ekonomika

Įvairiausios tarptautinės organizacijos skelbia reitingus, kokios ekonominės, švietimo ar sveikatos sąlygos sudarytos šalyje. Dažniausiai pasitelkiama informacija surinkta iš valstybių statistikos departamentų neatskleidžia, kaip iš tikro jaučiasi žmogus. Londone esanti „Legatum“ institutas išleido jau dešimtąjį metinį šalių gerovės reitingą, kuriame aptaria 149 šalių ekonominę, verslo, valdymo, švietimo, sveikatos, asmeninės laisvės, socialinės aplinkos ir pan. padėtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį naujuoju ekonomikos plėtros ministru paskyrė Maksimą Oreškiną, iki šiol užėmusį finansų viceministro postą. Ankstesnį ekonominės plėtros ministrą Aleksejų Uliukajevą, kuris įtariamas paėmęs 2 mln. JAV dolerių kyšį ir kuriam teismas skyrė namų areštą, V.Putinas atleido lapkričio 15 dieną. „Nors dirbate dar neilgai, bet... tai darote sėkmingai“, – sakė V.Putinas susitikime su M.Oreškinu.

Kibernetinės atakos iš Rusijos dabar yra tokios dažnos, kad Vokietija privalo išmokti dorotis su jomis kaip su kasdienio gyvenimo dalimi, antradienį sakė kanclerė Angela Merkel. Ji tai pareiškė pagrindinei Europos ekonomikai patyrus didžiausią visų laikų kibernetinį antpuolį.

Vilniaus apskrityje pernai sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 15,082 mlrd. eurų ir sudarė 40,4 proc. visos Lietuvos BVP. Kauno apskrityje pernai sukurta 19,8 proc. šalies BVP, Klaipėdos apskrityje - 11,6 proc., arba atitinkamai 7,395 mlrd. ir 4,316 mlrd. eurų, rodo Statistikos departamento negalutiniai duomenys. Pernai Šiaulių apskrityje sukurta 7,2 proc. šalies BVP, Panevėžio apskrityje - 6 proc.

JAV prezidento rinkimus laimėjusio respublikono Donaldo Trumpo tiesioginė įtaka Lietuvai bus minimali, sutaria kai kurie Lietuvos verslininkai. Jie nesutaria, kaip atrodys JAV ekonomika, Baltiesiems rūmams šeimininkaujant aštria retorika pagarsėjęs verslo magnatas, tačiau sutariama, kad įtaka Lietuvai pasireikš per ES ir JAV santykius. „Jeigu atvirai, tai Lietuvai tikrai neturės tokios didelės reikšmės, jeigu žiūrėti ekonomiškai.

Nors teigiama, kad D. Trumpas yra netikėčiausias kandidatas į JAV prezidentus per visą istoriją, reakcija į Trumpo laimėjimą rinkimuose nebuvo netikėta: rinkas trumpam užvaldė emocijos. Pinigai tekėjo į saugesnes turto klases – Šveicarijos frankas, Japonijos jena, Vyriausybės obligacijos. Per kelias valandas aukso kaina pakilo apie 3 proc., panašiai atpigo nafta. Labiausiai nukentėjo regiono akcijų rinkos ir Meksikos pesas – kone idealus JAV rinkimų eigos lakmuso popierėlis.

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų partija JAV turės daugumą ir Senate, ir Atstovų rūmuose, todėl D. Trumpui bus daug lengviau įgyvendinti savo siūlomus sprendimus.

Abiejų kandidatų į Jungtinių Valstijų prezidentus ekonominiai planai labai greitai neteko amerikiečių dėmesio, nes vienos skandalingiausių prezidento rinkimų kampanijų šalies istorijoje metu buvo naudojami visai kiti argumentai, ir apie ekonomiką buvo kalbama tik bendromis frazėmis.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė teigia, kad iš rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio išgirdo patikinimą, jog skubotų sprendimų ekonomikoje nebus. Anot jos, konkrečių sprendimų apie didesnį valstybės vaidmenį ekonomikoje, steigiant alkoholio prekybos monopolius ar valstybinių vaistinių tinklą, nėra, o atlikus skaičiavimus bus aišku, ką reiktų keisti.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai apsilankę Lietuvoje negailėjo perspėjimų – ekonomika auga lėčiau nei galėtų, nedarbas yra didžiulis, o spartus atlyginimų augimas pakenktų. Visgi Lietuvos ekonomistai problemas įžvelgia kitur. Viena pagrindinių problemų, kurią nurodė TVF – realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5–3 proc.). Tai reiškia, kad mūsų ekonomika galėtų augti daug sparčiau, o pasak TVF tam įtaką turi ir didžiulis nedarbas Lietuvoje.

Prieš dvejus metus Rusijai paskelbus maisto produktų embargo Lietuva buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama ekonomika Europos Sąjungoje, tuo tarpu Rusijos rublio nuvertėjimas ir ekonomikos susitraukimas reiškė mažėsiančią ir kitų prekių bei paslaugų paklausą. Tačiau žiūrint vien į ilgalaikę visos Lietuvos pramonės augimo trajektoriją įžvelgti Rusijos krizės įtaką gana sunku.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2016 metais labiausiai atsilieka nuo potencialaus šalies BVP tarp Baltijos valstybių. Tam įtakos turi didžiulis nedarbas, kurį įmanoma įveikti tik per sparčiai nekeliant atlyginimų. Visgi mokesčių efektyvumo prasme Lietuva lenkia Latviją, tačiau atsilieka nuo Estijos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose yra nedidelis realaus ir potencialaus BVP skirtumas (1,5-3 proc.

Didžiosios Britanijos pirmąkart per pastaruosius septynerius metus nėra patraukliausių investicijoms šalių pirmajame penkete, pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasis „Ernst & Young“ naujausia tyrimų ataskaita „Global Capital Confidence Barometer“. Didžiosios Britanijos audito ir konsultavimo paslaugų bendrovė perspėja, jog britų apsisprendimas trauktis iš Europos Sąjungos neabejotinai sumažins tarptautinių investicijų srautus į jų šalį. Didžioji Britanija šiame penkete buvo nuo 2009-ųjų.

Gruodį Italijos piliečiai balsuos, ar priimti dabartinės vyriausybės pasiūlytas konstitucines reformas. Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi inicijuotos reformos siekia pertvarkyti parlamentą ir sustiprinti šalies politinę sistemą. Deja, kaip ir Brexit balsavimo atveju, Italijos gyventojai gali pasirinkti išreikšti savo nepasitenkinimą ekonomika ir gyvenimo kokybe, balsuodami prieš bet kokius vyriausybės siūlomus pokyčius.

Apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį, SEB banko vyriausias ekonomistas išskyrė skaudžiausią sritį Lietuvai – tiesioginių investicijų trūkumą. Tarsi infekcija, be šių investicijų ligos persimeta ir į kitus ekonomikos sektorius. Investiciniu požiūriu, Lietuva net neinvestuoja tiek, kiek ji investavo iki 2008 metų. Nepasiekę prieškrizinio lygio, negalime daug tikėtis ir iš naujos darbo jėgos atėjimo, komentuoja ekonomistas.

Svarstant įvairius koalicijų scenarijus žvilgsnis krypsta į partijų programose įrašytus pažadus. Ne paslaptis, kad koalicijoje partijoms tenka viena kitai nusileisti ir dažnai ne visi punktai gali likti įgyvendinti. Visgi žvelgiant į ekonomikai ir verslui siūlomus pakeitimus matyti, kad daugiausia derėtis tektų Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui.

Rinkimų aktualijų netrūksta abipus Atlanto. Jei Lietuvos Parlamento rinkimų viražai artėja prie pabaigos, tai JAV prezidento rinkimų batalijos tik įsisiūbuoja. Nepaisant to, kokiais purvais svaidėsi kandidatai į JAV prezidento postą, sekmadienį antrieji debatai sulaukė kiek mažesnio ekonomistų ir finansų rinkų dalyvių dėmesio nei pirmieji. Panašu, kad nuosekliai nusileisdamas H. Clinton, D. Trumpas suteikia stebėtojams vilties neišvysti jo Baltuosiuose rūmuose.

Tradicinio verslo atstovai turėtų suklusti. Vartotojiška kultūra tampa mažiau populiari, vartotojai patys kuria alternatyvias paslaugas ir siūlo jas vieni kitiems, o verslą kontroliuojančios institucijos skėsčioja rankomis, nežinodamos, kaip tai vertinti. Kalba eina dalijimosi ekonomiką – fenomeną, kuris vos per kelerius metus pakeitė rinkos taisykles ir į verslo areną atvedė milijonus potencialių naujų žaidėjų. Besikeičiančios kartos jaukia ir vartojimo tradicijas.

Didžiajai Britanijai gresia „kieto“ išstojimo iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“, perspektyva, kuri gali dar labiau sukelti nerimą rinkoms, anksčiau šią savaitę smukusioms iki istorinių žemumų. Kas yra „kietas“ „Brexit“? Po Didžiojoje Britanijoje birželio 23 d. įvykusio referendumo, kurio metu dauguma šalies piliečių nubalsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos, iš karto nebuvo aišku, koks bus tas atsiskyrimas.

360 milijonų žmonių. Tiek skurstančių žmonių galime rasti visame pasaulyje. Pasaulį apskriejo šokiruojančios nuotraukos iš skurdžiausių Indijos kampelių. Nors tokių ar bent jau panašių vietų galima rasti visame pasaulyje, netgi Lietuvoje, o vaizdai visada sukrečia. Jeigu smalsu, kaip atrodytų Lietuvos taboras vienoje skurdžiausių pasaulio šalių – galite žvilgtelėti. Šiose nuotraukose, kurias pavyko užfiksuoti fotografams, matome skurdžią čia gyvenančių žmonių kasdienybę.

Rusijos ekonomika žengia iš recesijos ir į lėto augimo ciklą, pareiškė buvęs finansų ministras, dabar Strateginių tyrimų centro tarybai vadovaujantis Aleksejus Kudrinas. „Šiemet statistikai dar fiksuos ekonomikos nuosmukį 0,6 proc., tačiau kitąmet ji turėtų augti 0,5-0,8 procento. Tai nėra jau tiek ir daug, kaip kad norėtųsi, tačiau žengiame iš šio nuosmukio“, – Maskvoje vykstančiame verslo forume kalbėjo A.Kudrinas. Pasak jo, recesija baigiasi, prasideda augimo ciklas.

Lietuvos ekonomika išgyvena transformaciją – paslaugų sektorius tampa vis svarbesniu žaidėju šalies ūkyje. Per pastaruosius du dešimtmečius paslaugų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) išaugo apie 10 procentinių punktų ir pirmąjį šių metų pusmetį siekė apie 69 procentus. Tiesa, kol kas vidutinis statistinis lietuvis paslaugoms skiria mažiau nei ketvirtadalį savo vartojimo išlaidų. Tai yra mažiausia dalis ES, ir ji nesikeičia jau pastaruosius 10 metų.

Kalėjimas – vieta, kur niekas nenori atsidurti. Bet apie gyvenimą kalėjime nevengiama kalbėti – apie tai rašomos knygos ir kuriami filmai. Dažnam pažvelgti į nuteistųjų gyvenimą bent akies krašteliu yra įdomu. Ir tai nė kiek nestebina – čia galioja savos jėgos, politikos ir net ekonomikos taisyklės. Kaliniams negalima turėti grynųjų.

Jei po krizės Lietuvos ekonomika rodė puikius atsigavimo ženklus, dabar prarandame lyderystę pagal ekonomikos augimo tempus ir nebegalima pasakyti, kad į mus lygiuojasi ES šalys. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, norint didinti ekonomikos potencialą, reikalingi veiksmingi vaistai konkurencingumo ligoms gydyti – didesnės užsienio investicijos, struktūrinės reformos ir aiški užsienio politika.

Latvijos uostų asociacijos vadovas pareiškė abejojantis Baltijos šalies su Vakarų Europa sujungsiančio europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto ekonominiu pagrįstumu. „Jei šis didelių investicijų reikalaujantis projektas būtų ekonomiškai pagrįstas, jį veikiausiai įgyvendintų privati, o ne valstybės įmonė. Aktualus klausimas ir dėl išlaidų infrastruktūrai po to, kai geležinkelis bus nutiestas“, – sakė Karlis Leiškalnas. Projektui, kurio vertė sieks apie 4-5 mlrd.

Šią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) baigė susitikimų su į Seimą kandidatuojančiomis politinėmis partijomis ciklą. Apibendrindamas susitikimus LPK prezidentas Robertas Dargis sakė, kad visų partijų programos daugiausia nukreiptos į socialines problemas ir mažai orientuotos į ekonomikos auginimą. Nė viena partija neturi aiškaus plano, ką siūlys koalicijos partneriams iškart po rinkimų derybose dėl Vyriausybės formavimo.

Lietuvos ūkis šiemet auga labiau nei pernai, bet ekonomikos plėtrą neigiamai veiks pradėjusios mažėti investicijos ir Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Neigiamus veiksnius atsvers augančios gyventojų pajamos ir didėsiantis vidaus vartojimas. „Ūkio plėtra šiemet yra mažesnė, nei tikėtasi, o jos tempą dar kiek gali sumažinti JK sprendimas atsiskirti nuo ES.

Rusijos judėjimui „Atviroji Rusija“ paskelbus naują kandidato į prezidentus atrankos projektą „Vietoj Putino“, prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas išsakė savo nuomonę, kad šį projektą vykdo žmonės, nutolę nuo Rusijos realijų. „Matėme žiniasklaidos pranešimų apie tai. Galima pasakyti viena: projektus kuria ir rengia realizavimui žmonės, kurie yra negrįžtamai atplėšti nuo Rusijos, nuo to, kas čia vystyta nuo rusiškos dienotvarkės“, – sakė D.Peskovas.

Ilgą laiką buvusi tarp ES lyderių pagal ekonomikos augimo tempus, šiais metais Lietuva savo BVP augina lėčiau. Šiandien Lietuvoje viešintiems Tarptautinio valiutos fondo atstovams šalies ekonomikos prognozes pristatę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekspertai teigia, kad šalies ekonomikos plėtra jau pasiekė savo augimo potencialo ribą, tad norint paspartinti plėtrą, reikalinga „aukštesnė pavara“ – ryžtingesnės struktūrinės reformos.

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Pasaulį užvaldo liga, kurios pavadinimas populizmas. Išsivysčiusiose šalyse vis daugiau palaikymo susilaukia populistiniai judėjimai, žadantys paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. Populistų idėjos trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti patrauklios, tačiau ilguoju jos gali būti ypač pavojingos ‒ ant kortos statomi ne tik pasaulio ekonomikos augimas ir laisva prekyba, bet ir ES ateitis. Visgi pradėti kovoti su šia liga galima tik identifikavus negalavimo priežastis. O ligos simptomų apstu.

Vienas iš pagrindinių veiksnių finansų rinkose šiais metais buvo JAV Federalinio Rezervo banko nepasiryžimas kelti palūkanų normas. Metų pradžioje JAV centrinio banko atstovai žadėjo pakelti palūkanas keturis kartus. Deja, nepastovi ekonominė situacija užkirto kelią pirminiams Fed planams, o akcijų ir obligacijų rinkų dalyviai per šiuos metus nesulaukė nė vieno palūkanų normų kilstelėjimo.

Užsienio investicijos itin geidžiamos Lietuvoje. Jos kuria ne tik nauajs darbo vietas, bet ir skatina aukštesnius atlyginimus. Pagal naujausią statistiką matyti džiugi tendencija - Lietuva vis labiau sudomina užsienio kapitalo įmones.  Lietuvoje 2014 metais ekonominę veiklą vykdė 3800 užsienio valdomų įmonių - 8 proc. daugiau nei 2013 metais, pranešė Statistikos departamentas. Didžioji dalis užsienio valdomos įmonės vykdė nefinansinę veiklą - jų skaičius per metus padidėjo 8 proc.

Statistikos departamentas prie Lietuvos ekonomikos augimo antrąjį šių metų ketvirtį pridėjo 0,1 proc., taigi naujausiais duomenimis, pirmąjį 2016 m. ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 2,4 proc., antrąjį – 1,9 proc. Šie skaičiai yra gerokai mažesni, nei prognozavo dauguma ekonomistų ir didele dalimi nulemti įtikėjimo, kad artėja krizė. Tokios nuojautos skatina verslą mažinti atsargas. Optimistiškesnėms prognozėms pagrindo buvo pakankamai.

Artėjant rinkimams, politinės partijos svaidosi pažadais, kiek ruošiasi kelti atlyginimus. Tuo tarpu ekonomistai vertindami ekonomikos augimo prognozes, nėra tokie dosnūs. „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pristatydamas naujausią ekonominę prognozę kalbėjo, jog natūralu, kad kai maisto produktai tik ketvirtadaliu pigesni nei ES vidurkis, o atlyginimai skiriasi kelis kartus lyginant su ES vidurkiu, žmonės ieško mažo darbo užmokesčio priežasčių.

Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai sumažino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, tačiau tikisi spartesnio vartojimo kainų augimo 2016 ir 2017 metais.   Naujausioje SEB parengtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 2,2 proc., o 2017-aisiais - 2,5 procento. Šiemet balandį Lietuvos SEB analitikai prognozavo, kad šalies ekonomika per artimiausius dvejus metus augs atitinkamai 2,8 proc. ir 3,2 procento.

Šią vasarą Europos ekonomiką labiausiai grasino nustekenti sumaištis dėl Brexit, Italijos bankų sektorius ir dar viena rizikos zonoje atsidūrusi šalis, kurią žymiausi ekonomistai dažnai net pamiršta paminėti. Tai Portugalija ir itin sumenkęs šios šalies ekonomikos augimas, rašoma marketwatch.com publikuotame straipsnyje. Ypač sudėtingos šaliai buvo pastarosios savaitės.

Darbdaviai daug kalba, kaip trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tuo tarpu emigracija ne tik, kad nemažėja, bet ir didėja. Žiūrint į laisvas darbo vietas matyti, kad jų itin padaugėjo, tačiau ar tai blogas ženklas? Palyginome laisvas darbo vietas nuo 2012 metų iki naujausių duomenų, 2016 metų antro ketvirčio.

Jau tiksliai žinoma, kad 2020-aisiais metais olimpines žaidynes rengs Japonija, o įspūdinga sporto fiesta turėtų įvykti ekonominių krizių krečiamame Tokijuje. Tiesa, pasaulio ekonomistai ir apžvalgininkai netiki, kad olimpinė karštinė galėtų padėti šiam miestui vėl suklestėti ir tapti pavyzdžiu pasauliui, rašoma CNN. Daugelis specialistų kone sutartinai sutaria, kad jau dabar bręsta didžiulis skandalas, kurio kibirkštys turėtų žaižaruoti visus ateinančius metus iki olimpiados.

Britams referendume nusprendus trauktis iš Europos Sąjungos (ES), smarkiai krito svaro kursas. Visgi iš duobės kapstomasi – valiutos kursas auga. Tačiau ekonomistas pastebi, kad dabartinė situacija signalizuoja artėjančią krizę, o ilgalaikėje perspektyvoje svaras gali prilygti eurui. Nordea banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, tik laiko klausimas, kada svaras kainuos vos vieną eurą, o vienas euras – vos vieną JAV dolerį.

Europa ir Japonija tebesimoko gyventi neigiamų palūkanų aplinkoje. Investuotojai suka galvas, kur rasti bent kiek tenkinančio pajamingumo finansinių priemonių, ir pradeda nebestebinti vis kylantys akcijų indeksai, nes – o kurgi daugiau investuotojams nukreipti investicijas? Didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo prognozės lėtai, bet užtikrintai mažinamos.

Bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklis praėjo kelią nuo mažai žinomo indikatoriaus Didžiosios depresijos metais iki įrankio, be kurio negali apsieiti viso pasaulio vyriausybės ir centriniai bankai. Tačiau problema yra ta, kad nepriklausomai nuo skaičiavimo metodikos, BVP duomenys vis dažniau nespėja atspindėti ekonominių pokyčių, pažymi agentūra „Bloomberg“. Ilgalaikiai investuotojai priima sprendimų remdamasi BVP duomenimis.

Nepaisant Rusijos vyriausybės ir centrinio banko pareiškimų apie ekonomikos stabilizavimąsi, toliau fiksuojamas kritimas. Ekonomikos ministerija išankstiniais vertinimas, liepą sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis 0,6 proc. kuklesnis nei to paties praėjusių metų mėnesio. Sausio-liepos mėnesių BVP buvo 0,9 proc. mažesnis už sukurtą per pirmus septynis 2015-ųjų mėnesius.

Net kelios partijos į savo rinkimų programas įrašė pažadus dėl valstybinių bankų ar fondų, kurie teiktų lengvatines paskolas, steigimo. Nors už tokių pasiūlymų gali slypėti amerikietiškai svajonei prilygstantys norai, jų įgyvendinimas, kaip rodo kitų valstybių pavyzdžiai, gali turėti skaudžių pasekmių Lietuvos ekonomikai. Nori valstybinių bankų Dvi partijos savo programose užsimena apie valstybinių bankų kūrimą.

Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES tema, rodos, iškedenta iki smulkiausių detalių, tačiau emocijų dedamoji vis dar užgožia racionalius skaičiavimus. Rytų Europos šalys savo santykį su „Brexit“ dažniausiai vertina per emigravusių tautiečių prizmę, dažnai pamiršdamos, kad Jungtinė Karalystė yra ir prekybos partnerė. Paprastai ne pati reikšmingiausia, tas tiesa, tačiau net ir nedideli pokyčiai gali neigiamai paveikti regiono šalių augimą.

Apie ekonomiką galima rašyti įvairiai, net ir romanai gali būti su giliomis ekonominėmis įžvalgomis. Kas ketverius metus turime progą skaityti ypatingo žanro ekonominius kūrinius – partijų rinkimų programų dalis apie ekonomiką ir verslą. Šis žanras ypatingas tuo, kad tekste naudojami ekonominiai terminai ir išsireiškimai, tačiau perteikiamas turinys kiek primena revoliucingąją Vladimiro Majakovskio poeziją.

Euro zonos ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį gerokai sulėtėjo, visų pirma dėl nuogąstavimų dėl vadinamojo „Brexit“ ir prastų sunkumų slegiamų Prancūzijos ir Italijos rezultatų. Eurostato paskelbtais oficialiais duomenimis, bendros valiutos bloko bendrasis vidaus produktas (BVP) balandžio–birželio mėnesiais paūgėjo 0,3 proc. ir prieaugis buvo perpus mažesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,6 procento.

Per pirmąją šių metų pusę Lietuvos prekių eksportas susitraukė 2,4 proc., palyginus su atitinkam praėjusių metų laikotarpiu. Dėl lėto ekonominio augimo Europoje, eksportas į ES šalis per pusmetį krito 4 proc. Brexit sukelta baimė sumažino ir prekybos su Jungtine Karalyste apimtis. Neramina tai, jog vėl kritusi naftos kaina ir toliau stabdys vartotojų kainų augimą, o Brexit padidins eksporto konkurenciją Europoje, todėl Lietuvos eksportuotojams teks dar stropiau plėstis į naujas rinkas.

Nors lazerių ir biotechnologijų gamyba Lietuvoje pastaraisiais metais auga itin sparčiai, pagal aukštųjų technologijų gamybą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Vis dar atsiliekame ir pagal informacinių technologijų (IT) svorį ekonomikoje. Pagrindinė šių sektorių ilgalaikės plėtros sąlyga – esminė švietimo sistemos reforma, orientuota ne tik į studijų kokybės gerinimą, bet ir į didesnį tarpdiscipliniškumą.