ekonomika

Dažnai sulaukiu klausimo, ką reikėtų daryti, kad atlyginimai Lietuvoje būtų tokie kaip Vakarų Europoje. Kai kurios šiame komentare pateikiamos priemonės atlyginimus kilsteltų gana greitai. Vis dėlto, tvarūs sprendimai retai būna greiti sprendimai. Įgyvendinus visas penkias žemiau išvardytas priemones, po 20 metų atlyginimai Lietuvoje nuo vakarietiškų jau skirtųsi ne 4-5 kartus, kaip yra šiandien, o tik 1,25-1,5 karto.

Nenuostabu, kad užsidelsusi gripo epidemija daro žalą ne tik žmogaus sveikatai, bet ir finansinei sričiai. Tiek įmonės, tiek valstybė užklupus žmonių nedarbingumui praranda dalį lėšų. Gripo epidemija staigi ir sunkiai sustabdoma, tad greitą ir stiprų neigiamą poveikį daro tiek paklausai, tiek pasiūlai. Akivaizdu, jog jei žmogus yra nedarbingas, jis neturi galimybės sukurti vertės ir tai yra praradimas ekonomikai. Nedirbama – nesukuriama vertė „Vis dėlto, viskas yra gana paprasta.

Statistikos departamentas suskaičiavo praėjusių metų ekonomikos rezultatus. Apibendrinant metus, dažniausiai kreipiame dėmesį į bendrojo vidaus produkto rodiklį, infliaciją, eksporto, nedarbo dinamiką, ir pagal šių rodiklių kryptį apibūdiname – buvo geri metai, ar metai buvo blogesni, ir ko čia dabar reikėtų laukti.

Euro zonos ekonomika, kaip didelis milžinas, pamažu stojasi ant kojų. Praėjusių metų IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, bendros valiutos erdvės ūkis ūgtelėjo 0,3 proc., o iš viso 2015 m. ekonomika augo 1,5 proc. Nors pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą euro zona vis dar atsilieka nuo JAV, kurios praėjusiais metais augo 2,4 proc., atsižvelgus į besitęsusią Graikijos skolų krizę bei išliekančias struktūrines euro zonos problemas, tai yra visai neblogas rezultatas.

Iki šiol konkrečiai neįvardyta Vokietijos žemų kainų prekybos tinklo „Lidl“ starto Lietuvoje data jau įgavo kontūrus - Kauno rajone, Ramučiuose pastatytas šios kompanijos 42 tūkst. kvadratinių metrų ploto logistikos centras bus atidarytas balandžio viduryje - apie tai Kauno rajono savivaldybės vadovus informavo „Lidl“ vadovybė, praneša žiniasklaida.

Aivaras Abromavičius buvo laikomas vienu veržliausių Ukrainos reformatorių, tad netikėtas jo noras atsistatydinti sukėlė politinę audrą ir pačioje Ukrainoje, ir tarptautinėje erdvėje. Dėl kilusio skandalo didžiojo septyneto šalių ambasadoriai susitiko su prezidentu Petro Porošenka ir premjeru Arsenijumi Jeceniuku.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ekonomikos ministro Aivaro Abromavičiaus atsistatydinimas dėl korupcijos vyriausybėje yra nerimą keliantis ženklas šalies finansinio gelbėjimo programai. „Jo neseniai paskelbtas atsistatydinimas kelia susirūpinimą“, – sakė Ch.Lagarde per internetu transliuotą spaudos konferenciją, paklausta apie Lietuvos ir Ukrainos pilietybę turinčio A.Abromavičiaus netikėtą atsistatydinimą trečiadienį.

Marius DUBNIKOVAS, finansų ekspertas, analitikas Įsibėgėjant eiliniams naujiems metams dauguma sugalvoja ne tik naujametinių pasižadėjimų, bet ir galvojame apie aplinkybes, kurios lems ar sugebėsime numesti svorio, sutvarkyti šeimyninį gyvenimą ar pataisyti finansinę padėtį. Paprastai jei žmogui užduodamas klausimas, kurias tris sritis norėtum patobulinti, beveik be išimties bus įvardinti šeimos, sveikatos ir finansų sritys.

Pabandykime įsivaizduoti tobulą žmogų. Jis yra protingas. Turi visą informaciją, viską žino. Jo namuose tikrai yra daug knygų, jis turi internetą ir seka visas aktualijas. Jis viską apgalvoja, apskaičiuoja. Kiekvienas jo sprendimas, kiekvienas veiksmas - logiškas ir racionalus. Gal jis koks logikas, matematikas? Taip pat, šis žmogus stengiasi uždirbti kuo daugiau pinigų. Jis yra visiškas savanaudis. Jis dirba ir siekia turto, gėrybių sau. Štai taip ekonomistai apibrėžia kiekvieną žmogų.

Europos Sąjunga „byra“, ketvirtadienį įspėjo Amerikos finansininkas George'as Sorosas, sakydamas kalbą Pasaulio ekonomikos forume, kuris vyksta Šveicarijos slidinėjimo kurorte Davose. Magnatas ir filantropas taip pat sakė, kad Kinijos ekonomika patiria kietą nusileidimą, JAV federalinis atsargų bankas per vėlai padidino palūkanų normas, o respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas „dirba“ džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) darbą.

 Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sako kad panika finansų rinkose yra nepagrįsta, pasaulio ekonomika vystosi, yra regioninių problemų Rusijoje ar Brazilijoje, bet tos problemos yra izoliuotos, „Žinių radijui“ sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „TVF dėl pasaulio ekonomikos būklės nepergyvena. Žiūrint į tai, kaip vystėsi finansų rinkos, žaliavų rinkos pirmosiomis šių metų savaitėmis, buvo galima įsivaizduoti blogesnį scenarijų.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Vyriausybės nariais, perspėjo dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir paragino prieš rinkimus nesiimti populistinių sprendimų. „Metai ypatingi būtent todėl, kad rinkiminiai, ir visoms vyriausybėms tai yra visada iššūkis pirmiausia atlikti viską, ką reikia, išlaikyti valstybę teisiname kelyje, ir nenuslysti į populizmo liūną“, - žurnalistams sakė prezidentė.

77 rubliai už dolerį ir beveik 84 už eurą. Tokia štai Rusijoje naujųjų metų realybė – rublis pasiekė naujas žemumas. Atšventę 2016-ųjų sutiktuves rusai ir vėl grįžta į pilką gyvenimą su pilkomis nuotaikomis. Ir kai kurie pasiryžę toliau tyliai kentėti. Tiesa, situacija gali ir dar pablogėti. Šiuo metu barelis naftos kainuoja apie 33 dolerius, kai, rodos, dar neseniai siekė 100, o ekspertai žada, kad jis dar pigs. O pajamos iš naftos  ir dujų, vienas svarbiausių šalies pajamų šaltinių.

Prieš šventes parduotuvėse buvo didžiulis sujudimas – žmonės noriai atvėrė pinigines pasitikdami 2016-uosius. Maža to, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet gyvenimas tik gerės, o žmonės bus ryžtingesni, mažiau taupys ir daugiau išlaidaus. Mat po kelerius metus trukusios darbo užmokesčio augimo sausros, jau šių metų gyventojų piniginės pilnės.

2015 metai Lietuvoje buvo gausūs ekonominių įvykių, kurie prisidėjo prie lietuvių gyvenimo formavimo.   SAUSIS 1 d. - Lietuvoje įvestas euras, šalis tapo 19-ąja euro zonos nare 1 d. - Klaipėdos SGD terminalas pradėjo komercinę veiklą 5 d. - Europos Komisija pareiškė, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais nusprendė išmontuoti ruožo į Latviją Bugeniai-Rengė geležinkelio bėgius 15 d. - baigėsi...

 Lietuvos ekonomikos plėtra šiemet bus lėčiausia Baltijos šalyse, tačiau jau kitąmet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus spartesnis nei Estijoje, o 2017-aisiais Lietuva aplenks ir Latviją, prognozuoja antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ analitikai.

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.

2016 metais Rusijai, be jokios abejonės, užteks ir rezervų, ir ekonomikos inercijos, taip kad nereiktų laukti, kad rimti pokyčiai prasidės nedelsiant, „carnegie.ru“ rašo rusų finansų ekspertas Andrejus Movčanas. Greičiausiai visus kitus metus Rusijoje vyks vidinė uždara įtakos grupių kova – tų, kurios gali užsidirbti iš uždarų rinkų ir nekontroliuojamos emisijos, ir tų, kuriems svarbi globalizacija bei išorinės investicijos.

Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas perspėjo, kad finansinių sunkumų slegiamai ir konflikto nuniokotai jo šaliai gresia „ekonominė katastrofa“, jeigu parlamentas ketvirtadienio balsavimu nepatvirtins Tarptautinio valiutos fondo (TVF) palaikomo griežto taupymo biudžeto. Deputatai svarstys įstatymą, kuris galėtų atrišti vėluojančią 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,6 mlrd. eurų) paskolą iš TVF ir kitą Vakarų pagalbą.

Krentat naftos kainai, rubliui bei kaistant užsienio politikos situacijai, Rusijoje prognozuojama recesija. Pasak ekspertų, tai gali lemti ne tik didėjantį nedarbą, bet ir karo grėsmę. Anksčiau rusų planuotas scenarijus, kad vidutinė naftos kaina sieks 50 dolerių už barelį 2016 metais – nebeįmanomas. Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvyra Nabulina dabar pristato naują scenarijų – 35 doleriai už barelį.

Ateinančiais metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų siekti 2,9 proc., sako Lietuvos banko atstovas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktoriaus Gedimino Šimkaus, šalies ūkio plėtrą skatins augantis vartojimas bei atsigaunančios pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos. „Šiais metais Lietuvos ekonomika augs 1,7 proc., o kitąmet numatome jau 2,9 proc. augimą - kone dvigubai greičiau.

Po euforiško triumfo momento Paryžiuje, kai buvo priimta Jungtinių Tautų klimato sutartis, prasidės sunkioji dalis – veiksmai, kurių turi būti imtasi, siekiant išvengti pragaištingo klimato atšilimo. Ekspertai neturi iliuzijų, jog vien pakilios nuotaikos ir skambios retorikos pakaks, kai ateis laikas realiai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Po to, kai Turkija numušė Rusijos karinį lėktuvą, tarp šalių kilo tikras žodžių karas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas incidentą pavadino „teroristų bendrininkų peilio dūriu į nugarą“. Tuo tarpu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Maskvą melu ir, duodamas interviu CNN, V. Putino komentarus pavadino „didžiule klaida“. Tuo tarpu Rusijos pareigūnai dėlioja ekonomines sankcijas Turkijai. Tačiau ekonominis karas kainuotų per daug abiem pusėms, rašo CNN.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su ekonomikos lyderiais iš įvairių pasaulio šalių dalyvavo Lietuvos pramonės konfederacijos organizuojamame (LPK) Metų ekonomikos forume „Globalaus konkurencingumo indeksas: kur mes esame ir kur galėtume būti?“ Šiemet renginyje ieškoma būdų stiprinti Lietuvos konkurencingumą ir mūsų šalies verslo aplinką.

Moksleiviai renkasi studijų kryptį ir gyvenimo profesiją. Tėvai pataria. Draugai nesutinka. Darbo birža piešia profesijų žemėlapį, kitos valdžios institucijos – specialistų kvalifikacijų žemėlapį.

Metai eina į pabaigą ir labai rimtai susimąstome, kokie gi bus ateinantys, 2016 – tieji metai. Kokie jie bus mums tiesiogiai, kokie jie bus Lietuvai, kokie jie bus euro zonai, kurios nare šiemet tapome. Ir žinoma – visam pasauliui, nes atviroje ekonomikoje . Kai peržvelgi, ką pasauliui žada didieji finansų grandai, kaip pavyzdžiui, Goldman Sachs, tai jie neslepia, kad 2016-tieji metai pasaulio ekonomikai bus netikę.

Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs - trečdalis gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dalį ar visas pajamas gauna „vokelyje”, beveik pusė gyventojų perka įvairias prekes iš nelegalių pardavėjų.

Gyventojai labiausiai vertina investicijas į švietimą ir išsilavinimą, atskleidė penktadienį Klaipėdoje ir Vilniuje atliktos gatvės apklausos. Daugiau kaip pusė (58 proc.) iš 100 apklaustųjų, nepriklausomai nuo jų amžiaus, teigė, kad švietimas ir mokslas yra prioritetas. Toliau rikiavosi investicijos į sveikatą, kultūrą, nekilnojamą turtą, kas ketvirtas vilnietis pageidautų patogesnio viešojo transporto, didesnio verslumo skatinimo, efektyvesnio viešo valdymo.

Koks yra tikrasis oro transporto poveikis Lietuvos ekonomikai: 86, 205 ar 869 milijonai eurų? Aviacijos sektoriaus vaidmuo šalies ekonomikai nepelnytai nuvertintas. Dažnai apsiribojama tiesioginio poveikio vertinimu: skaičiuojama tik oro uostų, aviakompanijų bei kitų oro uostuose veikiančių įmonių sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos. Tačiau ekonomikoje du plius du retai kada būna lygu keturiems, tad tiesioginiai „buhalteriniai“ matavimai dažnai yra tiesus kelias į klaidingus rezultatus.

Lietuviai vis labiau džiaugiasi savo alga, tai rodo tyrimai. Tačiau kada vidutinis atlyginimas šalyje siekia vos 554 eurus, štai kad ir pusantro šimto eurų kainuojantis švarkelis – ne kiekvieno nosiai. Ir vis dėlto, apie kokias algas svajoja tautiečiai? Pasak naujausių tyrimų, lietuviai pinigines gali atverti vis dažniau, ir užtenka ne tik duonai su sviestu. Štai per dvejus metus vidutinis atlyginimas šalyje pasistiebė pusšimčiu eurų.

Lietuvos ekonomika sėkmingai išlaikė išbandymus, susijusius su Rusijos sankcijomis ir jos ekonomikos lėtėjimu – BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį jau paspartėjo ir dar labiau įsibėgės kitais metais. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais BVP augimas sieks 3,3 procento, o daugiausiai įtakos tam turės ir toliau sparčiai augantis gyventojų vartojimas. Tačiau išorinė aplinka išlieka įtempta, ir kai kurie rodikliai signalizuoja apie išsikvepiantį Lietuvos konkurencingumą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), dar kartą sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos ūkio plėtra bus lėčiausia Baltijos šalyse. Naujausiais EPRB duomenimis, Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 1,7 proc., o 2016 metais - 3 procentus. Latvijai prognozuojama atitinkamai 2,3 proc. ir 3,1 proc., o Estijai - 2 proc. ir 2,8 proc. ekonomikos plėtra.

Finansų ministras prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs kiek daugiau nei manyta anksčiau - daugiau nei 2 proc. Rimantas Šadžius sako, kad tokia prognozė remiasi augančia vidaus paklausa ir mažmenine prekyba. „Įvertinę visas tendencijas, manome, kad realistinis BVP augimas, kurio galėtume šiemet laukti, yra 1,9 proc.

Eurozona šiemet pagaliau pasiekė lūžio tašką. Po neramaus periodo 2012-2013 metais ir stabilesnių 2014-ųjų, eurozonos augimas šiemet pradeda įsibėgėti, po pusę procento didėdamas jau ketvirtą ketvirtį iš eilės, o per 2015 m. turėtų siekti 1,6 procento. Tai daugiausia lemia silpnesnis euras, sumažėjusios energetinių išteklių kainos ir padidėjęs eksportas į JAV bei Didžiąją Britaniją. Prognozuojama, kad verslo investicijų apimtys 2016 m. taip pat įgaus pagreitį.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) svarbiausių partijų vadovų iki Seimo rinkimų likus metams prašo vykdyti atsakingą finansinę politiką, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, liberalizuoti darbo santykius, imtis ryžtingų švietimo sistemos reformų. „Šiandien, kai pasaulis toks neramus ir vyksta tiek daug pasikeitimų, labai geras laikas diskutuoti, kas yra svarbiausi darbai mums artimiausiais metams.

 Veikiausiai kitais metais defliacijos Lietuvoje nebebus, „Žinių radijui“ sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Mes startuosime ir lyginsime pokytį jau šių metų atžvilgiu. Sudėtinga būtų tikėtis, kad pasaulinės naftos kainos kiekvienais metais tiktai kris. Veikiausiai jos, pasiekusios dugną, atsispirs nuo to dugno ir pradės pamažu kilti. Bent jau daugelis institucijų <...> prognozuoja laipsnišką naftos kainų kilimą.

SEB banko leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme ekonomistas Gitanas Nausėda aptarė ir pasaulines ekonomikos tendencijas. Pasak G. Nausėdos, reikia pripažinti, kad matosi aiški skirtis tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir likusios pasaulio, nes be JAV niekas negali pasigirti tokia labai patenkinama makroekonomine situacija. „Tartum patvirtindami amerikiečiai suštampavo labai neblogą BVP pokytį antrąjį šių metų ketvirtį, kuris buvo 3,9 proc.

Infliacijos rodiklis svarbus ne tik gyventojams, bet ir vyriausybei – jis turi tiesioginės įtakos prognozuojamoms biudžeto pajamoms, o taip pat ir planuojamoms išlaidoms. Ekonomistų infliacijos rodiklių prognozės paprastai nelabai skiriasi, tačiau šiuo metu 2016 metų prognozių spektras yra labai platus – nuo 0,3 iki 2,5 procento.

Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje gimusių vaikų skaičius augo sparčiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo, o vien liepos mėnesį gimė rekordiškai daug vaikų – 3,3 tūkst. Demografijos specialistė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorė Dovilė Krupickaitė tv3.lt sakė, kad didesnį gimstamumą galėjo paskatinti pagerėjusios galimybės leisti vaikus į darželius ir rodomas žymių žmonių, auginančių daugiau vaikų pavyzdys.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėjo, tad politikai turėtų nesišvaistyti pažadais. Taip pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė, būsimos sesijos darbus aptarusi su Seimo pirmininke. Loreta Graužinienė tvirtina, kad tai nesutrukdys padidinti minimalios algos, ją siūloma kelti net per kelis kartus. Ekonomistai rėžia, kad tai – populizmas. Prezidentė pastabų turi ir kuriamam socialiniam modeliui, dėl kurio rytoj rengiamas tūkstantinis mitingas.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs. „Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai.

Užsienio ekonomines sankcijas patiriančioje Rusijoje pirmą šių metų pusmetį traukėsi pramonės gamybos apimtys. Tarp sektorių, kur gamyba labiausiai mažėjo - aukso ir sidabro grandinių (- 40 proc.), keleivinių vagonų (-64,7 proc.) gamyba. Tarp augusių – sūrių (25,7 proc.) bei konservų (27,6 proc.) gamyba. Tokius skaičius pateikia informaciją apie užsienio įmones teikianti UAB Creditreform Lietuva, remdamasi savo kolegų Rusijoje informacija.

Šių metų rugsėjo pirmoji yra neeilinė. Šeimoms, kurių vaikams vietos valstybiniuose darželiuose neliko arba kurios tiesiog savanoriškai tą vietą užleido kitiems, bus skiriama 100 eurų kompensacija. Tokiu būdu Vilniaus miesto savivaldybė šiemet pabandė išspręsti vieną iš daugelio įsisenėjusių problemų – nepakankamą vietų skaičių valstybiniuose darželiuose.

Ir vėl išgyvename istorinį finansų rinkoms momentą. Ilgai brendusi prasidėjo ryškiausia nuo 2009 m. akcijų rinkų korekcija, raudonyje skandinusi akcijų indeksus tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Pretekstu panikai rinkoje tapo Kinijoje paskelbti Caixin/Markit pramonės aktyvumo duomenys, kurie bylojo apie ryškiausią gamyklų aktyvumo nuosmukį nuo pat 2009 m. Investuotojai pastaruoju metu itin jautriai reaguoja į prastas naujienas iš antros pagal dydį ekonomikos pasaulyje.

Išsėmęs ūkio skatinimo priemonių arsenalą, Kinijos centrinis bankas ėmėsi paskutinio ginklo – juanio devalvavimo. Praėjusią savaitę tris dienas iš eilės Kinija drebino pasaulį „vienkartiniais“ nacionalinės valiutos kurso mažinimais (1,9 proc., 1,6 proc. ir 1,1 proc.). Rinkos dalyviai į staigų Kinijos valiutos nuvertėjimą sureagavo audringai, o priešrinkiminį jaudulį išgyvenančioje JAV ši žinia sukėlė tikrą isteriją.

 Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį pradeda dviejų dienų vizitą Ukrainoje, kur susitiks su šios šalies premjeru Arsenijumi Jaceniuku, užsienio reikalų ministru Pavlu Klimkinu, kitais pareigūnais. „Vienas iš pagrindinių tikslų - iš arti susipažinti tiek su ekonomine situacija Ukrainoje, tiek su Ukraina, atremiančia šalies agresiją. Bus aptariami Minsko susitarimai, jų įgyvendinimas“, - BNS vizito išvakarėse sakė L.Linkevičiaus atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras pirmadienį pranešė apie planus sumažinti mokestines lengvatas įstatymų leidėjams ir ministrų atlyginimus. „Politinė sistema turi reaguoti į visuomenės jausmus", - sakė ministrams A.Cipras, kurio žodžius paskelbė vyriausybė.

Lietuvos mokesčių sistema yra, švelniai tariant, netobula. Tai pripažįsta ne tik mūsų šalies ekonomistai ir politikai, bet ir tarptautiniai ekspertai. Akivaizdžiausia ir dažniausiai minima problema yra per didelė mokestinė našta, tenkanti dirbantiesiems. Ar įmanoma šią problemą išspręsti radikaliu ir gana netradiciniu būdu – visiškai atsisakant gyventojų pajamų mokesčio? Taip.