ekonomika

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

Tobulėjant informacinėms technologijoms dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis daugiau investuotojų susidomėjimo. Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje kalboje neskirta dėmesio verslui bei ekonomikai, tačiau taikliai įvardinta, kad Lietuvoje trūksta reformų, teigia užsienio investuotojus vienijančio „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė. „Prezidentė yra politikė, dėl kurios man nebūna svetimos gėdos, tai tą kalboje išlaikė. Kalba buvo griežta ir pamokanti, bet verslui dėmesio skirta mažai.

Lietuva šiemet, kaip ir praeitais metais, pripažinta 36-a ramiausiai šalimi tarp 163 pasaulio valstybių, rodo nevyriausybinio Ekonomikos ir taikos instituto paskelbtas naujausias Pasaulinis taikos indeksas (Global Peace Index, GPI). Tyrėjai nurodė (https://goo.gl/cxHCWU), kad Lietuva pagal GPI užima tarpinę padėtį tarp Baltijos šalių: Latvija sąraše užėmė 32-ąją, o Estija – 37-ąją vietą. Šių šalių padėtis, lyginant su praeitais metais, irgi nepakito.

Anot verslininkų, praėjusi vasara buvo kaip reta prasta, tačiau visų keturių Lietuvos kurortų verslui peržiemoti pavyko palyginti gerai. „Pernykštį sezoną ne vienas Lietuvos kurortų verslininkas yra pavadinęs pačia prasčiausia vasara per daugelį metų, - sako UAB „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Rauktytė, - tiesa, to nepatvirtina statistikų duomenys, pagal kuriuos per devynis 2016 m. mėnesius visuose keturiuose Lietuvos kurortuose turistų buvo apgyvendinta gerokai daugiau ir šis prie...

Užsienyje dirbusiems žmonėms – gera žinia, tiesa, tai jiems primenama toli gražu ne pirmą kartą. Užsienyje dirbę lietuviai turi galimybę susigrąžinti permokėtus pajamų mokesčius. Priklausomai nuo išdirbto laikotarpio, mokestinės šalies, gautų pajamų ir kitų faktorių tautiečiams gali priklausyti ir labai įspūdingos sumos. Grąžintina suma taip pat priklauso ir nuo neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) toje, šalyje, kur buvo dirbta. Pavyzdžiui, Vokietijoje NPD 2016 metais buvo 8652 Eur.

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2016 metais, augo 4,1 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Spartesnis augimas fiksuotas tik Rumunijoje (5,6 proc.). Latvijoje metinis BVP augimas šiemet siekė 3,9 proc., Estija duomenų Eurostatui dar nėra pateikusi.

Gegužės 15 d., pirmadienį, Lietuvoje prasidėjo jau šeštus metus iš eilės rengiama akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Šiemet akcijos iniciatoriai ragina atsigręžti į regionus.

Siekdama prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Lietuva per pastaruosius dvejus metus padarė didelę pažangą, sako vienas EBPO vadovų. Anot Douglaso Frantzo, jei procesas vyks sėkmingai, šalis prie ekonomiškai stiprių, skaidrių ir inovatyvių valstybių klubo galėtų prisijungti 2018 metais.

Pirminėms prognozėms rodant, kad Prancūzijos prezidento rinkimus laimėjo centristas Emmanuelis Macronas, BNS pateikia penkių svarbiausių dvišalių Vilniaus ir Paryžiaus santykių aspektų apžvalgą. EKONOMIKA. Prancūzija yra antra didžiausia euro zonos ekonomika po Vokietijos, bet jos ekonominiai ryšiai su Lietuva yra silpni. Prancūzijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekia 378 mln. eurų ir nepatenka į didžiausių investuotojų dešimtuką.

Gerokai patuštėjo „Sodros“ skolininkų kišenės. 30-čiai tūkstančių gyventojų nurašyta 0,91 mln. eurų nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Skolų nurašymas vyko nuo kovo 25 iki balandžio 26 dienos. Tačiau jau anksčiau pradėtos nurašinėti mažos skolos. Balandį patuštino sąskaitas „Pirmieji nedidelių – 31,50 eurų – įsiskolinimų nurašymai nuo banko sąskaitų savarankiškai mokėti turintiems asmenims buvo vykdyti nuo 2016 m. gruodžio mėn. vidurio.

Seimui svarstant įvesti privalomas etnologijos pamokas ar trumpinti vaikų atostogas, ekonomistai stebisi – negi nėra svarbesnių darbų? Ekspertai sako, kad valdžia švaisto laiką šalutiniams klausimams, kol ekonomikos srityje laukia galybė neišspręstų problemų. Garsioji Maslow poreikių piramidė aiškiai iliustruoja – visų pirma žmogus turi būti sotus ir saugus, tik tuomet jam rūpės kultūra ir saviugda.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, jog šalies įmonės turėtų atsargiai vertinti Rusijos ekonomikos atsigavimą. „Mums įdomios ir svarbios TVF ekspertų įžvalgos apie Rusijos ūkio padėtį, nes Lietuvą su šia valstybe vis dar sieja glaudūs ekonominiai santykiai: ji tebėra didžiausia mūsų eksporto rinka.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog trišalis - Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų - susitarimas dėl atlyginimų didinimo yra gera intencija, tačiau yra neįgyvendinamas, nes valstybė negali priversti privačių įmonių jo laikytis. „Intencija iš principo yra gera. Noras, kad verslas įsipareigotų arba žiūrėtų į mūsų darbuotoją kitomis akimis negu buvo iki šiol, nes mūsų atlyginimai yra vis dar mažiausi regione. Atlyginimai auga dėl ekonominio augimo. 5-6 proc.

Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjęs karjerą AB „Achema“, tuometinis KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentas Andrius Zuoza tikriausiai nenumanė, kad šiandien bus kitos koncernui „Achemos grupė“ priklausančios įmonės „Agro Baltic“ generaliniu direktoriumi. Pabaigęs ekonomikos bakalauro studijas A. Zuoza nusprendė jas tęsti magistrantūroje. Būtent tada, dar tebestudijuodamas, įsidarbino trąšų gamyklos AB „Achema“ Komercijos tarnyboje.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Finansų ministerija imasi prognozuoti ekonomikos augimą iki 2020 metų. Anot jų tyrimo, ekonomikos augimas bus stabilus, tačiau neįspūdingas. O didėjanti infliacija reikalauja mažinti išlaidas. Visgi, reikėtų pasidžiaugti pirmą kartą per 25 metus pertekliniu valdžios sektoriaus biudžetu. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad prognozės yra teigiamos, tačiau viską lems išoriniai veiksniai. „Gera žinia, kad ekonomika augs vidutiniškai po 2,5 proc.

Pirmosios naujosios Vyriausybės 100 dienų rodo, kad ši valdžia, kaip ir daugelis ankstesnių, labiau gilinasi į biudžeto pajamų „pyrago“ dalybas, bet ne į naujų receptų paiešką, kaip tą pyragą iškepti kuo didesnį. Tuo labiau, kad gardžiausi jo kąsneliai žadami toli gražu ne tiems darbštiesiems – aukštųjų technologijų specialistams, novatoriams, „protams“ ir kūrėjams – kurių čia taip laukiam ir tikimės, kad išvaduos Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

„Nordea“ banko ekonomistai pristatydami šių metų bei ateities Baltijos šalių viziją pastebi istorijos pasikartojimą. Prognozuojama, kad galime įsisupti į atlyginimų-kainų spiralę, kuri kadaise jau privedė prie ekonominės krizės. „Nordea“ banko vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas ekonomikos apžvalgoje „Economic Outlook“ kalbėjo, kad tokia situacija, kokia yra dabar, primena 2005 metus. Dabar judame tomis pačiomis linijomis. Nors atlyginimai ir auga taip pat itin auga ir kainos.

 Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija pirmadienį ketina aptarti Klaipėdos uosto plėtrą ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ateities planus. Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Lukas Savickas BNS teigė, kad komisijos posėdyje taip pat bus aptariami Klaipėdos uosto ir SGD terminalo rezultatai. Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija buvo įkurta praėjusių metų gegužę. Ji kuruoja transporto ir energetikos infrastruktūros projektus.

Įvertinęs nuosekliai didėjantį ūkio aktyvumą šalyje ir gerėjančią Lietuvos gamintojų padėtį svarbiose užsienio rinkose, Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika šiemet augs 2,6, o kitąmet jos augimo tempas padidės iki 2,8 proc. Didėsiančią infliaciją aplenks darbo užmokesčio augimas, šiemet numatomas 6,1, kitąmet – 5,7 proc. Tai didesnės ūkio augimo ir atlyginimų didėjimo prognozės, nei tikėtasi ir skelbta praėjusių metų pabaigoje.

Premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pakartojo, kad pensijos ateityje didės, jei augs ekonomika, ir tai, anot jo, nepriklausys nuo politinės valios. „Labai aiškiai pasakome ir tikiuosi, kad tai (pensijų dydis - BNS) nepriklausys nuo politinės valios, tai bus susieta su mūsų ekonomikos augimu. Jeigu ir toliau ekonomika augs, vadinasi, galime kalbėti apie pensijų indeksavimą.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

2017 metais, jau antrą mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos parduotuvėse. Kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos dviejų maisto produktų krepšelių kainos: pigiausių maisto prekių krepšelio kainos ir populiarių maisto ženklų krepšelio kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainų reitingai.

Tūkstantis eurų – skamba solidžiai. Tiek žadėjo politikai prieš Seimo rinkimus, tiek paskelbė sieksiantys ir latviai iki 2020 metų. Tačiau Lietuvos ekonomistai optimistiški, latvius aplenksime ne tik „ant popieriaus“. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje vienodas minimalus mėnesio atkyginimas (MMA) – 380 eurų. Tačiau pagal vidutinį atlyginimą, kaimynai mus lenkia. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2016 m. III ketv.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas stengsis rasti bendrą kalbą su Rusija kovos su terorizmu ir ekonomikos raidos srityse, antradienį pareiškė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris. „Prezidentas D.Trumpas visada priima sprendimus, tiek susijusius su Rusija, tiek kitais klausimais, ir jis leido aiškiai suprasti, kad jei jam pavyks pasiekti susitarimą su Rusija, ko nepavyko padaryti kelioms ankstesnėms administracijoms, jis taip ir padarys.

Nuo šiol mažas 1000-io iš perkamiausių prekių kainas klientai ras „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvėse. Šiandien prasidedančios kampanijos „Mažos kainos garantija“ metu nepriklausomų bendrovių kainų rinkėjai patikrins įprastas perkamiausių prekių kainas. Kainos be akcijų ir nuolaidų bus tikrinamos keturiuose prekybos tinkluose „Iki“, „Norfa“, „Lidl“ ir „Rimi“. Jei kuri nors prekė kitur kainuos mažiau – „Maxima“ mažins savo kainą, rašoma antradienį išplatintame pranešime.

Pastaraisiais metais pasaulis tapo dar didesnių iššūkių lauku. Prie balsadėžių atėję britai ir amerikiečiai išjudino nusistovėjusią politinę tvarką, Europoje vis labiau stiprėja populistinės partijos, nepavyksta rasti susitarimo ne tik dėl pabėgėlių krizės išsprendimo, bet ir ekonomikos skatinimo.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Pernai lapkritį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2017 metais augs 2,7 procento. EK analitikų teigimu, kitąmet Lietuos ūkio augimas turėtų siekti 2,8 proc. (anksčiau - taip pat 2,8 proc.). „ES lėšomis bendrai finansuojamiems investiciniams projektams sugrįžus į įprastą lygį, tikimasi, kad atsigaus tiek privačios, tiek viešosios investicijos ir skatins ekonomikos augimą 2017 metais.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.

Nežinau, ką pagalvotų mano paauglys sūnus, jei su juo pradėčiau kalbėti apie „šlamančiuosius“. Nors toks pinigų apibūdinimas iš inercijos vartojamas ir jis turi savo istoriją, tačiau jaunimui jis jau sunkiai suprantamas. Jaunoji karta yra neatsiejama nuo išmanumo ir naujovių, todėl jiems „šlamantieji“ kraustosi į elektroninę erdvę ir jų kišenėse tiesiog nebėra kam šlamėti. Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad rūkymas „suvalgo“ vieną dvyliktąją visame pasaulyje sveikatos apsaugai skiriamų lėšų ir pasauli ekonomikai daro didesnę nei 1,4 trln. JAV dolerių žalą. Žalingasis įprotis suvartojo maždaug du procentus pasaulinio bendrojo vidaus produkto, rodo ekspertų iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Amerikos vėžio draugijos išanalizuoti 2012 metų duomenys. Ir beveik 40 proc. šios naštos tenka besivystančioms šalims. 422 mlrd.

Pagal „Economist Inteligence Unit“ vertinimą, pusė pasaulio valstybių galima apibūdinti kaip stipresnes ar silpnesnes demokratijas. Pernai viena iš didžiausių ir įtakingiausių pasaulio demokratijų JAV dėl mažėjančio pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis iš stiprios demokratijos pavirto demokratija su trūkumais. Tuo tarpu Rytų Europos regione per pastaruosius dešimt metų demokratija susilpnėjo labiausiai.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,3 proc. ir to meto kainomis siekė 38,56 mlrd. eurų. Ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos augimas augs dar sparčiau.  Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,7 proc. iki 10,038 mlrd. eurų, pranešė Statistikos departamentas.

Auganti ekonomika ne tik stiprina šalies įvaizdį pasaulyje, bet ir lemia geresnį gyvenimą žmonėms. Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomika augs daug sparčiau nei praeitais. Tačiau ne eksportas bus pagrindinis tokio rezultato veiksnys. 2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.

Mažmeninės prekybos augimas 2016 metais paspartėjo iki 7 proc. Vangiai augant eksportui, o ES investicijoms vis dar nepasiekiant realios ekonomikos, vidaus vartojimas buvo pagrindinis BVP augimo variklis. Vis dėlto, atskaičiavus padidėjusius automobilių degalų pardavimus, mažmeninės prekybos apimtys paaugo tik 4 proc., arba 0,5 proc. mažiau, nei 2015-aisias. Šiais metais laukiama kylančių energijos kainų, kurios gali sumažinti automobilių kuro paklausą.

Augančios naftos kainos ir Rusijai draugiška naujoji JAV administracija didina lūkesčius dėl Rusijos ekonomikos atsigavimo. Nors Rusija išlieka svarbiausia Lietuvos eksporto rinka, didelių vilčių į ją dėti nereikėtų. Tai ne tik pavojinga geopolitine prasme, bet ir gali kenkti Lietuvos ekonominiam progresui. Rusijos ekonomika stojasi ant kojų Rusijos ekonomika pamažu lipa iš duobės.

Lietuvos ekonomistai sako, kad pasaulio ūkiui galėtų kilti grėsmė, jei naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas imtųsi prekybos karų, tačiau toks scenarijus kol kas neatrodo labai tikėtinas. Respublikonui įžengus į Baltuosius rūmus, trumpuoju laikotarpiu finansų rinkos gali neigiamai reaguoti į jo politikos neapibrėžtumą. Lietuvoje ekspertai pataria stebėti JAV dolerio kursą, nes stipresnis doleris euro atžvilgiu galėtų skatinti eksportą į JAV.

Lietuva yra penkta atviriausia ekonomika pasaulyje, tad ji stipriai priklausoma nuo išorės vėjų. Dėl to žvelgiant į pasaulines ekonomikos tendencijas matyti, kad situacija gerės, atlyginimai augs, bet tai tuo pačiu reikš ir kainų augimą. Visgi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis neabejoja: emigracija Lietuvoje mažės, dramatiško scenarijaus pavyks išvengti.

Lietuvos gyventojai yra laimingesni už latvius ir estus, tačiau bendrai visų trijų Baltijos šalių gyventojai yra mažiau laimingi nei viso pasaulio gyventojai, rodo „Win/Gallup International“ ir „Baltic Market Insights“ Pasaulio barometras. Tyrimo duomenimis, 2016 metų pabaigoje 54 proc. lietuvių teigia esą laimingi, Estijoje šis rodiklis siekia 53 proc., o Latvijoje - 49 proc. Tuo metu globalus laimės indeksas 2016 metų pabaigoje rodė, jog 59 proc. pasaulio gyventojų jaučiasi laimingais.

Lietuva atsidūrė tarp inovatyviausių pasaulio ekonomikų. Maža to, kad pagal vieną reitingą lenkiame Baltijos šalis, kitame esame pirmi tarp besivystančių valstybių. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis mato sričių, kur Lietuva dar galėtų pasitempti. „Bloomberg“ naujienų agentūros sudarytame šių metų inovatyviausių pasaulio ekonomikų sąraše šiemet Lietuva, kaip ir pernai, penkiasdešimties šalių sąraše yra 32-oje vietoje.

Vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Žygimantas Mauricas nedirbs premjero Sauliaus Skvernelio visuomeniniu konsultantu - jis turėjo patarti ekonomikos klausimais. S.Skvernelis pirmadienį atšaukė savo sausio 12 dienos potvarkį, kuriuo Ž.Mauricas nuo sausio 16 dienos paskirtas visuomeniniu konsultantu. Pats Ž.Mauricas BNS teigė, kad Vyriausybę konsultuoja jau daug metų, tačiau šios veiklos formalizuoti neketina.

Antradienį Davose 47-ąjį kartą prasideda iki sausio 20 d. vyksianti kasmetinė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sesija, kurioje dalyvaus rekordinis skaičius delegatų – maždaug 3 tūkst., įskaitant kelias dešimtis valstybių ir vyriausybių vadovus, tarptautinių organizacijų vadovus bei garsius visuomenės veikėjus.

Rusijos ekonomika buksuoja labiau nei Sovietų Sąjungos stagnacijos laikais, o to pagrindinė priežastis – valdžios nenoras imtis esminių reformų, teigė Maskvoje vykstančiame „Gaidaro forume“ kalbėję ekonomistai. „Mes patekome į ilgą sulėtėjimo ciklą, kurio priežastys – ne vien tik naftos kainų kritimas ar sankcijos.

Statistikos departamentas trečiadienį paskelbė, kad išvykimą iš Lietuvos deklaravusių emigrantų skaičius pernai, lyginant su 2015 metais, išaugo. 2016 metais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų, tai yra 14,5 proc. daugiau negu prieš dvejus metus. BNS paklausė ekspertų, kodėl pernai vėl augo emigracija.

Pranešti, kad 2017-ieji veikiausiai bus intriguojantys, dinamiški ir atnešiantys begalę iššūkių, yra pernelyg banalu, nes akivaizdu, kad jie tokie ir bus. Apskritai kiekvieni nauji metai tokie ir būna, todėl tik nuo to, kaip esame pasirengę priimti naujus iššūkius, priklauso, kokią įtaką jie daro šalies ir mūsų pačių gyvenimui.

Koks buvo išskirtiniausias 2016-ųjų metų bruožas? Gal tai pergalingo populizmo ir protesto prieš elitą banga? O gal niekingas ir niokojantis ekstremizmas bei terorizmas? Arba skurdą sumažinusios, bet pajamų nelygybę padidinusios globalizacijos pažeidžiamumas ir status quo trapumas? Tikrai taip, tačiau yra kai kas, kas praeinančiais metais vienijo visus šiuos reiškinius. Prisiminkime kai kurias praeinančių metų naujienų antraštes.