daržas

Sodininkystės ekspertė paaiškino, kaip žinoti, kada darže auginamos žolelės jau bus karčios. Jos teigimu, žoleles reikia skinti dar iki joms pradedant žydėti. Šviežios žolelės paskanina bet kurį patiekalą ir kiekvienam sodui suteikia nuostabios žalumos bei kvapnumo. Sode taip pat galima auginti ir pavėsyje, kartu su salotomis. Žinoma, saulėkaitoje jos augs dar geriau, bet jei svarstote, ką pasodint daug saulės negaunančioje sodo vietoje – geriausia rinktis žoleles.

Visi norime užauginti kuo didesnį pomidorų derlių, tačiau kartais tam kelią pastoja įvairios ligos ir kenkėjai. Fitoftorozė Ją sukelia bulvinė fitoftora. Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus dydžio, neryškiais pakraščiais, kietos konsistencijos. Sergančio vaisiaus vidus taip pat rudas. Ant lapų dėmės būna netaisyklingos, pilkai rusvos, dažnai su šviesesniu pakraščiu.

Pomidorai neatsiejami nuo vasariškų salotų, troškinių, įvairiausių picų, sumuštinių, makaronų ar užtepėlių. Tradiciniai raudonieji pomidorai Lietuvoje itin mėgstami ir nuolat patenka į kasdienių daržovių penketuką. Kaip teigia prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė Jolanta Sabaitienė, pomidorai – ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai.

Cinamonas yra vienas populiariausių prieskonių pasaulyje. Virtuvėje jis skleidžia savo unikalų aromatą, sušildo, skatina metabolizmą ir veikia kaip antioksidantas. Pasirodo, kad jį labai sėkmingai galime naudoti ne tik virtuvėje, bet ir sode. Kaip ir kodėl? Tuoj sužinosite, rašo healthyandpretty.com. Ši gudrybė sode yra neįtikėtinai paprasta, greita bei pigi, o nauda – neįkainojama. Ko dar nežinojote apie cinamoną? Cinamonas nėra naujiena. Jis Indijoje auginamas nuo seno.

Sodo darbų ekspertas pasidalijo patarimu, kaip česnako pagalba, atsikratyti šliužų, kad šie nebegraužtų jūsų augalų. Ekspertas teigė, kad „sodininkai prisiekia“ dėl šio triuko efektyvumo. Šliužai yra dažnas kenkėjas soduose ir gali sugadinti pasėlius ir augalus. Paprastai jie palieka dideles skylutes lapuose ir žieduose arba palieka sidabrines gleives netoliese ant žemės. Kai kurie daigai gali likti ir visiškai be lapų – tik stiebai – po šliužų apsilankymo jūsų sode, kieme ar darže.

Daili gėlių puokštė ant stalo gali praskaidrinti net ir labiausiai apsiniaukusią dieną. Deja, gėlės yra brangios, ypač turint omenyje, kad po kelių dienų jas vis tiek teks išmesti į šiukšliadėžę. Bet yra būdas be vargo užsiauginti nuosavų rožių puokštę, rašoma tips–and–tricks.com. Gėles mėgsta visi Gėlės yra labai gražios ir namuose sukuria jaukią ir džiugią atmosferą.

Pomidorai – lietuviško šiltnamio karaliai. Ne be reikalo sakoma, kad pomidorai mėgsta sodininko dėmesį, todėl norint sulaukti turtingo derliaus, būtina palaikyti komfortiškas augimo sąlygas. Donatos Jankauskienės šiltnamyje šiemet noksta net 50 pomidorų veislių. Moteris sako mėgstanti eksperimentuoti ir kasmet ieškanti dar neaugintų pomidorų sėklų. Nors šis pavasaris buvo šaltas ir drėgnas, pomidorų persodinimas vėlavo tik savaite.

Graži ir sveika veja, kuria būtų galima grožėtis vasarą, didžiąją laiko dalį leidžiant lauke – kiekvieno, turinčio kad ir mažiausią lopinėlį žolės, siekis. Visgi karščiai, su kuriais šiuo metu susiduriame Lietuvoje, tikras iššūkis, siekiant išsaugoti vejos grožį. Kaip tinkamai šiuo periodu pasirūpinti veja, kiek dažnai ir kada ją laistyti, kokį jos aukštį išlaikyti pjaunant – agronomo, apželdinimo specialisto Tautvydo Gursko esminiai patarimai.

Vasaros pradžia – pats augalų derėjimo ir augimo metas. Dabartinė kaitra augalų augintojams kelia nerimą, kad augalai nudžiūs, o po tokių karščių dažnai tikimasi stiprios liūties, kuri augalus gali sunaikinti. Kaip daigus atgaivinti po karštos dienos, tv3.lt paaiškino sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė Elena Survilienė. Mokslininkė sako, kad dažnas kaitros padarinys augalams – išdžiūvę lapai, kurie blokuoja vandens garų įsisavinimą.

Vasarą praleisti kuo daugiau laiko žydinčioje terasoje norime visi. Tačiau kad gėlės apdovanotų žiedais, svarbu žinoti kur, ką ir kaip sodinsite. Be to, terasose ar tiesiog balkonuose ryžtamasi eksperimentuoti auginant medelius arba krūmus. Balkone ir terasoje galima auginti įvairiausius augalus, bet prieš renkantis, ką auginti, svarbu įsivertinti, į kurią pusę yra balkonas ar terasa, kiek vietos skirsime augalams, kokio dydžio vazonus galime pastatyti.

Žydintis ir spalvingas balkonas – beveik kiekvieno miestiečio svajonė. Juk daug maloniau leisti šiltus vasaros vakarus ar gaivinančius rytus žiedų apsuptyje. Tačiau tokia prabanga gali mėgautis ne kiekvienas, nes augindami balkone gėles žmonės daro daug klaidų. Daktarė Ingė Auželienė atskleidžia, kokias klaidas daro gėlių augintojai. Pirmiausia, anot ekspertės, žmonės pasirenka augalus, kurie yra netinkami auginti jų balkone.

Šią vasarą, kaip ir praeitais metais, daugelis ūkininkų ir sodininkų skundžiasi, kad laukuose, gėlynuose ir daržuose – sraigių ir šliužų antplūdis. Šie kenkėjai niokoja daugelį kultūrinių augalų. Kova su šiais kenkėjais gali būti itin sunki, todėl pastaruoju metu Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) gauna daug užklausų, kaip juos sunaikinti.

Nieko nėra geriau už namuose augintas daržoves ir pirmuosius agurkus. Tačiau kartais atsikandus ką tik nuskinto agurko tenka susiraukti dėl kartaus jo skonio. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Kartus agurkų skonis yra streso rezultatas, kurį gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant paveldimumą, drėgmę, temperatūrą, dirvožemio savybes ir ligas, rašoma eu.pratttribune.com. Dažniausiai agurkai apkarsta karštoje vasaros dalyje arba vėliau vegetacijos metu.

Sodo kenkėjai gali būti tikras vargas tiems, kurie bando įvairių augalų ir gėlių užsiauginti vasarai. Kaip atsikratyti vabalų ir kitų kenkėjų nenaudojant pesticidų ir insekticidų Sodininkai šį mėnesį paprastai atlieka paskutinius daržo pagražinimus ir laukia artėjančio derliaus. Gėlės ir kiti augalai – pačiame žydėjime, bet kenkėjai taip pat jau pradeda laižytis lūpas, kėsindamiesi į jūsų daržoves.

Kurkliai slepiasi dieną ir išlenda naktį, kad maitintųsi lapais, stiebais ir daržovių, gėlių bei kitų augalų šaknimis. Šie erzinantys kenkėjai taip pat kasa tunelius po dirvožemiu, taip gadindami augalų šaknis. Atsikratyti jų nenaudojant komercinių pesticidų gali būti sunku, tačiau yra keletas natūralių priemonių, kurios veiksmingos kovojant su kurkliais. Surinkite juos rankomis Kaip ir kiti vabzdžiai, kurkliai rytais būna vangūs, todėl tai idealus laikas tiesiog sugaudyti juos rankomis.

Kol namų statybos ir kiemo tvarkymo darbai nebaigti, o žaliojo kampelio sau ir savo šeimai labai norisi, net ir į supiltą žemių krūvą imi žiūrėti kūrybiškai. Visą gyvenimą praleidusi mieste ir prieš dvejus metus su šeima užmiestin persikėlusi Inesa Kavaliauskienė savęs miesto šurmulyje nebemato – ji sako ramybę atradusi oaze tapusiame namo kieme. Čia atsirado ir netikėtų idėjų, kurias moteris su šeima įgyvendino. Jas puikiausiai galima panaudoti įsirengiant sodybos sklypelį.

Jei tikrąjį pavasarį VDU Botanikos sode Kaune žymi pražydusios tulpės, tai tikrosios vasaros pradžios simboliu galima laikyti išsiskleidusias pirmąsias rožes: čia, didžiausiame šalies rožyne, iš viso auginama per pusantro tūkstančio rožių rūšių ir veislių. Iš jų pirmosios pražysta vienos įdomiausių ir toli gražu ne kiekvienam pažįstamos tankiadyglio erškėčio hibridų grupės rožės (angl.

Alyvoms sužydus, daržininkams gamta davė signalą atvirame grunte sėti agurkus. Jie auga praktiškai kiekviename darže, tačiau vienur jie dera sveiki ir gausiai, kitur – pavieniai ir ligoti. Kad būtume apdovanoti gausiu agurkų derliumi, būtina gerai pasiruošti sėjai, o augimo metu pamaitinti augalus. Prieš beriant agurkų sėklas į dirvą, svarbu tinkamai parinkti žemę.

Norint sukurti prižiūrėto kiemo įspūdį, itin svarbi – tvarkinga veja. Tačiau kaip ja pasirūpinti nuolat skubantiems žmonėms, neturintiems laiko ilgai trunkančiomis priežiūros procedūromis? Specialistai pataria išsirinkti vejapjovę, kuri atitiks individualius poreikius. Jie pateikia 6 klausimus, padėsiančius paprasčiau įvertinti savo lūkesčius ir išsirinkti labiausiai tinkančią vejapjovę.

Sodininkystės ekspertas pasidalijo naudingu patarimu, kaip naudojant senus stiklainius ir indelius nuo jogurto panaudoti naikinant sode esančius šliužus ir sraiges. Sodininkystės ekspertas Adomas Pasco‘as pasidalijo savo „natūraliais“ patarimais, kaip pašalinti šliužus ir sraiges iš jūsų sodo. Adomas paaiškino, kaip gaudyti ir naikinti šiuos įkyrius kenkėjus naudojant metodus „be chemikalų“ ir su namų apyvokoje esančiais daiktais, rašoma express.co.uk.

Geriau neišmeskite panaudotų kavos tirščių – jie gali būti ne mažiau vertingi, nei kava, kurią iš jų pasigaminote.  Kavos tirščius galima naudoti kaip mulčią Turbūt kada esate susimąstę – ar kavos tirščiai gali praversti sode? Atsakymas – taip! Kavos tirščius galima naudoti kaip puikiausią mulčią, ypač tiems augalams, kuriems reikia rūgštingesnės dirvos, rašoma plantcaretoday.

Tręšimas mielėmis pastebimai pagerina augalo būklę, didina derlingumą, paspartina vaisių brendimą. Tačiau jeigu norite, kad mielių tirpalas nepakenktų, reikia jį tinkamai paruošti ir naudoti. Kodėl pomidorai ir agurkai laistomi mielėmis? Tręšimas mielėmis turi daug pliusų ir jeigu jas naudosite pagal visas taisykles, jų poveikis augalams bus labai teigiamas.

Ar jau mąstote, kokios trąšos būtų tinkamiausios jūsų daržui? Pasirodo, kad puikias trąšas augalams galima pasigaminti iš namuose randamų produktų. Augalai mėgsta tanino rūgštį, kurios gausu arbatos lapuose. Išimkite tirščius iš pakelių ir apiberkite jais augalo krūmą, galite įkasti jų į žemę. Arbatos lapuose esančiais mineralais galima pamaitinti ir rožių krūmą. Kiaušinių lukštai Kiaušinių lukštuose gausu kalcio, kuris augalui padeda išlaikyti tvirtumą, palaiko lapų žalumą.

Atrodo, kad kurkliai rausia be jokios priežasties – kurmiarausiai dygsta visur, augalai ir žolė džiūsta. Rausiasi jie greitai, taip pat greitai juda tuneliais pirmyn ir atgal. Ar kurklių gausa pavojinga? Tą parodys jūsų augalai ir pievelė. Vienas organinis kovos su kurkliais būdas yra savadarbiai spąstai su melasa. Įkaskite stiklainius probleminėse vietose taip, kad stiklainio viršus būtų viename lygyje su žeme. Pripilkite iki pusės mišinio: viena dalis melasos, 10 dalių vandens.

Retas lietuvis įsivaizduoja daržą be agurkų, tačiau ne visi žino, kaip tinkamai agurkus užauginti. Agrofirmos „Sėklos“ sėklų skyriaus ir produkto vadovė, vyr. agronomė Liucija Kunigiškytė naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kaip auginti agurkus, kad sulauktumėte gausaus ir skanaus derliaus. Pirmiausia, sako specialistė, reikėtų pradėti nuo tinkamos veislės pasirinkimo.

Braškės tobulai tinka ir į įvairiausius desertus, ir valgyti jas vienas, todėl jas taip ir mėgsta visas pasaulis. Štai 5 patarimai, kaip užsiauginti skanių braškių. Braškės dažnai laikomos vasaros uogomis ir jas lengvai auginti namuose gali ir pradedantys sodininkai. Braškės yra gana universalios, nes joms reikia tik saulės, pastogės ir derlingos, pakankamai sausos dirvos. Rinkdamiesi plotą, kuriame sodinsite braške, venkite vietų, kuriose yra per daug pavėsio arba kuriose gali būti šalnų.

Pavasarį, šiltėjant orams, prasideda daržo ir sodo darbų sezono pradžia. Šis Lietuvoje populiarus laiko leidimo būdas naudingas tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. Vis dėlto vaistininkė Sigita Izmalkova primena, kad nesilaikant pagrindinių taisyklių tokia veikla gali ir pakenkti. Specialistė pasakoja, kad mokslinių tyrimų duomenimis, sodininkystė yra labai naudinga. Pvz.

Jei šiltnamyje ar sode atsirado kenkėjų, įleiskite… plėšriųjų ar grobuoniškų erkių. Nors daugeliui erkės asocijuojasi su pavojingomis kraujasiurbėmis, pastarosios, priešingai nei jų giminaitės, krauju nesimaitina. Pagrindinis jų maistas – augalus apninkantys kenkėjai. Inovacinės firmos „MKDS“ marketingo specialistė Aurelija Baranauskienė sako, kad plėšriosios erkės naudojamos įvairių daržovių, vaisių, dekoratyvinių augalų priežiūrai ir kenkėjų kontrolei.

Nežinia, kodėl, bet net ir apie augalus pasiskaitę, juos pasodinę, pamaitinę ir kruopščiai laistydami vis tiek juos randate visus nuvytusius? Nieko tokio – sodininkystė sekasi ne visiems. Bet yra viena gudrybė, vis labiau plintanti socialiniuose tinkluose, kuri gali padidinti jūsų šansus nenumarinti dar vieno augalo – tai ledo kubeliai.

Norintieji papuošti kiemą, terasą ar balkoną skuba rinktis augalus. Pasak gėlininkės Rūtos Petrulytės, kaip ir anksčiau, populiariausios yra pelargonijos, petunijos, surfinijos, begonijos, sprigės, vasariniai jurginai, našlaitės. Ne pirmi metai itin paklausios svyrančiosios našlaitės. „Vadinasi, žmonėms patinka, kai augalai ne tik žydi, bet ir kvepia“, – sakė pašnekovė. Dažnas renkasi našlaitines pelargonijas, kurių lapai ypač kvapnūs, o smulkūs ryškiaspalviai žiedeliai primena našlaites.

Kiekvienas daržininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Sakoma, kad rūpestingi šeimininkai sėja juos jau vasario pradžioje, o nerūpestingi – tik kovo viduryje. Tačiau tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu laiku. Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kuo ji ilgesnė, tuo labiau pomidorai skuba nokinti vaisius.

Kurkliai yra gana didelio dydžio vabzdžiai, kurių ilgis siekia iki 5 cm. Jie taip pat susiję su svirpliais, žiogais ir skėriais, tačiau, skirtingai nei jų tolimi giminaičiai, jie negali šokinėti. Jiems būdingos į kastuvą panašios priekinės galūnės, kurios yra labai išvystytos kasti. Dėl jų jie laikomi baisiais kenkėjais, nes jie kenkia augalams ir jų šaknims.

Pomidorai – bene daugiausia dėmesio reikalaujantis daržo augalas. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis šie vaisiai dažniausiai serga ir kaip šių ligų išvengti. Pilkasis puvinys Ant dar neprinokusių vaisių atsiranda vos pastebimų šviesiai žalių, gelsvų dėmių, kurios su laiku ryškėja ir tampa geltonos ar oranžinės spalvos. Pilkasis puvinys atsiranda stiebo apačioje ir plinta į vaisių per kotelį.

Rudeniškai pavasariški orai kol kas neleidžia įsibėgėti sėjai daržuose, tačiau jau po geros savaitės tikimasi darbus pradėti pilnu tempu. Būsimą derlių užauginti padės ne tik kokybiškos sėklos, bet ir geras dirvos paruošimas, priešsėlis ar daržovėms parinktas „kaimynas“. Ruošiant dirvą daržo augalų sėjai, pagrindiniai darbai yra kultivavimas ir frezavimas.

Pavasaris – metas į žemę sukišti rankas, sėti ir sodinti, o ir savame darže ar šiltnamyje užaugintos daržovės kvapnesnės, skanesnės. Tačiau kartais sode apsilanko nelaukti svečiai – kurkliai, kurie gali apkartinti darbus darže ir nugraužti savomis rankomis puoselėtų daržovių šaknis.  Kas tai per vabzdžiai, kur jie veisiasi ir kaip nuo jų apsiginti portalui tv3.lt pasakojo entomologas Vytautas Tamutis.

Kardeliai – tikra sodo ar kiemo pažiba, užburianti savo dekoratyvumu ir spalvomis. Dažnai norima žiedų sulaukti rugsėjo 1-ąją, kad vaikai, grįždami į mokyklas, galėtų jas dovanoti savo mokytojoms.  Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė portalui tv3.lt pasakojo apie šių gėlių sodinimo subtilybes ir patarė, kaip prižiūrėti, kad žiedai džiugintų ilgiau.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Samanos vejoje ar ant stogo nepuošia nei vienų namų. Vis dėlto ne visi žino, kaip jų atsikratyti. Nenaikinamos samanos gali sparčiai plisti, todėl svarbu problemą šalinti iš karto, o su šiais patarimais jums nei nereikės skambinti specialistams. Tam, kad pašalintumėte samanas, galite naudoti įvairias priemones. Šie mišiniai padės pašalinti samanas ne tik iš vejos, tačiau ir iš tarpų tarp plytelių ar nuo stogo, o jei po pirmo karto nepasiekėte norimo rezultato, procedūrą pakartokite.

Dainininkas Egidijus Sipavičius įsileido į savo išpuoselėtą sodą. Atlikėjas TV3 laidai „Svajonių sodai“ pasakojo, kaip jam sekėsi jį sukurti ir kaip pavyko susidraugauti su dažnai namus teršiančiomis kregždėmis. Prieš trejus metus Egidijaus Sipavičiaus kieme buvo įgyvendintas želdinimo projektas. Pasak atlikėjo, želdynas jau atsiskleidžia visu savo grožiu.  „Pasiteisino viskas 100 proc.

Kompostavimas – ne tik patogus ir tvarus būdas atsikratyti sodo tvarkymo bei maisto atliekų, bet ir galimybė pačiam pasigaminti natūralių trąšų. Vis dėlto, prieš metant atliekas į komposto dėžę, verta įsitikinti, kad ji tinkamai sukonstruota ir prižiūrėta. Sodininkai ir daržininkai mato keleriopą kompostavimo naudą. Pastebima, kad kompostas veikia dirvos struktūrą: molingose dirvose jis pagerina oro laidumą, o smėlingose padeda normalizuoti drėgmės balansą.

Kol oras daržininkyste užsiimti nėra itin malonus, sėjos sezonas įsibėgėja, o įvairiausių prieskoninių augalų ir žolelių galima pasėti ne tik darže, bet ir ant palangės. Šviežios žolelės ne tik džiugins pavasariška žaluma, bet taip pat suteiks patiekalams reikiamų skonio akcentų bei papildys racioną vitaminais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad balandis – pats sėklų prekybos pikas. „Balandis matome ypatingą sėklų pardavimų augimą.

Samanos puošia, bet tik tada, kai auga ten, kur norite jūs, tačiau jei to netrokštate, jos tampa piktžolėmis ir galvos skausmu. Nors samanos jūsų žolytei nekenkia, tačiau veja dėl jų atrodo nelygi ir dėmėta. Tradiciškai samanoms naikinti  naudojamas geležies sulfatas. Dar galite vejos dirvos rūgštingumą sumažinti kalkių pagalba. Arba, kaip įprasta, galite pasidarbuoti grėbliu ir taip bandyti pašalinti nepageidaujamas samanas.

Jau planuojame, ką sodinsime darže ir gėlyne. Kaip apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų, kai nenorime naudoti cheminių preparatų? Daugybė augalų savo sudėtyje turi eterinių aliejų ir toksinų, atbaidančių ar žudančių kenkėjus bei ligų sukėlėjus. Vandeninės ar fermentuotos šių augalų ištraukos bei nuovirai tikrai pagausins mūsų derlių. Jie tinka ir kambariniams augalams apsaugoti. Dilgėlė Šis augalas ne tik naikina amarus, apsaugo nuo grybinių ligų, bet ir skatina daigų augimą.

Vienas dažniausiai šiltuoju metų laiku naudojamų sodo technikos įrankių – vejapjovė. Jų yra visokiausių – nuo paprastų mechaninių iki išmaniosiomis programėlėmis valdomų robotų, tad išsirinkti nėra lengva. Ekspertai pataria renkantis vejapjovę pirmiausia atsakyti į klausimus, kur ir kaip ją naudosite bei kokio rezultato tikitės.

Pavasarį atšilus orams žmonės traukia į sodus, daržus ir sodybas – prasideda augalų sodinimo metas. Norintiems gausaus derliaus, mokslininkai pataria užsukti ne tik į daržininkystės parduotuvę, bet ir į vaistinę. Pasirodo, augalus, sėklas ir sodinukus nuo ligų ir kenkėjų veiksmingai apsaugo ne cheminiai preparatai, bet visiems gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas.

Žalias vejos kilimas kieme – daugelio mūsų svajonė. Kad ją įgyvendintume, reikia ne tik žinių, bet ir nemažai nuoseklių pastangų. Balandžio mėnuo – idealus laikas ne tik pradėti pirmuosius vejos atnaujinimo darbus, bet ir susidėlioti vejos priežiūros planą. Ilgai besitęsianti žiema paliko daugiau darbų pavasarį atgaivinant veją. Kai kur matyti išretėję plotai, vietomis žolė kalasi, bet nenoriai, arba visai nerodo gyvybės ženklų. Šiųmetės vejos byloja ir apie buvusį žiemos speigą.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens. Įdėkite 100 gramų gyvų mielių, ištirpintų šiltame vandenyje, ir įpilkite pusę puodelio cukraus. Indą uždenkite marle ir pastatykite šiltoje vietoje. Retkarčiais jį pakratykite.

Hortenzijos Lietuvoje ypač populiarios, o kaip gi gali būti kitaip, juk jų žiedai tokie dideli, gražūs, o dar galima pasirinkti ir mėgstamą spalvą ar formą. Pasak „Geltono karučio“ tinklaraščio autorės – tam, kad hortenzijos ir išliktų gražios jas būtina genėti. Lina Liubertaitė sako, kad hortenzijas galima genėti ir rudenį, kai kurie jas geni netgi vasarą, tačiau, jeigu nespėjote to padaryti praeitą sezoną, neverta nusiminti.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.