. Nedarbo mažėjimas, atlyginimų kilimas ir didesnis investuotojų susidomėjimas rodo, kad Baltijos tigras iš tiesų bunda iš 5 metus jo ekonomiką kalinusio miego.

 Lietuvoje 27 proc. gyventojų šalies ekonominę padėtį vertina gerai - tai yra daugiau nei penkiolikos kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojai, rodo penktadienį paskelbti Eurobaromentro tyrimo rezultatai. Per metus gerai šalies ekonomiką vertinančiųjų skaičius išaugo 8 punktais. Tačiau 70 proc. apklausos dalyvių dabartinę savo šalies ekonominę situaciją pavadino bloga (2012-ųjų pabaigoje - 80 proc.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Surasti pakankamai lėšų pensijų kompensavimui – misija neįmanoma, mano LRT.lt kalbinti ekonomistai. Maža to, jas kompensuoti nėra pagrindo, bent jau kol samdomų darbuotojų pajamos nėra grįžusios į buvusį lygį, sako ekonomistė Aušra Maldeikienė. „Būčiau linkusi teigti, kad pensijų kompensuoti nereikėtų. Vis dar nematyti, kad samdomų darbuotojų pajamos būtų grįžusios į buvusį lygį. Ypač jei vertintume ne nominalia, o realia išraiška – perkamąja galia.

Vismantas Žuklevičius Lietuvos ekonomika jau pribrendo aktyvesniam augimui. Tai patvirtina BVP augimas, atlyginimų kilimas, didėjanti gyventojų perkamoji galia. Pasak „Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Lietuvoje Žygimanto Maurico, auganti Lietuvos ekonomika bent kelis metus augins ir nekilnojamojo turto (NT) sektorių. Ž.Mauricas teigia, kad tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti 0,3–0,4 proc.

Joana Lapėnienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt  Sau nuo kitų metų sausio tūkstančiais atlyginimus pasididinę Seimo nariai ir ministrai baigiantis metams ėmė rungtyniauti, kas labiau parodys, kad rūpinasi pensininkais, kurie vietoje pinigų vėl gavo pažadų.

Lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureatas Robertas Shilleris (Robertas Šileris) teigia, kad norint geriau suvokti ekonomiką bei spekuliacinius burbulus, nepakanka apsiriboti ekonomikos mokslu. Anot profesoriaus, daugiau dėmesio dera skirti psichologijai, sociologijai ir biologijai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su lietuvių kilmės Nobelio ekonomikos premijos laureatu profesoriumi Robertu Shilleriu. Nobelio premijos laureato pavardė Shilleris yra jo senelio iš Lietuvos į JAV atsivežta pavardė Šileris. O jo senelės pavardė buvo Radvilaitė. Mokslininkui apdovanojimas suteiktas už reikšmingus pasiekimus ekonomikos srityje. „Nuoširdžiai sveikinu Jus gavus patį garbingiausią apdovanojimą.

Įveikusi ekonominę krizę, euro zona pamažu vaduojasi nuo pasekmių: 2014-ieji žada būti pirmieji augimo metai po trejų metų pertraukos, tačiau likę randai euro zonos ekonomiką dar bjauros ilgai, – sako „EY“ ekspertai savo naujausioje ketvirtinėje euro zonos ekonominių prognozių apžvalgoje.

Seimas ketvirtadienį po audringų diskusijų pritarė 2014 metų biudžetui. Šis biudžeto projektas yra pirmasis šios valdančiosios daugumos praktikoje. Daugiausia dėmesio sulaukė pensijų grąžinimo klausimas. Valdantieji pensijas grąžinti pažadėjo atsiradus viršplaninėms lėšoms, tačiau į biudžetą šio pažado neįrašė ir sukėlė opozicijos pasipiktinimą. Už biudžeto projektą ketvirtadienį balsavo 81 parlamentaras, prieš balsavo 32, o susilaikė 14 Seimo narių.

Šiuolaikiniame versle įmonės susiduria su nuolatine rizika, kuri ypač padidėja keičiantis ekonomikos ciklams. Ekonomikai po truputį stabilizuojantis, daugelis jaučia atsigavimą bei palengvėjimą ir neretai pamiršta, kad išlaikyti ir stiprinti pinigų srautą verslui yra ypač svarbu. Šiuo metu bent vieną skolą turi daugiau nei 35,3 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra veikianti įmonė.

Vytautas Gapšys Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Prieš metus Lietuvos valdžią suformavus Darbo partijai ir koalicijos partneriams, šalyje prasidėjo ekonominio pakilimo laikotarpis. Jo vaisius galime skinti jau šiandien – formuodami kitų metų biudžetą ir įgyvendindami rinkėjams duotus įsipareigojimus, daugiau dėmesio galime skirti socialiai jautriausioms sritims, kurios labiausiai nukentėjo konservatorių ir liberalų valdymo laikotarpiu.

Yra toks fantastinis pasaulis, kuriame įmonė, patyrusi 200 mln. litų nuostolių, per naktį padidina akcijų vertę iki 79 mlrd. litų. Ši finansinė Narnija dar vadinama akcijų rinka. Mėnesio pradžioje populiarus socialinis tinklas „Twitter“ Niujorko akcijų biržoje (NYSE) pradėjo prekiauti savo vertybiniais popieriais. Buvo tikimasi, kad kompanijos akcija pirkėjų kišenes paplonins maždaug 25 JAV doleriais (63 litais), tačiau didelė paklausa kainą pakėlė net 73 proc.

Patikslintais duomenimis, Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo tik šiek tiek sparčiau nei skelbė pirmasis įvertis (2,3 proc.), tačiau detali BVP duomenų analizė rodo, kad didžioji dalis šio nelaukto sulėtėjimo buvo nulemta bazės efekto bei vienkartinio pobūdžio veiksnių. BVP išlaidų metodų komponentės patvirtina – vidaus paklausos augimas išlieka spartus. Bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas arba, trumpai tariant, investicijos išaugo 17,7 proc.

Kornelija Bradaitė Pastaruoju metu jau ne tik užsienio spauda, bet ir Rusijos valdžios atstovai pripažįsta: šalies ekonomika susiduria su rimtomis problemomis, kurios mažų mažiausiai reiškia stagnaciją. Ir nors šiais metais prognozuojamas 1,8 proc. BVP augimas, besivystančios ekonomikos statusą turinčiai šaliai tai nieko gero nežada. Rusijos ekonominės plėtros ministerija oficialiai pranešė, jog iki 2030 m. Rusijos ekonomika kasmet vidutiniškai augs 2,5 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. lapkričio mėn. buvo minus 12. Palyginti su spalio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su spalio mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių, šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Dažnai nepastebime, kad reikšmingiausi pokyčiai vyksta tiesiog panosėje. Jums skaitant šį straipsnį, Senajame žemyne vyksta svarbiausi amžiaus procesai – Europos Sąjunga (ES) tampa galinga kaip niekada, o pažadus mėgstantys politikai gali pamažu ieškotis kitos veiklos. Menantieji praėjusių metų Seimo rinkimus, ko gero, nepamiršo vienos, dabar valdančiajai koalicijai priklausančios partijos pažado minimalų atlyginimą padidinti iki 1 509 litų.

Nors pasaulio ekonomika neblizga stebėtinu augimu, recesija pamažu palieka mus, o tai kur kas įprastesnis ir akiai malonesnis vaizdas, mano Suomijos „Evli Bank“ investicijų vadovas Kimas Pessalas. „Europa atsigauna, tačiau 0,2 proc. augimas tikrai neskatina krykštauti iš laimės – regiono augimas dar nepasiekia istorinio vidurkio, o ką jau kalbėti apie pasaulines tendencijas“, – realistiškai situaciją vertino K. Pessalas.

Ukrainos ekonomikai reikia mažiausiai 20 mlrd. eurų per metus, kad ji būtų pertvarkyta ir atitiktų europinius standartus, pareiškė prezidentas Viktoras Janukovyčius. "Bendrai laikotarpiui iki 2017 metų reikia maždaug 160 mlrd. eurų", - sakė V.Janukovyčius antradienį vakare Ukrainos televizijos kanalams. "Tai (asociacijos sutartis) nereiškia Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą, ir Ukraina neturės priėjimo prie europinių fondų.

Ekonomiką kelia augantis vartojimas ir investicijos, o eksporto įtaka darosi vis mažiau pastebima. Tokias išvadas pateikė Lietuvos bankas, pristatęs Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes. Šiemet sparčiau nei tikėtasi didėjo vidaus paklausa. Privatus vartojimas ir investicijos kompensuoja mažėjančią eksporto įtaką, todėl BVP augimo prognozės nekinta. Šalies ūkis šiemet augs 2,8 proc., o kitąmet – 3,5 proc. Jo augimo prognozė padidinta 1,4 proc. punkto – iki 4,3 proc.

Europoje svarbiausio savaitės pranešimo laukiama penktadienį, kai paaiškės pirminis lapkričio mėnesio euro zonos infliacijos rodiklis. Prognozuojama, jog vartotojų kainų indeksas per metus galėjo išaugti 0,8 proc. (spalio mėnesį infliacija siekė 0,7 proc.). Šis savaitgalis didžiausiai pasaulio ekonomikai taip pat svarbus – JAV „Juodąjį penktadienį“ prasideda didžiausi apsipirkimai šiais metais.

Lietuvos fiskalinis deficitas kelia nerimą, nes yra arti 3 proc., teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuo tarpu finansų ministras teigė, kad deficitas bus suvaldytas. „Tam, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus, būtina išlaikyti žemesnį nei 3 proc. fiskalinį deficitą. Kol kas ekonominės prognozės yra pozityvios Lietuvai, tačiau 2013 metų biudžeto deficitas, pagal Europos Komisijos prognozes, yra artimas 3 proc., o tai kelia nerimą, ar jis tikrai bus suvaldytas.

 Keletą metų iš eilės fiksuojamas ūkio augimas bei išskirtiniai eksporto rodikliai jau kitąmet Lietuvos ekonomiką sugražins į prieškrizinį 2008 metų lygį, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę ekonomikos apžvalgą „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos“. DNB analitikai prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2,5 proc., Estijos ūkio augimas sieks 1 proc., o Latvijos – 4 procentus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt, BNS Seimo Ekonomikos komitete palaikytas Birutės Vėsaitės sumanymas jungti „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ gali būti žalingas Lietuvai siekiant pritraukti užsienio investuotojų, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. „Po tokio sprendimo keistųsi institucijų svorio centrai, investicijų pritraukimo elemento, panašu, būtų mažiau. Tačiau tokių tikslų siekiančios institucijos kaip „Investuok Lietuvoje“, kaip tik turi būti ryškios“, – LRT.lt tikina G. Nausėda.

Jei Lietuvą apimtų didelio masto pokyčiai – pradedant stichinėmis nelaimėmis ir baigiant naujomis demografinėmis, technologijų ar ekonomikos tendencijomis – mūsų šalis būtų viena geriausiai tam pasirengusių valstybių. Pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG tyrime „Pasirengimo pokyčiams indeksas 2013“ Lietuva įvertinta 17-a vieta iš 90-ies tirtų pasaulio valstybių. Rytų Europos regione Lietuva užėmė pirmąją vietą.

Viso pasaulio nacionalinės futbolo rinktinės alinančiuose atrankos turnyruose dalyvauja vedinos ne vien kilnių tikslų – patekimas į populiariausio planetos sporto Pasaulio čempionatą atneša šimtamilijoninės sumas, rašo qz.com. Būtent dėl šios priežasties Portugalijos ir Švedijos rinktinių rungtynės bus tik įdomesnės – po kelių iš eilės nesėkmingų mačų, abi komandos atsidūrė situacijoje, kuomet pralaimėjimas reiškia kelialapio į kitąmet Brazilijoje vyksiantį Pasaulio čempionatą netekimą. Qz.

Kornelija Bradaitė / Geopolitika Latvijos makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis šių metų liepą pareiškė, kad iš visų Baltijos šalių arčiausiai prieškrizinio lygio yra Lietuvos ekonomika, o labiausiai atsilieka Latvijos. Ekonomisto teigimu, lietuviams beliko atkurti 2,3 proc. prieškrizinio BVP lygio, estams – 4,9 proc., o latviams – 12,2 procento. Ir tai logiška, nes kaimyninė šalis įkrito į giliausią duobę.

Viskas euro zonoje atrodė gerai – ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Visgi, kaip rašo CNBC, analitikai perspėja, kad euro zona gali vėl sulaukti „juodos dienos“. Gamybos apimtys spalį pagaliau augo visose 17 bloko valstybių. Statistikos specialistai gali laikytis ir kitos nuomonės, kuri, kaip teigia analitikai, bus neigiama. Ketvirtadienį Europos statistikos agentūra paskelbs trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis.

Informaciją paruošė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Europoje šią savaitę paaiškės preliminarūs III ketvirčio BVP rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad visoje euro zonoje ekonomika per ketvirtį galėjo ūgtelėti 0,3 proc. Tuo tarpu Vokietija ir Prancūzija liepos – rugsėjo mėnesiais galėjo pademonstruoti šiek tiek kuklesnius augimo rodiklius (atitinkamai 0,6 ir 0,2 proc.) nei II ketvirtį (0,7 ir 0,5 proc.

Europos Komisija, atnaujinusi Europos ekonomines prognozes, nudžiugino, tačiau sakingai. Galima sakyti ekonomikos klimatas euro zonoje šiuo metu nėra nei šaltas, nei karštas, bet tiesiog drungnas. Baigiantis 2013 metams, prognozės arčiau žemės   Palyginti su pavasario prognozėmis, euro zonos BVP augimo prognozė 2014 metais sumažinta nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc. Šiemet prasčiau pasirodė daugelis didžiųjų ekonomikų, ir jų plėtros prognozės šiems metams sumažintos – JAV BVP augs 1,6 proc.

Šiuo metu į Lietuvą druska tiekiama iš vienintelio šaltinio – Baltarusijos. Šiai paskelbus druskos embargo, kaip neseniai atsitiko su pieno produktais ir Rusija, šalies politikams tai taptų rimtu iššūkiu.  „Ką nors sugalvotume“, – paklaustas, kas būtų daroma tokiu atveju, Žinių radijui sakė Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

Ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika. Vakariečiai pensininkai mėgaujasi atostogomis saulėtuose kurortuose, o Lietuvos senukai vos suduria galą su galu ir parduotuvėje skaičiuoja, kiek produktų galės įsidėti į krepšelį. Badaujantis Kaunas Spaudoje skurdo tema minima neretai, tačiau Seime jai skiriama per mažai dėmesio.

 Šią savaitę išėjusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje skaitykite žurnalisto Vismanto Žuklevičiaus straipsnį „Skurdo Lietuva“. Autorius rašo, kad ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika.

Vos už mėnesio Pietų Afrikos Respublika (PAR) gali prarasti didžiausios Saharos regiono ekonomikos titulą, rašo qz.com. Gruodžio mėnesį Nigerija ketina paskelbti peržiūrėtus BVP rodiklius, kurie pirmą kartą sudaromi remiantis naujausia metodologija. Ekspertai tikisi, kad skaičiai parodys, jog šalies ekonomika net 40 proc. didesnė nei manyta iki šiol. Qz.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. spalio mėn. buvo minus 11. Palyginti su rugsėjo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su rugsėjo mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių. Spalio mėn.

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio – užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus. Svarbiausios to priežastys – lėtesnė eksporto ir pramonės plėtra, kurios dar nepajėgia atsverti vidaus rinkos pagyvėjimas.

Giedrė Sankauskaitė Kitais metais Lietuvos ekonomika augs, tačiau šuolio tikėtis dar anksti. 2014 m. Lietuvos BVP turėtų augti 3,5 proc., nedarbo lygis po truputį mažės iki 10,7 proc., o kainos didės apie 2,6 proc. Taip rodo Lietuvos ekonomikos tyrimas, kurį atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas. (LLRI). „Tai kaip laisvai plaukiantis laivelis, kurį labai lengva apversti”, – trečiadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Senojo žemyno finansų institucijos šiuo metu yra sukaupusios net 1,2 trln. eurų (4 trln. litų) blogų paskolų – suma ko ne dukart viršijanti Šveicarijos metinį BVP, rašo CNBC. Europos centrinis bankas (ECB) blogas paskolas apibrėžia, kaip įsiskolinimus, kuriuos vėluojama padengti daugiau nei 90 dienų. Nors optimizmo dėl atsigaunančios Europos ekonomikos netrūksta, blogų paskolų kiekis per pastaruosius metus ūgtelėjo net 100 mlrd. eurų (345 mlrd.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvos pensininkų laukia sunki ir skurdi ateitis, jei politikai nesiryš kompleksinei valstybės biudžeto ir socialinio draudimo reformai, tikina naujienų portalo LRT.lt kalbinti ekonomikos ekspertai. „Sistema pasmerkta mirti. Klausimas – nuo ko, paralyžiaus ar infarkto, neišlaikys privatūs pensijų fondai ar „Sodra“. Todėl būsimų pensininkų perspektyvos po dešimties metų labai abejotinos.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Verslininkų idėją pasirašyti memorandumą, kad, įvedus eurą, nebus keliamos kainos, politikai vertina skirtingai. Tai – utopija, svajonė, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. O šio komiteto narys Jurgis Razma mano, kad memorandumas daugiausia turės psichologinį tik poveikį.

Japonai taip nenusiteikę romantiškiems santykiams, kad šios šalies žiniasklaidoje jau naudojamas specialus terminas – „celibato sindromas“, rašo „The Washington Post“ tinklaraštininkas Maxas Fisheris. Pasak jo, ši seksualinė japonų apatija kelia grėsmę pasaulio ekonomikai. Japonų „celibato sindromas“ yra susijęs ne tik su Japonija ir jos kultūriniais ypatumaus, bet ir su pasaulio ekonomika.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Vyriausybė planuoja, kad 2016 metais viešojo sektoriaus deficitas išnyks, tačiau ekonomikos ekspertai linkę čia matyti ir trikdžių, ir socialinės krizės riziką. „Net jei subalansuosime valdžios sektoriaus finansus 2016 metais, milžiniška problema bus ta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai gaus labai mažus atlyginimus, o valstybė neturės net teorinės galimybės juos didinti. Šiuo atžvilgiu yra užprogramuota bręstanti socialinė krizė“, – naujienų tinklalapiui LRT.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad vyriausybės veiklos sustabdymas tik atnešė „nereikalingų nuostolių“ JAV ekonomikai ir pakenkė Amerikos patikimumui pasaulyje. B.Obama taip kalbėjo iš Baltųjų rūmų prieš kelias valandas pasirašęs teisinius aktus, leidžiančius atnaujinti 16 dienų iš dalies sustabdytą vyriausybės veiklą.

Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas, paprašytas prezidentės vardu nurodyti svarbiausius iššūkius Lietuvai 2014 m., pabrėžė būtinybę padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą, rašo portalas vz.lt.

Europos Sąjungos (ES) finansams ir ekonomikai didelę neigiamą įtaką darančios šešėlinės rinkos šaknis šiandien nukirsti dar sunku, bet tam reikia ruoštis, tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas socialdemokratas Bronius Bradauskas. "Kai kurių prekių kainų skirtumo žirklės tapo ypač didelės - pavyzdžiui, tabako gaminių kainos Lietuvos kaimynėje Baltarusijoje ir Rusijoje yra iki 10 kartų mažesnės.

Latvijos plieno gamintoja „Liepajas Metalurgs", turinti 2300 darbuotojų, praranda viltį išbristi iš skolų ir rengiasi bankrotui, praneša bbn.ee. Vienas didžiausių pasaulio prekiautojų plienu „Stemcor" neseniai pateikė bendrovei 19 mln. dolerių ieškinį.   Latvijos dujos ir energetikos bendrovė „Latvenergo" taip pat jau yra pateikusios ieškinius dėl bendrovės skolų ir prašo bankroto. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo „Liepajas Metalurgs" praėjusią savaitę sustabdė gamybą.

Ramūnas Stankevičius Atvirai tyčiotis iš milijono kaupiančiųjų – tuo šiuo metu užsiima grupelė Seimo narių, vadovaujamų Ministro Pirmininko patarėjo S.Jakeliūno, siūlančių dar kartą reformuoti šiuo metu reformuojamą privataus pensijų kaupimo sistemą.   Ta pati grupelė Seimo narių surengė konferenciją, kurią galima būtų pavadinti konferencija privataus kaupimo „sunaikinimo“ klausimais.

 Žymus Jungtinių Valstijų investuotojas Warrenas Buffettas didžiausios pasaulio ekonomikos politikų grasinimus nepakelti skolos limito, kuomet pinigai jau yra išleisti, prilygino „politiniam masinio naikinimo ginklui“, rašo cnbc.com.

Skurdo ir gerovės santykis Lietuvoje – gana dažnai linksniuojama tema tiek seimo salėje, ties spaudoje. „Demos" kritinės minties instituto analitikas Tomas Tomilinas „Laisvajai bangai" sakė, jog „pirmiausia reiktų pradėti nuo to, ar mes iš viso matome skurdą Lietuvoje. Kartais klausant kai kurių mokslininkų ir politikų pasisakymus, ima atrodyti, kad skurdas suprantamas labai siauriai. O dominuojantis stereotipas – kaltas pats žmogus.