augalai

Menininkė Rasa Labinė bando atgaivinti senąsias lietuviškas siūlų dažymo augalais tradicijas, kurios per pastarajį šimtmetį buvo prarastos. Pasaulio paveldas „Vienintelė gija, kuri mus vis dar sieja su prosenelių paveldu – margučiai“, – įsitikinusi Rasa Labinė. „Menas sau“ studijoje ji ne tik bando atkurti senąsias dažymo vietiniais augalais technologijas, bet ir šio meno paslapčių moko kitus.

Gustavas Fechneris ištobulino matavimo metodą, skirtą matuoti „vos pastebimus skirtumus“ Tvirtai tikite, kad septintasis dešimtmetis buvo psichologijos aukso amžius? Jei taip galvojate, perskaitę apie pirmąsias keturias Reikšmingiausių psichologijos tyrimų dešimtuko studijas, jums atleisime. Tačiau istoriškai mąstyti mėgstantis žmogus tikrojo aukso amžiaus ieškotų šimtmečiu anksčiau ir atsigręžtų į Gustavą Fechnerį, fiziką, tapusį proto-psichologu.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pasaulyje daugybė augalų ir gyvūnų, svetimų klimato juostoms ar kontinentams, kuriose gyvena ar veisiasi. Anot kai kurių specialistų, tai kelia vis didesnių ekologinių, ekonominių ir sveikatos problemų. Europos Sąjunga kuria teisės aktus, kuriais draustų invazinių rūšių patekimą į joms svetimą aplinką, o Jungtinėse Valstijose yra ir biologų, keliančių klausimą, ar šį procesą sustabdyti iš viso įmanoma.

Molėtų rajone, sodininkų bendrijoje „Siesartis“, įsikūrusio Arūno Bagdono 6 arų sklype – daugiau nei 500 augalų, kuriuos jis įskiepijo ir užaugino naudodamas iš raganų šluotų paimtą dauginamąją medžiągą. Rapolas Tamošiūnas Po metų kitų dendrologas mėgėjas įsikurs dviejų hektarų sodyboje. Ten vyras ketina skirti dar daugiau vietos įdomiems augalams. Ilgainiui jų galės įsigyti visi norintieji gražinti savo namų aplinką.

Iš dirvos metalus pasisavinantys augalai galėtų išvalyti senas kasyklas ir leisti ūkininkams išgauti vertingus išteklius, dar labiau neardant aplinkos. Alanas Bakeris pritūpė, kad geriau įsižiūrėtų į švelnią baltą gėlelę, kuri čia augti neturėtų. Jis žinojo, kad šioje Anglijos Peak District nacionalinio parko dalyje dirva kupina metalų, nuodingų daugumai augalų. Tačiau čia, nuošalios senos švino kasyklos prieglobstyje, jis rado žydinčią minuartiją.

Žinių radijas Gyvename pakankamai dėkingoje klimato zonoje, nes neturime tokio pavojaus dėl invazinių augalų rūšių, kurios kitoms pasaulio valstybėms sukelia tiek problemų. Taip teigia Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila. „Viena vertus, turime pakankamai drėgmės, kas labai skatina mūsų augalijos gyvybingumą. Kita vertus, mūsų klimatas yra gana šaltas.

Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – daug, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti. Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų.

Svarstant apie klimato kaitą priimta kalbėti apie įvairių metereologinių elementų pasikeitimus. Tačiau mus supa dešimtys netiesioginių patvirtinimų, kad planetos klimatas kinta. Visur aplink galime matyti įvykius, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su klimato kaita, bet pasižiūrėjus atidžiau paaiškėja įdomių dalykų.

Pakeiskime genus patys ir sukurkime dar mums naudingesnius organizmus nei sukūrė motina gamta – prieš 40 metų pagalvojo mokslininkai. 2012 metais genetiškai modifikuotais augalais ūkininkai apsodino apie 170 milijonų hektarų. Tai yra apie 12% viso pasaulio ūkininkų ariamos žemės. Ir šis plotas kiekvienais metais auga! „Daugiausia GMO užaugina JAV, Brazilijos, Indijos ir Kinijos žemdirbiai. Apie 80 procentų JAV pagamintų maisto produktų turi bent vieną GMO ingredientą.

Vijolė Aguonaitė Praėjusiais metais balandžio pradžioje dar braidėme po pusnis, o šiais metais džiaugiamės rinkdami žibuokles ir šalpusnius. Anksčiausiai pražystantys Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Danutos Romanovskajos, pavasario pradžią rodo tam tikri pokyčiai gamtoje: sniego tirpimas, paukščių parskridimas, augalų vegetacijos atsinaujinimas, vabzdžių pasirodymas.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Uosialapiai klevai alina dirvožemį ir platina alergenus, rainuotieji vėžiai perneša marą, usūriniai šunys pridaro žalos ant žemės perintiems paukščiams, vardija Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys. „Europos Sąjungos mastu invazinės rūšys jau yra prioritetinis reikalas“, – teigia jis.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Pavasarį besiskundžiančius silpnumu ir žvalumo trūkumu žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ragina išeiti į gamtą ir panaudoti jos jau dabar teikiamas dovanas sveikatai gerinti. „Visi žali augalai turi daug vitamino C. Kiaulpienė skatina virškinimą, kasos, kepenų darbą. Ypač daug kalio yra kiaulpienių šaknyse. Dilgelėse yra daug geležies. Garšva turi daug vitamino C“, – sako J. Balvočiūtė.

Ukrainoje, netoli regioninio centro Rivne yra nedidelis Klevan miestelis. Šalia šio miestelio yra viena romantiškiausių vietų pasaulyje – vadinamas „meilės tunelis“. Tai vieno kilometro ilgio geležinkelio atkarpa, kurioje augalai iš abiejų pusių susodinti taip tankiai, kad sudaro žalią tunelį. Ši vieta itin pamėgta įsimylėjėlių, kurie atvyksta čia ne tik nusifotografuoti, bet ir sugalvoti norą ar pasibučiuoti po įspūdingais medžiais.

UAB „Arvi fertis“ specialistai praėjusį rudenį žemdirbiams rekomendavo, kad rinktųsi žiemkenčių veisles, atsparias nepalankiems žiemos veiksniams. Taip pat buvo rekomenduojama augalus tinkamai paruošti žiemai. Vienas iš svarbiausių veiksnių – optimalus tręšimas. Daugelis žemdirbių turi karčią ankstesnių metų patirtį ir yra pasirinkę gal būt ne tokias derlingas, bet atsparias šalčiams veisles bei pasirinko geriausiai augalų fiziologinius poreikius atitinkančias kompleksines trąšas.

Mokslininkai iškėlė naują mamutų išnykimo teoriją. Gali būti, kad didieji žinduoliai išdvėsė, nes dėl klimato kaitos išnyko svarbiausias jų maistas – laukinės gėlės. Kadangi mamutai gyveno šaltose klimato zonose, jų mitybos racioną sudarė žoliniai stepių augalai. Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės – dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir t. t. Tokie augalai yra kupini baltymų.

Turkiškos Halfečio rožės yra itin retos. Pagal formą jos nesiskiria nuo įprastų rožių, tačiau jų spalva – visiškai neįprasta ne tik rožėms, bet ir visoms gėlėms – jos tokios juodos, kad atrodo, lyg būtų nudažytos, rašoma odditycentral.com.   Sunku nepripažinti, kad šio rožės tiesiog spinduliuoja mistiškumu. Nors jos atrodo visiškai juodos, iš tiesų yra itin tamsiai raudonos. Auga jos tik vasarą ir tik viename mažyčiame Turkijos kaime – Halfetyje.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, tai patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kuo daugiau kalcio gaunama iš pieno produktų, tuo didesnė osteoporozės ir kitų ligų rizika, sako JAV mokslininkas Colinas Campbellas. „Daugėja ir prostatos vėžio atvejų, didėja cholesterolio kiekis. Tai susiję ir su paauglių odos problema akne bei ausų uždegimais ankstyvame amžiuje“, – vardija jis. C. Campbello teigimu, daugybę sveikatos problemų išspręstume valgydami natūralų, termiškai neapdorotą maistą, kurio pagrindas – augalai.

Ekspertai perspėja, kad kai kurie įprasti sodo augalai ir gėlės gali būti pavojingi naminiams gyvūnėliams, rašo dailymail.co.uk. Savininkai buvo perspėti, kad jie saugotų savo keturkojus augintinius. Ekspertai teigia, kad lelijos arba puansetijos gali būti mirtinos katėms. Nuo šių gėlių katinus ir šunis gali pradėti pykinti. Kiti augalai, kurie gali nunuodyti gyvūnus, yra narcizai, rododendrai ir kukmedis, kurį galima rasti gyvatvorėse. Daržovės taip pat gali sukelti panašų poveikį.

  Simona Stanapėdytė, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt Gamtininkai Vilnelės upės pakrantėse stojo į kovą su dar viena agresyvia invazine rūšimi – uosialapiais klevais. Jie dabar naikinami herbicidais, o žiemą bus išpjauti. Uosialapis klevas, tarpukariu atvežtas kaip parko puošmena, tapo invazine rūšimi ir užkariauja vis didesnes teritorijas, išstumdamas Lietuvos gamtai būdingus augalus. „Yra trys etapai: pirmasis – nudžiovinti. Žiemą juos kirsime.

Kai kuriose šalyse medlieva auginama plantacijose. Lietuvoje šis augalas, liaudiškai vadinamas amelianka, nepelnytai primirštas. Tačiau vis daugiau sodininkų, sužinoję apie vertingas šių augalų uogas, domisi, kur jų įsigyti ir kaip juos auginti. Nereiklus augalas Medlieva – erškėtinių šeimos, obelinių pošeimio krūmas arba neaukštas medis. Šiaurės Amerikoje, iš kur medlieva kilusi, ji labai populiari, vertinama ir auginama pramoniniu būdu.

Ketvirtadienio rytą Ozo Keturių tvenkinių parke atidaryta nauja žaliuojanti erdvė – Jazminų sodas. Jaunų šeimų pamėgtame parke pasodintas pusšimtis jazminų krūmų tapo kvepiančiu gražiu akcentu parko lankytojams. Jazminų sodą, sutarusi su savivaldybe, Vilniaus miesto gyventojams padovanojo bendrovė „Henkel“. „Keturių tvenkinių parką siekiame puoselėti taip, kad jis būtų ne tik jauki vieta pasivaikščioti jaunoms šeimoms, bet ir erdve pažinti gamtos įvairovę.

Ar kada spėliojote, ką jaučia žolė po jūsų kojomis, ką užuodžia obelis ar ką regi auksažiedė? Augalai nuolatos stimuliuoja mūsų pojūčius, bet jų pačių jaučiančiomis būtybėmis daugelis mūsų nelaikome. Iš tiesų jutimai augalams itin svarbūs. Kokios gyvenimo peripetijos juos beištiktų, lieka savo vietoje – negali migruoti, ieškodami maisto, pasprukti nuo skėrių antplūdžio ar susirasti užuovėją nuo audros.

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad norint, jog maistinės medžiagos būtų tiekiamos ir naktį, augalai turi sugebėti atlikti aritmetinį dalybos veiksmą. Toks paskaičiavimas jiems leidžia naudoti krakmolo atsargas pastoviu greičiu, taip, kad jos artėtų prie pabaigos prieš pat išauštant, ir augalui netektų badauti (ir tuo pačiu nustoti augti) nakties metu.

Šis milžiniškas augalas galbūt ir atrodo nekaltai. Tačiau jis sugeba į spąstus įvilioti avis, o kai jos miršta, išsiurbia iš jų maistines medžiagas, rašoma mixstuff.ru. Mokslinis šio augalo pavadinimas – puya chilensis, arba Čilės puja. Auga ji prie Londono esančioje Karališkosios sodininkų bendrijos oranžerijoje. Dabar ji pirmą kartą per 15 augimo metų sužydėjo. Savo gimtuosiuose Anduose šis augalas naudoja dyglius tam, kad įkalintų avis ir kitus gyvūnus.

21 amžiuje maisto pramonė patirs keletą esminių pokyčių: nemaža maisto auginimo dalis persikels į patalpas. Idealus derlius augs pastatų be langų viduje, su kontroliuojama šviesa, temperatūra, drėgme, oro ir maitinimo kokybe. Tokia 21 amžiaus ferma galės kuo puikiausiai veikti kad ir Tokijo dangoraižio rūsyje, sename sandėlyje Ilinojuje ar netgi kosmose. Pažvelkite į šią gizmodo.com parinktą puikių uždarų fermų kolekciją. Čia saulė niekada nešviečia, niekada nelyja, o klimatas – visada idealus.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Floristė Nelda Šutaitė sako, kad Joninių vainikus galima pinti ne tik iš ąžuolo šakų, žiedų, bet ir smulkių pumpurėlių, vaisių, piktžolių, javų varpų. Kompozicijas bei puokštes floristė siūlo papildyti natūralios kilmės medžiagomis ar mūsų klimatui neįprastais žiedais. Trejų devynerių burtas „Per Jonines, vasaros saulėgrįžą, yra pats augalų žydėjimas, todėl labai svarbi augalų simbolinė reikšmė“, – sako N. Šutaitė.

Amsterdamo Schipholio oro uoste esama unikalios erdvės, kuri imituoja parką. Šioje oro uosto zonoje esama medžių, suoliukų, net iškylų stalų, o išskirtinę atmosferą kuria paukščių čiulbėjimas. Tiesa, šiame parke negalite važinėtis tikru dviračiu, bet idėjos autoriai pagalvojo ir apie tai, tad šio sporto entuziastai parke gali paminti stacionarius dviračius. Oro uoste yra ir terasa po atviru dangumi, kur auga medžiai ir kiti augalai.

Zenonas Gipiškis, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyventojai, kurie šiais metais ketino patys užsiauginti daržovių arba prieskonių, jau perka sėklas. Pasak agrofirmos „Sėklos“ rinkodaros vadovės Ramunės Monkevičienės, per šių metų pirmuosius mėnesius sėklų parduota daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. R. Monkevičienės teigimu, šiemet pirkimas prasidėjo šiek tiek vėliau nei pernai, ir tai esą susiję su oru.

Vis aukščiau pakylanti saulė primena, kad laikas susirūpinti sėja. UAB agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovė Liucija Kunigiškytė pavasario darbus siūlo pradėti nuo daržo plano ir sukauptų atsargų peržiūros. Žiemos pabaigoje -pavasario pradžioje sėjamos ilgos vegetacijos daržovės, gėlės, prieskoniai. Patikrinti daigumą – Kokius darbus kovo pradžioje turi atlikti daržininkas, gėlininkas? – Vasarį, kovą darbus pradedame namuose.

Rečiausias gyvūnas žemėje, įspūdingiausio dydžio paukščių pulkas, vabzdžiaėdžiai grybai, vandeningiausia pasaulio upė ir jūrų džiunglės. Kas jie ir kuo jie ypatingi, apžvelgia BBC Planet Earth ir mixstuff. ru. Rečiausiai aptinkamas kačių šeimos gyvūnų atstovas mūsų planetoje – Tolimųjų rytų leopardas. Pasaulyje jų liko vos 40.     Tropikų džiunglės užima tik 3 proc. Žemės paviršiaus. Tačiau būtent čia yra daugiau negu pusės mūsų planetos gyvūnų ir augalų rūšių namai.

„Jau trejus ar ketverius metus draugas Valentino dienos proga man dovanoja orchidėjas. Visada maniau, kad šių gėlių negaliu auginti, nes gyvenu bute, blokiniame name, kur žiemą būna gana šilta, o vasarą augalus kankina alinantys karščiai“, – sakė skaitytoja Angelė. „Visos mano orchidėjos ne tik gyvos, bet ir nuolat žydi. Kol kas jų dar nepersodinau, laistau nereguliariai, dažniausiai likusia šilta žalia ar juoda arbata.

Viena iš „Sveikatiados“ projekto veiklų „Sveikatiados takas“, kviesdamas mokinius į netradicines sveikos gyvensenos pamokas, aplankė jau penkias šalies mokyklas. Pirmą kartą ugdyti Lietuvos mokinių sveikos gyvensenos kultūrą pasitelktas interaktyvus, žaismingas bei pasaulyje plačiai paplitęs „Lobių medžioklės“ metodas.

Šių metų gegužę Niujorko meras Michaelas Bloombergas perkirpo kaspiną, juosiantį įėjimą į naująjį Bruklino botanikos sodo lankymo centrą. Sodo šiaurės rytinėje kalvoje esantis vingiuoto stiklo pastatas taip puikiai įsikomponavo į vietovės horizontą, kad, rodos, visada ir buvo jo dalis. 28 milijonus JAV dolerių kainavęs statinys buvo sukomponuotas taip, kad taptų savotišku perėjimu iš architektūros, mus kasdien supančios gatvėse, į nepaprasto grožio sodus. Bemaž įspūdingiausias – 3 000 kv.

Kasmetinis gėlių skulptūrų paradas mažame Belgijos miestelyje Zundert visada sutraukia labai daug žiūrovų. Iš gėlių žiedų ir vaizduotės polėkio gimsta patys netikėčiausi kūriniai. Siūlome ir jums žvilgtelti į unikalius kūrinius.

Kur­šė­nų mies­to cent­ri­nė­je Lau­ry­no Ivins­kio aikš­tė­je, prie pat pub­li­cis­to, ver­tė­jo, liau­dies švie­tė­jo, pir­mo lie­tu­viš­ko ka­len­do­riaus lei­dė­jo L. Ivins­kio pa­mink­lo pa­drėb­tos krū­vos mėš­lo. Juo, ma­tyt, dir­vo­že­mį tręš. Čia pat te­be­žy­di Lie­tu­viš­ko­jo ka­len­do­riaus šven­tės da­ly­vių pa­dė­tos gė­lės. Į re­dak­ci­ją užė­jęs kur­šė­niš­kis ste­bė­jo­si prie pa­mink­lo bei aikš­tės pa­kraš­čiais pūp­san­čio­mis mėš­lo krū­vo­mis.

Kai gamta apsivelka margą rudens rūbą, pasimato augalai, kurių anksčiau net nepastebėdavome: galime gėrėtis išryškėjusiomis viržių ir erikų spalvomis. Šiuo metų laiku užsukę pas kolekcininkus ar apsilankę augalų prekybos aikštelėse susigundo ir parsineša namo vieną kitą erikinių šeimos augalą.

Valgomasis česnakas tūkstančius metų buvo naudojamas kaip vaistinis preparatas Indijoje, Egipte ir Kinijoje. Kam naudojamas? Česnakas vadinamas natūraliu antibiotiku dėl akivaizdaus poveikio slopinant karščiavimą, gydant kosulį, gripą ir kitas infekcijas. Be to, kai kurie medikai tikina, kad jis padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir kraujospūdį.

Civilizuotų šalių gyventojus vis dažniau vargina įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Gryno oro stygius, rūkymas, prasta mityba, nutukimas, stresas, judėjimo stoka vargina vieną svarbiausių organų – širdį. Augalai gali padėti gerinant širdies veiklą. Gudobelė Gydomosios gudobelių savybės pastebėtos dar gilioje senovėje. Šiandien gudobelės – universalus vaistas širdžiai, jų veikimas ištirtas ir įrodytas moksliškai.

Europos Sąjungoje draudžiama auginti genetiškai modifikuotus rapsus. Nustačius, kad Šiaurės Lietuvoje išaugintame derliuje yra genetiškai pakeistų rapsų pėdsakų, kontroliuojančios tarnybos aiškinasi, kaip tokie rapsai pateko į Lietuvą ir kas juos augino. Galima sakyti, kad Lietuva – rapsų šalis, mat šiemet jų prikulta maždaug 600 tūkst. tonų. Šį rudenį paimti 25 bandiniai genetinei modifikacijai tirti – lašas rapsų jūroje. Viename iš mėginių rasta genetiškai pakeisto rapso pėdsakų.

Ar dar galima sodinti tulpes? Kažkur skaičiau, kad iki spalio pradžios būtina tai padaryti. Tačiau, pamenu, vienais metais įkišau jų svogūnėlius į žemę sausio 10-ąją, nes buvo kelios savaitės atlydžio, ir tulpės kuo puikiausiai žydėjo. Atsako Vilniaus universiteto Botanikos sodo darbuotoja dr. Regina Juodkaitė. Spalio vidurys – tinkamas metas sodinti tulpes. Mes savo kolekciją irgi tik dabar pradedame sodinti. Manau, kad darbai tęsis iki lapkričio vidurio, nes tulpių daug, o dirbančiųjų mažai.

Sostinės Žvėryno rajone gyvenanti Irena Darginavičienė jau aštuonerius metus puoselėja kamienines rožes. Spalio pradžioje visos jos dar žydėjo. Domina ne bet kokios rožės Nors sklypą, kaip įprasta mieste, juosia tvora, aukštai iškeltos rožių galvos ne vieną einantįjį Lenktąja gatve, priverčia sulėtinti žingsnį, šiek tiek pasistiebti ir atidžiau pažvelgti į nedidelį namų kiemą.

Prieskoniai patiekalams suteikia išskirtinumo. Bet ar žinojote, kad būtent jie gali pailginti gyvenimą arba išvaduoti nuo tam tikrų negalavimų? Posakis „ir maistas, ir vaistas“ prieskoniams tinka itin gerai – ne veltui jie nuo seno naudojami įvairių šalių medicinoje. Ciberžolė mažina diabeto riziką Šis egzotiškas prieskonis skoniu primena imbierą, o patiekalus nudažo dailiai geltona spalva. Ciberžolė itin populiari Azijos šalių, Indijos ir Afrikos virtuvėse.

Prekybos centras Italijoje, Rozanno mieste, neseniai buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą, kaip turintis didžiausią vertikalų sodą pasaulyje. Vertikalaus sodo, kitaip tariant "augalų sienos", plotas čia užima 1 263 kvadratinius metrus, ir jis yra sudarytas iš daugiau nei 44 tūkst. augalų rūšių.

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl pluoštinių kanapių auginimo įteisinimo. Konservatorius Jurgis Razma tokį prašymą argumentavo tuo, kad projektą dar reikėtų suderinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.

Nors pastaruoju metu populiari 88-erių  metų rašytoja bei gydytoja Filomena Taunytė iš namų išeina retai, ji viską mato ir viską žino. Privalo domėtis.  Juk šimtai Taunytės draugų bei pacientų nuolatos skambina ir prašo patarimų. Klausia arba apie ligas, arba apie maistą. Šį trečiadienio vakarą LNK laidoje „Karamelinės naujienos“ garsioji  gydytoja paaiškins, kaip išsirinkti svarbiausius, sveikiausius ir būtiniausius lietuviškojo stalo produktus.

Dekoratyvinės saulėgrąžos Kauno rajone auginamos ne vien dėl grožio, nors gėlės su dideliais žiedais ypač madingos kuriant įvairias kompozicijas. Buvę mokslininkai eksperimentuoja, veda naujas saulėgrąžų veisles ir sėkmingai parduoda. Laukuose Babtuose geltonomis galvutėmis šviečia apie penkiasdešimt veislių dekoratyviųjų saulėgrąžų. Šiemet pražydusios keliomis savaitėmis anksčiau, beveik visos jau iškeliavo pas pardavėjus.

Lietuvoje nemažai vietų, kur akį glosto kalnai ir kalneliai. „Sodo namelį statėme sklypo viduryje. Jis yra nelygaus reljefo, iš abiejų pusių yra šlaitai. Viskas buvo gerai, gyvenome apsaugotoje nuo vėjų vietoje, džiaugėmės gražiu vaizdu pro langus, tačiau po kiek laiko pastebėjome pirmuosius erozijos požymius. Šlaitai pradėjo irti, po kiekvieno stipresnio lietaus atsirasdavo nuošliaužų. Tose vietose žemė buvo netinkama augalams sodinti.

Jie „užuodžia“ chemines medžiagas ir reaguoja į šviesą, tačiau ar augalai gali girdėti garsus? Atrodo, kad aitriosios paprikos sėklos gali jausti gretimus augalus, net jei pastarieji yra uždaryti dėžėse. Tai reiškia, kad augalai turi iki šiol neatpažintą pojūtį. Yra žinoma, kad augalai turi daugelį žmonėms būdingų pojūčių: jie gali jausti šviesos lygio pokyčius, „užuosti“ chemines medžiagas ore ir „ragauti“ jas dirvožemyje.