ekonomika

Kai Bilo Klintono rinkimų kampanijos vadovas Džeimsas Karvilis (James Carville) 1992 metais pasakė „Tai juk ekonomika, kvailiai“, nežinojo, kad ši organizatoriams skirta žinutė taps ne tik visos rinkimų kampanijos ašimi, bet ir plačiai naudojama fraze. „Tai juk ne lengvatos, kvailiai“, norisi ištarti ir dabar, kai valdantieji užsimojo vėl keisti mokesčių sistemą ir, kaip jie teigia, naikinti mokesčių lengvatas.

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų.

Pirmąjį šių metų pusmetį, „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc. „Pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis. Materialinių investicijų augimas, pasak „Swedbanko“, antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Edmundas Jakilaitis, vesiantis LRT eteryje startuojančią laidą „Dėmesio centre“, sako, kad nuo šiol keturiskart per savaitę po „Panoramos“ žiūrovų laukia svarbiausių dienos įvykių analizė, o pokalbis su laidos svečiu bus toks, koks tądien gyvenimas.

Gerėjantys Baltijos šalių BVP rodikliai turėtų atnešti džiugių nuotaikų, tačiau atsipalaiduoti neleidžia silpstanti Rusijos ekonomika. Estijos ekonominė situacija gerėja lėčiau nei buvo laukta, tuo tarpu Lietuva bei Latvija bent jau kol kas puoselėtus lūkesčius pateisina – pozityviai nuteikia vartojimo bei eksporto tendencijos Lietuvoje, statybų ir paslaugų rodikliai Latvijoje. „Danske Bank“ prognozės Lietuvai ir Latvijai išlieka nepakitusios, o Estijai – sumažintos iki 2,0 – 2,5 proc.

Euro zona kopia iš ilgiausios recesijos savo istorijoje, tuo tarpu kaimyninė Norvegija, nepaisant didžiausių naftos bei dujų išteklių Vakarų Europoje ir 760 mlrd. JAV dolerių turto fondo, susiduria su vartojimo problemomis, rašo „Bloomberg“. Anot DNB banko, kitąmet Norvegijos ūkio augimo tempas išliks nepakitęs, nes vartojimą stabdo stagnuojanti NT rinka ir namų ūkius prislėgusios skolos. Dar visai neseniai investuotojai slėpėsi Norvegijos rinkoje nuo Europos skolų krizės.

Gitanas Nausėda Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc. Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų.

DNB banko analitikų teigimu, ekonominę krepšinio naudą Lietuvai 2007-2012 metų laikotarpiu galima įvertinti 5 mlrd. litų arba po milijardą kasmet. Banko analitikų atliktos „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studijos“ duomenimis, 25 tūkst. krepšininkais save laikantys asmenys kasmet šalies ekonomiką papildo 150 mln. litų. Populiarumas auga DNB banko analitikų skaičiavimais, per dešimtmetį krepšinio populiarumas, ekonominiu požiūriu, išaugo kone dvigubai.

Krepšinis Lietuvoje yra ne tik populiariausia sporto šaka, bet ir perspektyvi verslo sritis, kurianti pridėtinę veretę šalies ekonomikos plėtrai. Pasak DNB banko analitikų, per paskutiniuosius penkerius metus teigiamas krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui sudarė vidutiniškai po milijardą litų kasmet, o kiekvienas šiai sporto šakai skirtas litas atnešė 40 proc. grąžą. „Daugiausiai laimi valstybė.

Panašu, kad visi ženklai, kreipiantys žvilgsnį į Kinijos ekonomiką, šį kartą neklysta – Kinija didelėje bėdoje. Kinijos režimas jau sumažino šių metų BVP augimo prognozę nuo 8% iki 7,5% (II-jį šių metų ketvirtį, lyginant su praeitais metais, tokiu tempu augo Kinijos ekonomika), tačiau ekspertai pradeda abejoti, kad pavyks pasiekti ir tokį augimo tempą. II-sis š.m. ketvirtis jau devintasis per pastaruosius dešimt ketvirčių, kai Kinijos BVP augimas mažėja.

Didžiausia pasaulyje motortinė jachta „Azzam“ 57 pėdomis pagerino ankstenį ilgio rekordą ir iš jachtų olimpo išstūmė Romano Abramovičiaus „Eclipse“. Prabangi jachta savo dydžiu viršija kai kurių mažesnių kruizinių laivų apimtis. „Azzam“ ilgis – 590 pėdų (beveik 180 metrų). Anot CNBC, ši vandenynų puošmena priklauso Jungtinių Arabų Emyratų prezidentui ir Abu Dabio Emyrui Šeichui Khalifui bin Zayed al-Nayanui. „Azzam“ statybų kaina siekia 600 mln. JAV dolerių. 94 tūkst.

Plačiai paplitęs įsitikinimas esą pernelyg didelis pasirinkimas apsunkina sprendimų priėmimo procesą gali būti visiškai klaidingas, rašo „The Atlantic“. Pagarsėjusio eksperimento metu tyrėjai parduotuvės pirkėjams siūlė paragauti gausybę uogienių ir įsigyti labiausiai patikusią. Viena tyrėjų grupė siūlė pirkėjams ragauti ir rinktis iš šešių uogienių rūšių. Antroji grupė išplėtė pasirinkimo laisvę iki 24 uogienių.

Mažesnė, nei tikėtasi, pastarųjų mėnesių infliacija, taip pat ribotas vienetinių darbo sąnaudų augimas ir palankios pasaulinių žaliavų kainų tendencijos skatina reikšmingai mažinti infliacijos prognozę. Bendra šalies ūkio plėtra iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, todėl realiojo BVP augimo perspektyva tebėra nepakeista.

Pasaulio ekonomikos augimo balansas keičia kryptį, rašo The New York Times. Ekonomistai pradėjo skeptiškiau vertinti Kinijos ateitį, bei kitų besivystančių šalių ekonomikas. Tuo tarpu ekspertai teigia, kad Amerikos ekonomika atsigauna. Japonijoje baigiasi defliacija, o ekonominiai rodikliai Europoje džiugina – euro zonoje baigiasi ilgą laiką trukusi recesija. Bendras vidaus produktas 17 euro zonos valstybių, remiantis metiniu rodikliu, augo apie 1,2 proc. antrąjį šių metų ketvirtį.

Oficiali statistika patvirtina, kad šių metų antrajame ketvirtyje recesija nebefiksuojama. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ nurodė, kad 17 eurą įsivedusių Bendrijos šalių bendras ekonomikos produktas per laikotarpį nuo balandžio iki birželio padidėjo 0,3 proc. palyginti su ankstesniu ketvirčiu. Padėtis buvo šiek tiek geresnė negu prognozavo rinkos (0,2 proc.) – daugiausiai dėl tvirto ekonomikos augimo (0,7 proc.

Rusijos ekonomikos augimas, pastaraisiais metais siekęs 3-4 procentus, šių metų pirmąjį pusmetį beveik sustojo. Šis faktas sulaukė audringos ekonomistų ir žiniasklaidos reakcijos, kurią nesunku būtu pavadinti padėties dramatizavimu. Taip, Rusijos ekonomika suklupo, tačiau nėra prie bedugnės krašto – daugumos Rusijos makroekonominių rodiklių Europos valstybės galėtų pavydėti. Tuo tarpu galimo jos ekonomikos nuosmukio Lietuvos gamintojai gali ir nepajusti.

Lietuvoje per dvidešimt metų sukūrėme melo ekonomiką, turime neefektyvią nuolat labiau už pensininkus verkiančio verslo rėmimo sistemą, o mėnesius praleidus Taivanyje grįžti nesinorėjo, – teigia ekonomistė Aušra Maldeikienė. „Nesinorėjo grįžti. Tiesą pasakius, aš įsivaizduoju, kad turime dažnai miglotą įspūdį apie šią šalį. Taivanis turi ir kitą pavadinimą – „Republic of China“. Tai pavadinimas Kinija, kuris daug kam asocijuojasi su neaiškiu gyvenimo lygiu ir neaiškiomis prekėmis.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kuo belaikytume tai, kas vyksta Egipte, – kariniu perversmu, ar tautos sukilimo tęsiniu, ir viena, ir kita baido turistus, nors faraonų šalis viena iš tų, kurios labiausiai traukia keliautojus. Iš turizmo gyvenantiems egiptiečiams kartais tenka kovoti dėl kelių turistų. „Jie bijo, sako, kad bijo“, – turistų trūkumą aiškina kupranugario šeimininkas Atris.

Mano geras bičiulis savo paskyroje socialiniame tinklapyje pasidžiaugė, kaip Lietuvoje suklestėjo baidarių verslas. Ir svarbiausia, ką jis pastebėjo, kad baidarių nuomotojai išvalo upes nuo įlūžusių medžių, įrengia stovyklavietes ir netgi surenka šiukšles, kurias vis dar palieka nemandagūs poilsiautojai. Teikdami visiškai privačią paslaugą, baidarių nuomotojai sukuria gerbūvį ir aplinkiniams, teikia, kaip parašyta ekonomikos vadovėlyje, viešąsias gėrybes.

Paskutiniai statistiniai rodikliai džiugesio dėl Rusijos ekonomikos perspektyvų nepasėjo, o tik patvirtino, kas ir taip plika akimi matosi – bręsta nauja ekonominė krizė. Sprendžiant iš pesimistiškų Rusijos žiniasklaidos nuotaikų, galima prognozuoti, jog užkirsti kelio jai nepavyks. Vena iš rimčiausių priežasčių – rimtai sprendžiant ekonomines problemas tektų priimti per daug nepopuliarių sprendimų, kam politinės valios veikiausiai pritrūks.

Iš pirmo žvilgsnio naujausi užsienio prekybos duomenys atrodo solidžiai – Lietuvos eksportas pirmąjį šių metų pusmetį paaugo 14,7 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Beveik tiek pat padidėjo ir lietuviškos kilmės prekių eksportas (14,6 proc.), ir net atmetus mineralinius produktus, eksportas pademonstravo 12,3 proc. augimą. Tačiau atidžiau sekant paskutinių mėnesių tendencijas, matosi akivaizdus eksporto kitimo tempo lėtėjimas (žr.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

Žmonės vis dažniau ieško įmonių ne pagal fizinės jų būstinės adresą, o pagal virtualųjį. Pastarasis tampa vis aktualesnis tiek klientams, tiek patiems verslininkams. Šiais metais iš įsteigtų 6 tūkst. 578 naujų įmonių maždaug pusė įregistruotos tokiu pat adresu kaip įregistruotos 3 ar daugiau įmonės. Vien 5 populiariausiais adresais įregistruotos 943 įmonės.

Ilgiausia Europos ekonominė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, atrodo, eina į pabaigą dėl Vokietijos atsigavimo. Tai padeda visam regionui, tačiau viso pasaulio kontekste vis dar atrodo kukliai, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos pramonės produkcija birželį, lyginant su geguže, augo 2,4 procento. Tai yra pirmasis teigiamas rodiklis per 6 lėtėjimo ketvirčius. Ekonominė krizė mažėjo Italijoje ir Ispanijoje – vienose didžiausių Europos ekonomikų.

Audito kompanijos KPMG duomenimis liepą Jungtinėje Karalystėje  daugėjo laisvų darbo vietų, rašo CNBC. Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Anglijos centrinio banko vadovas Markas Carney pareiškė, kad bazinės palūkanų normos šalyje bus žemos, kol nepradės mažėti nedarbo lygis. Laisvų darbo vietų skaičius liepą augo sparčiausiai per šešerius metus. Laisvų laikino darbo vietų kiekis gausėjo didžiausiu tempu nuo 2010 metų kovo. Pradiniai atlyginimai taip pat augo sparčiausiai per 26 mėnesius.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šį pusmetį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau sulaukė 21 skundo dėl maisto papildų. „Yra nustatyta netinkamo produkto ženklinimo atvejų, sukėlusių rimtų pasekmių. Taip pat pasigendama informacijos apie maisto papildus, kurie į Lietuvos rinką tiekiami iš Europos ekonominės erdvės valstybių“, – sako VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Lina Misiūnaitė.

Esama pasaulio ekonomika vėl tampa normali. Tai nereiškia, kad normalizavosi nedarbo lygis ar mažėja rizika investuotojams. Dėl technologinio tobulėjimo pasaulis tapo daugiapolis, o konvergencija tarp turtingųjų ir neturtingųjų pasaulio šalių vis spartėja. Vidurinioji klasė – gerbiamiausia politikų auditorija – greitai plečiasi besivystančiose valstybėse. Pasaulis visuomet išliks ekonomiškai nestabilus, nepaisant kainų stbilumo. Ir tai yra grįžimas prie Normaliosios XIX amžiaus ekonomikos.

Britų banko HSBC duomenimis, gamybos apimtys augančiose rinkose nukrito į žemiausią lygį po finansų krizės ir lėtėjo pirmą kartą nuo 2009 metų kovo, rašo cnbc.com. HSBC sudaromo augančių rinkų indekso (ang. Emerging Markets Index arba EMI) rodmenys liepos mėnesį buvo 49,4. Bet koks įvertis, mažesnis už 50 rodo, kad pasiekiamas ne augimas, o traukimasis. Nuo 2009 metų kovo indeksas nebuvo nukritęs žemiau minėtos ribos.

Kinijos ekonomika per pastaruosius 30 metų augo taip greitai, kad net ekonomistai pradėjo vadinti tai „stebuklu“, rašo „Time“. BVP nuo 1979 metų vidutiniškai per metus paaugdavo po 10 procentų. Kas aštuonis metus BVP padvigubėdavo. Kinija dabar yra antra didžiausia pasaulio ekonomika ir gali per dešimt metų aplenkti JAV. Tačiau šiuos skaičius gaubia abejonė. Mat jie atsirado iš Nacionalinio statistikos biuro – mažai žinomos Kinijos vyriausybės filialo. Kaip ši įstaiga veikia yra mažai žinoma.

Australijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą tuo bandydamas paskatinti ir pagreitinti ekonomikos augimą, rašo bbc.co.uk. Australijos rezervų bankas (RBA) sumažino bazinę palūkanų normą nuo 2,75 proc. iki 2,5 proc. Praėjusią savaitę Vyriausybė sumažino augimo prognozes ir perspėjo, kad nedarbo lygis šalyje gali pakilti. Pastebima, kad bazinė palūkanų norma sumažinta likus mėnesiui iki rinkimų šalyje.

Kinijos ekonomika lėtėja, nes jos politikai siekia subalansuoti vidaus vartojimą su eksporto didinimu. Didžiausia įtampa atsiranda gamybos sektoriuje. Portalas „Business Insider“ skelbia neįtikėtinus faktus apie Kinijos produkcijos apimtis. Kinija oro kondicionierių vienam žmogui pagamina 17 kartų daugiau nei likusiame pasaulyje. Iš viso tai sudaro 80 proc. visos pasaulio kondicionierių rinkos. Kinijos gamintojai sukuria 40 kartų daugiau kompiuterių vienam gyventojui nei likęs pasaulis.

Remiantis JAV kompanijų veiklos rezultatais, globalios ekonomikos augimas yra kur kas lėtesnis nei įprasta, rašo qz.com. Per pastaruosius ketverius metus analitikai prognozavo 7 proc. augimą. Šiuo metu jis yra tik 2,3 proc. o tai yra prasčiausias rezultatas nuo 2008 metų. Kodėl taip yra? Įtampa Kinijoje, pinigai „plaukia“ iš besivystančių rinkų, nesibaigianti euro krizė Europos Sąjungoje (ES), rodos, nieko nebestebina.

Labas Rūta, Man reikia tavo pagalbos. Kreipiuosi į tave kaip astrologas. Suprantu, kad astrologija šiais laikais ir dar mūsų visuomenėje yra dalykas marginalinis (todėl prieš atsakydama turėsi įvertinti viešąją nuomonę, kuri tikrai nepatingės aptarti ganėtinai neįprasto mūsų dialogo), bet akimirkai tarkime, kad ji yra tokia pat įprasta ar bent jau priimtina, kaip kokia hidrobotanika. Reikalas tas, kad aš kaip astrologas matau tam tikrą reiškinį, tačiau nemoku jo tinkamai įvertinti.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad euro zonos padėtis per praėjusius metus žymiai pagerėjo, rašoma „The New York Times“. „Jau matomi pirmieji atsigavimo ženklai, stebimas investuotojų pasitikėjimo didėjimas, o palūkanų normos pagaliau prisitaiko prie ekonomikos“, - sakė M. Draghi po pranešimo, kad toliau paliekama rekordiškai maža 0,5 proc. bazinė palūkanų norma.

Stabili šalies ekonominė situacija ir gerėjantys ateities lūkesčiai skatina gyventojus drąsiau steigti naujas įmones ir skolintis lėšų verslo pradžiai. Per pirmąjį š.m. pusmetį iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) smulkaus verslo pradžiai ir plėtrai suteikta 141 paskola už 8,13 mln. litų – 29 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (115 paskolų už 6,28 mln.

Tūnojimas kamščiuose gali erzinti, tačiau kompanijos INRIX, kuri renka duomenis apie milijonus kilometrų kelių visame pasaulyje, teigimu, tai yra sveikos ekonomikos ženklas.

JAV ekonomika antrą šių metų ketvirtį išaugo 1,7 proc. ir viršijo ekonomistų prognozes. Pirmą 2013 metų ketvirtį JAV ūkio augimas siekė 1,1 proc. Be to, JAV patikslino senesnius BVP augimo duomenis. Anot komercijos departamento pernai šalies ūkis augo sparčiau nei buvo galvota iki šiol. 2012 metais JAV BVP išaugo 2,8 proc. Tuo tarpu nuo 2007 metų gruodžio iki 2009 birželio trukusios recesijos metu šalies ūkis traukėsi mažiau nei buvo manyta.

Ekonominių vertinimų rodiklis 2013 metų liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, sumažėjo 4 procentiniais punktais ir sudarė 2, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Prekybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 10, pramonės – 6, paslaugų sektoriaus ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai – po 1 procentinį punktą. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Palyginti su 2012 m. liepos mėn., ekonominių vertinimų rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais.

Inga Popovaitė / Geopolitika.lt Naktį į liepos pirmąją Zagrebo dangų nušvietė fejerverkai. Kroatija tapo 28-ąją ES nare, bet ar jai reikėjo tiek stengtis, ar bloke jos laukia rožėmis klotas kelias? Nuo 2008 m. nedarbo lygis Kroatijoje pakilo beveik dvigubai ir šiuo metu bedarbių armiją sudaro 21 proc. šalies gyventojų, t. y. 370 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Taip pat Kroatijai nesvetima ir kita problema – gyventojų senėjimas.

Į Vilnių atvykęs vienas žymiausių Rusijos ekonomistų, kuris nuspėjo pasaulinės ekonominės krizės pradžią, Michailas Chazinas tvirtina, kad Europa rimtų ekonominių problemų gali sulaukti 2014 metų pabaigoje. Todėl žymųjį eskpertą stebina Lietuvos noras prisijungti prie euro zonos. M. Chazinas pasidalino savo nuomonė ir kitais aktualiais klausimai, pavyzdžiui, „įkando“ Europos Sąjungai dėl gėjų paradų.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012 m. laikotarpiu, šalies BVP padidėjo 4,1 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). Pasak statistikų, didėjo daugumos sektorių pridėtinė vertė, taigi Lietuvos ekonomikos augimas balandį–birželį buvo neblogai subalansuotas, t.y. eksporto dominavimas vidaus paklausos atžvilgiu kiek sumenko. Tai liudija ir atskirų mėnesių produkcijos ar pardavimų duomenys.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų liepos mėnesį buvo minus 9. Palyginti su birželio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu ir grįžo į gegužės mėn. lygį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gyventojai blogiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius 12 mėnesių, tačiau padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti. Liepos mėn.

Šią savaitę JAV ekonomikos istorija bus perrašyta iš naujo, kai prie jos BVP prisidės maždaug Belgijos dydžio ekonominiai pajėgumai, rašoma „The Financial Times“. Trečiadienį Ekonominės analizės biuras, skaičiuodamas JAV BVP, į skaičiavimus pradės įtraukti išlaidas moksliniams tyrimams, plėtrai, o autorinės teisės bus laikomos investicijomis. Visa tai sudėjus, tikėtina, kad šalies BVP išaugs 3 procentais.

Ekonomistai ir politikai ilgą laiką laikėsi nuomonės, kad didysis Azijos ekonominis pakilimas prasidėjo nuo keturių Azijos „tigrų“ – Pietų Korėjos, Taivano, Honkongo ir Singapūro – ekonomikos augimo (Japonija jau iki tol buvo ekonomiškai stipri). Nors Kinija ir Japonija vis dar laikomos didžiausiomis regiono ekonomikomis, šios keturios valstybės taip nustebino pasaulį savo ekonomine raida, kad buvo pradėtos vadinti Azijos „tigrais“. Visos šios valstybės vykdė į eksportą orientuotą, technologinį ...

Eksportas tituluojamas vienu svarbiausių šalies ekonomikos augimo garantų, tiesa, šiomis dienomis pliekiamas ekonomistų ir tariamą sensaciją greitai pasigavusių žurnalistų. Teigiama, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempą šiemet pristabdys būtent eksportas. Ką mano tie Alytaus verslininkai, kurių verslo namelis pastatytas ir iš eksporto kortų, ir ką apie eksporto kelią kalba ekonomistai? Alytaus verslininkai eksporto ateitį linkę vertinti gan optimistiškai.

 2008-aisiais prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė ES smogė ypač stipriai: iki šiol nepavyksta sumažinti nedarbo, ekonomikos prognozėse ir politikų kalbose dažniau minimas žodis „taupyti“ nei „išleisti“. Vokiškas Angelos Merkel stilius nurungė prancūzišką socialistinį modelį. Tokiame kontekste ypač daug kritikos tenka bendrai Europos valiutai – eurui, kurio patikimumu ne kartą buvo suabejota.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors per pastarąjį pusmetį gyventojai apmokėjo 401 mln. Lt skolų, o tai – kone dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, įsiskolinimas komunalinio sektoriaus bendrovėms didėjo. Asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija artimiausiu metu nesumažins lietuvių skolų komunalininkams.

 Europoje pilna atskirčių: Šiaurė prieš Pietus, periferija prieš branduolį, Rytai prieš Vakarus. Tačiau viena atskirtis pranoksta visas kitas ir vis blogėja – tai praraja tarp jaunimo ir senosios kartos, rašo CNBC. Apie 23,8 proc. jaunimo euro zonoje gegužės mėnesį neturėjo darbo. Tai sudaro apie 3,5 mln. žmonių. Prastos Europos jaunimo darbo galimybės didina atsiskyrimą tarp kartos Y – žmonių gimusių po 1980-ųjų – bei pokario „kūdikio bumo“ kartos.

 Naujienų portalo businessinsider.com teigimu, Senojo žemyno nepaleidžianti recesija artėja prie neišvengiamos pabaigos. Duomenys iš Europos ekonomiką vedančių valstybių rodo, kad galima tikėtis silpno augimo. Prancūzijos gamintojai paskelbė, kad šio mėnesio duomenimis, pasiektos didžiausios gamybos apimtys per pastaruosius dvejus metus. Dar daugiau, prancūzų pramonės lūkesčiai taip pat leidžia santūriai pasidžiaugti gerėjančia situacija.