ekonomika

Daugelis Europos valstybių jau ne vieneri metai bando spręsti visuomenių senėjimo tendencijas ir problemas, nes suvokia, kad tai tiesioginė grėsmė jų ekonomikoms - su senstančia visuomene ir didėjančiu pensininku skaičiumi valstybė netenka darbuotojų, o tuo pačiu mokesčių mokėtojų. Visa tai yra tiesioginė grėsmė valstybės finansams ir visos ekonominės sistemos tvarumui. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir Lietuva.

Yra tokia banali tiesa: absoliuti dauguma sistemų geriausiai veikia tada, kai jos yra paprastos ir suprantamos vartotojams, užuot buvusios painios ir sudėtingos. Ar tai būtų internetinė bankininkystė, ar telefono programėlė, ar automobilio valdymas, ar galiausiai mokesčių sistema, ar pensijų sistema – visi reikalai einasi sklandžiau, jei vartotojas gana paprastai gali ir naudotis jam siūlomomis paslaugomis, ir įvykdyti jam priderančias prievoles.

Lietuviai geriau vertina šalies ekonominę padėtį, tačiau jų dalis išlieka mažesnė, nei galvojančiųjų priešingai, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Teigiamai Lietuvos ekonominę padėtį vertina 38 proc. apklaustųjų, arba 6 procentiniais punktais nei pernai rudenį. Tačiau nacionalinės ekonominės padėt5neigiamai vertina 60 proc. respondentų (5 punktais mažiau). Visoje ES savo nacionalinę ekonomiką teigiamai vertina vidutiniškai 49 proc. respondentų, neigiamai – 47 procentai.

Lietuvoje ir toliau auga atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių. Miestuose, kuriuose už darbą mokama dosniausiai, algos auga greičiausiai, o merdintys rajonų atlyginimai vystosi lėčiausiai. Ekonomistų ir verslininkų, tokia situacija nestebina. Esą dalis šalies savivaldybių per mažai stengiasi pritraukti investicijas, todėl daliai didelių miestų ir toliau prognozuojamas nesustabdomas nykimas.

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome 143 dienas. Deja, nepasikeitusi Laisvės nuo mokesčių dienos minėjimo data nerodo mokesčių sistemos stabilumo. Ji tik rodo, kad valdžia išlaidauja tokiu pat tempu, kokiu auga ekonomika.

Baltijos šalys šiuo metu yra kur kas atsparesnės ekonominiams sukrėtimams nei prieš dešimtmetį, sako Latvijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Martino Kazako teigimu, tiek verslas, tiek gyventojai išmoko praėjusios krizės pamokas, todėl naujas ekonominis sukrėtimas nebus toks skausmingas. „Šiandien Baltijos šalyse kreditavimas nėra toks paplitęs, o tai reiškia, kad nėra tokių burbulų, kurie buvo susiformavę per ekonomikos krizę prieš 10 metų.

Lietuvos bendrasis vidaus produkto (BVP) augimas, pernai siekęs 3,9 proc., šiemet sumažės iki 3,2 proc. ir bus mažiausias Baltijos šalyse, prognozuoja Skandinavijos finansų grupės SEB ekonomistai. Naujausioje SEB pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigiama, kad Latvijos ekonomikos augimas šiemet sieks 3,7 proc., o Estijos BVP augs 3,5 procento. 2019 metais Lietuvos ir Estijos BVP augs po 3 proc., tuo metu Latvijos ekonomikos plėtra išliks sparčiausia ir sieks 3,5 procento.

Valdžia dirbantiesiems kitais metais žada pusšimčiu eurų didesnes algas. To esą bus pasiekta perdėliojus mokesčius. Tačiau kitose šalyse atlyginimai didesni ne 50, o keliais šimtais eurų. Ar net keliais kartais. Ar ateis ta diena, kai lietuvių algos šoktels į naujas aukštumas ir prisivysime geriau gyvenančias šalis? Dalis ekspertų tokių prošvaisčių nemato, visgi valdžia ateitį piešia šviesiomis spalvomis.

Europos Komisija (EK) didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų padidėti 3,1 proc., o 2019 metais – 2,7 procento. Prognozė Lietuvai: BVP augimą skatins didesnės investicijos Europos Komisijos teigimu, augančios investicijos, klestintis eksportas ir nuolat didėjantis gyventojų vartojimas 2017 m. lėmė, kad Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) augimas pasiekė 3,8 proc.

Tvirčiausias per pastaruosius keletą metų ekonomikos atsigavimas ir vis dar itin palankios finansavimo sąlygos atveria kaip reta palankių galimybių langą struktūrinėms reformoms įgyvendinti ir viešiesiems finansams sutvarkyti. Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbės Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimuose Vašingtone.

Vyriausybė Seime atsiskaitė už pirmuosius pilnus savo veiklos metus. Premjero pristatymas man labai patiko. Jei negyvenčiau Lietuvoje, imčiau ir patikėčiau visu tuo, kas buvo pasakyta. Metai buvo geri, judama teisinga kryptimi, padėti pagrindai būsimoms reformoms, pokyčiai vyko „sisteminiai“.  Didžiausias Vyriausybės ekonominis prioritetas – kova su pajamų nelygybe ir skurdu. Iš tikro – pasirūpinti gaunančiais mažiausias pajamas – svarbi valstybės funkcija.

Kaip ant mielių auganti ekonomika, gyventojų atlyginimai, būriais į Lietuvą traukiantys investuotojai, išskirtinai palankios sąlygos verslui ir didžiulis dėmesys gynybai – taip savo darbą 2017 m. veiklos ataskaitoje vertina Vyriausybė. Tačiau šių sričių specialistai beda pirštu į darbus, kurių Vyriausybė neatliko.

Premjeras Saulius Skvernelis Seimui antradienį pristatė pirmąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą. Joje daugiausiai dėmesio ir pagyrų sulaukė pernai augę šalies ekonominiai rodikliai ir Vyriausybės pradėtos reformos.

Valdantiesiems užantyje vis dar slepiant žadėtąją mokesčių reformą, Seime skirtingos frakcijos kelia turtingųjų šalies gyventojų apmokestinimo idėją, įvedant progresinius mokesčius. Nors politikai įsitikinę, kad šis pokytis padėtų kovoje su didėjančia nelygybe, ekonomistai ir Finansų ministerija perspėja, kad tai nieko neišspręs. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį aptarė dviejų skirtingų frakcijų narių inicijuotus pasiūlymus, Lietuvoje taikyti progresinius mokesčius.

 Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako, kad augant ekonomikai pamažu turėtų didėti ir būsto paskolų palūkanos. „Būsto paskolų palūkanos kol kas yra žemumose, bet palyginti pernai metų sausį su pernai metų gruodžiu, šioks toks pakylėjimas yra įvykęs.

Lietuvoje neretai juokaujama, kad paskutinysis iš šalies išvykstantis lietuvis turėtų neužmiršti išjungti šviesos oro uoste. Žvelgiant į praėjusių metų statistinius duomenis, gali atrodyti, kad toks metas nenumaldomai artėja. Pasak Statistikos departamento, praėjusiais metais dėl neigiamos grynosios migracijos Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 27,5 tūkst.

Gitanas Nausėda – visiems puikiai žinomas ekonomikos ekspertas, mokslininkas ir dėstytojas. Tačiau, kaip pats teigia, gyvenime pirmiausia jis mylintis vyras ir tėtis. Retai apie asmeninį gyvenimą atviraujantis vyras jau šiandien TV3 gyvenimo būdo laidoje „Raudonas kilimas“ pasidalins neeiliniu pasakojimu apie ilgaamžės santuokos paslaptį, brangiausią hobį ir artėjančius prezidento rinkimus.

Didesnis uždarbis, mažesnis nedarbas, nuosaikiau augančios maisto kainos ir mažėjanti infliacija – tokius skaičius pateikia Finansų ministerija, pristatydama svarbiausių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę. Maža to, ministerija teigia, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos.

Įvertinęs teigiamus tarptautinės aplinkos pokyčius ir atsigaunančias investicijas, Lietuvos bankas didina šalies ūkio augimo prognozes. „Dabar palankus metas Lietuvos verslui stiprinti raumenis – investuoti į priemones, kurios didintų veiklos efektyvumą ir stiprintų konkurencingumą. O mažesnė nei pernykštė infliacija ir vis dar sparčiai kilsiantys atlyginimai didins gyventojų perkamąją galią ir vartojimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Baltieji rūmai trečiadienį davė suprasti, kad ketinama švelninti planus dėl plieno ir aliuminio importo muitų ir jų netaikyti kai kurioms šalims. Skelbiama, kad sprendimas dėl muitų gali būti priimtas jau ketvirtadienį, tačiau galimos išimtys pasipiktinusiems sąjungininkams. „Potencialiai gali būti taikomos išimtys Meksikai ir Kanadai, remiantis nacionaliniu saugumu.

  Europos Komisija (EK) tarp didžiausių Lietuvos iššūkių įvardija būtinybę didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.   Naujausioje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad nepaisant teigiamo ekonomikos augimo, didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais pasaulio ekonomikos augimas buvo sparčiausias nuo 2011 metų, tačiau jam kyla grėsmių. Ir didžiausia grėsmė šiuo metu yra ne disbalansai finansų rinkose ar monetarinio skatinimo eros pabaiga, o prekybos karas.

Apklausose lietuviai skundžiasi, kad gyvenimo gerėjimo nejaučia, bet skaičiai rodo, kad tautiečiai išlaidauja ir skolinasi kaip prieš anksčiau praūžusią krizę. Drąsiau pinigus lietuviai leidžia kelionėms, brangiems pirkiniams, remontui ir visai netaupo. Ar toks optimizmas neprives prie dar vieno ekonomikos sprogimo ir ar ne metas pradėti kaupti, klausiame ekspertų. Dabar kelionių žmonės nuperka dar daugiau nei prieš krizę 2006-aisiais.

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra svarbus, pats savaime negarantuoja aukštesnės visuomenės gerovės, pagal kurią piliečiai yra linkę vertinti šalies ekonomikos sėkmę.

Vasario 16 d. mes šventėme stebuklą. Du kartus per šimtmetį iškovojome Nepriklausomybę. Toli gražu ne kiekviena tauta galėtų tuo pasigirti. Tai rodo, kiek tautoje yra sveikatos ir jėgos, stiprybės ir energijos, tikėjimo laisve ir noro savo ateitį kurti patiems. Pastarosiomis dienomis mačiau tiek daug pasididžiavimo savo valstybe ir bendrystės. Džiugu, kad ji niekur nedingusi, bet taip norėtųsi ją matyti ne tik tokiomis ypatingomis progomis, bet ir kiekvieną dieną.

Šiandien iškili diena kiekvienam lietuviui – minima Vasario 16–oji žymi atkurtos Lietuvos šimtmetį. Per visą gyvavimo laikotarpį Lietuva išgyveno ir nuopuolius, ir kilimus, tačiau pripažįstama viena – šiandien esame pasiekę tikrai daug, tad džiaugtis būtina. Naujienų portalas tv3.lt kalbina Lietuvos verslų atstovus, kokie jų manymu yra didžiausi Lietuvos pasiekimai, iššūkiai ir, kaip jie Lietuvą įsivaizduoja po dar 100 metų.

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią nerimą lietuviams keliantis veiksnys yra... kainų augimas. Kiek pagrįsta yra tokia mūsų šalies gyventojų baimė? Šioje apklausoje tarp galimų atsakymo variantų yra ne tik augančios kainos, bet daug kitų potencialių nerimo priežasčių.

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, tarpukario Lietuvos, sovietmečio ir antrosios nepriklausomybės duomenis.

Kalbėdamas apie ant ketvirtosios pramonės revoliucijos slenksčio esančią visuomenę, finansų analitikas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda sako, jog ateityje labiausiai atsipirks investicijos į savo kūrybiškumą ir noras žinias taikyti lanksčiai. „Šiandien gali daug pasiekti turėdamas puikią idėją, bet nebūtinai turėdamas daug pinigų.

Socialiniame tinkle aktyviai plinta raginimas, kai kuriomis vasario dienomis ir vėl nesilankyti didžiuosiuose prekybos centruose. Tokiu būdu prie akcijos prisijungę žmonės siekia atkreipti dėmesį į dideles prekių kainas. Prekybos įmonių atstovai sako, jog tokios priemonės norimų rezultatų nepadės pasiekti. Juolab, jog pastebima, kad prekybos centrų boikotų metu pirkėjų skaičius sumažėja neženkliai. Finansiškai įmonės taip pat nenukenčia.

Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl išliekančio daug didesnio priešpensinio amžiaus žmonių nedarbo ir nedarbo kaime. Didelį nedarbą kaimo vietovėse lemia sparčiai ten mažėjantis gyventojų skaičius, dėl kurio smunka darbuotojų paklausa nykstant vidaus rinkai skirtam verslui.

Šiandien Europos Komisijos paskelbtoje 2018 m. žiemos tarpinėje ekonominėje prognozėje nurodyta, kad augimas euro zonoje ir visoje ES pernai pralenkė lūkesčius, kadangi atsigavusi ekonomika ir toliau plečiasi. Šiuo metu 2017 m. apskaičiuotas 2,4 proc. BVP augimas viršija lapkričio mėn. rudens ekonominės prognozės projekcijas (2,2 proc. euro zonai ir 2,3 proc. ES). Nuo lapkričio mėn. taip pat padidintos 2018 ir 2019 m. euro zonos ir ES ekonomikos augimo prognozės: nuo 2,1 iki 2,3 proc.

Per savaitę JAV akcijų rinkos prarado daugiau nei dešimtadalį vertės, ir panašios nuotaikos netruko iš didžiausios pasaulio ekonomikos pasklisti po visą pasaulį. Pastaruosius metus ekonomikos naujienos buvo tik teigiamos, JAV akcijos brango beveik be sustojimo ir be korekcijų, o nerimo ženklų finansų rinkų padangėje nebuvo matyti.

SEB grupės ekonomistai pagerino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę nuo 2,3 iki 2,5 procento. Šie metai turėtų būti sėkmingi pramonės atstovams, kurie daugiau investuos norėdami didinti gamybos pajėgumą ateityje. Sustiprėjęs euras kitų valiutų atžvilgiu kol kas euro zonos eksportui akivaizdesnės žalos nedaro. Dėl įmonių planų didinti darbuotojų skaičių nedarbas euro zonoje turėtų ir toliau mažėti, o tai skatins ir darbo užmokesčio spartesnį augimą, kuris iki šiol buvo labai lėtas.

Lietuviams iš visų Europos Sąjungos (ES) gyventojų daugiausiai baimės kelia kainų augimas, dėl to sunerimę 65 proc. šalies gyventojų, rodo Eurobarometro apklausa. Tiek lietuvių kainų augimą įvardijo, kai buvo paprašyti nurodyti pačius didžiausius iššūkius, su kuriais šiuo metu susiduria Lietuva. Kiti du dažniausi lietuvių minėti iššūkiai buvo nedarbas ir apmokestinimas – juos atitinkamai nurodė 23 ir 20 proc. šalies gyventojų. Dėl didelių kainų taip pat stipriai nerimauja čekai (41 proc.

Nuo tada, kai Jungtinės Karalystės gyventojai pasirinko pasitraukti iš Europos Sąjungos, su procesu susijusi informacija kelia vis didesnį susirūpinimą. Iš pat pradžių stringantis procesas rodo, kad šalis jau patiria neigiamas savo pasirinkimo pasekmes. Ka „Brexit“ reiškia šalies ekonomikai? Ekspertai ir bankininkai į šį klausimą bando atsakyti jau beveik dvejus metus. Jungtinės Karalystės valdžia atliko ir savo vertinimą – nutekinti duomenys skelbia labai nemalonią informaciją.

Lietuvai paknopstomis bandant pasivyti Estiją, rodosi, kad pirma verta pasimokyti iš anksčiau savo ekonomika nežibėjusios Rumunijos, kuri po mokestinių pakeitimų gali būti neblogu pavyzdžiu. Tiesa, ne visi Rumunijos priimti sprendimai tokie naudingi, mano ekonomistai. Vykdydama mokesčių reformą, Rumunija nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį pakėlė nuo 1450 RON iki 1900 RON (311,68 EUR-408,41 EUR), sujungė darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas.

„Didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje“ skelbiant svarbiausias ekspertų ir visuomenės idėjas, galinčias paskatinti proveržį Lietuvoje, pirmą kartą bendrą pareiškimą parengė ir garsiausi Lietuvos ekonomistai. Nerijus Mačiulis, Gitanas Nausėda ir Žygimantas Mauricas juokauja, kad esant reikalui jie gali kartu ant scenos ne ginčytis, o kalbėtis. "Vienas lauke ne karys, o muškietininkai buvo trys.

Geri paskutinio ketvirčio rezultatai lėmė tai, kad 2017 m. Lietuvos ūkis augo sparčiausiai per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai prie tokios ūkio plėtros prisidėjo palanki tarptautinės prekybos raida, sudariusi sąlygas itin aktyviai mūsų eksportuotojų veiklos plėtrai. Lietuvos ūkis galėjo augti dar sparčiau, tačiau tam sutrukdė pradėjęs mažėti užimtųjų skaičius ir tebestringantys Europos Sąjungos paramos srautai.

Ketvirtą 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP išaugo 3,9 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 3,6 procento), per visus metus – 3,8 procento. Ekonomikos plėtra buvo viena iš sparčiausių per visą pokrizinį laikotarpį. Ypač džiugina įspūdingai išaugęs eksportas – 17 proc. (sausio–lapkričio mėn. duomenimis), nors importo didėjimas nuo jo neatsiliko ir buvo 17,5 procento.

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo apie 3,5 proc., o tam didžiausią įtaką darė augęs eksportas ir vis dar guvus vidaus vartojimas, rodo BNS apklausa. Praėjusią savaitę BNS apklausus 10 šalies ekonomistų, mažiausias prognozuotas augimas – 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento. Septyni iš 10-ies apklaustų analitikų eksportą įvardijo kaip pagrindinį BVP augimo variklį.

„Vaiko pinigai“, pensijų pertvarka, mokesčių sistemos patobulinimas – Vyriausybė savo prioritetinių darbų sąraše po truputį dėlioja pliusiukus. Tačiau analitikai pasigenda darbų kokybės, o kai kuriais ministerijų sprendimais negali atsistebėti. Prieš beveik pusantrų metų patvirtintame Vyriausybės strateginių projektų portfelyje numatyti 43 veiklos prioritetai ir už kiekvieną projektą atsakingi asmenys. Prie kiekvieno projekto numatyta, kada ketinama įgyvendinti išsikeltus tikslus.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Šveicarijos kalnų kurorte Davose kasmet rengiamas Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) antradienį pradeda darbą po iškilmingos atidarymo ceremonijos, vykusios per įspūdingą snygį. Šių metų susitikimas vyks pasaulio ekonomikai tvirtai kylant, bet taip pat skambant perspėjimams, kad neturtingieji visose šalyse patiria didesnį skurdą negu kada nors anksčiau.

Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai pristatytoje vadinamojoje Baltojoje knygoje, kurioje formuojamos regioninės politikos gairės, susipina abu požiūriai. Ir tai nenuostabu. Regionai – tai didžiausios lietuvio vertybės: laukas, pieva, kelias, upė.

Po sprendimo palikti Europos Sąjungą Didžiąją Britaniją užklupo visa virtinė problemų nuo masinio jaunųjų britų pasipiktinimo iki nestabilaus svaro kurso. Tačiau kaip istorinio referendumo rezultatai palies Lietuvos ekonomiką, šalies gyventojus bei į Didžiąją Britaniją emigravusius tautiečius? Dar 2016 m. kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ skelbė, jog „Brexit“ didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių turės Lietuvai.

Metų prognozes jau išsakė ekonomistai, astrologai, meteorologai. Šį kartą nusprendžiau pasidomėti, ką mums šiems metams yra numačiusi valdžia. Vyriausybė, kaip žinia turi savo veiklos programą, kurią detalizuoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas. Profesionali, atsakinga ir atskaitinga Vyriausybė turėtų gana griežtai laikytis savo pasitvirtinto plano.