ekonomika

 Šiandieniniai vaikai yra vadinami technologijų pasaulio vietiniais, o vėlesnės kartos yra tik imigrantai. Pasak privačios Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos ir vadovės Austėjos Landsbergienės, dėl to reikia esančioms kartoms prisitaikyti prie vaikų, kad būtų užauginta inovatyvi verslių žmonių karta. „Vaikai labai skiriasi nuo mūsų. Aš nebuvau auginama kaip verslininkė ir aš negaliu suprasti, kaip reikėtų tokius auginti.

Naujos Vakarų šalių sankcijos Rusijai dėl krizės Ukrainoje gali smarkiai paveikti jau dabar stringančią ekonomiką, šeštadienį pareiškė ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas. Rusija numato tris scenarijus tuo atveju, jeigu ekonominės sankcijos būtų sugriežtintos, o blogiausiu atveju „ekonomikos augimo rodikliai smarkiai nukryptų į neigiamą sritį“, ministro žodžius citavo valstybinė televizija „Rossija“. „Turime du bazinius variantus, kurie buvo deramai aptarti vyriausybėje.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketina pats pasirašyti Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties ekonominę dalį birželio 27 dieną Briuselyje, o prieš tai išsiųs naująjį užsienio reikalų ministrą į Liuksemburgą pateikti taikos Ukrainos rytuose planą. „Simboliška yra tai, kad Pavlo Klimkinas šiandien vadovauja Užsienio reikalų ministerijai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius birželio 18 dieną Vilniuje su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) užsienio reikalų ministru Abdullah Bin Zayedu Al Nahyanu aptarė glaudesnio politinio dialogo, ekonominių ir kultūrinių ryšių plėtros bei bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose galimybes.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Vokietijos ūkio apdovanojimų laureatus. Šių metų nugalėtoja tapo Lietuvos ir Vokietijos įmonė „NFQ", teikianti elektroninio verslo, programavimo ir interneto rinkodaros paslaugas. Jau devintą kartą surengtuose Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų apdovanojimuose šiais metais pagerbtos smulkiosios ir vidutinės Lietuvos įmonės, savo veikloje sėkmingai taikančios inovacijas.

Amerikos prekybos rūmų atstovybė Europos Sąjungoje šio mėnesio pradžioje paskelbė tyrimo apie JAV bendrovių investicijas Europoje rezultatus. Tyrimą vykdęs Transatlantinių santykių centro mokslo draugijos narys Josephas Quinlanas teigia, kad nepaisant spartaus besivystančių šalių augimo ir ištikusios ekonominės krizės, Europa išlieka pelningiausias ir palankiausią verslo aplinką siūlantis regionas Amerikos verslo plėtrai.

Vėjo energetikos plėtra pagreitį įgauna visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulinė vėjo energetikos taryba (Global Wind Energy Council, GWEC) skelbia, kad per 2014 m. pasaulyje naujai instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, lyginant su 2013 m., turėtų išaugti trečdaliu – 34 proc. Prognozuojama, kad visų 2014 m. naujai instaliuotų vėjo jėgainių galingumas kartu sudėjus sieks 47,3 GW.

Lietuvos bankas prognozuoja 3,3 % bendrojo vidaus produkto augimą šiais metais ir 3,6 % – kitąmet. Palyginti su ankstesniais duomenimis, 2014 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,3 proc. punkto, 2015 m. – 0,2 proc. punkto. „Ūkio augimo prognozė šiek tiek sumažinta daugiausia dėl prastesnės, nei tikėtasi, eksporto plėtros.

„Ši Vyriausybė dirbo, galima sakyti, šiltnamio sąlygomis“, - iš Seimo tribūnos antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. „Ar mūsų Vyriausybė parodė gerus veiklos rezultatus? - klausė politikas diskusijos dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos metu. - Aš tuo drįsčiau abejoti. Pradėkime nuo finansų“. Tuoj politikas pateikė duomenis iš Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės.

„Viena iš problemų – vandens tiekėjų stambinimas. Šiai dienai Lietuvoje jų yra virš trijų šimtų. Manome, kad savivaldybėje turėtų būti vienas tiekėjas“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Gintautas Mikolaitis. „Deja, dar įstatyme paliekame spragą, kad būtų regioninis tiekėjas. Kai kurių stambių miestų savivaldybių gyventojai mokės už kaimyninių regionų gyventojų vandenį.

Jau kuris laikas net didžiausi skeptikai, didžiausi niurgzliai ir didžiausi pesimistai neturi, ko pasakyti, – Lietuvoje juntamas, tarsi geras oras, šylantis bendras visuomenės klimatas. Ir kalbu jokiu būdu ne vien apie ekonomiką. Nereikia gyvenimo kokybės suvesti vien į banko sąskaitos turinį. Lietuva atlaikė išbandymą – su mažais kai kurių per klaidą diplomatais tapusių klounų triukais, pirmininkavimas ES pavyko. Pasirodėme geriau nei buvo galima tikėtis.

Vismantas Žuklevičius Smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų, blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. SEB banko analitikai jau sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. I ketvirtį Lietuvos metinis ekonomikos augimas siekė 2,9 proc. Tai yra pirmasis įvertis, kuris dar bus tikslinamas. Anot Statistikos departamento, šių metų I ketvirčio BVP didėjimui daugiausiai įtakos turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Šiandien BVP komponentai nebuvo skelbiami, tačiau BVP pokytį galima interpretuoti, atsižvelgiant į kas mėnesį skelbiamus makroekonominius indikatorius.

manofinansai.lt Nuo senovės lietuviai mėgo save lyginti su kaimynais estais ir latviais. Smetonos laikais bernai ir mergos skaičiuodavo, kuris ūkininkas, lietuvis ar latvis, atseikėja didesnę algą, o šiandien daugiau „kariaujama" antraštėmis: „per Velykas latviai suvalgo dvigubai daugiau kiaušinių nei lietuviai", „kodėl estai gyvena geriau nei lietuviai ir latviai", „kosmose Lietuva iš kaimynių aplenkė tik Latviją" ir t.t. „Swedbank" Asmeninių finansų institutas taip pat nusprendė palyginti Balt...

Ūkio ministerija pagal kompetenciją įgyvendina priemones, kuriomis siekia verslui taikyti tik pagrįstus reikalavimus, kontroliuoti verslą tik tiek, kiek iš tikrųjų reikia, ir taip skatina verslo skaidrumą, konkurencingumą ir plėtrą. Šios priemonės padeda mažinti šešėlinę ekonomiką.

„Sveikatos apsaugos sektoriuje yra apie 2 mlrd. litų, kuriuos žmonės sumoka neoficialiai gydytojams už paslaugas“, – spaudos konferenciją Seime, skirtą kovai su šešėliu, pradėjo konservatorė Agnė Bilotaitė. „Siekiame atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į šią egzistuojančią problemą. Manome, kad negalima toleruoti šešėlio įvairiose gyvenimo srityse. Žinoma, tam reikia labai daug pastangų. Noriu pasidžiaugti VšĮ „Lietuva be šešėlio“ projektu „Šešėlio žemėlapiu“, kuris tikrai pasiteisino.

Į besikeičiančias rinkos sąlygas orientuotas finansų sektoriaus reguliavimas, krizių prevencija ir jų sprendimas, veiksmingai veikianti bankų sąjunga ir struktūrinės pertvarkos yra esminės prielaidos tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos ekonomikai stiprinti ir konvergencijai, t. y. valstybių narių ekonominiam suartėjimui, skatinti, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Jau kelerius pastaruosius metus stiprių pokyčių užsienio rinkose patirianti naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ atsidūrė aklavietėje.

Žinių radijas Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį pareiškė, kad su Rusija, „su kuria nuolat siekėme gerinti santykius“, bus laikomasi racionalios, bet principingos politikos – tad Vyriausybė turėtų nebekeisti savo užsienio politikos verslo naudai. Pasak Všį „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Manto Nociaus, Lietuvos verslas ir be Rusijos rinkos galėtų išgyventi. „Aš neabejoju, kad verslas išgyvens šį politinį posūkį – mes išgyvenome daug įvairių problemų.

 Jei jūsų paklausčiau, ar norite, kad kiltų kainos, kad dar daugiau reikėtų mokėti už šildymą, elektrą ir vandenį, už pieną, mėsą ir bulves, ką jūs pagalvotumėte? Erzinu, provokuoju, nusišneku? Ką begalvotumėte, bet faktas yra toks - tuo metu kai dauguma lietuvių baiminasi, kad kitais metais įvedus eurą kainos pakils, Europos politikai sprendžia visai priešingą „problemą“ – jie kovoja su per mažomis kainomis.

Tik vienas žmogus – Aušra Maldeikienė drįso pasakyti, kad tas farsas, pavadintas debatais tarp kandidatų į prezidento postus buvo „adaptuotiems mokiniams“ skirtas kvailas ir primityvus pasirodymas. Kvailas, nes ir laidos vedėjas buvo juokingas – akivaizdžiai diletantas. Apie ekonomiką suprantantis, kaip Graužinienė apie demokratiją ir tai, kad mandatas dar nesuteikia teisės daryti ką nori – kitaip tai iš viso ne demokratija.

Tęsiantis krizei tarp Kijevo ir Kremliaus, Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas interviu, kuris buvo parodytas sekmadienį, perspėjo, kad Rusija kenkia pasauliniam stabilumui ir branduolinio ginklo neplatinimo pastangoms. Prieš JAV viceprezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizitą premjeras taip pat ragino suteikti finansinę ir ekonominę pagalbą, padėti modernizuoti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, bet ginklų nepaprašė.

„Džiugu, kad įvyko debatai tarp visų kandidatų. Visi išsakė savo nuomonę ir išreiškė pozicijas“, – portalui balsas.lt apie pirmuosius kandidatų į prezidento postą debatus, kurių tema buvo ekonomika, sakė politologas Lauras Bielinis. „Akivaizdžiai matėme atotrūkį tarp vienų ir kitų. Dalis kandidatų nuo pat pradžios pademonstravo nevisišką suvokimą prezidentinio mąstymo lygmeniu, – kalbėjo L. Bielinis. – Akcentai buvo permetami nuo problemos iki populistinių įtampų.

Panevėžio apygardos teisme išnagrinėta paskutinė byla iš penkių teismo verdikto sulaukusių nusikaltimų ekonomikai ir finansų sistemai baudžiamųjų bylų, kuriose Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai kartu su FNTT ir VMI atskleidė milijonines pajamas iš šešėlinio verslo gavusių grupės narių padarytus nusikaltimus.

Šeštąjį kartą rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF) svetur gyvenančius tautiečius trumpam sukvies į Lietuvą. Š.m. liepos 7 d. Vilniuje vyksiančiame renginyje pasaulio lietuviai aptars ekonomikos ir visuomenės pažangą per paskutiniuosius metus bei kartu ieškos kelių į spartų ir sėkmingą šalies augimą globalioje rinkoje. Pagrindinės šių metų forumo temos – verslas ir ekonomika bei švietimo politika.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iki antradienio apsauginėje afrikinio kiaulių maro zonoje gyvenantys žmonės ir fermos privalėjo paskersti auginamas kiaules. Iš pradžių tai padaryti reikėjo iki kovo 15 dienos, tačiau terminas pratęstas, nes gyventojai sako nespėjantys skersti gyvulių. Maisto ir veterinarijos tarnyba teigia, kad mėsa yra saugi vartoti. Afrikinio kiaulių maro užkratas pietų Lietuvoje aptiktas sausio pabaigoje.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apie padėtį Ukrainoje šiuo metu diskutuoja ir ES užsienio reikalų ministrai. Lietuvos diplomatijos vadovas tikisi, kad bus išplėstos sankcijos Rusijai. Tačiau neoficialiai teigiama, kad ekonominėms sankcijoms nebus pritarta. Tuo pat metu ES pritarė milijardo eurų paramai Ukrainai ir įšaldė dar keturių ukrainiečių, atsakingų už šalies lėšų grobstymą, sąskaitų įšaldymą.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo Mažeikiuose surengtoje konferencijoje-apskrito stalo diskusijoje „Savivaldybių ekonominiam atgimimui – aktyvių ir kvalifikuotų žmonių telkimas, perspektyvaus verslo idėjos, valstybės parama“. Kalbėdamas apie Šiaurės Vakarų regiono savivaldybių – Mažeikių, Skuodo, Akmenės ir Joniškio – problemas ir jų sprendimo būdus, premjeras pabrėžė, jog verslininkams ir investuotojams pasigendant kvalifikuotų darbuotojų, būtina išnaudoti visas gali...

„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.

Ieva Lauraitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vienas pozityvių jaunimo nedarbo sprendimo būdų Slovėnijoje yra vadinamieji laisvo pobūdžio darbo biurai, kurie šiuo metu populiarėja visame pasaulyje. Tai – kavinės su belaidžiu internetu ir biuro mišinys. Tokie biurai, arba bendruomenės, yra skirti laisvai samdomiems darbuotojams, pvz., programuotojams, architektams, dizaineriams, žurnalistams.

Žingsnis po žingsnio ruošiamasi euro įvedimui. Diskusija apie laukiančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes įsivedus eurą vyko ir Panevėžyje. Galutinis sprendimas, ar bus euras mūsų šalyje ir kokiomis sąlygomis, paaiškės liepą. Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, 1993 metais litas įvestas ypatingomis sąlygomis. Tada buvo didžiulė infliacija, kainos kilo. Tad siekta, kad ekonomika būtų sureguliuota. Litas buvo susietas su JAV doleriu, o 2002 metų vasario 2 dieną – su euru.

Agresyvėjanti Rusija kelia nerimą ne tik politikams. Dauguma ekonomistų bando prognozuoti, kaip šalies veiksmai galėtų paveikti Lietuvos ekonomiką. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pateikė keturis galimus ekonominio konflikto su Rusija scenarijus. Pagrindinis scenarijus yra apsiribojimas tik asmenų judėjimo ir sąskaitų įšaldymo priemonėmis. Jo tikimbė, pasak G. Nausėdos yra didesnė negu vidutinė.

SEB banko analitikai sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc. Pagrindinė to priežastis – smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų.

Per vizitą Gruzijoje ūkio ministras Evaldas Gustas, ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas su Lietuvos verslininkų delegacija dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Ekonominė integracija į Europos Sąjungą: perspektyvos ir galimybės“. Pasisakydamas konferencijoje E. Gustas pažymėjo Gruzijos ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimo svarbą ir susitelkimą šiais metais pasirašant ES asociacijos susitarimą. „Užsienio investuotojai vertina stabilią ir skaidrią verslo aplinką.

Indrė MIKELIONYTĖ Kas bus, jeigu bus? Atsakymo į klausimą, ar Rusijos rinka neatsuks mums nugaros, ieško ir ekonomistai, ir verslininkai, bet daugiausia diskutuoja politikai - ar teisingai, spręsti kiekvienam iš jūsų. Vieni sako, kad, užsivėrus keliams į Rusijos rinką, mūsų verslas patirs milžiniškų nuostolių, kiti tikina, jog uždarius duris lipsime pro langą.

Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų Po ilgos pertraukos euro zonos ekonomika, nors ir iš lėto, bet vėl auga – tačiau vis dar nesitikima, kad jai nors kiek pavyks prisivyti kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas. Kaip rodo profesinių paslaugų bendrovės EY analitikų naujausios ketvirtinės euro zonos ekonominės prognozės, tik 2018 m. euro zonai pavyks 5 proc. viršyti prieškrizinį (2008 m. I ketvirčio) ekonomikos lygį.

Daugelis tėvų paliudys, jog atžalų auklėjimas yra vienas sunkiausių darbų pasaulyje. Negana to, jų išlaikymas dar ir brangiai kainuoja. Todėl kyla klausimas – kodėl racionalūs žmonės apskritai nusprendžia jų turėti? Neseniai dviejų JAV ekonomistų paskelbtame tyrime nagrinėjamas būtent šis klausimas.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seime skaitys savo penktąjį – paskutinį – metinį pranešimą. Šiemet metinis pranešimas bus perskaitytas anksčiau – prieš Prezidento rinkimų kampanijos pradžią. Savo penktųjų – paskutinių kadencijos metų apžvalgoje, prezidentė D. Grybauskaitė išskiria ekonomiką ir energetiką.

  Premjeras, dar neseniai dėl įtemptų santykiai su Rusija prognozavęs Lietuvos ekonomikos praradimus, dabar teigia negalintis pasakyti, kokios įtakos ūkiui jie gali turėti. Algirdas Butkevičius tikina, kad šiuo metu pokyčių nejaučiama.

Daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių pastarąjį pusmetį pasižymėjo nuosekliu ūkio atsigavimu, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos ekonomika išsiskyrė prasta padėtimi, kuri savo ruožtu turės neigiamos įtakos Baltijos šalių eksportui.

Penktasis prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kurį ji skaitys Seime ketvirtadienį, bus rinkiminis, mano politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Tiek jis, tiek kiti LRT.lt portalo kalbinti politologai sako, kad šalies vadovė greičiausiai skirs sau nuopelnų dėl makroekonominių procesų, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas užsienio politikai. Metinis prezidentės pranešimas šiemet bus perskaitytas anksčiau nei įprasta – mat artėja prezidento rinkimai.

Laura Juozaitytė / Ekonomika.lt Dažniausiai manoma, kad ekonomika yra santykiai tarp racionalių individų, kurie konkuruodami tarpusavyje visuomet yra linkę priimti racionaliausią sprendimą. „Jei vis dar taip manote, jūsų rinkodara yra pasmerkta“, - „Verslo žinių“ metinėje reklamos ir rinkodaros profesionalų konferencijoje „Password 2014” kalbėjo britas Nickas Southgate’as.

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausiai grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 m. prognozę sumažina iki 3 proc.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos ekonomikai grimztant į dugną ir Rusijai aneksavus Krymą, vyriausybė prabilo apie savarankiškesnių teisių suteikimą šalies regionams – taip galima būtų sustiprinti skirtingą Rytų ir Vakarų regionų ekonomiką. Vakarų Ukraina ekonomines reformas sieja su Europa, Rytų – su Rusija. Opozicija prieš mėnesį perėmusi vyriausybės vairą iškart paskelbė, kad šalies iždas tuščias.

Arabijos pusiasalis nuo šiol lengviau pasiekiamas Lietuvos verslininkams, mat Vilniuje veiklą pradėjo pirmosios Arabų pusiasalio valstybės - Omano Sultonato - garbės konsulatas. Pagrindinė konsulato užduotis bus ne tik efektyviau plėtoti tarpvalstybinius ekonominius ir kultūrinius santykius su Omanu ir kaimyninėmis arabų valstybėmis, bet ir padėti šalies verslininkams įsitvirtinti arabų valstybių rinkose. Sudomino IT sritis Tik kiek daugiau už Lietuvą - 3,3 mln.

Tomas Matulevičius, Geopolitika.lt Estijai, kaip šaliai, netrūksta Lietuvos ir užsienio apžvalgininkų liaupsių dėl sparčios ekonominės plėtros, anksčiausiai iš Baltijos valstybių įsivesto euro, tokių sėkmingų informacinių technologijų projektų kaip „Skype“, „Kazza“, „Joost“ ar dėl to, kad šalyje galima balsuoti elektroniniu būdu. Taip pat Estija savo Baltijos kaimynėms gali būti pavyzdžiu dėl mažo valstybės įsiskolinimo, gynybai skiriamų 2 proc.

Užimtumo skatinimui ir verslo plėtrai skiriama nemažai lėšų, tačiau reikia glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis ir verslu, atidžiau įvertinti regiono problemas bei jo specifiką, Alytuje vykusioje konferencijoje-apskrito stalo diskusijoje teigė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Konferencijoje „Impulsai pasienio regiono ekonomikai: patrauklūs verslo projektai, parama iniciatyviems, motyvacija dirbti legaliai“ dalyvavo regiono savivaldybių vadovai, verslo atstovai.

Investuotojų reakcija finansų rinkose rodo, kad sekmadienį Kryme nieko svarbaus ir netikėto neįvyko – dar iki referendumo daugelis valstybių pareiškė, jog jis yra neteisėtas. Tačiau vienai valstybei – Rusijai – šie rezultatai yra svarbūs, nes, tikėtina, galėtų atrišti rankas tolesniems veiksmams.

Europoje vyksiančiame Euro grupės susirinkime bus svarstomas finansinės pagalbos proceso Portugalijai užbaigimas, po to, kai šalis jau kelis kartus savarankiškai sėkmingai pasiskolino finansų rinkose.  Tarp makroekonominių rodiklių svarbiausi bus sausio mėnesio pramonės produkcijos duomenys. Prognozuojama, jog gamyba per sausį augo 0,5 proc., o lyginant su tuo pačiu mėnesiu 2013 m., augimas galėjo siekti 1,9 proc.