ekonomika

  Lietuvos finansų sistema veikia stabiliai, o jos svarbiausios grandies – bankų – atsparumas galimiems sukrėtimams yra aukštas. Vis dėlto matyti vidaus ir išorės rizikų sistemos stabilumui, teigia Lietuvos bankas (LB) naujoje Finansinio stabilumo apžvalgoje.   Pasak centrinio banko, svarbiausios rizikos yra dvi: Šiaurės šalyse, su kuriomis susiję Lietuvos didžiausi bankai, susidarę finansiniai disbalansai, ir Lietuvoje išaugęs kredito bei nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas.

Vilniuje įsikūrusi UAB „Hnit-Baltic“ įmonė, geografinių informacinių sistemų lyderė Baltijos šalyse, pasinaudojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos administruojama ES priemone „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“, turėdama ambicingų tikslų. „Pastaruoju metu stebime pasaulinę tendenciją, kai žemės ūkyje vis dažniau ir įvairiau yra taikomos GIS (geografinių informacinių sistemos) technologijos.

Lietuvos ekonomika nuo krizės laikų tapo dar atviresnė, o dėl to – dar labiau pažeidžiama išorės veiksniams, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Mes tapome dar labiau atviri ir dar labiau pažeidžiami išorės šokams. Tai, kad eksportas išauga, reiškia, jog mes sugebėjome eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų. Tai yra gerai, bet tuo pat metu tai kuria pažeidžiamumą“, – „Swedbank“ ekonomikos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.

Šešėlinė ekonomika Baltijos valstybėse pernai susitraukė tik Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje – toliau plėtėsi, rodo Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje kasmet atliekamų tyrimų duomenys. Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2018-aisiais, palyginti su 2017 metais, padidėjo 0,5 punkto iki 18,7 proc., Latvijoje – 2,2 procentinio punkto iki 24,2 proc., o Estijoje – sumažėjo 1,5 punkto iki 16,7 procento.

Naujojo prezidento, dėl kurio posto antrame rinkimų ture varžysis finansininkė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, ekonominių pokyčių kryptis gali išryškėti rudenį, kai bus rengiamas ir priimamas 2020 metų biudžeto projektas, o daugiausiai klausimų kyla dėl dabartinės Vyriausybės pradėtų reformų tęstinumo, teigia banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, didėja susirūpinimas ekonomine situacija ir verslo perspektyvomis, rodo naujausia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atlikta apklausa. Vokietijos kapitalo Lietuvos įmonės verslo aplinką vertina panašiai, kaip ir praėjusiais metais. 61 proc. apklaustųjų ją vertina gerai, 39 proc. – patenkinamai (pernai atitinkamai 66 proc. ir 34 proc.). Nė viena įmonė situacijos nevertina blogai. Panašiai vertinama ir padėtis savo ūkio šakoje.

Vežėjams ir profsąjungoms nesutariant dėl vilkikų vairuotojų atlyginimų, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako, kad vežėjai turi derėtis su profsąjungomis. „Aš sakiau vežėjams ne kartą, kad jie privalo sėstis ir pradėti konstruktyvias derybas su profsąjungomis.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos nesustabdė nepalankūs pasauliniai vėjai – BVP augimas išliko spartus ir siekė 3,9 procento. Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas, kurį skaičiuoja Europos Komisija (EK), balandį smuko nuo, patikslintais duomenimis, 105,6 punkto mėnesiu anksčiau iki 104 punktų, pasiekęs žemiausią nuo 2016 metų rugsėjo lygį. Bendras pasitikėjimo indeksas smunka jau dešimt mėnesių iš eilės. Analitikai prognozavo, kad šis pasitikėjimo rodiklis per mėnesį sumažės tik vidutiniškai 0,5 punkto.

Finansų analitikams kalbant apie sulėtėjusią ekonomiką ir galimas neigiamas finansines pasekmes ateityje, Lietuvoje atlyginimai toliau auga. Investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga sako, kad ruoštis neigiamiems scenarijams ateityje yra privalu. Pašnekovė J. Jurga, kalbėdama apie dabartinę ekonominę situaciją, pastebi, kad tam tikras sulėtėjimas ekonomikoje jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. „Pasaulio ekonomikų augimas lėtėja.

Pagal savo ekonominius rodiklius Lietuva grįžo į vėžes – į aukštumas iki krizės. Nepaisant to, padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad negali sau leisti pakankamai šildyti būstą, atostogauti ar sumokėti mokesčius. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad ši problema susiformavo dėl augančios nelygybės, o dabartinės Vyriausybės taikomi instrumentai nepadeda jos spręsti. 2018 metais materialinio nepritekliaus lygis Lietuvoje pasiekė 2008-ųjų žemumas – 23 proc.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Naujausios Lietuvos banko prognozės rodo, kad, paveiktas pasaulio ekonomikos tendencijų, Lietuvos ekonomikos augimas irgi turėtų šiek tiek sulėtėti: pernai siekęs 3,4 proc., šiemet sudarys 2,7 proc. Nepaisant to, gyventojams nėra dėl ko nusiminti: jų perkamoji galia ir toliau stiprės, nes atlyginimų augimas šiemet vis dar sparčiai lenks kainų didėjimą, rašoma pranešime spaudai. „Darbuotojų trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, jis ir šiemet turėtų lemti spartų algų augimą.

Lietuvos ekonomikos situacija stabili ir nieko panašaus, kas buvo prieš 2008 m. krizę, šiuo metu nematyti. Vis dėlto tikslaus atsakymo, o kas iš viso yra „krizė“ ir ką ji reikštų žmonėms, niekas pasakyti negali. Tokiomis mintimis dalijosi pranešėjai Lietuvos ekonomikos konferencijoje. „Kalbos apie krizę prasidėjo praėjusių metų rudenį.

65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. stato už 2021 m. Taip Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga. „Taigi, turime dar šiek tiek laiko iki krizės“, – juokavo J. Jurga. Tiesa, ji nuramino, kad tokio masto krizės, kurią pasaulis jautė 2007 – 2008 m., tikriausiai mūsų karta jau neišvys.

Pirmajame savivaldos rinkimų ture pergalę iškovojus 19-kai merų, kurių didžioji dalis yra dabartiniai miestų ir rajonų vadovai, ekonomistai tai aiškina tuo, jog gyventojai dažnai balsuoja už plika akimi pastebimus darbus – infrastruktūrą, mokyklų ir darželių statybas, tuo metu užkulisinės veiklos jie dažnai nežino ir nevertina.

Lietuva ekonomikos augimo sparta pernai nusileido kitoms dviem Baltijos valstybėms. Nacionalinių statistikos tarnybų negalutiniais duomenimis, kuriuos skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, Lietuvos ūkis 2018-aisiais, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, ūgtelėjo 3,5 proc., Latvijos – 4,8 proc., Estijos – 3,9 procento. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, siekė 3,9 proc.

Nepaisant jau kelerius metus iš eilės augančios Lietuvos ekonomikos, skurstančių žmonių skaičiaus šalyje suvaldyti taip ir nesugebėjome. Jei 1999 m. skurdo 600 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai po dviejų dešimtmečių – 50 tūkst. daugiau. Kokių žingsnių spręsti šią problemą imasi valdantieji ir kokių žingsnių būtinai reikia imtis? Skurdo rizikos riba 2017 m. vienam asmeniui buvo 307 eurai, o šeimai, kurioje gyvena du suaugę asmenys ir du vaikai iki 14 metų – 644 eurai.

Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministerija rengia pavežėjimo paslaugų teikėjų, tokių kaip „Taxify“, „Uber“ ir „Yandex“, atsakomybę griežtinantį įstatymą, rašo dienraštis „Postimees“. Pasak jo iniciatorių, pavežėjimo paslaugų organizatoriai nenori su valstybe dalintis duomenimis vairuotojų, kurie gali vengti mokesčių. Be to, įsitikinta, kad netikrinama, ar vairuotojai nėra nusikalsti linkę asmenys, ar jų naudojami automobiliai yra techniškai tvarkingi.

Šiemet gyvenamojo būsto kainos neturėtų mažėti, tačiau pirkėjai turės daugiau galimybių derėtis. Rinkoje bus parduodama vis daugiau brangių būstų, plėtotojai aktyviau imsis nuomos projektų, tačiau rinkos atsigavimo regionuose nesitikima. Tokias tendencijas būsto rinkoje šiemet prognozuoja nekilnojamojo turto ekspertai.

Kasmet girdėti skundų apie augančią demografinę duobę, didėjančią nelygybę, nepakankamas algas ir gausybę kitų problemų. Tačiau kartais sveika retrospektyviai pamatyti, kaip stipriai pasikeitė gyvenimas per du dešimtmečius, kuomet minimalus atlyginimas tebuvo 124 eurai, o gyventojai gatvėse jautėsi nesaugūs dėl prasto policijos darbo. Portalas tv3.lt kviečia pamatyti lygiai prieš 20 metų TV3 žinių sukurtą 1998 metų svarbiausių įvykių apžvalgą.

Naujienų agentūra BNS pateikia jos požiūriu svarbiausius besibaigiančių 2018 metų Lietuvos ekonominius įvykius. SAUSIS 1 d. Minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo 20 eurų iki 400 eurų. 2 d. Didžiausio Lenkijos naftos perdirbimo koncerno „Orlen“ valdomai Mažeikių naftos perdirbimo ir transportavimo įmonei „Orlen Lietuva“ pradėjo vadovauti buvęs „Orlen“ valdomo Lietuvos degalinių tinklo „Ventus-nafta“ vadovas Michalas Rudnickis.

Dauguma ekonomistų sako, kad sausį įsigaliojantys mokesčių pakeitimai pagerins žmonių gyvenimą, nes padidins dirbančiųjų pajamas, tačiau ateityje valstybė turi ieškoti naujų pajamų šaltinių ir reformuoti viešąjį sektorių.

Lietuvos verslas yra gerai pasiruošęs lėtėjančiam ekonomikos augimui, sako ūkio ministras. Tačiau Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad vis dėlto būtina didinti darbo našumą, diegti naujas technologijas. „Verslas sukaupęs labai neblogus rezervus, kalbant apie finansinius, tai jeigu ir būtų ekonomikos sulėtėjimas, finansine prasme mūsų verslas yra pasirengęs daug stipriau nei prieš dešimtmetį“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius. Pasak jo, šalies ekonomikos augimas pamažu lėtėja.

Lietuvių atlyginimai ateinančiais metais kils. Tokią gerąją prieššventinę naujieną Lietuvos bankas paskelbė trečiadienį, pristatydamas kasmetinę šalies ekonomikos apžvalgą. Dirbančiuosius ateinančiais metais turėtų džiuginti ir už algų augimą mažesnė infliacija. Tiesa, įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas, bankas sumažino šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozę nuo 3,4 iki 3,2 proc. Kitais metais numatoma, kad ūkis augs 2,8 proc.

Nuo praėjusios didelės ekonominės krizės praėjo 10 metų ir pastaraisiais mėnesiais visi jau sujudo, kad pasibaigus ekonominiam ciklui turėtų prasidėti kita krizė. Artėjant naujiems, 2019 metams, kyla vis daugiau diskusijų dėl to, kokie bus nauji metai ekonomikoje. „Swedbank“ ekonomistas Baltijos šalims Nerijus Mačiulis sako, kad kitais metais tikėtis krizės galima, bet nereikia.

Vidutinio darbo užmokesčio augimą dešimtadalius šiemet daugiausia lėmė didėjantis darbuotojų trūkumas, tačiau tam turėjo įtakos ir sprendimai dėl mokesčių, minimalios mėnesio algos (MMA) bei sveikatos apsaugos ir švietimo reformų,sako Lietuvos banko analitikas Tomas Šiaudvytis. LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas teigia, jog mažėjant bedarbių, įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdydamos naujus darbuotojus.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius dvejus metus augs mažiau nei prognozuojama. „Manau, kad tikimybė, kad per ateinančius dvejus metus ekonomikos augimas bus lėtesnis negu dabar yra konsensusas, tikrai yra didelė“, – antradienį Kaune vykusioje Žinių radijo konferencijoje sakė N. Mačiulis. „Aš statyčiau ant to, kad ekonomikos augimas nesieks, kiek dabar yra prognozuojama 2019-2020 metams.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Dauguma Lietuvos ekonomistų vieningai sutaria, kad ekonominės krizės Lietuva neišvengs bet kokiu atveju, tačiau konkrečiai prognozuoti, kada laukti nuosmukio – sudėtinga. Vis tik ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad krizės nokauto galima tikėtis jau kitąmet. Tiesa, šis veikiausiai nebus toks skausmingas, kaip prieš dešimtmetį.

Ar ekonominė krizė Lietuvoje jau už kampo, „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ buvo klausiama Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko. Pasak jo, šiuo metu situacija palanki, bet krizės galima tikėtis per artimiausius 2-3 metus. Laidoje jis kalbėjo, kad yra žinoma, kad ekonomika vystosi cikliškai, tad natūralu, kad kažkada galima tikėtis tam tikro lėtėjimo stadijos. „Dabar mes gyvename gerų (ekonominių – red. past.

Šią vasarą Rusijoje vykęs 2018 metų pasaulio futbolo čempionatas turnyro organizatoriams atnešė didelę naudą. Tai paaiškėjo po pirmenybių organizacinio komiteto pateiktų galutinių išvadų. Paskaičiuota, jog Rusijos ekonomiką papildė 14,5 milijardo JAV dolerių, nors surengti šią futbolo šventę organizatoriams prireikė maždaug 10,5 milijardo JAV dolerių.

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros pabaigoje, Lietuvoje nematėme daugiau nei du dešimtmečius. Vien per pastaruosius metus vidutinė jo kaina mažmeninėje rinkoje sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Lietuvos bankas (LB) padidino šių ir kitų metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę – banko ekspertai prognozuoja, kad šiemet jis augs 3,4 proc. (anksčiau prognozuota 3,2 proc.), o 2019-aisiais – 2,8 proc. (2,7 proc.). LB pranešė, kad ūkio augimas Lietuvoje tebėra spartus, o darbo rinka, ypač didmiesčiuose, jau įkaitusi dėl darbuotojų trūkumo. Vidaus rinkos įkarštį esą vėsina lėčiau augantis eksportas.

Vyriausybė trečiadienį svarsto priemones, kaip padidinti konkurenciją prekyboje maisto produktais ir geriau apsaugoti žmonių perkamąją galią. Be to, numatoma iki 2019-ųjų sausio išanalizuoti maisto kainų tendencijas ir jų priežastis bei kitų metų vasarį pateikti išvadas. BNS pateikia pagrindines siūlomas priemones. Ministerijos vertinimą ir būtinus teisės aktų pakeitimus Vyriausybei turėtų pateikti iki lapkričio 1 dienos.

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas „Lehman Brothers“ ir visą pasaulį sukrėtė dar viena krizė. Abi jos supurtė ir Lietuvos ekonomiką, privertė persiorientuoti tiek mūsų verslininkus, tiek valdžią.

Praėjus lygiai 10 metų nuo vieno didžiausių pasaulio investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties, ekonomistai mato vis daugiau krizės ženklų pasaulio ekonomikoje. Anot Nerijaus Mačiulio, pasaulis visuomet gyvena nuo krizės iki krizės, tačiau šįkart ekonomistas įvardijo, koks politinis veikėjas dėl ekonominių neramumų gali prisiimti atsakomybę. „Pasaulis juda nuo vienos krizės prie kitos nuolat.

Rugsėjo 12 dieną finansų ministeriją pristatė 2018-2021 metų ekonomikos raidos scenarijų, kuriame numatomas spartesnis nei tikėtasi ekonominis augimas šiais metais bei stabilus augimas ateinančius du metus. Skaičiai yra optimistiniai, tačiau ar jie džiugina ir ar džiugins visus? Šiais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) prognozuojamai augs 3,4 proc. arba 0,2 proc. punkto daugiau nei tikėtasi metų pradžioje, o 2019 metais augimas sulėtės iki 2,8 proc. ir iki 2,5 proc. 2020-2021 metais.

Ankstesnės ekonominės krizės savaime neleidžia prognozuoti artėjančių kataklizmų, tačiau esama grėsmių, jog pastarąjį dešimtmetį trunkantis ekonomikos ciklas pasibaigs šiurkščiai, teigia „Swedbank“ analitikas. Kaip vieną didžiausių neigiamų faktorių Nerijus Mačiulis akcentuoja neišmintingą ekonominę politiką.

Rusijos sociologai pažymi stiprų įtampos gyventojų tarpe augimą ir lygina jį su rodikliais, kurie buvo užfiksuoti prieš 1998-ųjų finansų krizę. Pasak „Levada Centr“ direktoriaus Levo Gudkovo, tai nėra susiję su kažkokia konkrečia problema – išauga bendra nerimas ir nepasitenkinimas. Apklausa apie rusus jaudinančias problemas buvo atlikta šių metų rugpjūčio pabaigoje. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų periodu, apklausos dalyviai negatyviau žvelgė faktiškai į visus klausimus anketose.

Nepaisant sulėtėjusio euro zonos ekonomikos augimo ir didėjančios pasaulinės prekybos įtampos, Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį neišsikvėpė. „Swedbank“ ekonomistai didina šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 3,6 procento, tačiau visgi mano, kad ateinančius dvejus metus šalies ekonomikos augimas bus kuklesnis.

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento.

Tarptautiniai stambūs verslo ir informacijos centrai, pasaulio bankai ir užsienio investicijos, nauji dygstantys stikliniai dangoraižiai – visa tai vilniečiams ir sostinės svečiams jau tapo įprastu reginiu bei neatsiejama miesto dalimi. Tačiau prieš 20 metų Vilnius tokio dėmesio neturėjo ir viltingai siekė užsitarnauti užsieniečiams patrauklaus bei investuotojų akį traukiančio miesto vardą.

Lietuvos ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, augo greičiau nei vidutiniškai 28-iose ES valstybėse, skelbia Eurostatas Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus – antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų balandžio–birželio mėnesiais – padidėjo 3,7 proc., o visoje ES – 2,2 proc., rodo antradienį paskelbti išankstiniai ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje metinis BVP augimas siekė 4,2 proc. ir buvo vienas sparčiausių visoje ES.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai pasibaigus Buenos Airiuose savaitgalį įvykusiam aukščiausiojo lygio susitikimui įspėjo, kad „padidėjusi įtampa pasaulio prekyboje ir geopolitinė įtampa“ kelia naują riziką pasaulio ekonomikos augimui.

Rusijos valdžia rengia naujas sankcijas Ukrainai, kurios gali paveikti keli šimtus asmenų ir apie šimtą įmonių, rašo Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis savais šaltiniais vyriausybėje. Jo duomenimis, į Finansų, Ekonomikos ir Prekybos ministerijų rengiamą sankcijų sąrašą gali patekti keli šimtai Ukrainos verslininkų, politikų ir valstybės tarnautojų, taip pat apie šimtą juridinių asmenų.

Pastarųjų savaičių įvykiai akivaizdžiai parodė, koks nestabilus ir kintantis gali būti pasaulis – analitikai vis garsiau kalba apie prekybos karų pasekmes, o D.Trumpo kelionė po Europą dar aiškiau pademonstravo, kad JAV nuo globalios daugiašalės sistemos pereina prie dvišalių santykių. Bet koks susiskaldymas – tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir visuomenėje - yra kelias į niekur.

Europos Komisija (EK) nekeičia šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi kiek lėtesnio ekonomikos augimo. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 3,1 proc., o 2019 metais – 2,6 proc., nurodoma ketvirtadienį paskelbtose EK vasaros prognozėse. „Pagrindinė ekonomikos augimo priežastis – geri pramonės ir statybos sektoriaus rezultatai.

Antrasis pagal dydį JAV bankas „Bank of America“ perspėjo apie 1998-ųjų finansų krizės galimo pasikartojimo grėsmę. Pasaulinių rinkų požymiai yra panašūs į praėjusio amžiaus globalios ekonomikos būklę, mano „Bank of America“ analitikai. Anot jų, tai gali būti artėjančios naujos krizės, panašios į 1997-1998 metų sukrėtimus, požymiai.