daržas

Šių sodo puošmenų sodinukus, augintus vazonuose, galima sodinti visą šiltąjį sezoną, o žiedų galima sulaukti balandžio-birželio mėnesiais. Šiuos augalus išauginti nėra taip paprasta. Jiems reikia rūgščios žemės, pavėsio ir kitų sąlygų, tačiau žinant pagrindines rekomendacijas, kuriomis dalinasi „Žalia stotelė“ specialistai, net neabejojame, jog spalvingi rododendrų žiedai pradžiugins kiekvieną sodininką. Štai ką reikia žinoti apie rododendrų sodinimą ir priežiūrą.

Cinamonas yra puikus prieskonis, naudojamas maistui gardinti. Bet ar žinojote, kad šį prieskonį galite naudoti ir savo sode? Cinamonas buvo populiarus ilgą laiką. Šiais laikais jį naudojame tik virtuvėje. Nesvarbu, ar dedate jo į kokteilį, ar kepate cinamono ir obuolių pyragą, neįsivaizduojame virtuvės prieskonių lentynos be cinamono.

Prasidėjus daržo ir sodo darbų sezonui, prekybininkai pastebi, kad susidomėjimas sėklomis, sodinukais, žemės substratais ir kitomis prekėmis itin didelis. Anot jų, kainos išliko panašios kaip ir pernai. Tačiau daržo ir sodo specialistė siūlo atkreipti dėmesį ne į kainas, bet sėklų gamintoją ir jų galiojimo laiką. Prekybos tinkluose viena sėklų pakuotė kainuoja nuo 0,25 euro iki 3,79 euro. Žemė, skirta daiginimui, – apie 1 eurą. Už šią suma galima įsigyti ir 5 l, ir 10 l žemės pakuotę.

Balandis – darbingiausias sodininkų metas. Pats laikas pagalvoti ne vien apie derlių, bet ir apie aplinkos grožį. Todėl gėlynuose atsargiai nurenkame senus medžių ir krūmų lapus, kitas augalų liekanas, supurename žemę, naikiname piktžoles. Orui atšilus, palaipsniui nudengiame rožes, geriau – apsiniaukusią dieną. Nukaskime žemių ar durpių kaupus, dalį durpių palikime mulčiui. Jei trūksta drėgmės, nudengtus krūmelius palaistykime.

Pavasariniai sodo darbai jau įsibėgėjo. Sodinti gėles pats tinkamiausias metas yra dabar, kokias gėles sodinti ir kaip jas suderinti tarpusavyje pasakoja Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr. Arūnas Balsevičius. Dažniausiai kiemuose sodinamos gėlės skirstomos į mėgstančias šviesą ir mėgstančia pavėsį. VDU Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr.

Atšilus orui, augalams reikalingos maistinės medžiagos, kad jie greičiau pabustų bei geriau augtų. Ekspertai dalijasi patarimais, kaip pasirinkti geriausiai dirvai ir augalams tinkančius substratus ir trąšas, kad jie džiugintų ne tik savo grožiu, bet ir gausiu derliumi.

Turite galimybę suplanuoti daržą tokioje sodo projektavimo stadijoje, kol nėra pasodintų augalų ir pastatytų statinių? Jums pasisekė, kadangi tereikės žengti penkis esminius žingsnius ir galėsite atverti kelius į tikrą kiekvieno daržininko svajonę – daržą, kuriame derlius kaip reikiant džiugins savo gausa. 1. Vietos parinkimas Turbūt jau žinote, kad daržovėms auginti reikalinga derlinga ir pakankamai drėgna dirva.

Praėjus pirmajam pavasario mėnesiui, dėmesys nuo kiemo darbų perėjo prie šiltnamių. Kaip teisingai šiltnamį paruošti sėjai, ką ir po ko geriausia sėti ir ar tikrai verta kliautis mėnulio fazėmis sėjos metu? Nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje pirmieji darbai prasideda įpusėjus kovo mėnesiui.

Pavasariui įsibėgėjant vis dažniau skubame laiką leisti gryname ore, užsiimti darbais darže ir rūpintis laukiančiu derliumi. Būtent šis laikotarpis - balandžio mėnuo, palankiausias metas sėti ridikėlius, žirnius, salotas, špinatus, prieskoninius augalus, pupas bei ropes. Neabejojame, jei šias sėklas pasėsite tinkamai ir palankiausiu metu - derliaus gausa tikrai nustebins. Tam, kad taip ir nutiktų, „Žalia stotelė“ įvardina, ką būtina žinoti prieš sėjant minėtas daržoves.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Jau skinamas pirmas ankstyvas lietuviškų pomidorų derlius. Trūksta tik šiek tiek daugiau saulės ir Anykščių šiltnamiuose pomidorai ims nokti ne dienomis, o valandomis. Tiesa, kol kas visas pirmas šviežias derlius keliauja į didžiųjų prekybos tinklų lentynas. Pomidorai – vienos mėgstamiausių lietuvių daržovių. Su šiltesniais orais jie jau noksta stikliniuose Anykščių šiltnamiuose. O juose vaisių kekėmis aplipę ir į viršų stiebiasi kelių rūšių ankstyvos veislės.

Balandis – didžiųjų darbų sode ir darže mėnuo, kuomet vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore ir rūpinamės namų ūkiu. Kokių darbų vertėtų neužmiršti šį mėnesį ir kaip geriausia juos atlikti, rekomendacijomis dalinasi „Žalia stotelė“ specialistai.

Nors Lietuvoje pavasaris permainingas, gamtos ciklas juda savo keliu ir greitu metu sulauksime sakurų – japoniškų vyšnių žydėjimo. Įvairiose pasaulio šalyse šie medeliai pražysta skirtingu laikotarpiu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Sakurų žydėjimo šventė – „Hanami” Japonijoje turi gilias tradicijas ir ypač mėgiama. Su laiku sakurų parkai išpopuliarėjo Europos ir JAV miestuose.

Atėjęs pavasaris – sodo ir daržo darbų metas. Prasideda ankstyvųjų daržovių sėja, šiltnamių tvarkymas, pats laikas pikuoti pomidorų daigus bei, žinoma, tręšti augalus, kuriems po žiemos reikia duoti trūkstamų maisto medžiagų. Daugiau apie balandžio mėnesio darbus darže ir namų sklype bei sode tv3.lt portalui pasakojo docentė dr. Ingė Auželienė. Darže jau galite pradėti ankstyvųjų daržovių sėją.

Saulutei kylant ir laipsniams kopiant vis aukščiau, dienoms ilgėjant, karantino išvarginti žmonės net nesulaukę, kol nutirps sniegas, raitojasi rankoves ir skuba greičiau į šiltnamius ar bent jau kuria daržą ant palangės. Socialiniuose tinkluose esančios daržininkų mėgėjų grupės tiesiog ūžia nuo patarimų, patirčių apsikeitimų ir džiaugsmų ar nusivylimų, kaip pavyko užauginti vieną ar kitą daigą, ką jau pasėjo, o gal dar tik ketina sėti savo lauko šiltnamiuose.

Pavasaris – itin gausus sodo ir daržo darbais. Dabar tinkamas metas ne tik sėti pomidorus ar genėti vaismedžius. Balandžio mėnesis tinkamas aviečių sodinimui, o pasirinkus tinkamą aviečių rūšį, derliumi mėgausitės jau rudenį. Apie aviečių sodinimą pavasarį bei jų priežiūrą tv3.lt portalui pasakojo agronomijos mokslo krypties daktarė Loreta Buskienė. Atėjus šiltajam sezonui, avietes reikėtų sodinti kuo anksčiau. Tai reiškia, kad atšilus orams ir pradžiūvus dirvai, laikas kibti į darbus.

Žiemiškam šaltukui traukiantis iš Lietuvos, vieni sodininkai sukruto genėti senų vaismedžių, kiti pradėjo dairytis naujų sodinukų. Neretas internetiniuose forumuose ėmė ieškoti patarimų, kaip teisingai įveisti sodą, kad įdėtas triūsas vėliau atsipirktų gausiu derliumi. Sodininkams, norintiems turėti gražų ir sveiką sodą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr.

Vis artėjanti šiluma priverčia susimąstyti ne tik apie sodo, tačiau ir apie artimųjų kapų apželdinimą. Tinklaraštininkė ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė atskleidė, kokius augalus reikėtų sodinti, jei norite žydinčias kapavietes matyti nuo pavasario iki rudens, ir papasakojo, kokios naujos kapų apželdinimo tendencijos ateina į Lietuvą. Apželdinimo specialistė pasakojo, kad prieš renkantis augalus labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiose sąlygose jie augs.

Saldžiavaisiai šermukšniai brandina vitaminingas uogas, labai naudingas sveikatai, ir džiugina akį savo dekoratyvumu. Bet kuris šermukšnis taps gražiausiu perliuku, puošiančiu aplinką nuo pavasario iki pirmų žiemos dienų. Šermukšnius sodybose galima auginti ir kaip vaisinius, ir kaip dekoratyvius augalus. Jie dera su pušimis, eglėmis, kėniais, dauguma lapuočių. Gražiai atrodo auginami pavieniui, grupėmis, sodo priekyje ar toliau.

Pavasariui įsibėgėjus didėja ir susidomėjimas namų daržininkyste, o ypač populiarios tampa ant palangių žaliuojančios prieskoninės žolelės. Žmonės jas augina ne tik kaip puošmeną, bet ir dėl turimų vitaminų, kurių po šaltojo sezono daugeliui ima trūkti. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad palangių darželiai vis labiau populiarėja, o prekyba įvairiausiomis sėklomis jau įsisiūbavo ir pastaruoju metu jos vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Duris pravėrus parduotuvėms, turinčioms įėjimą iš lauko, turgavietėms, tautiečiai pradėjo plūsti į daržo prekių skyrius, mat kai kas, pagal gamtos ciklą, jau ir pavėluota. Žmonės perka pomidorų, agurkų sėklas, gėlių sodinukus. O kol ateis tinkamas metas sodinti daržuose, jais tautiečiai pavertė savo namų palanges. Ir džiaugiasi, kad nors tokią pramogą gali sau leisti karantino metu.

Nors dauguma žmonių sodo darbus jau pradėjo, nesijaudinkite, jei dar nesuspėjote užsiauginti daigelių. „Daigų pasaulio“ įkūrėja Odeta Rimkevičienė sakė, kad palankiausias laikas sėti – dabar. Moteris taip pat atskleidė, kad viena didžiausių daromų klaidų – sėjimas per anksti. Kovo vidurys, pasak jos, yra tinkamiausias laikas pradėti daiginti daigelius.

Nors populiarumo stokoja dėl aitroko skonio, gražgarstė daugelio vertinama dėl maistinių, gydomųjų savybių. Gražgarstė kaip vaistinis augalas buvo auginama ir naudojama jau senovės Romos laikais. Ši lapinė daržovė nuo seno buvo ypač populiari italų, prancūzų virtuvėje, o dabar ji plačiai auginama ir valgoma visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Augalas nėra labai reiklus dirvai, tačiau pasižymi viena bloga savybe – greitai perauga.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti. Tai galima padaryti aštriadančiu grėbliu, suakėti arba panaudoti mechaninį ar elektrinį aeratorių.

Kambarinės gėlės – vienas jaukiausių namų akcentų. Tačiau tam, kad savo žaluma jos džiugintų ilgai – būtina ne tik nepamiršti jų palaistyti, pasirūpinti, kad joms užtektų šviesos, bet ir užtikrinti, kad jų persodinimas būtų atliekamas reguliariai ir tinkamai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pastebi, kad žmonės namuose esančių gėlių gerove įprastai susirūpina pavasarį, o aktyviausi gėlių priežiūros prekių pardavimai, anot jos, būna kovo-balandžio mėnesiais.

Šviežio derliaus bei tvarkingos namų aplinkos poreikis skatina gyventojus jau nuo ankstyvo pavasario planuoti darbus sode, darže bei gėlyne. Anot specialistų, norint džiaugtis gausiu derliumi ir sutvarkytu kiemu, tereikia susipažinti su sodo darbų kalendoriumi. Ekspertai dalijasi patarimais, kokių darbų vertėtų imtis jau dabar, o kuriuos galima atlikti pavasario pabaigoje.

Žiemos pabaiga – pats laikas ne tik pradėti ruoštis sodo ar daržo darbams, bet ir suplanuoti seno kiemo erdves. Paprastai perplanavimo procesas gali būti nelengvas, juk sklypas nėra tuščias popieriaus lapas, kuriame gali pažymėti norimas erdves, tačiau yra keletas aspektų, padėsiančių susikurti akiai mielą aplinką. Pradėti reikėtų nuo minties, kad idealios aplinkos nesukursi, o grožis yra skonio reikalas ir būtų geriausia apsieiti be kaimynų ar draugų nuomonės.

Algimanto Žemaičio gėlininkystės ūkyje šiuo metu – pats darbymetis. Šeimos ūkyje darbams vadovaujantis A. Žemaičio sūnus Eimantas sako, kad tulpių paklausa pavasarį labiausiai šokteli dėl tradicijos dovanoti gėles moterims kovo 8-ąją. Apie 250 tūkst. įvairių spalvų tulpių, užaugintų Žemaičių šeimos šiltnamiuose, jau atsidūrė „Maximos“ parduotuvėse.

Vidutinio atsparumo vienmetės gėlės turi ilgesnį vegetacijos periodą, todėl jos sėjamos anksčiau – kovo–balandžio mėn., šiltnamiuose arba inspektuose. Šios vienmetės gėlės gerai pakelia nedideles pavasario šalnas. Į atvirą gruntą jos sodinamos gegužės antroje pusėje. Šiai grupei priskiriamos gėlės: darželinis arktotis (Arctotishybridahort.), pilkoji bajorė (Centaureacinerea L.), kininis gvazdikas (Dianthuschinensis L.), darželinis šlamutis (HelichrysumbracteatumWilld.

Pavasarį atbunda ne tik gamta, bet ir sodininkai. Būtent kovo mėnesį įprastai pradedame genėti medžius, tačiau šį darbą svarbu atlikti teisingai. Šis laikas, pasak LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Noberto Uselio, yra pats tinkamiausias daugumos vaismedžių genėjimui. Genėti medžius galima ir anksčiau ar vėliau, tačiau temperatūros stulpelis neturėtų siekti daugiau nei 10 laipsnių šalčio.

Pomidorai – kone viena mėgstamiausių ir populiariausių daržovių lietuvių tarpe. Termometro stulpelyje kylantys skaičiai signalizuoja, kad laikas pradėti galvoti, ką auginsime daržuose ar šiltnamiuose ir jau visai čia pat laikas pradėti pomidorų daiginimą.  Jei šiemet norite užsiauginti pomidorų, agronomė, mokslų daktarė Marija Čižauskienė duoda keletą patarimų, ką daryti, kad ne tik nepraleistumėte laiko pomidorus daiginti, bet ir kaip juos prižiūrėti, kad šie ateityje duotų puikų derlių.

Daugelis vaisių ir daržovių augintojų, siekdami išauginti gausų derlių ar optimizuoti maisto produktų gamybą, ūkininkaudami į pagalbą neretai pasitelkia pesticidus. Pesticidai – augalų apsaugos produktai, skirti apsaugoti augmeniją nuo kenkėjų. Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Nors graikiniai riešutmedžiai daugiau įsivaizduojami kaip egzotinių šalių medžiai, jie jau išsikovojo savo vietą kaip mėgstami sodo augalai ir Lietuvoje. Įdomu tai, kad riešutmedį galima užsiauginti pasodinus sėklą, tiesa, laukti reikės ne taip jau trumpai. Bet verta – juk apie graikinių riešutmedžių gydomąsias savybes žinota jau antikos laikais.

Savo darže ant palangės galite užsiauginti daržovių net neiškėlę kojos iš namų. Ir tam nereikia nei didelės patirties, nei išmonės. Ant namų palangės gali augti itin daug įvairiausių augalų – ne tik tradiciniai svogūnai ar pipirnės.

Primename, kad kambarines gėles derėtų laistyti rečiau ir saikingiau, nes žiemą daugumai augalų natūraliai sulėtėja medžiagų apykaita, o drėgmė skatina augimą. Tačiau žydintiems augalams reikia daugiau dėmesio. Žiemą žydinčius augalus, pavyzdžiui, orchidėjas, azalijas, ciklamenus, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, bromelijas, ir kambarines gėles stambiais lapais patariama laistyti šiltu vandeniu, kad nenušaltų šaknys.

Šiemet rekordiškai anksti kėdainiškiai skina pirmuosius trumpavaisius agurkus. Pirmiausia derlius keliaus į prekybos centrus. Tuo metu tiems, kurie laukia lietuviškos šviežienos turgavietėse, teks palaukti – ten karaliauja lenkiški ir ukrainietiški. Visas kitas lietuviškų daržovių derlius – pernykštis arba, kaip svogūnų laiškai, auginamas ištisus metus.

Nors už lango žiema rodo dantis ir nė nežada trauktis, pats laikas pradėti želdinti namų palanges ir ruoštis šiltnamių sezonui. Bene populiariausios daržovės – pomidorai ir paprikos. Jas augina dauguma sodininkų, nes įdomios šių daržovių rūšys taip ir prašosi būti išmėgintos. Kaip teisingai auginti daigus, kad sulauktume gausaus derliaus? Prieš 14 metų aktyviai daržininkauti pradėjusi kaunietė Tatjana Miliuk prisipažino bandžiusi auginti bene 300 įvairiausių pomidorų veislių.

Mielės ne tik puikiai stimuliuoja augimą ir lemia audringą žydėjimą, bet ir stiprina šaknų sistemą. Tokios mielių trąšos ypač naudingos po persodinimo ir augalo persirgtų ligų. Ingredientai: 1 g sausų mielių arba 10 g presuotų; 1 arbatinis šaukštelis su kaupu cukraus; vanduo. Paruošimas: Mieles ir cukrų užpilti nedideliu kiekiu vandens, išmaišyti ir palikti 15–20 min, kol pasirodys burbuliukai. Perpilti skystį į 1 litrą vandens.

Artėjant kalendoriniam pavasariui pastebimas žmonių susidomėjimas palangių daržininkyste: įvairiausių prieskoninių žolelių bei svogūnų laiškų auginimu namuose. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad per karantiną ši tendencija tik sustiprėjo: prekyba įvairiausiomis sėklomis bei svogūnų sodinukais jau prasidėjo ir pastaruoju metu jie vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose.

Vasaris – apgaulingas mėnuo: dar ne pavasaris, bet dienos ilgėja, saulutė kyla vis aukščiau ir kambariniai augalai gauna daugiau šviesos. Tačiau lauke vis dar spaudžia šaltukas, ypač naktimis, o dieną ant saulėtų palangių šilta ir šviesu. Kambariniai augalai nežino, ar jau pabusti iš žiemos miego, ar laukti tikro pavasario. Kaip jais pasirūpinti žiemos pabaigoje? Kambarinius augalus, mėgstančius šviesą, dažniausiai laikome ant palangių.

„Kas atsitiko anturiui – pradėjo gelsti lapai, kai kurie net iškrito, parudavo lapų stiebai. Gal perlaisčiau? Ką daryti?“ – klausia Inga L. iš Panevėžio. Anturiai gerai auga šviesioje, šiltoje vietoje. Pernelyg tamsiame kambaryje anturiai nežydi, o prie pietinių langų vasarą nuo saulės apdega, todėl pagelsta lapai. Anturiai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl turi būti reguliariai laistomi, kad žemė visą laiką būtų drėgna. Vandens perteklių reikėtų nupilti.

„Mūsų kiemui ir sodui trūksta privatumo, tačiau nenorime tvorų, tik greitai augančių augalų. Kokius medžius ir krūmus ar jų veisles rekomenduotumėte?“ – teiraujasi Sigita iš Molėtų r. Jei norite visžalių augalų, rinkitės paprastąsias egles (jos nebrangios) ir vakarines tujas „Columna“, „Brabant“. Iš lapuočių medžių greičiausiai auga liepos, klevai, beržai, kaštonai ir tuopos, bet tai dideli medžiai.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Nors už lango dar gili žiema, pats metas pasiraitoti rankoves ir pradėti ruoštis darbų sezonui. Aktualiausia vasario mėnesio naujiena – sėklų paieška. Tęsiame genėjimą Vasario arba kovo mėnesį nuimkite ant vaismedžių kamienų rudenį uždėtas klijų juostas ir jas sudeginkite. Juostas imkite atsargiai, nes po jomis gali slėptis kenkėjai arba būti padėtų žiemsprindžio kiaušinėlių. Kamieno dalį virš ir žemiau juostos aptepkite 5 proc. sodo karbolineumo tirpalu.

Pastaruoju metu augalai konteineriuose pasidengė didžiuliu sniego sluoksniu, puikiai apsaugančiu nuo šalčio. Tačiau atlydžio metu esant sniego pertekliui gali užmirkti substratas, kuris atšalus virsta ledo luitu. Ką daryti? Gelbsti agroplėvelė Jei oro prognozės pranašauja didelį šaltį, konteineriuose esančius augalus galima apvynioti agroplėvele, prieš tai nupurčius sniego kepurę. Temperatūrai pakilus agroplėvelę reikėtų nuimti, nes gali pradėti brinkti pumpurai.

Jau pats metas pakalbėti apie pomidorus, ypač jei norime jų sulaukti kuo anksčiau. Vieni sodininkai pomidorus sėja jau vasario pradžioje, kiti – tik kovo viduryje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Pomidorų sėją galite pradėti vasario mėnesį, jei augančius daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose (ant palangių) pomidorus turėtų sėti kovo viduryje ar balandžio pradžioje.

Kalendorinei žiemai persiritus į antrąją pusę, parduotuvėse atsirado stovai, kviečiantys pirkti daržovių sėklas ir planuoti pavasario sėją. Pamažu internete sukruto ir pomidorų mylėtojai – kada gi galima bus sėti šių raudonskruosčių sėklas. Apie tai, kada laikas sėti pomidorus, pasakojo tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė ir rekomendavo, kokias veisles išbandyti.

Žiemą medžiai ir krūmai galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Dauguma medžių nebijo šaltuko, todėl genėjimas tokiomis sąlygomis jiems tikrai nepavojingas. Tiesa, oro temperatūra lauke turėtų būti ne žemesnė kaip –10 laipsnių. Jei spaudžia rimtesnis minusas, genėjimą verta atidėti šiltesnėms dienoms dėl jūsų pačių patogumo ir saugumo. Dabar galima pažeminti, kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus.