d. trumpo

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė pirmadienį atmetė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) raginimą pasekti JAV pavyzdžiu ir pripažinti Jeruzalę žydų valstybės sostine.

Plintant protestams dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo kontroversiško sprendimo oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, įtūžę palestiniečiai penktadienį ragina surengti „įniršio dieną“. Tuo tarpu palestiniečių administracijos aukšto rango pareigūnas vėlai ketvirtadienį pareiškė, kad JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas), šį mėnesį planuojantis apsilankyti Izraelyje ir palestiniečių teritorijose, po tokio Amerikos politikos pasikeitimo „nėra laukiamas Palestinoje“. Baltieji...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pripažins Jeruzalę Izraelio sostine ir užbaigs dešimtmečius Amerikos vykdytą atsargią politiką, nepaisydamas rūsčių perspėjimų, kad gali būti padaryta istorinė klaida ir pakurstytas smurtas Artimuosiuose Rytuose. Vienas aukšto rango administracijos pareigūnas sakė, kad D. Trumpas šį istorinį pareiškimą paskelbs iš Baltųjų rūmų 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, nors Amerikos sąjungininkai tame regione ir pasaulyje ragino jį to nedaryti.

Šių metų sausį, netrukus po to kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu, pradėjo skambėti iškart keli Senato darbiniai telefonai. JAV Senato darbuotojams buvo pranešta, kad Baltieji Rūmai ruošia prezidento įsaką dėl kai kurių sankcijų, 2014-aisiais įvestų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, atšaukimo. „Mes buvome pasibaisėję.

 Viena Anglijos pietų pakrantės gyventoja sako laukianti JAV prezidento Donaldo Trumpo atsiprašymo, kad jis netyčia paminėjo jos „Twitter“ asmenvardį, kai paskelbė šiame socialiniame tinkle žinutę, siekdamas pritraukti Didžiosios Britanijos premjerės dėmesį. D. Trumpas savo žinutėje, kurioje kritikavo Britanijos kovą su islamistų terorizmu, paminėjo ne britų premjerės tviterio asmenvardį @theresa_may, o jos bendravardės – @theresamay.

JAV branduolinėms pajėgoms vadovaujantis generolas Johnas E. Hytenas pareiškė, kad pasipriešins bet kokiam „neteisėtam“ JAV prezidento įsakui panaudoti branduolines pajėgas, rašoma BBC. Pasak generolo, jis būdamas JAV ginkluotųjų pajėgų strateginės vadavietės (STRATCOM) vadu, aptartų su prezidentu alternatyvius sprendimus, ir išsakė viltį, kad būtų surasti atitinkami teisėti šio klausimo sprendimo metodai.

Apie JAV prezidento žmonos Melanios sukneles pasaulis nuolat kalba su gana aštria ironija. Žurnalistams vis užkliūva neva netinkamas D. Trumpo žmonos stilius: suknelės, batai, elgesys... Pirmoji šalies ponia Melania ir jos sūnus Barronas Trumpai, skambant kalėdinėms melodijoms, išeina pasitikti čia arkliais kinkytu vežimu atvežamos Kalėdų eglės, skirtos papuošti pačius Baltuosius rūmus. Ši tradicija siekia beveik pusę amžiaus ir žymi šventinio sezono pradžią Jungtinėse Valstijose.

Rusija, Turkija ir Iranas pasiuntė Vašingtonui simbolišką signalą, kad amerikiečiai gali likti už borto, o visai įmanoma, kad po ISIS sunaikinimo būtent regiono lyderės diktuos žaidimo taisykles, rašoma „The Jerusalem Post“. Sekmadienį, lapkričio 19-ąją, Turkijos, Rusijos ir Irano diplomatai susitiko Antalijoje, Turkijoje, kad pasirengtų didelio masto susitikimui, kuris prasidės lapkričio 22-ąją Sočyje.

Apie JAV prezidento žmonos melanios sukneles pasaulis nuolat kalba su gana aštria ironija. Žurnalistam vis užkliūva neva netinkamas D. Trumpo žmonos stilius: suknelės, batai, elgesys... Tačiau visito kinijoje metu moteris nusprendė nebeeksperimentuoti ir išlaikyti subtilų moterišką stilių. Pripažinkime, moterims išties yra ko pavydėti: puiki figūra, plaukai, stilius! Prieš kurį laiką rašėme apie išties gana nevykusį moters pasirinkimą, kuris pernelyg išryškino jos figūrą.

JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas antradienį sakė prastai prisimenantis prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pernykštės rinkimų kampanijos reikalus su Rusijos veikėjais, bet neigė kada nors melavęs Kongresui apie tuos kontaktus. Per ilgiau kaip penkias valandas trukusį liudijimą Kongrese J. Sessionsas stengėsi paaiškinti akivaizdžius prieštaravimus savo ankstesniuose pareiškimuose.

Filipinuose vykstančiame pasaulio lyderių viršūnių susitikime pirmadienį valstybių vadovams sustojus kruopščiai surežisuotai bendrai nuotraukai, turėjusiai pademonstruoti jų vienybę, sumaištį sukėlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuriam ne iškart pavyko numatytu būdu susikibti rankomis su kolegomis.

Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Brennanas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai stengėsi manipuliuoti Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu, jam meilikaudamas. Šiuo metu D. Trumpas tęsia ilgą kelionę po Azijos šalis ir jos metu daugiausiai dėmesio skyrė prekybos klausimams bei Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi grėsmei.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas penktadienį per Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo iškilmingus pietus trumpai vienas kitam paspaudė ranką, po kelias dienas sklandžiusių spėlionių ar šie du lyderiai susitiks. Kol kas dar nėra aišku, ar savo vizito į Vietnamą metu abu vadovai planuoja susitikti rimtesnėms kalboms, nes pastarosiomis dienomis iš Kremliaus ir Baltųjų rūmų sklinda mišrūs pranešimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas išgalvojus dopingo skandalą, į kurį įsipainiojo gausybė rusų sportininkų, kad paveiktų kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus. „Reaguodamos į mūsų tariamą kišimąsi į jų rinkimus, (JAV) nori sukurti problemų Rusijos prezidento rinkimams“, – pareiškė Čeliabinsko mieste Urale ketvirtadienį apsilankęs V. Putinas.

Šį savaitgalį pasaulį sudrebino Saudo Arabijos pareiškimas dėl masinių karališkosios šeimos ir su ja siejamų asmenų sulaikymų. Tarp įtariamųjų korupcija atsidūrė ir JAV prezidento nemalonėje atsidūręs princas Al Waleedas bin Talalas, rašoma RBC.

Praėjus penkioms dienoms po įvykdyto baisiausio teroro akto nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios, Niujorke, nepaisant grėsmių, vyko maratonas: miesto gatves užplūdo apie 2,5 mln. žmonių, kurie palaikys 50 tūkst. bėgikų. Didelio masto sporto renginys vyko praėjus vos kelioms dienoms po išpuolio, kuomet uzbekas Manhatane suvažinėjo aštuonis žmones ir 12 sužeidė.

Libijos pilietis, kaltinamas dalyvavimu 2012 metų atakoje prieš JAV diplomatinį kompleksą Bengazyje, kur žuvo JAV ambasadorius ir dar trys amerikiečiai, penktadienį stojo prieš federalinę teisėją Vašingtone. Maždaug 46 metų Mustafą al Imamą prieš kelias dienas Libijoje sučiupo amerikiečių komandosai, bet jokios sulaikymo detalės neskelbiamos. Teisme M .al Imamas per vertėją buvo oficialiai informuotas apie kaltinimus.

„Nord Stream 2“ išleido ne mažiau nei 880 tūkst. dolerių lobistams finansuoti, kad šis Rusijos projektas būtų apsaugotas nuo sankcijų. Pasak bendrovės atstovo, sankcijos galėtų „sukelti nenumatytų pasekmių“ Europai. Rusijos valstybinės bendrovės kuriamas projektas Baltijos jūros dugnu leisiantis apeinant Ukrainą eksportuoti dujas į Vokietiją ir kitas Vakarų Europos šalis gali šiai valstybei suteikti dar vieną poveikio svertą.

Ar gali 2018-aisiais prasidėti Trečiasis pasaulinis karas? Švedų leidinys „Aftonbladet“ pateikė penkis židinius, kuriuose, anot Isako Svenssono, Upsalos tarptautinių tyrimų ir konfliktų profesoriaus, „egzistuoja padidinta rizika“. JAV respublikonų senatorius Bobas Corkeris perspėjo, kad Donaldas Trumpas gali privesti JAV prie „kelio į Trečiąjį pasaulinį karą“. Yra rizika, kad šis teiginys nėra jau toks ir klaidingas. Pasak I. Svenssono, trys faktoriai labiau už kitus užkerta kelią karui.

Buvęs dabartinio JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadas Paulas Manafortas atvyko į FTB būstinę teisėsaugos kvietimu. CNN ir „New York Times“ duomenimis, jam bus pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus schemoje, rašoma BBC. Leidinio „New York Times“ duomenimis, jam bus pateikti pirmieji kaltinimai Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus byloje. Anot CNN, jis kartu su advokatu jau atvyko į specialiojo prokuroro Roberto Mullerio ofisą.

Internete ir vėl plinta juokeliai, paremti Melanios ir Donaldo Trumpų gyvenimo subtilybėmis. Internautai turi įtarimų, kad pirmoji JAV ponia turi antrininkę. Socialinėje erdvėje pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame nufilmuotas D. Trumpo interviu žiniasklaidai. Šalia prezidento, kaip įprasta – ir į parankę įsikibusi žmona, kuri, beje, ir patraukė daugelio dėmesį. Ėmė sklisti kalbos, neva greta stovinti moteris – ne pati Melania, o jos kopija.

JAV demokratų lyderė Hillary Clinton pripažino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiekė kelias pergales prieš JAV ir perspėjo, kad jis vis dar kelia didžiulę grėsmę, rašoma CNN. „Stebėkite jį, nes jis dar nepabaigė“, – pasakojo H. Clinton interviu CNN.

Per paskutinį mėnesį mes sužinojome, kad Rusijos agentai išleido mažiausiai 100 tūkst. dolerių reklamai „Facebook“. Mes taip pat sužinojome, kad jie pasinaudojo „Facebook“ organizuojant realius antiimigracinius procesus. Praėjusią savaitę paviešintas tyrimas parodė, kad politinės Rusijos „trolių fabriko“ („Interneto tyrimų agentūros“) publikacijos apėmė „organinę 340 mln. – 2 mlrd. imtį“. Šis tyrimas sulaukė milžiniško dėmesio, „The Washington Post“ rašo Dž.

Pamirškite „Twitter“ trolius, reklaminius skelbimus „Facebook“ ir daugiakalbius propagandinius tinklapius – didžiausia Rusijos grėsmė Vakarų demokratijoms yra susijusi su didžiuliu grynųjų pinigų kiekiu, kurį rusai išsiveža iš savo šalies ir saugoja juos Vakaruose. Šių pinigų korupcinis potencialas yra neribotas, tačiau tiek vis labiau save izoliuojanti Rusija, ir vis labiau antirusiški Vakarai mažai daro, kad pristabdytų šį srautą.

„Facebook“ tinkle įsikūrusi grupė „Jungtiniai Amerikos musulmonai“ („United Muslims of America“) niekada nebuvo nei vieninga, nei musulmonų, nei amerikiečių“, rašoma „The Daily Beast“. Šaltiniai, susipažinę su šia grupe, „The Daily Beast“ pranešė, kad didžiausiame pasaulyje socialiniame tinkle ji buvo dalis tinklo, sąsajos su kuriuo veda į Kremlių, dalimi. Leidinio šaltiniai patvirtino, kad netikros paskyros užsipirkdavo reklamą „Facebook“, kuri būdavo skirta tikslinei auditorijai.

Kuomet Vladimiras Putinas buvo paskirtas prezidento B. Jelcino teisių perėmėju, iš jo laukė dviejų dalykų: stabilumo ir materialinės gerovės šalies gyventojams, o taip pat Rusijso statuso pasaulyje atstatymo, suomių „Yle“ rašo Janne Riiheläinenas. Energijos resursų eksporto augimas augančių naftos kainų sąlygomis leido valstybei išsikapstyti iš ekonominės prarajos, susiformavusios iškart po Sovietų Sąjungos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pristatė Jungtinių Tautų organizacijos reformavimo planą. Jo teigimu, ši organizacija neišnaudoja savo potencialo dėl biurokratijos ir neefektyvaus valdymo. „JT privalo daugiau dėmesio skirti žmonėms ir mažiau – biurokratijai“, – pareiškė Baltųjų Rūmų vadas pirmadienį, rugsėjo 18-ąją, JT reformų forumo atidarymo Niujorke metu. Nuo 2000-ųjų JT darbuotojų skaičius išaugo dvigubai, organizacijos biudžetas išaugo 140 proc., pažymėjo D. Trumpas.

Donaldo Trumpo administracija jau pirmųjų darbo savaičių metu gavo iš Maskvos plataus masto Rusijos ir JAV santykių atstatymo planą, rašoma „Buzzfeed“ su nuoroda į redakcijos gautus dokumentus. Maskva Donaldo Trumpo administracijai perdavė greito santykių tarp dviejų pasaulio galingųjų šalių normalizavimo planą, tačiau tik nedaugelis iš numatytų šioje veiksmų programoje dalykų turėjo galimybę būti įgyvendinti, rašoma leidinyje.

Atsižvelgiant į branduolines Šiaurės Korėjos ambicijas, islamistų ekstremizmą ir Rusijos karines svajones susigrąžinti sau buvusį statusą tarptautinėje politikoje, pasaulis šiandien pasiekė pavojingiausią tašką per paskutinius 30 metų, leidinyje „Newsweek“ cituojamas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Buvęs Norvegijos premjeras leidiniui „Guardian“ pažymėjo, kad per savo 30 metų trunkančią politiko karjerą jis dar nebuvo susidūręs su pavojingesne situacija.

Pastaruoju metu Rusija puola JAV iš pačių įvairiausių pozicijų, dažnai prieštaraujančių viena kitai. Rusijos botai palaikė D. Trumpo prezidentinę kampaniją, tačiau kuomet jis tapo prezidentu, prokremliška žiniasklaida pradėjo vaizduoti jį silpnu valdytoju. Vladimiras Putinas iš Rusijos išsiunčia amerikiečių diplomatus, apribojusius savo galimybes pagerinti santykius su ta pačia administracija, kurią jis norėjo matyti JAV valdžioje.

Penktadienį, rugsėjo 1-ąją, kepinant karščiausiai saulei, o ekstremalūs karščiai San Franciske būna retokai, buvo keistoka matyti juodus dūmus, bekylančius virš vieno iš pastatų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas suplanavo susitikimą su pasaulio lyderiais dėl Jungtinių Tautų organizacijos reformų. Amerikiečių lyderis mano, kad dabartinė organizacija, yra tokia, kur galima „paprasčiausiai pasikalbėti ir gerai praleisti laiką“. Rugsėjo 18-ąją jis tikisi sulaukti JT struktūros reformos palaikymo.

Ne taip jau seniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl plataus masto sankcijų Rusijai, į kurias pakliuvo ir dujotekis iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream-2“. Jeigu jūs jį statysite, pareiškė „rusofobiškasis Kongresas“, pas jus gali apsilankyti Finansų ministerijos atstovai ir pagrūmoti didžiulėmis baudomis, rašoma „Forbes“. Vokietijos ir Austrijos valdžios supanikavo.

Po šiais metais Šiaurės Korėjos įvykdytų 14-os raketų bandymų sukelto chaoso ypatingo dėmesio sulaukė paskutinysis raketos paleidimas virš Hokaido salos: Japonija įkliuvo į santykių tarp Pchenjano ir Vašingtono eskalacijos spąstus. Ekspertai pažymi visiškai Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno abejingumą tiek Donaldo Trumpo „saldainiams ir botagui“, tiek JT Saugumo Tarybos pagrūmojimams.

Kinijos premjeras Xi Jinpingas savaitgalį dalyvavo karinėse pratybose, kurių metu buvo bandoma „pulti Taivano prezidentūrą“, rašoma „The Independent“. Kinija, viena iš daugiausiai pasaulyje išleidžiančių karybai šalių, pradėjo įspūdingus karinius manevrus praėjus vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ paskyroje paskelbtos kritikos Pekinui dėl „nieko nedarymo“ Šiaurės Korėjos branduolinės ir balistinių raketų programų klausimu.

Donaldo Trumpo aplinkos žmonės šį savaitgalį aptarė galimas JAV sankcijas prieš Kiniją. Galutinis šio klausimo sprendimas gali būti priimtas jau šią savaitę, rašoma leidinyje „Politico“. Pasak leidinio šaltinių Baltuosiuose rūmuose, pagrindiniai JAV prezidento patarėjai visą savaitgalį praleido aptarinėdami, kaip JAV galėtų „nubausti“ Kiniją. Manoma, kad diskusija tęsis pirmadienį, o projekto galutinė versija prezidentui bus pateikta jau šią savaitę.

JAV jau faktiškai patvirtino naują sankcijų paketą Rusijai, kuris dėl savo apimties sulaukė bene daugiausiai dėmesio per pastaruosius 3 metus. JAV leidinys „CNBC“ pažymi, kad tai bus dar vienas smūgis, mažinantis D. Trumpo galimybes suartėti su Rusija. Įstatymų projektas yra parengtas pasiekus vieningą sutarimą tarp abiejų rūmų ir Senato narių partijų, kurios iš anksto paskelbė apie bendrą ryžtą įvesti sankcijas prieš Rusiją.

Nėra nieko įstabaus tame, kad šiandien yra gana sudėtinga įsivaizduoti Rusiją be Putino: netgi aršūs jo priešininkai neišgali pasiūlyti bent kokią alternatyvą jo Rusijos vizijai, rašoma „Bloomberg“. Praėjusią savaitę įvyko daug ginčų pačioje Rusijoje sukėlę dviejų žymių šioje šalyje veikėjų debatai.

JAV respublikonai ir demokratai Kongrese nubalsavo už įstatymų projektą dėl naujų sankcijų Rusijai kaip atsaką į Rusijos kišimąsi į JAV rinkimų kampaniją. Įstatymų projektas, anot įstatymų leidėjų, apsunkins JAV prezidentui galimybes vienašališkai atšaukti sankcijas, jeigu jam kiltų toks noras. Visus šešis savo prezidentavimo mėnesius D. Trumpas yra lydimas nuolatinių kaltinimų tuo, kad Rusija, tikėtina, prisidėjo prie jo pergalės prezidento rinkimuose.

Pastaruoju metu pasaulinės bendruomenės dėmesys yra koncentruotas iš esmės tik kovoje su ISIS Irake ir Sirijoje, kas yra iš esmės pateisinama. Po teroro išpuolių Londone iš Mančesteryje daugelis žmonių demonstruoja įdėmų interesą Mosulo išlaisvinimui nuo ISIS smogikų ir tam, kaip fanatikai džihadistai gali sureaguoti į savo kalifato praradimą, rašoma „The Telegraph“. Dėl to daugelis gana lengvai paleidžia iš regos zonos tas priemones, kurių yra imamasi kovoje su daug rimtesne potencialia grėsme ...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „The New York Times“ atskleidė kai kurias savo neformalaus bendravimo G20 lyderių susitikimo metu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurį JAV žiniasklaida pakrikštijo „slaptu susitikimu“, detales. Pasak JAV prezidento, pokalbis tęsėsi 15 minučių, o abu prezidentai „paprasčiausiai juokavo“, bei palietė rusų vaikų įvaikinimo temą. D. Trumpas paaiškino, kad jo žmona Melania vakarienės metu sėdėjo šalia Rusijos prezidento kitame stalo gale.

Pranešimus apie ISIS kalifo Abu Bakro al Baghdadi mirtį reiktų vertinti atsargiai. Bent jau todėl, kad per praėjusius metus mirusiu jis buvo skelbtas jau kelias dešimtis kartu, ir nė vienas iš tų pranešimų ilgainiui nepasitvirtino, rašoma „Die Welt“. Nepaisant skambių pranešimų apie sąjungininkų pergales Irake, kur praėjusią savaitę valdžios atstovai paskelbė apie užimtą paskutinį ir didžiausią teroristų kontroliuotą miestą – Mosulą, bei vis mažėjančios ISIS užimamos teritorijos Sirijoje, terori...

JAV prezidentas interviu šios šalies televizijai Donaldas Trumpas pareiškė, kad jis „puikiai sutarė“ su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu. Praėjusią savaitę jie kalbėjosi G20 valstybių vadovų susitikimo Hamburge metu. „Žmonės kalbėjo: oi, jie neturi sutarti. Na ir kas tai kalba? Aš manau, kad mes labai, labai gerai sutarėme, – pareiškė D. Trumpas savo interviu televizijai CBN metu. – Mes neįtikėtinai stipri branduolinė valstybė, ir jie taip pat.

JAV prezidento Donaldo Trumpo vyresnysis sūnus pripažino susitikęs su ruse, kuri jam buvo pristatyta kaip „galinti turėti įdomios informacijos rinkimų kampanijai“ praėjusių metų birželį, praneša CNN. Pati N. Višnevskaja neigia kalbėjusi JAV prezidento rinkimų tema.

„Naujasis JAV prezidentas, dar nelabai „apšaudytas“ aukščiausiame tarptautinės politikos lygyje, pirmą sykį susitinka su savo oponentu iš Rusijos. Jie nesutaria dėl Krymo, branduolinio ginklo ir visiškai skirtingai suvokia status quo situaciją, Maskvai ir Vašingtonui kovojant dėl pasaulinės lyderystės. Amerikiečius atstovauja politikas su ne visai aiškia pozicija, kai tuo metu rusų pozicija yra visiškai aiški, – teigia „The New York Times“ rašo Davidas E. Sangeris.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį Lenkijoje, šalyje kuri kuriai Rusijos keliamos grėsmės baimė yra fundamentali jos egzistavimui ir jos dalyvavimui NATO veikloje, patvirtino 5-ojo Šiaurės Atlanto gynybinės sąjungos straipsnio svarbą, rašoma CNN. JAV prezidentas aiškiai leido suprasti, kad vienos NATO šalies puolimas reiškia visų NATO šalių puolimą.

JAV politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu “įžengė į neprognozuojamą naują erą”, teigia ekspertai po to kai ši valstybė eilinį sykį išbandė raketą, tik šįkart jau „galinčią pataikyti bet kur pasaulyje“, rašoma CNN. Adamas Mountas, „Center for American Progress“ analitikas, leidiniui pasakojo, kad JAV prezidentas teturi kelis galimus atsako Šiaurės Korėjai variantus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradeda vos antrąją savo tarptautinę kelionę, kurios metu, prieš vykdamas į G-20 susitikimą Vokietijoje, lankysis Lenkijoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasinaudos augančiomis JAV gamtinių dujų atsargomis kaip politinio spaudimo Rusijai priemone, praneša „Reuters“. Pasak leidinio, atitinkamą planą jis įvardins jau šį ketvirtadienį viešėdamas Varšuvoje, kurioje vyks susitikimas su valstybių, daugiau ar mažiau priklausomų nuo Maskvos dujų tiekimo, vadovais. Per pastarąjį dešimtmetį Rusija ne sykį žiemos metu yra nutraukusi dujų tiekimą kilus ginčams dėl jų kainos.