druska
Druska
Tai cheminiu pavadinimu natrio chloridas (NaCl), yra būtina maisto sudedamoji dalis ir seniausia žinoma maisto priedų forma. Ji ne tik pagerina maisto skonį, bet ir yra gyvybiškai svarbi žmogaus organizmo funkcijoms: padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, būtina nervų impulsų perdavimui ir raumenų susitraukimui. Druska taip pat naudojama maisto konservavime, nes slopina bakterijų augimą ir taip pratęsia maisto produkto galiojimo laiką. Nors druska yra būtina sveikatai, per didelis jos vartojimas gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant aukštą kraujo spaudimą ir širdies ligas.
25 keisčiausi vietoje pinigų naudoti dalykai (I)
Nuo saldainių iki „Tide“ skalbiklio – 25 keisčiausi dalykai, kuriuos žmonės naudojo vietoj pinigų. 25. Rai akmenys Šie milžiniški disko formos akmenys iš Palau salos būdavo gabenami į Japo salą, kurios gyventojai juos naudodavo kaip neįprastą valiutos formą. Vertingiausi akmenys būdavo tie, kurie pareikalaudavo daugiausia aukų juos gabenant.
24. Druska Senovės Romos laikais tai buvo itin vertinga prekė. Net angliškas žodis salary (liet.
22 druskos panaudojimo būdai, apie kuriuos nežinojote (I)
Paprastai druska vadinama baltąja mirtimi, gydytojai nuolat primena, kad naudoti per daug druskos kenksminga. Tačiau tikriausiai net neįsivaizduojate, kiek yra įvairiausių druskos panaudojimo būdų. 1. Sumažinti paakių paburkimą Puodelyje šilto vandens ištirpinkite pusę šaukštelio druskos, išmirkykite gautame tirpale mažą rankšluostėlį – puikus kompresas paakiams paruoštas.
Gidas: jei negerbi dykumos, ji gali užvirinti smegenis
Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dykuma, ypač jeigu jos negerbi, labai pavojinga, o didžiausia problema ten – vanduo ir šilumos smūgis, sako gidas entuziastas Harelis Zelceris. „Šilumos smūgis – vienas pavojingiausių dalykų. Tada, galima sakyti, užverda smegenys. Todėl, jei taip nutinka, reikia [...] pilti daug vandens ant galvos ir kojų“, – aiškina jis.
Sodyboje Kėdainių rajone – tikras chemikalų sandėlis
Antradienį Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Pro šalį važiuojantiems Kėdainių r. policijos komisariato Prevencijos poskyrio pareigūnams įtarimą sukėlė Josvainių seniūnijoje, Kunionių kaime, esanti sodyba. Užsukus į ją pastebėta daug įvairių talpų su galimai cheminėmis atliekomis.
Druska nuo blogos akies
NaCl – natrio chloridas. Kas gali būti paprasčiau? Bet šio cheminio darinio paprastumas apgaulingas – jis slepia daugybę paslapčių. Kai kurias iš jų žinoti verta. Gyvybiškai būtina Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150−300 gramų druskos. Per dieną su prakaitu jos prarandama keli gramai. Organizmas druskos negamina, todėl žmogus turi jos gauti su maistu. Druska žmogui yra gyvybiškai svarbi.
Druskomis barstomi keliai gali atimti geriamąjį vandenį
Daugelis tiek užmiesčio, tiek miestų kelių yra barstomi beveik gryna druska arba jos mišiniais. Kasmet šie skaičiai siekia apie 140 tūkst.tonų. Ir nors geologai nedrįsta prognozuoti, koks poveikis laukia mūsų ir gamtos, pavojaus varpais – jau po truputį skambinama.
Supykdę Baltarusiją, liktume be druskos
Šiuo metu į Lietuvą druska tiekiama iš vienintelio šaltinio – Baltarusijos. Šiai paskelbus druskos embargo, kaip neseniai atsitiko su pieno produktais ir Rusija, šalies politikams tai taptų rimtu iššūkiu. „Ką nors sugalvotume“, – paklaustas, kas būtų daroma tokiu atveju, Žinių radijui sakė Vilniaus miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.
10 patarimų moksleiviams, kaip sveikai maitintis
Lapkričio 8 d. minima Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną organizuojami renginiai, kuriuose atkreipiamas visuomenės dėmesys į sveiką mitybą bei būtinybę tinkamai maitintis. Mityba, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, – labai svarbi žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl nuo pat mažens reikia ugdyti sveikos mitybos principais pagrįstus mitybos įpročius.
Sūrios kelionės: apie pasaulio vietas, susijusias su druska
Druskų kasyklos, druskos kelias, druskos dykuma ir net druskos katedra – pasaulyje apstu vietovių, kuriose netrūksta druskos. Tad kviečiame į sūrią kelionę po pasaulį – nuo Druskininkų iki tolimosios Bolivijos, rašo kelioniumanija.lt. Salar de Uyuni, Bolivija Viena unikaliausių pasaulio vietovių – tarsi iš Salvadoro Dali paveikslo nužengusi druskožemio plokštuma Bolivijoje.
Rusijoje sukčiai vietoj „iPhone“ pardavinėja druską
„Apple“ produktai iki šiol išlieka prestižiniais, todėl jie traukia ne tik paprastų vartotojų, tačiau ir sukčių dėmesį. Štai visai neseniai Rusijos Paštas sulaukė vietos teisėsaugos organų vizito, kadangi vietoj „iPhone 5“ pristatė originalią dėžutę su žolės sėklomis. Rodės, nieko jau nenustebinsi po tokių įvykių, tačiau sukčiai visuomet sugalvoja ką nors naujo.
REKLAMA
REKLAMA
Iš druskos kūrė ne tik skulptūras
Druskininkus nuo antradienio gaubusi druskos migla šeštadienį ims sklaidytis – penktadienio vakarą baigiasi keturias dienas trukusi meno laboratorija „Druskos metamorfozės“. Aštuoni menininkai iš Alytaus ir Druskininkų savo kūrybinėms idėjoms įkūnyti naudojo įvairių atspalvių ir pavidalų druską. Iš presuotos, smulkintos druskos ir jos luitų buvo kuriami mažosios skulptūros darbai, suvenyrai. „Tai – ne skulptorių, o daugiau menininkų pleneras.
Vaikams būtina sumažinti suvartojamos druskos kiekį
Padidėjęs kraujo spaudimas yra ne tik suaugusiųjų sveikatos problema. Šiuo metu visame pasaulyje pastebima arterinio kraujospūdžio didėjimo tendencija ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai informuoja vartotojus, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė naujas druskos suvartojimo mažinimo suaugusiems ir vaikams gaires.
Druskos keliu nuo Marsalos iki Trapanio
Druska. Vartojame ją kiekvieną dieną ir visiškai nesureikšminame. Tačiau vargu, ar rastume kitą tokį gyvybiškai svarbų produktą tais laikais, kai elektros dar nebuvo ir druska naudota maisto konservavimui. Druska Viduržemio jūros pakrantėse išgaunama nuo senų senovės, mat čia tam itin palankus klimatas. Viena iš tokių vietų yra Sicilijos Trapanio provincijoje. Tad ir mes leidomės Druskos keliu, la Via del Sale, vingiuojančiu druskingąja pakrante nuo Marsalos iki Trapanio, rašo kelionimanija.lt.
Pavasarinio vėjo gūsiuose – sprogstanti teršalų bomba
Nors pavasario saulė vilioja pasivaikščioti gryname ore, sveikatos specialistai perspėja, kad toks pasivaikščiojimas nebūtinai bus naudingas sveikatai – veikiau atvirkščiai, ir pataria daugiau būti namuose, mat miestų gatvėse vis dar pūpso neišvežtas per žiemą barstytas smėlis su druska, o šildant saulei ir pučiant vėjui visa tai kyla į orą. Ypač didelis užterštumas yra intensyvaus eismo gatvių prieigose, būtent čia specialistai užfiksuoja didžiausią kietųjų dalelių kiekį ore.
Žmoniją pagirdys vandenynas
Lietuvoje verda energetinės nepriklausomybės diskusijos, užkulisinės ir atviros kovos, todėl pamėginkite įsivaizduoti, kaip įkaistų politinė ir socialinė atmosfera, jei turėtume galvą sukti ne tik dėl energetikos, bet ir dėl geriamojo vandens stygiaus, o gėlą vandenį importuotume iš, pavyzdžiui, rytinių kaimynų. Tai, kas mums skamba egzotiškai, kitose šalyse yra realybė ir kasdienis galvos skausmas.
Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos
Žiupsnelis druskos į rytinę košę, šiek tiek druska pagardiname pietų patiekalą ir dar truputį įberiame į vakarienei skirtas salotas. Dar pridėkime tą druską, kuri yra duonoje, dešroje, padažuose, konservuotose daržovėse ir kituose pramoniniu būdu gaminamuose maisto produktuose... ir mes jau gerokai viršijame rekomenduojamą paros druskos kiekį! Jeigu esate statistinis lietuvis, turbūt ir Jūs suvartojate žymiai daugiau druskos nei reikėtų.
Dviejose virtose dešrelėse – pusė paros druskos normos
Žiupsnelis druskos į rytinę košę, šiek tiek druska pagardiname pietų patiekalą ir dar truputį įberiame į vakarienei skirtas salotas. Dar pridėkime tą druską, kuri yra duonoje, dešroje, padažuose, konservuotose daržovėse ir kituose pramoniniu būdu gaminamuose maisto produktuose... ir mes jau gerokai viršijame rekomenduojamą neviršyti paros druskos kiekį rašome pranešime spaudai. Jeigu esate statistinis lietuvis, turbūt, ir Jūs suvartojate žymiai daugiau druskos nei reikėtų.
Druska: galima, draudžiama ar tiesiog būtina?
Šiandien dietologai ir medikai vienas per kitą pataria vartoti vienokių ar kitokių maisto papildų, kad mūsų kasdienių stresų ir nepalankios ekologijos išsekintas organizmas gautų visų jam reikalingų medžiagų. Tačiau dėl vieno žinomiausių ir labiausiai paplitusių papildų jie lig šiol niekaip negali sutarti. Valgomoji druska – pats pirmasis žmonijos istorijoje maisto papildas, mityboje naudojamas nuo neatmenamų laikų.
Vilniaus gatvėse išberta tiek druskos, kiek sveria trys „Boeing“ lėktuvai
Vilniuje per 13 dienų išbarstyta 1167 t druskos, šis svoris prilygsta trims „Boeing“ lėktuvams, ir 324 kv. m smėlio-druskos mišinio, o nuo pirmadienio, gruodžio 3 d., pakeistas ir barstytuvų budėjimas - bet kada į gatves pasirengę išvažiuoti 32 šlapios druskos barstytuvai, 2 maži druskos barstytuvai ir 12 smėlio – druskos mišinio barstytuvų. Sandėliuose šiuo metu sukaupta apie 8000 t druskos ir paruošta apie 11 000 kv. m smėlio – druskos mišinio.
Statome namą: 10 keisčiausių statybinių medžiagų
Jei mąstote apie naują namą, tai turbūt pagalvojate tik apie kelias statybinių medžiagų rūšis. Plytos, cementas, mediena ir akmenys būtų logiškiausi pasirinkimai tokiam projektui. Tačiau kai kurie žmonės sugeba mąstyti plačiau ir nusprendžia eiti prieš srovę. Šiame sąraše aptarsime 10 neįprastų ir egzotiškų statybinių medžiagų.
10. Ledas
Šis pastatas kol kas yra tik prototipas, jame dar negalima gyventi. Jis sudarytas iš medinių rėmų, o tarpai yra užpildyti kukurūzų burbuolėmis.
Druska ant kelio: barstymo technologijos nesikeičia, vairuotojai automobiliais turi rūpintis patys
Praėjusio penktadienio, spalio 26 d. rytą šalies keliuose iškritus pirmajam sniegui žiema juos aptarnaujančioms tarnyboms prasidėjo kiek anksčiau nei apie ją paskelbė kalendorius. Tą patį galima pasakyti ir apie vairuotojus – tiems, kurie ruošėsi delsti iki paskutinio teko suskubti ir vasaros sezonui skirtas padangas pakeisti žieminėmis. Kitas aspektas yra ir metalo lydinių atžvilgiu itin agresyvaus cheminio junginio natrio chlorido barstymas.
Sostinė jau pasiruošė pirmojo sniego valymui
Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad Vilniuje jau pasiruošta valyti kelius nuo pirmojo sniego, jei orų prognozės pasitvirtins ir jis iškris jau penktadienį.
Kaip teigiama savivaldybės pranešime, sandėliuose sukaupta apie 8 tūkst. tonų druskos ir paruošta apie 11 tūkst. kubinių metrų smėlio–druskos mišinio, o 12 automobilių jau šį savaitgalį budės, pasiruošę bet kada išriedėti į gatves.
Norintiems kurti įdomiausi – nepraminti takai
Druskininkų pašonėje, Ratnyčios kaime, ant sraunios Ratnyčėlės kranto įsikūrusioje Tauro ir Aušros Česnulevičių sodyboje ramybe alsuoja tik gamta. O pačios kūrėjų šeimos gyvenimas – intensyvus, energingas ir veržlus.
Tauras – medžio drožėjas, skulptorius, baldžius. Aušra – menotyrininkė, buvusi pripažinta geriausia šalies gide, dabar – unikalaus druskos projekto autorė. Prieš trejus metus jos įkurtas netradicinis verslas išgarsino šeimą ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų.
Kruvinoji upė Prancūzijoje – nebetikite stebuklais?
Pasaulyje yra žinoma atvejų, kai netikėtai vandens telkiniai nusidažo labai ryškiomis spalvomis. Tvenkinys, kuris staiga be aiškios priežasties, tapo kraujo spalvos, gali atrodyti kaip apokaliptinis košmaras. Bet kartais įmanoma tokias gamtos paslaptis įminti: Prancūzijos upės spalva gavo tokį egzotišką atspalvį dėl specialios druskos.
Unikalų reginį galima pamatyti Prancūzijos pietuose, Camargue, kur Ronos upė įteka į jūrą.
Skaitytojo naujiena: kavinė, kurios nesinori prisiminti
Įprasta, kad Lietuvos kurortuose apsilankoma norint pasikepinti kaitrioje saulėje ir pasidžiaugti jūros teikiama gaiva. Tačiau neatsiejama poilsio prie jūros dalis yra vietų, kur būtų galima skaniai pavalgyti, paieška.
Tačiau toli gražu ne visiems, patingėjusiems kuistis nuomojamo buto virtuvėje, pasiseka renkantis kavinę. Portalą Balsas.lt pasiekė pasipiktinusio skaitytojo laiškas apie vienus ne itin pavykusius pietus Šventojoje esančioje kavinėje „Po liepa“.
Druska ar maistas?
Balsas.
10 faktų apie Negyvąją Jūrą
Druskų persotinta Negyvoji jūra – viena keistesnių pasaulio vietų. Ši jūra skalauja Vakarų Kranto, Jordanijos ir Izraelio krantus. Tai net nėra jūra, o didelis ežeras, nes neturi tiesioginio ryšio su pasauliniu vandenynu.
Negyvosios jūros paviršius ir krantai yra 423 metrai žemiau jūros lygio. Ši vietovė yra pats žemiausias Žemės sausumos paviršiaus taškas.
Negyvosios Jūros gylis – 377 metrai. Tai giliausias druskų persotintas ežeras pasaulyje. Šis ežeras yra sūresnis už jūros vandenį.
Druska kelia pavojų sveikatai?
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos per dieną. Tai mažiau nei 1 arbatinis šaukštelis. Į šį kiekį įeina visa druska, kurią suvalgome teik gamindami maistą namuose, tiek valgydami jau pagamintus maisto produktus. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena – didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.
Kada druskos per daug?
Druska – vienas dažniausių prieskonių lietuvių virtuvėje, tačiau pastaraisiais metais vis pasigirsta įvairiausių teorijų ir įspėjimų, kad gaminant valgį jos reikėtų vengti. Kas tiesa, o kas melas? Į klausimus atsako Jeilio universiteto prevencinių tyrimų centro steigėjas, mokslų daktaras Davidas L. Katzas.
Klausimas: „Man 50 metų. Mano kraujo spaudimas normalus, tačiau mėgstu valgyti sūriai. Be to, valgau daug vaisių ir daržovių.
Koks druskos poveikis mūsų sveikatai?
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, vykdydamas Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą , tiria, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose, nagrinėja gyventojų mitybos įpročius ir, atsižvelgdamas į šių tyrimų rezultatus, teikia patarimus kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą.
Ką reikia žinoti apie druską?
Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis druskos rūšimis. Nors skirtingos druskos rūšys gali skirtis tiek išvaizda, tiek skoniu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visų druskų pagrindinės sudedamosios dalys natris ir chloras.
Lenkijos maisto gamintojams atsirūgs druskos skandalas
Lenkijos maisto pramonė gali patirti milijardus zlotų nuostolių dėl žalingos druskos, kuri gamintojams buvo tiekiama iš „Anwil“ trąšų fabriko, rašo „Lietuvos Rytas“.
Dabar pigios techninės druskos pirkusių maisto pramonės įmonių vadovai neigia įtarę ar juolab prisidėję prie sukčiavimo. Nors yra nufilmuota, kaip didžiuliai kiekiai techninės druskos vežami į garsių bendrovių JBB, „Larus“, „Mroz“, „Piekus“, „Polsmaki“ sandėlius, jų vadovai neigia tokios druskos bėrę į produktus.
Kaip teisybės ieškotojas žurnalistus nunuodyti bandė
Garsus kovotojas su neteisybe šiaulietis Jonas Mileris nuteistas už redakcijon atsiųstą gyvsidabrį.
Vienas Šiaulių miesto savaitraštis drąsiausiai ir aštriausiai iš Šiauliuose leidžiamų laikraščių rašo apie gyvenimą nuodijančias negeroves. Na o peikiami nedorėliai, suprantama, niršta ir kurpia pasalūniškus keršto planus.
Būtent toks kerštautojas 2009-ųjų vidurvasarį, matyt, nuo liepos karščių perkaito makaulę.
„Keturios kuprinės“: Atacama – neapsakomas skurdžios gamtos grožis
Sužavėti Valparaiso leidomės į ilgą kelionę link Atakama dykumos, sausriausios pasaulyje, bet ne vienam paliekančios gilų įspūdį savo pločiu ir žvaigždėtu dangumi. „Smėlio žmonės kelyje kelyje...“
Pakelės – aplinka, žmonės, nuotaikos
Viduryje dykumos užstrigę dėl netikėtai iškritusio ir dešimtis metų neregėto sniego turėjome progą labiau pažinti dykumų miestelių gyventojų kasdienybę, apylinkes ir stebėti šiaurės čiliečių gyvenimo ritmą.
Daugelyje šalies vietų susidarė plikledis
Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad daugelyje šalies kelių susidarė plikledis. Gruodžio 5-osios vakare ir 6-osios rytą žiema rimtai išmėgino Žemaitijos kelininkų budrumą. Klaipėdos, Telšių, Tauragės ir Šiaulių apskrityse vietomis smarkiai snigo, pustė, keliai tapo slidūs.
Telšių apskrityje prisnigo iki 15 cm, kai kur sniegą teko valyti net su traktoriniais valytuvais.
Afroditės grožio paslaptys
Visos norime būti gražios, lieknos ir nepakartojamos. Norėdamos to pasiekti, turime nuoširdžiai rūpintis savo kūnu ir oda. Afroditė, meilės ir grožio deivė, vadinama gražuole, todėl kaip tik jos grožio paslaptis šiandien jums ir atskleisime.
Jūros dumbliai Niekas neabejoja, kad jūros dumbliai daro didžiulį teigiamą poveikį mūsų kūnui, todėl atsipalaiduokite ir leiskite sau pasimėgauti grožio procedūromis. Bent kartą per savaitę.
Druskos menas
Geram dailininkui pakanka ir druskos, netgi be duonos. Rezultatas gana netikėtas....
Lygumų krašte užaugino kalvas
„Auginame daržoves. Daugiausia morkas ir kopūstus. Šiuo metu dirbame apie 200 ha žemės. Tačiau esame auginę viską, ką galima pelningai parduoti: tulpes, agurkus, rožes. Vaikai buvo maži, abu su vyru pirmais nepriklausomybės metais supratome, kad iš savo profesijų neišgyvensime, o darbo nebijojome, tad gyvendami vyro senelių sodyboje nė patys nepajutome kaip tapome ūkininkais“, – pasakojo Ilona.
Baltasis nuodas ar priešnuodis?
Jau daugybe metų gydytojai bando įrodyti, kokia nepaprastai kenksminga mūsų sveikatai yra druska. Tačiau yra viena problemėlė: lig šiol nėra įtikinamų įrodymų, kad atsisakę druskos mes išvengsime insulto ar širdies ligų ir gyvensime ilgai bei laimingai.
Dar daugiau – kai kurie specialistai tvirtina, kad gyvenimas be druskos gali būti daugiau kenksmingas nei naudingas.
Šlovės ir nuopuolio istorija
Maisto gamyboje druską žmonija naudoja mažų mažiausiai pastaruosius 10 000 metų.
Norėtumėte pavaikštinėti ežero paviršiumi? Padarykite tai Turkijoje!
Norėtumėte pasivaikščioti ežero paviršiumi ir nesušlapti? O gal manote, kad tai gali tik magai? Jums neprireiks jokių gravitacinių treniruočių, reikia tik nuvykti į Turkiją, kur maždaug už 130 kilometrų nuo šalies sostinės Ankaros tyvuliuoja antras pagal dydį šalyje Tuz Gulo ežeras.
Dangus ir žemė susilieja druskos dykumoje
Bolivijoje esantis druskos ežeras Salar de Uyuni yra viena keisčiausių, o kartu gražiausių vietų Žemėje. Ši unikaliu gamtovaizdžiu pasižyminti vieta vadinama didžiausiu veidrodžiu pasaulyje, nes, kaip rašoma tinklalapyje vacationideas.me, druskos dykumos plotas yra beveik 11 tūkst. kilometrų.
Šios vietovės druskoje gausu ličio, teigiama, kad apie 70 procentų pasaulio ličio atsargų yra būtent šioje čia. Kažkada Salar de Uyuni buvo toks pat ežeras kaip kad dabar yra Negyvoji jūra.
Didžiausias Irano ežeras virsta druska
Didžiausias Irane Urmijos ežeras vis labiau senka, o po keleto metų gali visiškai išdžiūti, atidengdamas didžiulius druskos klodus. Kamalas Saadatas beviltiškai žvelgė į šimtus potencialių klientų, žinodamas, kad jis negalės jų pakviesti į kelionę savo laivu pasimėgauti pavasario savaitgaliu vaizdingame Urmijos ežere, trečiame pagal dydį sūraus vandens ežere pasaulyje, praneša naujienų agentūra AP.
„Žiūrėkite, laivas įstrigęs.
ES cukrus brangsta
Dėl cukraus stygiaus Europos Sąjungoje (ES) cukraus kainos kai kuriose ES šalyse šiemet išaugo net 70 proc., praneša naujienų agentūra "Bloomberg", remdamasi banko "Robobank" pranešimu.
Kad sumažintų stygių, kovą ES leido importuoti 300 tūkst. tonų cukraus be muito mokesčio.
Pagal ES taisykles, vietos gamintojai rinkai gali tiekti ribotą cukraus kiekį, o bet koks perteklius turi būti eksportuojamas arba skirtas su maistu nesusijusiam vartojimui.
Varlių šlaunelių šokis
Ar teko gana skanauti varlių šlaunelių? O ar kada teko matyti, kas atsitinka jas pabarsčius druska? Ne? Gera proga sužinoti....
Pasipelnyti norėjęs kinas pusę savo buto užpylė druska
6,5 tonos druskos nusipirkęs ir iš panikos Japonijoje pasipelnyti ketinęs kinas dabar su savo pirkiniu įstrigo namuose.Pravarde Guo vadinamas vyras druską pirko Wuhane ir už ją sumokėjo 4 tūkst.
Ar galima gyventi be druskos?
Druskos, kaip ir kai kurių kitų žmogui būtinų elementų, žmogaus organizmas negali nei pasigaminti, nei kaupti. Visi šie elementai turi būti gaunami su maistu. Žmogaus organizme yra apie 100 gramų natrio. Kasdien dalis natrio yra pašalinama su šlapimu, todėl jo atsargos turi būt nuolat papildomos.
Per didelis suvartojamos druskos kiekis gali padidinti kraujospūdį, sukelti širdies ligas. Vartojant daug druskos turintį maistą, padidėja rizika susirgti inkstų ligomis, osteoporoze, skrandžio vėžiu.
Vaistų vergai tampa naujais ligoniais
Gydytojų patarimai gali klaidinti, skiepai pakenkti nervų sistemai, o jei sugriautume mitą apie druskos žalą – išnyktų pusė ligų, sako Medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus. Anot jo, medicina turėtų gydyti visą žmogų, o ne jo dalis, kaip dabar daro šiuolaikinės medicinos atstovai.
Sukelia ligas
„Žmogus yra vientisas, – sako V. Stonkus. – Negalima gydyti atskirų sričių. Todėl pasaulyje kuriami holistinės medicinos centrai. Čia kritikuojami vaistai, kurie sukelia naujų ligų.
Vilniuje druskos sandėliai ištuštėjo – galimas chaosas keliuose
Vilniaus kelininkai po poros dienų prognozuoja chaosą miesto gatvėse. Sinoptikai praneša apie artėjančius šaltus orus, o kelininkų sandėliuose druskos gatvėms barstyti beveik nebėra, rašo lrytas.lt.
Vakar iš Baltarusijos kelininkai sulaukė tik dviejų vagonų druskos– 160 tonų. Per parą Vilniaus gatvėse išbarstoma apie 180 tonų druskos, tad šio kiekio neužteks nė dienai.
Lietuvius nurungė vokiečiai
Gausiai pasnigus pirkėjai puolė šluoti kastuvų ir druskos. Tačiau šias prekes tiekėjai pirmiausia siūlo kur kas brangiau mokantiems užsieniečiams, o lietuviams tenka laukti.
„Kai kuriose mūsų parduotuvėse jau nuo antrosios gruodžio savaitės stinga kastuvų“, – „Lietuvos rytui“ pripažino mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Lina Muižienė.
Ji tvirtino, kad pastarosiomis dienomis parduotuves jau pasiekė nauja šių įrankių siunta.
Sniego kalnai kyla, o druska baigiasi
Šiaulių gatvės darosi pavojingos dėl neišvežamo sniego, o perėjose susidarę sniego kalnai trukdo saugiam eismui.
Nors baiminamasi, nelaimių, Savivaldybė sniego krūvų neveža ir neveš — esą nėra pinigų. Negana to, mieste baigia išsekti druskos atsargos, todėl šiauliečiai gali likti ant ledo tiesiogine prasme.
Pavojinga ir vairuotojams, ir pėstiesiems
Šiaulių miesto gatvėse ir kelkraščiuose stūksantys sustumto sniego kalnai nervina gyventojus ir kelia rimtų rūpesčių.
11 slaptų druskos šaltinių
Ar suvartojate per daug druskos? Susipažinkite su slaptais natrio chlorido šaltiniais, kurie slepiasi kasdieniame maiste ir kontroliuokite jo vartojimą, kad sumažintumėte aukšto kraujo spaudimo ir širdies ligų riziką.
Taip, šiek tiek druskos reikia palaikyti organizmo skysčių pusiausvyrai, bet per daug jos gali pakelti kraujo spaudimą ir padidinti insulto bei širdies smūgio tikimybę. Štai kodėl reikėtų vengti stalo druskos, bulvių trakučių ir keptų bulvyčių.
