augalai

Visiems „į kraują įaugę“, kad katės dievina valerijonus. Galima išgirsti istorijų apie katinus, kurie braunasi į spinteles, kur laikoma valerijonų tinktūra ar net patys išsikasa valerijonų šaknis ir jomis mėgaujasi. Kitas „katinis“ augalas – katžolė. Šie augalai plačiai naudojami praktikoje  - nuo žaisliukų iki elgesio problemų sprendimo. Tačiau dažnam kyla klausimas: kodėl ir kaip iš tiesų jie veikia? Katžolė Katžolės savo išvaizda šiek tiek primena melisas.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Sakoma, džiunglėse atskirti nuodinguosius augalus labai paprasta – kuo jie ryškesni ir gražesni, tuo pavojingesni. Lietuvoje pievų ir miškų augalai retai džiugina akį tropikų spalvomis. Tačiau nuodingųjų pasitaiko ir tarp mūsų akims įprastų krūmų bei žolių, nors dažniausiai atrodo, kad Lietuvoje nuodingų augalų beveik nėra. Daugelis nuodingųjų augalų iš tiesų primena valgomas uogas ar vaisius ir kelia norą jų paragauti.

Šį pavasarį Neries regioninis parkas stebina retųjų rūšių atradimais. Balandžio mėnesį gamtininkai netikėtai aptiko naujas parke saugomų augalų – tuščiavidurių rūtenių bei grybo krateriškojo taurūnio augimvietes, o gegužę Dūkštų ąžuolyne bebrų patvankos dėka susidariusioje šlapynėje išgirstos kūmuojančios raudonpilvės kūmutės. Rūteniai žydi tiktai pavasarį, balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Sunokinęs sėklas augalas nuvysta ir pasirodo tik kitą pavasarį.

Mušk savus, kad svetimi bijotų. Šį posakį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai pritaikė svarstydami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą: spausk ūkininkus ir bendroves taip smarkiai, kad išnyktų nelegalių pesticidų tiekėjai. Tačiau ūkininkai ir bendrovės nesutinka dalyvauti tokiame eksperimente. Pesticidai galėjo sprogti Smulkaus ūkio savininkas Rapolas susigundė kaimyno pasiūlymu juodojoje rinkoje gerokai pigiau įsigyti pesticidų.

Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink rezervatus draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus ir jų sėklas. GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas auginti ir dauginti draudžiama ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose.

Kelp forest – nardymas tarp augalų miško su akvalangu kelia ne tik nuostabias emocijas, bet didelę riziką ir pavojų. Nardymas tarp augalų kelia nemažai rizikos: Pernelyg aktyvių ir greitų judesių metu augalai gali įsipainioti į įrangą, limpa prie plaukmenų ir lėtina judesius. Siauros vietos praplaukti tarp augalų atkerta galimybę apsisukti atgal. Nepakankamas apšvietimas matomumą sumažina iki minimumo.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Ap­lin­ko­ty­ros ka­ted­ros ve­dė­ja, pro­fe­so­rė Ing­ri­da Šau­lie­nė per­spė­ja žie­da­dul­kėms aler­giš­kus žmo­nes – šią sa­vai­tę jau ga­li­ma ti­kė­tis ber­žų žie­da­dul­kių pro­ver­žio. Ber­žų žie­da­dul­kių „tran­zi­ti­nė zo­na“ Dėl šio pa­va­sa­rio me­teo­ro­lo­gi­nių ypa­ty­bių – grei­tai be­si­kei­čian­čio oro – laz­dy­nas ir alks­nis lė­tai kau­pė ši­lu­mą, to­dėl jų žy­dė­ji­mas ne­bu­vo la­bai in­ten­sy­vus.

Grikių košė nuo seno laikyta vienu sveikiausių patiekalų, kuris ne tik pasotina ir suteikia energijos, bet ir leidžia išvengti daugelio ligų. Dėl maistingumo grikiai itin išpopuliarėjo tarp žmonių, kurie negali kasdien pasirūpinti pakankamai įvairiu sveiku maistu – ir nebrangu, ir organizmą aprūpina reikalingiausiomis medžiagomis. Be abejo, greta viso to – dar ir nepaprastai skanu.

JAV mokslininkai nustatė, kad žmonių keliamas triukšmas veikia augalų ir medžių augimą bei plitimą, skelbia BBC. JAV mokslininkų komanda išsiaiškino, kad triukšmas trikdo gyvūnų, kurie apdulkina augalus ir platina sėklas, elgesį. Todėl, pasak jų, tai lėtai keičia mūsų kraštovaizdį, ypač veikia lėtai augančių medžių paplitimą.

Idėja gimė 2006 metais, kai atradėjas Gordonas Veidlas pastebėjo, jog įkalus į medžio kamieną aliuminį vinį ir sujungus šį su įsmeigtu į dirvožemį variniu elektrodu, išgaunama maža elektros srovė. Toks rezultatas žadino vaizduotę ir akimirksniu sukėlė susidomėjimą visame pasaulyje - juk „medis pagamino elektrą“! Tačiau netrukus sensacingą žinią pakeitė skepticizmas ir nusivylimas, nes generuojamos elektros kiekio padidinti nepavyko, tad praktinės naudos iš to liko nedaug.

Lietuvoje sodininkyste užsiima daugiau nei pusė šalies gyventojų – didžioji dauguma (68 proc.) tradiciškai augina įvairias kultūras – daržoves, vaisius, uogas, ir tik 32 proc. tautiečių sode poilsiauja. Tai atskleidė pasaulinės prekių sodui, namams ir lauko darbams gamintojos „Fiskars“ atliktas tyrimas, kurį kompanija pristatė kartu su 2012 m. pavasario sodo įrankių kolekcija. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad sodą ar daržą prie namų arba nuosavą sodo, daržo sklypą turi 56 proc.

Kretingos muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad per žiemos sodo rekonstrukciją nežuvo nė vienas vertingas augalas.Vykstant darbams sodas nebuvo uždarytas, tačiau tik dabar jis vėl sutvisko visu grožiu, praneša LTV „Panorama“. Žiemos sodo rekonstrukcija pradėta pernai vasarą. Pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, dalis stiklo paketų. Žiemos sodas sutraukia daugiausiai lankytojų, o ir tokio dydžio augalų niekur neišneši.

Kiekviena namų šeimininkė susiduria su situacija, kai jos mylimos vazoninės gėlės praranda blizgesį. Ką daryti, kad palmė neprarstų blizgesio, o mylimos orchidėjos didžiuliai lapai blizgėtų kiekvieną dieną? Patarimai šeimininkėms Jei gėlių lapai stori ir nebijote jų pažeisti, drąsiai kiekvieną iš jų valykite su drėgna servetėlę. Ją reiktų drėkinti tik minkštame vandenyje. Kietame vandenyje daug kalkių, todėl lapeliai gali įgauti baltą atspalvį.

Kauno botanikos sode – Biblijoje minimų augalų paroda. Čia ji surengta pirmą kartą, tuo metu užsienyje yra įrengti net Biblinių augalų sodai. Parodą apie Biblijoje minimus augalus rengusios botanikės sako, jiems Šventajame Rašte skiriamas ypatingas dėmesys. Parodoje galima sužinoti apie tris dešimtis biblinių augalų. Kai kurie iš jų – alyvmedžiai, rūtos, česnakai ar rozmarinai – puikiai pažįstami, o, pavyzdžiui, kvapnusis pupmedis, retesnis. „Turi tokias ankštis ir dėl to vadinasi pupmedžiu.

Planuojama Eifelio bokštą paversti kabančiais sodais, apsodinant jį 600 tūkst. augalų, rašo „telegraph.co.uk“. Pagal kontroversiškai vertinamą planą už maždaug 262 mln. litų Eifelio bokštas gali būti transformuotas į ekologiškiausią turistų atrakciją pasaulyje. Bet daugelis pasipiktinę planu neatpažįstamai pakleisti legendinį architektūros paminklą, kuris kasmet pritraukia 7 mln. lankytojų. Planą sukūrė inžinierių bendrovė „Ginger“, kurios specializacija – ekologiški projektai.

Jūsų vazonėlyje auganti ir interjerą puošianti gėlė – tai ne tik kambarinis augalas. Tai ir maža kosmoso dalelė po jūsų stogu, suteikianti namams savitos energijos, veikianti aplink ją vykstančius procesus. Saturnas globoja stiebą Stiebas – tai atrama, savotiškas augalo stuburas. Jį valdanti planeta – Saturnas. Saturnas taip pat veikia vidines žmogaus galias, charakterį, valią, dvasios stiprybę.

JAV vyko pirmasis skrydis orlaiviu, varomu vandens augalų kuro mišiniu. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinius, „Continental Airlines“ antrinė įmonė paskelbė apie pirmą skrydį tokių biodegalų pagrindu. „Boeing“ lėktuvas, kurios buvo varomas biodegalais, nemaža dalimi sudarytais iš vandens augalų, skrido iš Hiustono į Chicago. Teigiama, kad kasmet gali būti pagaminama apie 7,5 mln. tonų tokio kuro, kurio nemažą dalį sudaro vandens augalai.

Nors lapkričio pradžioje medžiai ir krūmai jau būdavo numetę lapus, o rudeninės gėlės vos laikydavo galvas, šiuo metu netoli už Panevėžio miesto galima išvysti raudonuojančias aguonas. Nemaža dalis jų dar tik skleidžiasi. Neįprastu gamtos reiškiniu susižavi ne vienas pro šalį važiuojantis vairuotojas: paėmęs fotoaparatą, jis brenda į raudonų žiedų lauką. Žydinčių aguonų lauką Lietuvoje pamatyti nėra labai lengva, ką jau kalbėti apie lapkričio pradžią.

Tyrėjai bando nustatyti, kaip žmogaus veikla trikdo tropinių miškų azoto kaitos ciklą. Pirmieji rezultatai parodo, kokie ilgalaikiai padariniai atsiranda dėl padidėjusio azoto kiekio. Oro tarša tręšia tropinius miškus vienu iš pagrindinių augimui reikalingų elementu. Nustatyta, kad per pastaruosius keturiasdešimt metų medžių lapuose padidėjo azoto koncentracija bei išaugo sunkiųjų bei lengvųjų azoto izotopų santykis.

Ūkininkų apklausos ir pasėlių tyrimai parodė, kad Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuoti (GM) augalai. Atlikti tokius tyrimus paskatino viešojoje erdvėje pasigirdusios abejonės, ar mūsų šalyje tikrai neauginama tokių augalų. Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, iki šiol ministerija nėra išdavusi nė vieno leidimo ar sutikimo auginti GM augalus.

Į sodus ir daržus atslenkantis ruduo primena, jog ateina svarbus derliaus ir pasiruošimo žiemai sezonas. Rugsėjo pabaiga – spalio pradžia, dėl saulėto ir šilto oro dar žinoma „bobų vasaros“ vardu, yra tinkamas metas atlikti pirmuosius sodo ir dirvos paruošimo šaltajam sezonui darbus.

Plimuto universiteto (D. Britanija) profesorius Iainas Stewartas pirmasis pasaulyje nusprendė surengti eksperimentą, skirtą patikrinti, kaip augalai gali palaikyti žmogaus gyvybę. Anksčiau panašūs bandymai būdavo atliekami tik su gyvūnais, praneša BBC. Eksperimento, kuriame tiriamuoju bus pats I. Stewartas, eiga bus filmuojama ir vėliau panaudota naujame dokumentiniame filme, sakoma pranešime. Eksperimentas prasidės rugsėjo 16 dieną ir baigsis po 48 valandų.

Britų geologas 48 valandoms užsidarys hermetiškoje patalpoje su augalais ir kvėpuos vien jų pagaminamu deguonimi. Plimuto universiteto profesorius Iainas Stewartas 12 kvadratinių metrų patalpą rugsėjo 16–17 dienomis dalinsis su dešimtimis specialiai parinktais augalais. Kambaryje taip pat bus hamakas, nešiojamasis kompiuteris ir dviratis-treniruoklis, praneša naujienų agentūra AFP.

Ikebana. Gražus japoniškas žodis, kurio raidžių junginys asocijuojasi su ne mažiau gražiu vaizdu – kompozicija iš gėlių. Ikebaną galima daryti iš bet kokių gėlių, bet dažniausiai naudojami džiovinti augalai. Gražūs, ryškūs, trapūs, išdidžiai ir nepalenkiamai iškėlę savo sausas galvutes, jie nenuvys, nenubluks, džiugins ištisus metus ir sugrąžins namams dalelę vasaros. Sausų gėlių puokštės gali būti saugomos amžinai.

Žymiausi medžiai atsiranda ir išnyksta. To pavyzdys galėtų būti "L'Arbre du Tenere medžiai, kurie kažkada buvo laikomi labiausiai izoliuotais medžiais Žemėje, karavanų maršrutų Sacharoje orientyru. Savo gyvenimą šis gamtos stebuklas baigė 1973 metais, kai girtas Libijos sunkvežimio vairuotojas nuvertė juos nuvertė. Šių metų rugpjūtį garsaus Anos Frank medis Amsterdame per audrą pučiant stipriam vėjui buvo išrautas.

Vilniaus Pašto poste muitininkai sulaikė iš Tailando atkeliavusį paketą su augalais, kuriems įvežti reikalingi Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES) nurodyti leidimai. Šiais metais tai antras kartas, kai į šalį be leidimų mėginama atsigabenti gyvus egzotinius augalus. Atlikdami muitinį tikrinimą Pašto posto importo skyriuje, muitininkai atkreipė dėmesį į tarp registruotų siuntų esantį smulkų paketą iš Tailando.

Tokią augmeniją, gyvą, maištingą ir spalvingą, galite pamatyti tik Somerseto miesto ganyklose. Tūkstančiai ryškių atspalvių - mėlynų, purpurinių, raudonų ir auksinių - susilieja tarytum impresionisto Claud'o Monet'o dažų paletėje. Viena pora – Brian'as ir Denise Herrick tai vadina svajonių lauku. Šioje gėlių pievoje buvo suskaičiuotos net 57 skirtingos žiedinių augalų rūšys. Kai lauką galėjo aplankyti kiekvienas smalsuolis, pora nesitikėjo sulaukti tiek daug lankytojų.

Turbūt niekada nesusimąstėte, kad piktžolės, augančios jūsų sode ar kaimynystėje, turi daug gydomųjų savybių ir yra naudingos jūsų sveikatai. Atitinkamai paruošti patiekalai iš piktžolių yra ne tik skanūs, bet svarbiausia nieko nekainuoja. Svarbu atpažinti piktžoles ir rinkti jas tose  vietose, kurios yra atokiau gatvių ir mažiau teršiamos. Atminkite, tai kas valgoma, nebūtinai yra be alergenų.

Mintys apie Japoniją, nepaisant neseniai įvykusios katastrofos, dažnai nuteikia svajingai. Pagalvojus apie šią Azijos šalį, prieš akis iškyla besileidžianti saulė, mieli galvomis linkčiojantys japonai, žydintys sodai... Nereikia skristi tūkstančius kilometrų, kad pajustum Japonijos dvasią –užtenka pasukti link pajūrio. Netoli Palangos (apie 20 km) buvęs gydytojas Šarūnas Kasmauskas jau ketvirti metai drauge su šeima ir savanoriais iš Japonijos kuria japonišką sodą.

Netoli Vilniaus, Pagirių gyvenvietėje, jau beveik keturias dešimtis metų gyvena Regina ir Vytautas Kazlauskai. Gelsvas jų mūrinukas nuolat skęsta žieduose, medelyne auga tik išskirtinių veislių vaismedžiai ir dekoratyviniai augalai, o darže klesti rečiausių veislių daržovės. Atsako į visus klausimus Jaunystėje įgyta biologų specia­lybė ir gyvenimo patirtis padėjo sutuoktiniams neprarasti vilties, kai kasmet tekdavo patirti nuostolių sode, medelyne ir gėlynuose.

Smagu, atostogos, susiruošėte išvažiuoti, bet ar yra žmogus, kuris jums nesant ateitų į namus palieti gėlių? O jei jis prastas augalų žinovas, tai teks prie kiekvieno vazonėlio palikti kortelę su instrukcija. O gal ruošiatės pernešti visas savo numylėtines pas kažką, kas jomis pasirūpins? Ką gi, belieka pavydėti Jūsų fizinėms jėgoms ir kantrybei. Iš tikrųjų yra paprastesnių būdų pasirūpinti gėlėmis prieš išvykstant, tik tam reikia pasiruošti. 1. Pripilti vandens į vazonų padėklus.

Jei pastebėjai, kad tavo vyro aistringumas pradėjo slopti, pasinaudok patarimais, kurie praversdavo dar mūsų prosenelėms. Vakarienei paruošk prieskoniais pagardintą, aštrų patiekalą. Toks maistas sužadina vyro aistrą. Tiesa, prieskonių reikėtų nepadauginti, išimtis – krapai. Tegul šių žolelių ant stalo būna nuolat, nes jos itin teigiamai veikia vyrišką libido. Pernelyg soti vakarienė prieš meilės naktį nerekomenduojama, tačiau puodelis arbatos – puikus pasirinkimas.

Jei Žemės skersmuo būtų beveik 27 tūkst. kilometrų, planetos masė padidėtų aštuonis kartus, o traukos jėga sustiprėtų dvigubai. Dėl didesnės traukos tokios pačios konstrukcijos ir masės augalai bei gyvūnai svertų dvigubai daugiau ir jų organizmai šio svorio neatlaikytų. Aukšti, stori medžiai, tokie kaip visžalės sekvojos, negalėtų augti.

Augalai išsprogo ir suvešėjo – gražumėlis! Norėtųsi tikėti, kad tas klestėjimas tęsis, kol šakos ims svirti nuo sveikų sultingų vaisių, daržovės pradės virsti iš lysvių, o dekoratyviniai krūmai ir gėlės nepaliaus stebinti savo spalvomis bei formomis. Tačiau aure, į gyvybe trykštančias šakeles jau taikosi pirmieji kenkėjai, o nuo jų neatsilieka kol kas dar nepastebimi ligų sukėlėjai.

Gyvų augalų skulptūros — naujas ir originalus būdas sodyboms puošti. Šniūraičių kaime (Radviliškio raj.) pulkas iš karklo vytelių pintų paukščių jau nutūpė prie bibliotekos. Gyvų augalų skulptūras pasidaryti mokęs pedagogas ir dailininkas Rimvydas Daužvardis įsitikinęs, kad savo rankų kūriniu sodybą gali pasipuošti kiekvienas nagingesnis šeimininkas. Paukščiai sužaliuos vasarą Neraginamos Šniūraičių kaimo moterys su sklidinais kibirais vandens ko ne kasdien skuba prie kaimo bibliotekos.

Vėlyvas pavasaris – metas, kai sužydi pievos ir sodai. Deja, džiaugtis pavasario žiedais lemta ne kiekvienam. Kasmet vis daugiau žmonių kaip tik tokiu metu, užuot pajutę energijos ir jėgų antplūdį, tampa tikrų tikriausiais ligoniais. Čiaudulys, varvanti nosis, rodos, signalizuotų apie peršalimą, tačiau.

Vakar naktį gausiai iškritęs sniegas lenkė sulapojusias medžių šakas ir pakenkė žydintiems augalams. Kelmės rajone vakar snigo ir po pietų - sniego storis klampino net automobilius. Jeigu žiema sugrįš, sodai gali likti bevaisiai. Šiaulių botanikos sode šaltis pakando magnolijų žiedus. Sniegas tarsi žiemą Vakar ir po nakties snigo didžiuliais kąsniais. Ypač gausiai pasnigo Kelmės rajone.

Nusikalstume sau ir ateities kartoms, jeigu geros kokybės žemėje augintume gluosnius ar drebules“, – sako Seimo narys A.Baura. Kol žemdirbiai neskuba iš valstybės išsinuomoti laisvos žemės, o žemės savininkai lūkuriuoja, energetikai kuria planus, kaip greičiau pasiekti Briuselio iškeltą tikslą – atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame energijos suvartojime 2020-aisiais turi sudaryti ne mažiau kaip 23 proc. Galėtų veikti 200 biodujų jėgainių.

Vis dažniau žmonės kalba apie ekologiją ir  aplinkosaugą – pirkti ekologiškus maisto produktus, rūšiuoti atliekas  tapo savotiška mada. Drabužių ir aksesuarų kūrėjai taip pat neatsilieka ir savo kolekcijose stengiasi panaudoti kuo daugiau organinės kilmės medžiagų. Amerikiečių menininkė Colleen Jordan pasiūlė neįtikėtinus  „žalius" papuošalus – kaklo vėrinius, kurie yra gyvi! Nuo šiol augalų mylėtojai savo augalėlius galės pasiimti kartu, kur beeitų.

Augalai aprūpina žmones maistu ir papuošia aplinką, tačiau dabar jie gali gelbėti gyvybes, mat mokslininkai kuria augalus, galinčius aptikti sprogmenis. Jie išmokė augaluose esančius baltymus pakeisti spalvą, kai aplink yra tam tikrų cheminių medžiagų, praneša britų „Daily Mail“. Tokio tyrimo reikšmę nesunku įžvelgti. Pavyzdžiui, tokiais augalais apsuptas oro uosto keleivių patikros postas gali padėti sulaikyti teroristą su sprogmenimis, kai jam priartėjus visi augalų lapai pabaltuoja.

Priklausomai nuo metų laiko skiriasi ir kambarinių augalų priežiūra. Jie per metus išgyvena du visiškai skirtingus periodus: augimo ir ramybės. Žiema – nuo vėlyvo rudens Kambariniams augalams žiema prasideda maždaug nuo lapkričio, kai diena smarkiai sutrumpėja ir jiems pradeda nebepakakti saulės šviesos. Tuomet juos kasdien būtina bent po 2-3 valandas apšviesti dirbtine šviesa, ypač kai įsivyrauja niūrūs, tamsūs, apniukę orai.

Neandertaliečiai, priešistoriniai žmonių pusbroliai, maitinosi ne tik mėsa, bet ir grūdais bei daržovėmis, kepdami juos virš ugnies lygiai taip pat, kaip ir Homo sapiens, teigia JAV mokslininkai. Naujasis tyrimas, paskelbtas leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS), meta iššūkį vyraujančiai teorijai, kad per didelė neandertaliečių priklausomybė nuo mėsos prisidėjo prie jų išnykimo maždaug prieš 30 tūkst. metų, praneša naujienų agentūra AFP.

Galimybė kolonizuoti kitas planetas žavi ne vien mokslinės fantastikos mėgėjus. Siekdami išsiaiškinti, ar įmanoma gyventi kitose planetose, daugybę tyrimų atlieka ir mokslininkai. Randama vis daugiau įrodymų, kad kadaise skystas vanduo tyvuliavo Marso paviršiuje. Nieko stebėtino, jog, įskaitant Mėnulį, ši planeta laikoma viena realiausių pretendenčių pirmosioms žmonijos kolonijoms už Žemės ribų. Tačiau mokslininkai neatmeta galimybės agrarines kultūras auginti ir, pavyzdžiui, Veneroje.

Policija sučiupo narkotinių medžiagų turinčių augalų – kanapių – augintoją bei platintoją. Praėjusią savaitę Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai Tauragės rajone Papušynės kaime esančiame miške aptiko automobilį „Volkswagen Passat“, šalia kurio ant kelmo prisėdęs jaunuolis nuo kanapių stiebų raškė žiedus.

Ne visada žmogui reikalinga ta gėlytė, kuri atitinka jo Zodiako ženklą. Jei Jūsų Zodiako savybės išsivysčiusios pakankamai gerai ir Jūs norite pasiekti ko nors daugiau – pirmyn! Rinkitės gėlę, kuri Jums padės! Avino augalai –asmeninei sėkmei Spindinti echmėja (Sechemea fulgens), dryžuoji echmėja (Aechmea fasciata), kolerija (Kohleria Rgl.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. liepos mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 16,1 procento. Per metus augalininkystės produktų kainos padidėjo 22,9, o gyvulių ir gyvulininkystės – 12,4 procento. Iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango bulvės (30 proc.), rapsų sėklos (26,8 proc.), kvietrugiai (26,5 proc.), rugiai (26,1 proc.), daržovės ir vaisiai (po 24,1 proc.), miežiai (19,5 proc.

Augalai sugeba įsiminti informaciją ir reaguoti į ją, pasinaudodami vidinio „ryšio" priemonėmis, teigia augalų biologijos specialistai. Jie, pavyzdžiui, prisimena informaciją apie šviesą. Taip elgėsi Arabidopsis thaliana augalas, kai mokslininkai apšvietė tik vieną jo lapą. Stebėtina, bet sureagavo visas augalas. Be to, skirtingo ilgio šviesos spinduliai sukelia skirtingą atsaką. Manoma, kad augalai šią informaciją naudoja, inicijuodami apsaugines chemines reakcijas.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.