daržas

Norint vasarą turėti gerą derlių sodo darbams reikia pradėti ruoštis jau žiemą. TV3 laidai „Svajonių sodai“ želdynų dizaineris ir kraštovaizdžio architektė atskleidė, kaip susikurti daržą, kuriam nereikia daug priežiūros.  Artūras Poškus ir jo žmona Loreta Poškienė jau trejus metus savo namuose kuria naujos kartos želdynus, sodą ir daržą, kurio nereikia laistyti. Jų naudojamas metodas nenualina dirvos, neužteršia dirvožemio ir subrandiną švarų bei sveiką maistą.

Paskutinis metų mėnuo paprastai kviečia mėgautis būsimomis šventėmis, vis dėlto pamiršti sodo darbų dar nevertėtų. Pirmasis žiemos mėnuo truputį palepino sniegu, kuris paprastai palengvina sodininkų dalią, tačiau, deja, jo vėl nebeliko.Todėl už lango siaučiantys vėjai ir šaltis gali pakenkti mažiau atspariems augalams. Nors daugelis gėlynais pasirūpino lapkritį, nevėlu tai padaryti ir dabar.

Ar jūsų puansetija greitai pradžiugins dailiais žiedais, priklauso nuo keleto dalykų. Augalo brandos, kada jį įsigijote ir kaip jį prižiūrite. Jei tinkamai jomis rūpinsitės, puansetijos džiugins keletą savaičių, o kai kurios jų rūšys – net kelis mėnesius. Išsirinkę savo puansetiją, būtinai prieš nešdamiesi namo gerai ją suvyniokite, nes kontaktas su žema temperatūra net ir kelioms minutėms gali pažeisti pažiedes ir lapus.

Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Net atrodytų toks primityvus dalykas kaip kiaušinių virimas. Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė ir ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato.

Žiemą kambariniai augalai serga ta pačia liga – sausėja lapų galiukai. Ši problema yra gana dažna. Tai atsitinka dėl to, kad viršutinėje augalų dalyje, esančioje virš dirvožemio, trūksta vandens, net ir gausiai laistant. Taip atsitinka šildymo sezono metu, kai sumažėja drėgmė. Jei norite padėti augalams, turite imtis keleto dalykų: nuimti vazonus su gėlėmis nuo bet kokio šilumos šaltinio, įskaitant ir šildytuvus.

Puansetija yra vienas ryškiausių Kalėdų simbolių. Sodrus ir dailus puansetijos (Euphorbia pulcherrima) augalas pasižymi ryškiais žiedlapiais su smulkiais žaliais ir geltonais žiedeliais viduryje. Puansetijų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki oranžinės, tačiau pati populiariausia yra raudonųjų puansetijų rūšis. Puansetijos augalas yra kilęs iš Centrinės Amerikos – actekai jį naudodavo puošybos ir gydymo tikslais, rašoma ftd.com.

Rudenį labai svarbu paruošti žemę pavasariniam sodinimui. Laiku patręšta žemė pavasarį atsidėkoja gausiu derliumi. Per augimo sezoną nualintas dirvožemis turi būti atgaivintas ir atnaujintas. Kiekvienam augalui reikia skirtingų trąšų, todėl suplanavus, kur kokias daržoves sodinsite, žemę galima paruošti pagal augalo poreikius. Jeigu dirvožemis per rūgštus, rudenį reikėtų nukalkinti klintmilčiais, gesintomis kalkėmis, kreida, pelenais, maltais kiaušinių lukštais ir pan.

Už lango pliaupiant lietui norisi šviesos, akį džiuginančių spalvų, malonių emocijų. Paprastai daugeliui šiuo metų laiku sukasi mintys,kaip išgyventi šį tamsų periodą iki didžiausių metų švenčių. Tačiau ar šiemet jos atneš taip lauktą pagyvėjimą – neaišku. Kad saulėgrįžos ir pavasario spalvų laukti būtų ne taip ilgu, niūrų lapkritį atsigręžkime į pavasario pranašus ir pirmaisiais žiedais džiaugsimės kaip niekada anksti.

Lietuvoje nuo seno žinomos erškėtuogės pasižymi vitaminų ir mineralinių medžiagų gausa. Ypač jos tinka rudenį imunitetui stiprinti. Kad nuosavame sode, darže ar kieme subręstų gausus šių uogų derlius, erškėtrožių krūmams reikia parinkti šviesią vietą ir derlingą bei drėgną dirvožemį. Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kuriai būdingi labai šakoti ir spygliuoti krūmai. Priskaičiuojama, kad šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos, auga apie 100 skirtingų šių krūmų rūšių.

Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę vaisiaus minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo micelio (grybienos).Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, todėl suyra tik per kitą vegetacijos sezoną. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų.

Puošniausiosios karpažolės, kurias įprasta vadinti Kalėdų žvaigždėmis, – ilgaamžis augalas, kuris puoš namus ne vienerius metus, tačiau daugelis, vos atšventę Naujuosius metus, šias gėles išmeta, nes iš svetur atvežti kambariniai augalai labai greitai sunyksta, praranda turėtą grožį. Puansetijų neteks išmesti pasibaigus šventėms, jei jomis bus tinkamai pasirūpinta.

Trumpas dienas keičia tamsiausios metuose naktys. Dienomis vyrauja teigiama temperatūra arba nedidelės šalnos. Rūką ir dulkiantį lietų lapkričio mėnesio pirmoje pusėje pakeičia šlapdriba ir lietus, o kartais net sniegas. Sodininkai ir daržininkai mėnesio pirmomis dienomis dirba baigiamuosius pasiruošimo žiemai darbus, o kitomis dienomis tikrina, ar viskas patikimai padaryta.

Jei vietos darže turite mažai, o norite mėgautis braškėmis, rinkitės remontantines. Jomis gardžiuotis galėsite nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens, kai jau kitos braškės jau nederės. Remontantinės braškės vienu metu žydi baltais žiedeliais, mezga ir nokina raudonas uogas, todėl atrodo labai puošniai. Lietuvoje dažniausiai auginamos Muir, Selva, Ostara, Hummi Gento, Rapela veislių uogos, derlingiausios iš jų – Selva ir Hummi Gento.

Kėdainiečių daržuose ne ruduo, o pavasaris. Lapkritis stebina gamtos išdaigomis. Soduose sužaliavo bulvės, pražydo žirniai, vis dar puikiai dera avietės. Kėdainių mieste daržą turinti kėdainietė fotografė Loreta Budrienė pirmosiomis lapkričio dienomis pasivaikščiojusi po lysves nustebo pamačiusi, kad darže išdygo ir puikiausiai žaliuoja bulvės, žydi ir jau vaisius nokina žirniai. Moteris derlių įamžino fotoaparatu. „Vaizdas tikrai ne rudeninis“, – šypsosi fotografė.

Dramblinis česnakas – kol kas mažai žinomas poro ir česnako giminaitis, pasižymintis daug švelnesniu skoniu, tačiau išlaikantis gerąsias česnakų savybes. „Valstiečių laikraštis“ sulaukė skaitytojų klausimų, kaip tokius česnakus auginti ir prižiūrėti. Dramblinis česnakas (Allium ampeloprasum L.) – česnakinių (Alliaceae) šeimos, Lietuvoje beveik nežinomas Allium genties augalas. Šių česnakų galvutės itin stambios, 400–600 g svorio. Vis dėlto Lietuvoje jie užauga mažesni.

Krentantys lapai nukloja žemę spalvotu kilimu, tačiau kai kuriems šis grožis tampa tikru galvos skausmu – ką daryti su lapais, kur juos dėti? Neretai visa tai yra sugrėbiama į krūvą, sukišama į maišus ir išmetama. Tačiau visai be reikalo – sodininkų auksu vadinamos atliekos yra be galo vertingos visiems augalams. Dauguma lapus tiesiog išmeta, nes nenori matyti šiukšlių ant tvarkingos vejos. Tačiau vilnietė Jovita Pukienė pripažino, kad šitaip prarandama labai naudinga trąša.

Pats metas pakalbėti apie vieną svarbiausių lapkričio darbų – vaismedžių balinimą. Balinimas apsaugo kamienus nuo pažeidimų šaltuoju metų laiku, kai medžiai neturi lapų ir negali patys apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių, sunaikina infekcijas ir kenkėjus, esančius žievės paviršiuje. Tradiciškai daugelis žmonių medžius balina pavasarį, tačiau balinti reikia tris kartus per metus: rudenį, vasarą ir pavasarį. Rudeninis balinimas yra pats svarbiausias.

Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato. Taipogi jame yra dar net 27 elementai, tarp kurių fosforas, fluoras, varis, silicis, cinkas. Beverdant kiaušinius, vanduo yra prisotinamas kalcio jonais bei kitais mikroelementais.

Žinoma daugybė jurginų gumbų apdorojimo ir saugojimo būdų. Tai priklauso nuo jų auginimo technologijų, laiko aplinkybių, saugojimo sąlygų. Norint išsaugoti kuo daugiau jurginų gumbų, reikia laikytis svarbiausių taisyklių, tačiau kiekvienas augintojas jas susikuria pats. Nukastus gumbus galima saugoti neplautus arba nuplautus. Paprasčiausia – apvalytus gumbus apdžiovinti saulėje, sudėti į dėžes ir padėti saugoti.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Porą vazonėlių pernai parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jautėsi kieme, žydėjo, nors visai buvo neprižiūrimos. Kaip jas šiemet išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Kodėl patyrę daržininkai siūlo neišmesti bulvių lupenų? Pasirodo, jos gali praversti lysvėse. Ir ne tik. Bulvių lupenos, palyginti su tradicinėmis organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, turi tam tikrų privalumų. Prieinamumas. Jų iki pavasario galima sukaupti didelį kiekį. Naudingų mikroelementų gausa galinti konkuruoti su kai kuriomis mineralinėmis trąšomis. Natūralumas. Bulvių lupenose nėra cheminių priedų. Bulvių lupenos yra trąša, tinkanti augant įvairioms daržovėms.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasirūpinti tuo, kad kitais metais mūsų derlius būtų dar gausesnis. Taigi kokiomis trąšomis ir priedais tręšti dirvą rudenį? Nukritę lapai Norėdami pagerinti dirvožemį, panaudokite nukritusius medžių lapus, kurie puikiai tinka ir kompostui. Svarbu, kad patys medžiai nesirgtų jokiomis ligomis. Nukritusius lapus permaišykite su dirvožemiu ir palikite per žiemą. Labiausiai nukritę lapai tiks tose vietose, kuriose auginamos bulvės ir įvairios daržovės.

Visą rudenį ir žiemą, kol dar neužsnigo, aukštapelkėse, ežerų liūnuose, drėgnuose durpynuose galima prisirinkti vertingiausių uogų – spanguolių. O tie, kas bijo gyvačių, spanguolių tikrai ras ūkininkų turguose. Dabar pats laikas pasirūpinti jų atsargomis žiemai, nes prieš Kalėdas spanguolių kainos pakils dvigubai. Tai vienintelės uogos, kurių nereikia apdoroti termiškai – jos puikiai išsilaiko 5–8 mėnesius.

Kai žemę vis dažniau apgaubia rūkai ir laisto lietutis, o dienos ima pastebimai trumpėti, savo gražius spalvingus žiedynus išskleidžia chrizantemos. Ir nėra ko stebėtis, kad kai vieni augalai peržydėję ir seniai išmėtę savo vaisius kaip tikri lokiukai ruošiasi ilgam žiemos miegui, chrizantemos tarytum prieštarauja visiems gyvybės dėsniams, nes jos – trumpadieniai augalai (kaip ir soja, tabakas, ratiliai, soros, kukurūzai, kilę iš pietinių geografinių platumų, kur diena trumpa). Kai diena ilga...

Yra žmonių, kurie nuo vaikystės gyvena augalų pasaulyje – puikiai juos pažįsta, lengvai įsimena net lotyniškus pavadinimus, deja, savo sklypo gražiai susitvarkyti negali, nemoka. Kodėl? Jei pakanka botaninių žinių, galbūt trūksta estetinio požiūrio, išmanymo dizaino srityje? Šiais klausimais pasidalinau su trylikos metų darbo patirtį turinčia kraštovaizdžio dizainere Gintare Dubakiene. Erdvė padiktuoja „Manęs tai nestebina, nes tą patį galiu pasakyti ir apie save, – nusijuokė ji.

Bulvinės saulėgrąžos, plačiau žinomos kaip topinambai, – astrinių šeimai priklausantys augalai. Jos išsiskiria ne tik karoteno ir mikroelementų gausa, bet ir auginimo ypatybėmis – bulvines saulėgrąžas galima sodinti ir rudenį, o jų derliumi mėgautis ištisus metus. Tai daugiametis žolinis augalas aukštu stiebu, užaugančiu beveik iki 4 metrų, ir saulėgrąžas primenančiais žiedais. Topinambai žemėje subrandina įvairaus dydžio ir formos stiebagumbius.

Kėdainių rajono Tiskūnų kaime gyvenanti senjorė Laimutė Žukauskienė pelnytai vadinama jurginų karaliene. Moters sode ir darže auga ne daržovės, o gėlės – net 746 jurginų krūmai. Daugelis jų skirtingų veislių, kurias visas garbaus amžiaus moteriškė išvardija be jokių vargų. Ypatingą meilę gėlėms senjorė teigė atradusi prieš keletą metų. Nuo to laiko kasmet jurginų sodas vis plečiasi.   Daugėja kasmet „Jurginus sodinti savo sode pradėjau prieš penkerius metus.

Rudenį susiduriama su problema, kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų. Vieni jas tiesiog išmeta į bendrus konteinerius, kiti pasielgia naudingiau namų ūkiui – atliekas kompostuoja. Tačiau iš tiesų visa, kas iš gamtos, turi ir atitekti gamtai. Lapai Nukritę lapai ypač tinka kompostui, jų nereikėtų išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis į šiukšlyną. Nereikėtų sugrėbtų lapų dėti į krūvą. Tam tinka komposto dėžė.

Ropės – seniai žinomos, bet nepelnytai pamirštos daržovės. Dėl sveikatai naudingų medžiagų, esančių ropėse, daržininkai jas rekomenduoja įtraukti į kasdieninį racioną. Lietuvoje ropės Upytės teismo dokumentuose yra minimos nuo 1586 m. Šios daržovės buvo gausiai augintos iki XVIII a., kol jas išstūmė bulvės. Ropių tėvynėmis laikomos Europa ir Azija. Senovės persai ir egiptiečiai ropes augino maistui, tačiau manė, kad jos tinkamos valgyti tik varguomenės sluoksniui.

Šiltas ruduo nenustoja stebinti daržininkų. Pas kai kuriuos laukuose dar guli nenuimti arbūzai. Kad šilumą mėgstančios uogos lauke išbūtų iki spalio vidurio, dar nebuvę, sako patyrę arbūzų augintojai. Beje, jie pastebi, kad kasmet arbūzams mūsų lietuviškas klimatas tinka vis labiau, o šiemet užderėjo itin gausiai. Kalvarijos miestelio gyventoja Daiva Macijauskaitė arbūzus augina dešimt metų. Spalio vidurys, o darže dar pūpso kelios dešimtys mažesnių ir labai didelių arbūzų.

Serbentai nėra reiklūs dirvožemiui, tačiau geriausiai auga ir dera pasodinti įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juos galima sodinti ir pavasarį, ir rudenį, bet geriausiai – spalio mėnesį. Serbentai puikiai augs, jei juos pasodinsite saulėtoje vietoje, 5–8 cm giliau, nei augo medelyne. Atstumas tarp pasodintų serbentų krūmų – 0,8–1 m. Genėti ir formuoti juos galima vasarą, nuskynus uogas, rudenį ir pavasarį, nutirpus sniegui.

Šiemet ruduo lepina šiluma bei gražiu ir saulėtu oru. Ir nors spalvingasis metų laikas jau ritasi į antrąją pusę, sodininkystės sezonas dar nesibaigė. Dar iki pirmųjų šalnų sodininkai skuba suspėti nuveikti svarbiausius darbus – ne tik sugrėbti lapus ar nurinkti derlių, bet ir pasodinti vaismedžius.

Rudens sezonas lietuvaičiams dovanoja daug įvairių gėrybių. Štai Kauno rajone gyvenanti Adelė Astromskienė šiais metais džiaugiasi įspūdingu moliūgų derliumi. Jų darže užderėjo tiek, kad moteriai net šovė mintis įkurti moliūgų kiemą ir leisti juo grožėtis visiems norintiems. Dėl šeimos poreikių ūkininkė moliūgų sėklas sodindavo kiekvienais metais. Ryškios oranžinės spalvos daržoves Astromskiai valgydavo šviežias, iš jų spausdavo sultis ar padovanodavo kaimynams.

Nors vasara jau praeityje, atsipalaiduoti dar nederėtų. Spalio pradžioje nuimame likusį derlių, o kai kuriuos šakniavaisius iškasame, kad jie dar paaugintų lapijos ant palangės. Nuėmę likusius žalumynus, dalį petražolių palikime žiemoti. Anksti pavasarį bus lapelių. Spalį nurenkame obuolius. Rekomenduojama perkasti žemę aplink medžius ir krūmus, nes tai esą sunaikina dirvoje žiemojančius kenkėjus. Tačiau šiuolaikinis požiūris į dirvą yra kitoks: kuo mažiau perkasame, tuo ji sveikesnė.

Darbų, kuriuos dar reikia nudirbti prieš žiemą, kad sodas ne tik džiugintų akį, bet ir gerai derėtų, iš tiesų gausu. Rudenį visžalius augalus galima sodinti nuo rugpjūčio vidurio iki pat spalio, o vasaržalius – visą spalį, neretai ir pusę lapkričio. Yra kelios bendros sodinimo taisyklės. Lapuočius, iškastus iš dirvos (ne iš vazonų), sodiname, kai jie jau be lapų (rudenį, paprastai spalio mėn.) arba dar be lapų (pavasarį, paprastai balandžio mėn.

Rugsėjį dar žydi ir akį džiugina jurginai, kardeliai, galtonijos, rudeniniai astrai, saulainės, ratiliai, vėlyviai, ankstyvosios chrizantemos, rožės, raganės, stambiažiedės ląstūnės. Po vasaros sausros atsigavo veja, paryškinanti kitų augalų spalvas, formą. Todėl teks pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Nušienaukite veją, nes po lietaus ji gan sparčiai auga.Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienmečių gėlių sėklas.

Šiemet daržininkų nenuvylė žieminiai česnakai: užaugintas geras jų derlius, o dažname ūkyje – jau ir parduotas. Daržininkai teigia, kad česnakų populiarumą lėmė ir žmonių noras stiprinti imuninę sistemą, kad apsigintų nuo plintančių virusų, ir tai, jog česnakai – vis labiau virtuvėse populiarėjanti prieskoninė daržovė. Pernai jos plotai mūsų šalyje užėmė 140,98 ha, šiemet – 187,2 ha.

Pelargonijos – vieni populiariausių ir mėgstamiausių augalų visame pasaulyje, turbūt todėl, kad jos žydi spalvingais žiedais, jas gan lengva prižiūrėti ir jų žydėjimas gali tęstis visus metus. Tai pačiai rūšiai priskiriamos ir begonijos, kurios taip pat džiugina dideliais ryškiaspalviais žiedais. Pelargonijos puikiai auga vazonuose, bet vasarą jas taip pat galima sodinti tiesiai į dirvą sode.

Viendienės dėl nereiklumo ir ištvermingumo kartais net vadinamos inteligentiškų tinginių gėlėmis. Jos džiugina nuo pat vasaros pradžios kasdien išskleisdamos vis naują įspūdingos spalvos ir formos žiedą. Viendienė (Hemerocallis L.) – viendieninių šeimos žolinis dekoratyvinis augalas. Gentyje yra apie 26 rūšys. Ši aukšta, nelabai dekoratyvi gėlė net neprižiūrima vienoje vietoje gali augti ištisus dešimtmečius.

Norint mėgautis obuoliais žiemą, reikia tinkamai juos nurinkti ir laikyti. Pateikiame svarbiausias taisykles, kurių laikantis galėsite mėgautis obuoliais iki pat balandžio mėnesio. Rudeniniai obuoliai nuskinami, kai obuolio žievelė įgyja veislei būdingą spalvą, o sėklos paruduoja. Kitas požymis – obuolys lengvai atsiskiria nuo kotelio, nebereikia jo plėšti. Palankiausia skinti prieš šalnas, nors iki 5 laipsnių šalnos obuoliams nepakenkia.

„Kaip išlaikyti pelargonijas per žiemą? Pernai porą vazonėlių parnešiau į verandą, ten temperatūra teigiama. Nelaisčiau, lapai pradėjo gelsti ir tada visus nuskabiau, apkarpiau iki sumedėjusių šakelių, truputį palaisčiau. Kitos kuo puikiausiai jaučiasi kieme, žydi, nors visai neprižiūrimos. Kaip jas išsaugoti per žiemą, o pavasarį užsiauginti naujų daigelių?“ – klausia Jadvyga iš Molėtų rajono. Pelargonijos – daugiamečiai augalai, galintys žiemoti vėsioje šviesioje patalpoje.

Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis:  paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai įvairių biologiškai aktyvių, stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, savo verte putinų vaisiai nenusileidžia vertingiausioms miškų ir sodų uogoms.

Spalvotas, auksiniais lapais apkaišytas ruduo jau ant slenksčio. Gausiu derliumi apdovanojantis rugsėjis pasižymi ir darbų gausa. Rugsėjis – slyvų, kriaušių, obuolių ir retų sodo augalų vaisių skynimo bei sandėliavimo mėnuo. Rugsėjo pradžioje genimi vienmečiai obelų ūgliai. Prašviesinus vainiką geriau nusispalvins nokstantys obuoliai. Rudenį nupjauti ūgliai neduos vilkūglių pavasarį. Iki šalnų nuskinti vaisiai rūšiuojami ir sukraunami į saugyklas.

Prasidėjęs astronominis ruduo džiugina derliumi ir darbų gausa. Rūsiai bei kitos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išbaltinamos. Jei rūsiai yra negyvenamose patalpose, juos galima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškiama fungicidais – 1 proc. geležies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir naudotos dėžės, stelažai. Rugsėjo mėnesį reikia nuskinti ne tik vaisius, bet ir surinkti bei dezinfekuoti visas vaismedžių atramas.

Kėdainių rajone gyvenanti sodininkė savo darže užaugino daugiau nei kilogramą sveriantį pomidorą. Gigantas užaugo be ypatingų pastangų, bet su didele meile daržui, sodui ir visiems augalams. Ypatingai didelis, net 1002 gramus svėręs ‚Krasnyj gigant‘ veislės pomidoras užaugo sodininkės iš Surviliškio miestelio Erlendos Turskienės darže. „Kaip sakoma, kad žmogaus amžiaus tarpsniai yra vaikystė, jaunystė ir sodininkystė.

Rugpjūčio pabaiga skelbia derliaus nuėmimo pradžią. Žinoma, visų daržovių nuėmimo laikas yra individualus, jį neretai pakoreguoja atsitraukti nenorinti vasara. „Valstiečių laikraštis“ pataria, kaip teisingai nurinkti derlių. Pomidorų derlių patariama nuimti rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Pomidorai nemėgsta darganų, ypač bijo šalnų. Jei pastaroji krimstelės, tiek iš jų ir tebus naudos – netiks nei laikyti, nei konservuoti.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Vasaros pabaiga apsipylė įvairiausiais dideliais žiedais – į saulę galvas kelia saulėgrąžos, kanos, kardeliai, burnočiai, serenčiai ir daugelis kitų spalvingų vienmečių augalų, kurie žydės iki pat šalnų. Tačiau artėjantis ruduo praneša, kad dienos pradeda trumpėti, todėl viešpataus jas mėgstantys augalai. Sodininkės Aldonos Grinienės teigimu, rudenį gėlių pasirinkimas nėra toks didelis kaip vasarą, tačiau pakankamas, kad aplinka džiugintų akį iki pat rudens pabaigos.

Pomidorai – mėgstami visų daržininkų. Šiemet jie gausiai užderėjo ir šiltnamiuose, ir lauke. Puikų derlių atseikėjo tiek seniai augintos, tiek naujos veislės. Daugiau nei tris dešimtmečius pomidorus auginanti Anykščių rajono ūkininkė Jolanta Jurkėnienė teigė, jog šie metai buvo palankūs daržovėms. Pomidorai gerai augo ir derėjo ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Ji pastebi, kad lauke auginami pomidorai yra skanesni.