ekonomika

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad reikia mažinti dujų kainą Lietuvai ir kovoti su šešėline ekonomika. „Lietuvos žmonės ir verslas dėl dabartinių kainų iš visų Europos šalių nukenčia labiausiai. Už dujas „Gazpromui“ vidutiniškai sumokame 3,5 milijardo litų. Lyginant su kaimyninėmis šalimis, mes permokame 1 mldr.

Kokią žalą dėl įžūlios agresijos Kryme sau jau padarė pati Rusija, kokias pasekmes Rusijos ekonomikai sukels silpnėjantis rublis, ką reiškia investuotojų atsitraukimas iš Rusijos parduodant šios šalies įmonių vertybinius popierius? Žurnalisto Edmuno Jakilaičio pokalbis su „Nordea“ banko ekonomistu Žygimantu Mauricu, „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktore Giedre Gečiauskiene.

Stasys Planutis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Makroekonominių tyrimų skyriaus direktorius Sergejus Aleksašenko ir kiti ekspertai jau ragina traukti karo metų finansinių priemonių planą.

„Rusija parodė savo dantis. Ja pasitikėti negalima“, - rėžė Europos parlamento narys, socialdemokratas Aloyzas Sakalas, paklaustas apie situaciją Kryme. Politiko teigimu, Lietuva dabar savo veiksmus turėtų derinti su Europos sąjunga. „Pati juk Lietuva negali laikykis kokių nors pozicijų. Lietuva jau priėmė sprendimą uždrausti kai kuriems veikėjams atvykti į Lietuvą, tačiau labai abejoju, ar reikėtų priimti ekonomines sankcijas“, - kalbėjo A. Sakalas.

Prieš pusantros savaitės Lietuva neramiai stebėjo įvykius Maidane. Labai tikėtasi, kad vietinis konfliktas išsispręs ir Ukraina pradės atgimimo kelią kaip nauja pro-Europietiška valstybė. Nors rizikos Ukrainoje buvo didelės, Lietuvos verslas šioje rinkoje dar tik pradeda apšilti kojas. 2013 metais Lietuva į Ukrainą eksportavo prekių už 2,92 mlrd. Lt, t.y. 3,5 proc. visos eksportuojamų prekių vertės.

Karolis Birgilas „Gerieji investavimo laikai ateina į pabaigą, toks ir bus šiandieninio pranešimo leitmotyvas“, - „Swedbank“ 2014 I ketvirčio investavimo apžvalgoje sakė investavimo produktų vadovas Marius Ignotas. Jo manymu, akcijos praėjusiais metais nežymiai brango, tačiau šiemet tokios tendencijos nebesulauksime. Optimizmas išlieka, bet rizikos vengiama „Akcijų rinkos šiandien neturi jokio impulso parodyti judėjimą į viršų arba į apačią, skirtingai nuo praėjusių metų.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. ketvirtojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 30 586 mln. litų.

 Naujausio Eurobarometro tyrimo rezultatai rodo, kad per narystės Europos Sąjungoje dešimtmetį padaugėjo Lietuvos piliečių, kurie save tapatina ne tik su Lietuva, bet ir su Europa. Šiuo metu 53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jaučiasi ne tik savo šalies piliečiais, bet bent jau iš dalies ir europiečiais. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje taip besijaučiančių piliečių procentinė dalis per pastaruosius 10 metų labai padidėjo.

Žaliavų konditerijai ir duonos gaminiams tiekėja UAB „Minordija“ visus 2013 metus išlaikė augimo tendencijas. Neaudituotais duomenimis, metinė įmonės apyvarta, lyginant su 2012 m., augo beveik 10 proc. – nuo 42,74 mln litų iki 46,95 mln. litų, o veiklos pelnas (EBITA) pasiekė 1,5 mln. litų, t. y. 39 proc. daugiau nei 2012 metais.

Pripažinkime – esame profesionaliai niurzgėti mėgstanti tauta. Nepasitenkinimo strėles laidome net tada, kai tam nėra jokio aiškaus pagrindo. „Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazė, kurią išgirdęs neretas lietuvis gniaužia kumštį. Frazė, kurios koktumas stumia į neviltį ir verčia dar kartą atidžiau pasižiūrėti, ar efektyviai naudojamos švietimui skirtos lėšos.

Statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2013 m. ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 2340,2 Lt ir per metus padidėjo 4,8 proc.: valstybės sektoriuje – 2,8 proc., privačiajame – 6,2 proc. Realus darbo užmokestis per metus ūgtelėjo 4,2 proc.

Yra toks anekdotas: vieno žurnalo redaktorius perskaitė straipsnį ir parašė jo autoriui: ar negali žodžio kapitalizmas pakeisti sinonimu ekonomika? Pasaulio žiniasklaidai tiek daug kalbant apie ekonomiką, šis žodis tapo ne tik kapitalizmo, bet ir BVP, gerovės, gero gyvenimo, o kaip kam – ir laimės sinonimu. Būti ekonomiškam – labai madinga. Angela Merkel įkūnija žodį ekonomika praktikoje: taupi, pasiturinti, neišlaidaujanti „be reikalo“ ir svarbiausia: pati įtakingiausia.

„Rusija finansuoja ne Ukrainos ekonomiką, o karinę operaciją Kijevo gatvėse“, – taip neramumų krečiamai šaliai pažadėtą 15 mlrd. JAV dolerių paskolą LRT.lt apibūdino Ukrainos Rinkos reformų centro prezidentas, buvęs ūkio ministras Vladimiras Lanovojus.

Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius ketvirtadienį konstatavo, kad valdantieji pritrūko fantazijos, ieškodami teisingų sprendimų. „Jie pasirinko lengviausią, bet kartu pavojingiausią kelią, kuriuo eidami bandys spręsti 440 mln. litų kompensacijų išmokėjimo problemą“, – spaudos konferenciją ketvirtadienį pradėjo politikas. „Tai yra daroma supriešinant visuomenę – dirbančius žmones ir pensininkus.

Didžiausia Lietuvos makroekonomikos blogybė - investicijų trūkumas. Anot premjero visuomeninio konsultanto Rimanto Rudzkio, viena to priežasčių - mokesčių nepastovumas. Tai jis pareiškė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“, komentuodamas ketinimus įvesti naują automobilių mokestį. „Mes tikriausiai norim būti Europos čempionais pagal mokesčių nepastovumą, nes nuolat juos kaitaliojam. Prieš kelis mėnesius premjeras minėjo, kad naujų mokesčių šiais metais nebus įvedama.

Ukrainos centrinis bankas apribojo kapitalo judėjimą, grivina smuko 10 proc., kai kur trūkta tvirtos valiutos. Analitikai prognozuoja dar didesnį grivinos smukimą, o neįliejus į ekonomiką kelių milijardų dolerių – ir šalies bankrotą bei naują ekonominę protestų bangą. Dauguma valiutos keitimo punktų Kijeve uždaryti dar penktadienį, kai tik centrinis bankas paskelbė apie smukusį grivinos kursą ir uždraudė atsiskaitymus valiuta su partneriais užsienyje.

Viešojoje erdvėje dažnai girdime nuomonių, kad būtina skatinti ir paremti studentų verslumą. Tačiau kodėl reikia tą daryti ir kuo tai naudinga patiems mums? Verslumo skatinimas naudingas patiems studentams, verslo atstovams ir galiausiai – šalies ekonomikai. 1. Žinių įgyja verslumo projektuose.

Pagal mėnulio kalendorių prasidėjusių Naujųjų metų populiariausia dovana Kinijoje šiais metais tapo riešutų rinkinys „Trys voverės“. Jų interneto parduotuvėje „T-mall“ buvo parduota 150 000 vienetų. Dėžutėje supakuoti septyni pakeliai pekano ir lazdyno riešutų sveria apie 1700 gramų. Visa pakuotė papuošta ant arklio jojančios voverės paveiksliuku. Ką šis riešutų rinkinys gali papasakoti apie Kiniją ir jos ekonomiką? Internetinis verslas Kinijoje yra populiarus.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Statistikos departamentas informuoja, kad pernai ekonomika augo sparčiau nei prieš krizę, mažėjo nedarbas, emigracija ir didėjo darbo užmokestis, tačiau pusė gyventojų vis dar teigė išleidžiantys viską, ką gauna. Be to, statistika rodo, kad lietuvių yra jau mažiau nei 3 milijonai – dėl emigracijos ir vis dar gimstamumą viršijančio mirtingumo. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo daugiau kaip 27 tūkst.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra mažos ir atviros ekonomikos, kurias labai stipriai gali lemti išorės veiksniai, tad dažnai prognozuojamas ekonominis augimas gali labai greitai koreguotis ir į neigiamą pusę. Taip naujienų portalui sakė verslo rizikos vertinimo bendrovės „Coface“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas.

Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs Kazachstano užsienio reikalų ministras Erlanas Idrissovas teigia, kad jo atstovaujama šalis laikosi principo, jog svarbiausia plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą yra ekonominė nauda.

Tikimasi, kad šie metai džiugins geromis ekonomikos naujienomis, tačiau finansų krizės paliktos piktžaizdės vis dar rėžia akį. Kas imsis gelbėti žmoniją, jei ne patys galingiausieji. Kasmet aukščiausiai įsikūrusiame Europos mieste politikos, verslo ir mokslo įtakingiausieji susiburia pažiūrėti tiesai į akis ir bent jau pabandyti užlopyti didžiausias žmonijos opas. Šiemet į Davoso mieste (Šveicarija) vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) 43-ią kartą rinksis daugiau nei 2,5 tūkst.

Atimti pinigus iš turtingųjų ir padalinti juos vargšams – toks paprastas sprendimas, atrodytų, gali išspręsti visas Lietuvos ekonomines problemas. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Šervudo girių herojaus metodą vadina populistiniu ir sako, kad greiti ir neapgalvoti sprendimai Lietuvos žmonių laimingesnių nepadarys.

 Pastaraisiais metais išorinės rizikos buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonomiką veikiančių veiksnių. Tačiau pastaruoju metu ši tendencija menksta. „Tikimybė, kad pasaulio Europos ir Lietuvos augimas bus mažesnis nei prognozuojama yra mažiausia per kelerius metus ir siekia vos 15 proc.“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Mastrichto kriterijus vertinimo dėl narystės euro zonoje metu Lietuva atitiks – infliacija nesieks nei 1 proc., tačiau tokia situacija ilgai nesilaikys, prognozuoja „Swedbank“. „Vis dėlto tokia situacija truks mažiau nei metus ir jau 2015-ais metais nebeatitiksime Mastriuchto kriterijaus dėl kainų stabilumo, todėl kalbos apie poreikį atidėti sprendimą prisijungti prie bendros Senojo žemyno valiutos – beprasmės“, – antradienį Lietuvos ekonomikos apžvalgoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomi...

Kristina Matuzevičiūtė, Janina Šeputienė / Šiauliai plius Įvairios solidžios institucijos – Pasaulio bankas, Lietuvos bankas, Europos Komisija ir kitos – numato (tiksliau būtų sakyti – bando numatyti) bendrojo vidaus produkto, investicijų, vidaus paklausos, nedarbo lygio ir kitų Lietuvos makroekonominių rodiklių pokyčius.

Ar galite įsivaizduoti kompaniją, kurioje nėra vadovų, vyresniųjų vadybininkų, o priedų ir personalo dydis priklauso nuo kolegų sutarimo? Negana to, ši įmonė yra viena sėkmingiausių savo sektoriuje. Ir tai nėra juokelis – kompiuterinių žaidimų gamintojas „Valve Corporation“ gyvena būtent taip, rašo inc.com. Buvęs „Valve“ ekonomistas Yanis Varoufakis pasidalino įžvalgomis apie horizontalios hierarchijos vadybą korporacijoje, kuri vertinama daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (10,2 mlrd.

Vygintas Gontis / Ekonomika.lt Pradėjome metus pakankamai aistringomis diskusijomis Euro tema, o prof. Povilo Gylio straipsnis Delfi neleidžia likti nuošalėje ir net kviečia diskusijai.

Ekonomikos augimo laikais transporto sektorius buvo tarsi ant bangos, tačiau ekonominė krizė šios srities įmonėms gerokai pakirpo sparnus. Mažėjantį pelną ir krovinių trūkumą savo kailiu pajuto ne viena transporto bendrovė. Ieškodami naujų pajamų šaltinių, vežėjai pradėjo plėtoti kitas papildomas veiklas. Šią temą ir panagrinėkime. Kai kurie verslininkai sėkmingai plėtoja kelias įvairias veiklas, o kitiems nepavyksta susitvarkyti ir su viena.

Negaliu nesižavėti lietuvišku folkloru: kartais anekdotai taikliai, nors ir hiperbolizuotai, atspindi šalies realijas ar vyraujančias žmonių nuotaikas. Net į vieną sakinį galima sutalpinti daugybę informacijos: ir faktų, ir jausmų, ir prognozių bei lūkesčių. Antai vienas pažįstamas pasidalino Lietuvoje sklandančiu, tikriausiai per ekonominį sunkmetį gimusiu juokeliu : „70 procentų lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji 30 proc.

 Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis mano, kad lietuviai turi ir taip daug šventinių dienų, tad ketinimas įteisinti kalėdines atostogas vargu ar įgyvendinamas. Lietuviams esą reikėtų dirbti šiek tiek kitaip, antraip gražesnio gyvenimo laukti teks dar ilgokai.  Ekonomistė Aušra Maldeikienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, jog išsamesnis pastarųjų metų tyrimas parodė, kad už Lietuvą mažiau švenčių turi tik trys Europos šalys.

Tarptautinė kelių transporto sąjunga „IRU“ įvertino 63 valstybių kelių transporto srautus, kurie parodė, kad 2013 m. 0,4% padidėjo kelių transportu pervežtų krovinių tonų kiekis. „IRU“ taip pat pateikė savo prognozes šiems metams.  Nors transporto sektorių ir sukrėtusi krizė jau pasibaigusi, vis tik rezultatai nėra itin džiuginantys. Prognozuojama, kad transporto srautai ir toliau nežymiai didės. Europoje pradeda gerėti ekonominė situacija ir artimiausioje ateityje tai turėtų tęstis.

Seimo pirmininkės pasisakymai apie tai, kad dėl euro įvedimo mažės žmonių pajamos, siunčia neigiamus signalus ir gyventojams, ir verslui, teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pasak jo, Loreta Graužinienė, teigdama, kad žmonės neturės už ką įsigyti maisto, netiesiogiai pasako, kad Lietuva nesusitvarkys su infliacija. „Šiaip jau euro įvedimo įtaka, kaip skaičiuoja statistikai, infliacijai yra 0,2–0,3 proc. punkto, na, blogiausiu atveju – 0,5 proc. punkto.

Latvija nuo šių metų sausio 1 dienos tapo euro zonos nare. Kaip tai galėtų paveikti mūsų šalies ekonomiką? Žinių radijo laidoje „Pozicija“ vyriausiasis prezidentės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas teigė, kad euro įvedimas rodo kaimynų ekonomikos brandą.   „Reikėtų akcentuoti ne poveikį, o papildomą argumentą eurą įsivesti ir Lietuvoje. Euro zona yra didžiausia mūsų prekybos partnerė.

Ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kritiškai vertina mėginimą projektuoti "Globalią Lietuvą“. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ R.Kuodis sakė, jog nėra prieš lietuvaičių bendravimą, kad ir kur jie būtų.   „Aš kritikavau tokios minties institucionalizavimą, kad Lietuva tai globali Lietuva. Man tai pasirodė labai kapituliantiška strategija. Aš puikiai suprantu, kodėl politiškai tokie dalykai atsiranda. Politikai bando didžiausias tragedijas paversti pranašumais.

Irma Janauskaitė, LRT telelvizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Su Ukraina dirbantys Lietuvos verslininkai ir diplomatai sako, kad neigiamos protestų Maidane įtakos ekonominiams šalių santykiams nematyti. Su Ukrainos gamybininkais dirbančios įmonės „Aplinkos vadyba“ bendrovės vadovo Nerijaus Dilbos teigimu, darbo nestinga. Mat Ukrainos verslas kuo toliau, tuo labiau ieško, kaip parduoti savo produkciją didžiulei ir geografiškai patogiai ES.

 Visoje Europoje bankai nemoka didelių palūkanų – Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2013 metų spalio mėnesį vidutinės namų ūkio indėlių iki vienerių metų vidutinės palūkanos eurozonos šalyse siekė 1,83 proc. Tuo tarpu „Swedbank“ už pusės metų indėlius moka 0 proc. palūkanas, „Seb“ – 0,05 proc. Bankai Lietuvoje už indėlius moka bene mažiausias palūkanas Europoje dėl to, kad čia yra vienos didžiausių indėlių draudimo įmokos Bendrijoje, siekiančios 0,45 proc.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

 Bendrasis vidaus produktas nėra tik paprastas skaičius. Tai buvo didelis šuolis ekonomikos moksle, kai 1934 metais Nobelio premijos laureatas Simonas Kuznetsas JAV Kongresui pristatė bendro nacionalinio produkto terminą, pasakoja BBC žurnalistė Caroline Hepker. JAV politikai tuo metu suprato, kad reikėjo kokybiškesnių duomenų tvarkantis su katastrofiška šalies ekonomine padėtimi. BVP atsipindi valstybės, įmonių ir žmonių kuriamų prekių ir paslaugų vertę šalies viduje.

 Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė yra sakiusi, kad jei norime įsivesti eurą 2015 metais, tai minimali mėnesio alga (MMA), įvedus eurą, turės būti 1500 litų. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė teigia, kad euras ir 1500 litų MMA 2015 metais yra nesuderinami dalykai.  „Jei kas nors įsivaizduoja, kad Lietuvoje nuo 2015 metų turėtų būti minimali alga 1500 litų ir euras, tai šitas idėjas reikėtų tiesiog pamiršti.

Justas Mundeikis Prieš metus, kai buvo pradėta svarstyti, ar galima būtų didinti minimalią mėnesinę algą (toliau MMA), jau rašiau, jog neigiamų ekonominių efektų tikėtis nereikėtų („...dauguma MMA gaunančių asmenų dirba ne į eksportą orientuotame versle, Lietuvos tiesioginis konkurencingumas lyginant su kitomis Baltijos šalimis netūrėtų žymiai prastėti“ 24.12.2012 straipsnyje: „MMA didinimas atidės Euro įvedimą iki 2017 metų“). Anąkart perspėjau apie MMA didinimo keliamą infliacijos grėsmę.

Ekonomistas Nourielis Roubini garsėja savo prognozėmis, kuriose teigia, kad 2014 metais finansų rinkos išgyvens sunkius laikus. Skeptišku požiūriu garsėjantis ekonomistas teigia, kad šiais metais planuojamas tik kuklus JAV ekonomikos augimas, rašo cnbc.com. Į šio ekonomisto prognozes pradėta labiau atkreipti dėmesį, kuomet jis teisingai nuspėjo, kad 2005 metais ekonomiką smukdys intensyvus spekuliavimas kainomis.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad minimali mėnesio alga procentais turėtų didėti panašiai tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis. „Finansų ministerijos skaičiavimai ir prognozės rodo, kad 2014, 2015, 2016 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti maždaug apie 5 proc. kiekvienais metais.

 Dėliojame taškus 2013 metų kalendoriuje. Ekonominis paveikslas visai neblogas, ar bent jau neblogėjantis. Taip, metai prasidėjo gana neramiai – vasarį buvo sustabdyta Ūkio banko veikla. Indėlių draudimas – didelė finansinė našta, juolab, kad ir 2011 teko kompensuoti uždarytojo „Snoro“ indėlius. Na, bet akivaizdu, kad jei našta būtų buvusi per didelė ir nepakeliama – Lietuvos bankas nebūtų priėmęs tokio sprendimo. Toliau metai ėjo gana ramiai, eterį virpino tik diskusijos.

Nuo sausio už elektrą mokėsime maždaug dviem trimis centais pigiau. Kainų komisijos skaičiavimu, vidutinis namų ūkis kitąmet už elektrą kas mėnesį mokės beveik 4 litais mažiau. Lapkritį komisija patvirtino 5 procentais mažesnes už šiemet buvusias elektros kainas. Ilgą laiką svarsčiusi, kaip kitąmet išlaikyti nebrangstančią elektrą ar net ją atpiginti, Vyriausybė norimą tikslą pasiekė sumažindama remtinos elektros energijos gamybos kvotas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie 2014 metus, interviu LRT televizijos naujienų tarnybai sako, kad ir toliau turime tvirtinti ekonominį šalies savarankiškumą, o vertindama pirmininkavimą Europos Sąjungoje (ES), ji teigia, jog pagrindinė užduotis – finansinis stabilumas ir darbas su ES biudžetu – pavyko sėkmingai.

Metų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozityviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais bei užmiršti sąstingio metus. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Tikimės, kad apyvarta augs. Bendrai visa mažmeninė prekyba augs maždaug 3 proc. Žaidėjų mažmeninės prekybos rinkoje daugėja, bet konkurencijos stipriai nejaučiame.

Didžioji Britanija iki 2030 metų taps didžiausia Europos ekonomika, aplenkusi Prancūziją bei Vokietiją, rodo ketvirtadienį paskelbti tyrimo rezultatai. Britanijos ekonomikos ir verslo tyrimų centras (CEBR) prognozuoja, kad pagal Bendrąjį vidaus produktą (BVP) Britanija jau 2018 metais lenks Prancūziją, o Vokietiją iš pirmosios vietos išstums maždaug 2030-aisiais. Tačiau tuo laikotarpiu ją jau lenks Indija ir Brazilija, rodo tyrimas.