d. trumpo

Nors Donaldo Trumpo patarėjai kai kuriuos iš radikaliausių su prekyba susijusių jo grasinimų vadina paprasčiausia derybine taktika, ekonomistai ir toliau nerimauja, nes šios priemonės, apie kurias per savo rinkimų kampaniją yra ne kartą kalbėjęs išrinktasis JAV prezidentas, gali padaryti realios žalos. Respublikonas milijardierius yra sakęs, kad, vos užėmęs prezidento postą, paskelbs, kad Kinija yra valiutos manipuliuotoja.

Pastaruoju metu Maskva mėgaujasi „kingmakerio“ – to, kuris „parenka karalių“, vaidmeniu, teigiama vokiečių politiniame apžvalginiame leidinyje „Frankfurter Rundschau“. V. Putinas visiškai neseniai tikino, kad Rusija niekaip negali paveikti rinkimų JAV rezultatų, nes Amerika ne kokia nors „bananų respublika“, tačiau visos politinės jėgos Rusijoje jau kelias dienas aptarinėja, koks lemiamas buvo „rusų faktorius“ D. Trumpo pergalėje.

Trumpametražio kino juosta pavadinimu M.A.M.O.N. (angl. Monitor Against Mexicans Over Nationwide – Visoje šalyje vykdomas meksikiečių sekimas) yra satyrinė fantastinė juosta, kurioje juodojo humoro pagalba bandoma atkreipti dėmesį į D. Trumpo antiimigracinės politikos ir sienos su Meksika statymo pasekmes. Juodojoje komedijoje išjuokiami ne tik D. Trumpo planuojamos taikyti politikos metodai, tačiau ir Lotynų Amerikos stereotipai.

Amerikos ekonomika veikiausiai įžengs į naują erą po to, kai į Baltuosius rūmus įžengs Donaldas Trumpas, kurį amerikiečiai praėjusią savaitę išrinko naujuoju prezidentu, rašo amerikiečių laikraštis „The Wall Street Journal“. Jo apklausti ekspertai mano, kad D. Trumpo politika gali paskatinti spartesnį Jungtinių Valstijų ekonomikos, infliacijos ir palūkanų normų augimą. Tačiau taip pat gali naujų rizikos veiksnių, įskaitant ir tarptautinio prekybinio karo grėsmę.

Demokratų partijos kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton, kalbėdama su jos kampanijos investuotojais paaiškino, kas yra kaltas dėl jos pralaimėjimo rinkimuose, skelbia „Reuters“. H. Clinton apkaltino Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Jamesą Comey dėl pralaimėjimo JAV prezidento rinkimuose. Apie tai ji paskelbė šeštadienį pagrindiniams savo rinkiminės kampanijos rėmėjams, praneša „Reuters“, remiantis dviem renginio dalyviais.

Šimtai amerikiečių ketina boikotuoti sportbačius „New Balance“ gaminančios kompanijos produkciją dėl jos viešos paramos išrinktajam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui, rašo „The Wall Street Journal“. Jau seniai prieš Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimą pasisakanti kompanija „New Balance“ pasveikino taip pat ne kartą prieš šią sutartį pasisakiusį D. Trumpą laimėjus rinkimus.

Išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo griežta pozicija Kinijos atžvilgiu gali sukelti dvišalį prekybinį karą, kas gerokai apsunkins derybas dėl įvairių strateginių ir ekonominių klausimų, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“. Savo rinkimų kampanijos metu D. Trumpas pažadėjo pirmąją savo buvimo Baltuosiuose rūmuose dieną Kiniją paskelbti valiutine manipuliatore. Skirtingai nuo kitų priešrinkiminių D.Trumpo pareiškimų, pažadas Kinijai įvesti sankcijas buvo nedviprasmiškas.

2011 metais žiniasklaidos vakarienės Baltuosiuose Rūmuose metu Barackas Obama ir komikas Sethas Meyersas išjuokė galimas Donaldo Trumpo prezidentines ambicijas, rašoma „Business Insider“. Savo pasirodymo pradžioje S. Mayersas pareiškė, kad jis niekaip negalėjo patikėti naujiena apie verslininko norą tapti prezidentu: „Donaldas Trumpas sakė, kad balotiruosis į prezidento postą, respublikonų gretose, ir tai yra įstabu, nes aš maniau, kad tai yra paprasčiausiai juokas,“ – skelbė komikas.

Po netikėtai iškovotos Respublikonų partijos atstovo Donaldo Trumpo pergalės JAV rinkimuose paaiškėjo ir laimėtojai bei pralaimėtojai tarptautinėje arenoje, praneša „The Guardian“. Pirmaisiais leidinys vadina Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir Sirijos prezidentą Basharą al Assadą. V. Putinas jau yra išsakęs teigiamą nuomonę apie D. Trumpą, o šis atsakė abipuse simpatija, nors jie dar nėra nė sykio susitikę.

JAV spec. tarnybos jaučia „nežinomybės nerimą“ prieš standartinį pagrindinių valstybės paslapčių perdavimą naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trumpui, praneša „The Washington Post“. Apimti siaubo „Aš šiandien dirbsiu sulaikęs kvėpavimą, beveik apimtas siaubo,“ – pasakojo leidiniui vienas iš pareigūnų. „Mes nežinome, kas vyks artimiausius ketverius metus ar netgi artimiausius kelis mėnesius,“ – pažymėjo jis.

Donaldui Trumpui vis labiau artėjant prie JAV prezidento posto, naftos kainos trečiadienio ryte sparčiai smunka, JAV dolerio kursas trečiadienio ryte sparčiai smunka jenos ir euro atžvilgiu, o Meksikos peso kursas nusirito į rekordines žemumas. Sausio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ smuko 2,7 proc. iki 44,79 JAV dolerio už barelį. O gruodžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) sumažėjo 3 proc.

Jau šių metų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų kampanija į šalies politinį gyvenimą įnešė kaip niekad daug sumaišties. Respublikonų partijos lyderiai nežino, ką daryti su Donaldo Trumpo kandidatūra, kurią, rodos, kiekvieną dieną krečia nauji skandalai, o Demokratų partija kaltinama įvairiais jei ir ne nelegaliais, tai negarbingais metodais remianti Hillary Clinton kampaniją. Visos šios kontroversijos vertos analizės, nes daug ką atskleidžia ir apie bendrą JAV demokratijos būklę.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Jeigu Donaldas Trumpas bus išrinktas Jungtinių Valstijų prezidentu ir bus realizuotas jo protekcionistinis užsienio prekybos planas, Amerikoje kils recesija, privatus sektorius praras 4,8 mln. darbo vietų ir ims trukti plataus vartojimo prekių, įskaitant ir išmaniuosius telefonus „iPhone“, teigiama Petersono tarptautinės ekonomikos instituto parengtoje ataskaitoje.

Neseniai Vladimiras Žirinovskis pasigyrė, kad užsakė savo DNR tyrimus, kad įrodytų savo giminystės ryšius su Donaldu Trumpu, rašoma „The Daily Beast“. Šiedu Rusijos ir JAV politikos atstovai yra vis dažniau lyginami. Ir tam yra pagrindo. „Tikriausiai, panašumas – jų įžūlume, ugningoje retorikoje, stiliaus grubume, tame, kaip pykčio grimasos pakeičia jų veidus,“ – rašoma straipsnyje.

Per pastaruosius mėnesius, kai jo bandymas patekti į Baltuosius Rūmus įgavo palaikymą visose JAV, jį kaltino viskuo – nuo rasizmo iki neapykantos moterims.

Milijardierius Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) – JAV respublikonų partijos kandidatas į šalies prezidentus – pirmadienį pareiškė, jog mažins mokesčius, atsisakys nereikalingo finansinio reguliavimo ir „išlaisvins“ energetikos sektorių, jeigu bus išrinktas šalies prezidentu, kad vėl „užvestų Ameriką“. Savo ekonominius pasiūlymus turtuolis pristatė sunkiai gyvenančiame Detroite.

Nors Hillary Clinton turi visas galimybes tapti pirmąja JAV istorijoje prezidente, ryškiausia ir kontroversiškiausia šios rinkiminės kampanijos žvaigždė, be jokių abejonių, yra Donaldas Trumpas. Šis ekscentriškas politikas neretai nusišneka, tačiau tai neturi lemiamos įtakos jo įvaizdžiui – galbūt dėl to, kad JAV visuomenė jau anksčiau pasiskirstė į tuos, kurie jo nekenčia, ir tuos, kurie jį dievina.

JAV bandymas atimti iš Rusijos Krymą ir grąžinti jį Ukrainai gali virsti Trečiuoju pasauliniu karu. Leidinyje „Politico“ cituojamas kandidatas į JAV prezidentus respublikonas Donaldas Trumpas. Politikas, bendraudamas su rinkėjais Ohajuje jis buvo priverstas atsakyti į žiniasklaidoje mirgėjusius pranešimus apie jo interviu ABC televizijai, po kurio buvo suabejota tuo, kad verslininkas apskritai žinojo apie tai, kad Rusija aneksavo Krymą. „Aš tai puikiai žinojau.

2011 metais, kuomet paaštrėjo Europos valstybių politikos nulemta finansų krizė, A. Merkel pareiškė, kad euro griūtis keltų grėsmę viso pasaulio stabilumui. Tuomet britų istorikas Dominicas Sandbrookas tabloidui „Daily Mail“ surašė savo viziją, kaip galėtų atrodyti pasaulis po septynerių metų.

Smerkiantys Donaldo Trumpo komercinį izoliacionizmą „The Economist“ ekspertai paskyrė jam 6-ąją vietą didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai sąraše, rašoma „Le Figaro“. Daugelio šalių valdžios dar iki galo nepatikėjo, tačiau jau yra išsigandę pasekmėmis, prie kurių gali privesti į Baltuosius Rūmus įžengęs ekstravagantiškasis milijardierius. Tuo pačiu, nuo Europos iki Azijos yra pastebimas neįprastas skubotumas veržiantis išspręsti kai kurias derybas iki lapkritį vyksiančių rinkimų.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pasaulį jau daug kartų pribloškė aštria retorika. Šio mėnesio pirmojoje pusėje D. Trumpas pareiškė, kad teroristų šeimos turėtų būti nužudytos. Tai toli gražu ne pirmas toks agresyvus D. Trumpo pareiškimas, rašoma nytimes.com. D. Trumpas žada „visiškai subombarduoti“ „Islamo Valstybę“ (IV) Irake, o ypač jos kontroliuojamus naftos telkinius, kad džihadistų organizacija netektų didelės dalies savo pajamų.

Pabėgėliai šiuo metu – Europos Sąjungos problema Nr. 1. Nuo to laiko, kai prieš penkerius metus Sirijoje kilo pilietinis karas, apie pusę šios šalies populiacijos paliko gimtuosius namus. Apie penkis milijonus gyventojų siekia prieglobsčio kitose šalyse, bet dar daug jų, ieškodami saugesnių vietovių, pasklido šalies viduje. Nors šiuose įvykiuose JAV yra svarbi veikėja, pabėgėliai iš Sirijos (ir gera proga pasinaudoję ekonominiai migrantai iš kitų arabiškų kraštų) plūsta į Europos šalis.

Donaldo Trumpo oponentai respublikonai „superantradienį“ pasitiko skatinami didžiulių vilčių, tačiau gali likti labai nusivylę. Demokratų lenktynės Hillary Clinton taip pat sudavė galingą smūgį Bernie Sanderso galimybėms toliau garbingai varžytis rinkimuose, rašoma BBC. BBC žurnalistas JAV Anthony Zurcheris pateikė apžvalgą, kaip kiekvienas kandidatas pasirodė ir ką tai gali reikšti jų rinkimų kampanijai.

Programinės įrangos milžinės „Microsoft“ steigėjas Billas Gatesas ir vėl atsidūrė žurnalo „Forbes“ sudaromo turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo viršūnėje. Nors B. Gateso turto grynoji vertė per metus sumažėjo 4,2 mlrd. JAV dolerių iki 75 mlrd. JAV dolerių, jis ir toliau gerokai lenkia savo artimiausius reitingo varžovus. Antroje „Forbes“ sąrašo vietoje atsidūrė mažmenininkės „Inditex“ (jai priklauso „Zara“ ir kiti prekių ženklai) savininkas Amancio‘us Ortega (67 mlrd.