augalai

 Alijošiumi vadinamas kambarinis augalas alavijas butuose pražysta gana retai. Tokius žiedus savo kambaryje ant palangės neseniai išvydo ukmergiškiai Danutė ir Juozas Vinckai. Danutė Venckienė pasakojo, kad ant palangės prašmatnius žiedus sukrovė net du jos alijošiai – abu dar visai „jaunikliai“. Kaip pati pasakojo, „užflencavo“ juos gal prieš ketverius metus. Kaip ir dažna gėlininkė, iš pradžių laikė ūgliukus vandenyje, paskui sutupdė į žemę.

Vazoniniai augalai daro namus jaukesnius ir gražesnius. Yra labai daug skirtingų gėlių, iš kurių lengva išsirinkti vieną. Šie augalai  ne tik padarys jūsų namus gražesnius, bet ir taps naudingais. Vonia Aukštoji rapipalmė naikina amoniaką esantį ore, kuris lieka, kai išvalote vonios kambarį su įvairiais plovikliais. Aglaonema gali padėti jums atsikratyti formaldehido ore. Geriausia ją laikyti šalia dušo kabinos. Gebenė geriausiai absorbuoja anglies dioksidą nei bet kuris kitas augalas.

 Daugelis žmonių nežino apie neįprastus augalų gebėjimus, pagerinančius namų mikroklimatą. Augalai padeda kurti švaresnę atmosferą, stabilizuoja oro drėgmę ir aprūpina mus deguonimi. Tokie dalykai yra labai svarbūs, namams, kuriuose gyvena vaikai ir žmonės kenčiantys nuo alergijos. Štai neįtikėtini augalai, kurie gali padėti pagerinti jūsų namų mikroklimatą. Vėzdūnė Šis augalas kartais vadinamas „moterų laime“, tikimasi, kad augalas atneš laimę ir meilę į jūsų namus.

Lapkričio pirmoji – Visų Šventųjų diena – ne už kalnų, todėl dabar pats tinkamiausias metas atlikti pagrindinius kapų priežiūros darbus. Šiuo metu susiplanavę ir atlikę kapų priežiūros darbus, jų išvengsite Visų šventųjų dieną, todėl, uždegę žvakes, galėsite skirti laiką išėjusiems artimiesiems, maldai, pabuvimui su savimi.

Prasidėjus rudens laikotarpiui, vis daugiau žmonių didesnį dėmesį skiria savo namams ir juose augančioms gėlėms. Kokie augalai turėtų atsidurti namuose būtent rudens laikotarpiu ir kaip tinkamai juos prižiūrėti, atvėsus orams, pataria augalų ekspertas, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas, kraštovaizdžio architektas Tomas Čižokas. Rudens laikotarpiu daugelis moterų didelį dėmesį skiria savo namuose esančioms gėlėms.

Norintiems gausaus kitų metų derliaus, kvapnių gėlių ir tvarkingos aplinkos reiktų kaip reikiant padirbėti. Be jokios abejonės, rudenį soduose ir daržuose laukia daugybė užduočių, todėl geriausia jas sudėlioti prioritetine tvarka. Pristatome 5 darbus, į kuriuos rudenį reikia atkreipti dėmesį. Sodinti reikia net ir rudenį Medžiams, krūmams ir kitiems daugiamečiams augalams itin naudinga šilta dirva ir gausus rudeninis lietus, todėl rudenį tinkamai pasodinti augalai suvešės itin gausiai.

  Prasidedant paskutiniam vasaros mėnesiui svarbu nepamiršti pasinaudoti gamtos teikiamomis gėrybėmis ir papildyti savo vaistažolių krepšelį. Nuo seno žinoma, kad vaistiniai augalai ne tik stiprina sveikatą, tačiau ir apsaugo nuo rimtų ligų.   Kokių vertingų vaistažolių pievose galima rasti rugpjūtį, pasakoja žolininkė Giedrė Bružienė. „Ne naujiena, kad šiemet dėl orų augalai tapo ankstyvesni, tad dauguma vaistažolių, kurias rinkdavome rugpjūtį, teko rinkti liepos pabaigoje.

 Vilkdalgiai – daugiametės šakniastiebinės, svogūninės gėlės, kerinčios savo grožiu. Jų žiedai, priklausomai nuo veislės, akis džiugina nuo gegužės mėnesio iki birželio pabaigos (ar net liepos vidurio). Persodinti šiuos augalus galima visu vegetacijos laikotarpiu, o dauginti tinkamiausias laikas yra po žydėjimo – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

Yra augalų, kurie namams suteikia teigiamos energijos, o kiti gi, priešingai, veikia neigiamai. Sužinokite, kurie tinkamiausi jūsų namams ir kurių reikėtų vengti.  Bambukas. Nuo seno tikima, kad bambukas yra tas augalas, kuris ne tik prišaukia namams finansinę sėkmę, įneša į namus džiaugsmo, tačiau net panaikina piktuosius kerus ir pildo norus.

Apžiūrėkite augalus, augančius jūsų darže ir sode. Ar yra kokių nors mineralinių medžiagų trūkumo požymių? Susipažinkite, kokie simptomai tai išduoda. Mineralai Daržovėms, vaisiams ir kitiems augalams augti ir vystytis, kaip ir gyvūnams bei žmonėms, reikia mineralinių medžiagų – fosforo, azoto, kalcio, magnio, kalio, geležies. Jų daržovės gauna iš dirvožemio. Augalai perdirba vandenį, įsisavinamą iš dirvožemio, kuriame būna ištirpusios gyvybiškai svarbios mineralinės medžiagos.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Kelių kvadratinių metrų miesto balkoną vasarą galima paversti puikiu laisvalaikio kampeliu, kuriame ryte smagu išgerti kavos, po darbų jaukiai pavakarieniauti, pasėdėti su knyga, o mėgėjai gali auginti ir nedidelį darželį. Vilnietės Irinos Loskut balkonas jau birželį džiugina praeivių akis, o juk jį papuošti nėra labai sudėtinga.

 Visa, kas gyva, yra kupina gyvybės jėgos arba energijos, kuriai būdingas ypatingas virpesys, galia. Augalai, kaip ir kiekvienas iš mūsų, skleidžia tam tikrą energiją – vieni tinka apsaugai, kiti meilei stiprinti… Pasitelkdami žinias apie gerai mums pažįstamų augalų savybes, pridėję savo asmeninių galių, galime sustiprinti savo pačių ir augalų energiją – tai ir yra augalų magija. Arba gamtos galia, menas, dar neišaiškintas mokslo.

Daržovėms per vegetaciją reikia daug drėgmės. O jei dar vyrauja sausi ir karšti orai, kaip pastaruoju metu Lietuvoje, laistymui būtina skirti ypatingą dėmesį. Skirtingoms daržovėms reikia nevienodai drėgmės, todėl pravartu žinoti, kaip laistyti įvairius augalus. Kopūstinės daržovės Dieną prieš sodinant kopūstinių daržovių daigus į dirvą reikia išlieti 15–20 l vandens į 1 kv. m. Pasodintus daigus dar reikia palieti du kartus po 5–10 l į kv.

Daugelis net nesusimąsto, kokį poveikį mums daro šalia visada egzistuojantis augalų pasaulis. Nustebsite, tačiau augalai daro įtaką mūsų savijautai, emocijoms ir net sveikatai. Bioenergetikas Vygandas Šimkus atskleidžia augalų pasaulio paslaptis ir dalinasi, kaip jų pagalba galime sumažinti įtampą ir net išvengti ligų. „Šiandien žmonės kasdien kupini savų problemų, į kurias taip įsijaučia, kad pradeda susireikšminti, nebesaugoti gamtos ir nebematyti kitų gyvybės formų, kaip tik save.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Pagaliau sulaukėme lietaus, kuris prisotins žemę ilgai lauktos drėgmės. Augalai pradės augti ne dienomis, o valandomis. Kad augantiems daigeliams nepritrūktų maisto medžiagų, būtina juos pamaitinti mineralinėmis trąšomis. O nusistačiusieji prieš jas nesunkiai gali pasigaminti skystų trąšų naudodami kompostą.

Beveik pusę amžiaus kurtoje, per 80 veislių demonstruojančioje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rododendrų ekspozicijoje – pats žydėjimas. Itin ryškių spalvų margumyne puikuojasi ir lankytojų žvilgsnius traukia iš viso pasaulio surinkta turtinga šių „rožės medžiais“ pavadintų krūmų ir medelių kolekcija. Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10-12 tūkstančių veislių.

 Pagrindinis ir lemiamas auginimo veiksnys – tinkamas substratas. Taip tvirtina floristas, augalų kolekcininkas Andrius Plindinas. Jis naudoja aukštos kokybės kompostą, kepinto molio kačių kraiką, vietoje kurio galima naudoti perlitą, ir sijoto žvyro be akmenukų. „Proporcija yra labai paprasta: litras juodžemio, pusė litro žvyro, pusė litro kepinto molio granulių“, – aiškino floristas. Prireiks popierinio rankšluosčio  Anot A.Plindino, į šį mišinį galima sodinti viską.

Vienas iš pavojingiausių invazinių augalų Lietuvoje yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), išplitęs ir Kauno miesto želdiniuose. VDU Botanikos sodas Kaune turi nemažą praktinį invazinio augalo Sosnovskio barščio naikinimo ir visuomenės informavimo apie tai įdirbį, todėl ne atsitiktinai būtent čia vyko Aplinkos ministerijos ir VDU Botanikos sodo organizuotas praktinis seminaras Sosnovskio barščio naikinimo tema.

Medžių šakos po truputį puošiasi žaliais lapeliais, karščiau šviečia saulė, todėl gegužės mėnesį vis daugiau žmonių išėję į sodus ims juos ruošti vasarai. Po šaltojo periodo sode ir darže laukia daug darbų, tačiau iš kur žinoti, ką reikia atlikti, kad ateinančiais mėnesiais galėtumėte džiaugtis jaukia aplinka savo teritorijoje? Portalas womansweekly.com pasidalino patarimais, ką būtina padaryti ateinantį mėnesį.

Atėjus pavasariui, vis labiau norisi šviežių daržovių ir prieskoninių žolelių. Pastarosiomis galima mėgautis ištisus metus, mat jos puikiai auga ir vazonuose ant palangės. Įvairių žolelių kompozicijos ant palangės ne tik gražiai atrodys, skleis malonų aromatą, bet ir padės sutaupyti pinigų. Tad kokias prieskonines žoleles vertėtų auginti namuose ant palangės? Prieskonines žoleles geriausia sodinti į atskirus indelius, nes kai kurios žolės gali nederėti tarpusavyje.

 Dažnam sodininkui, nutarusiam susitvarkyti sklypo aplinką, tenka spręsti klausimą, kokią tvorą pasirinkti – medinę, metalinę, betoninę ar gyvą. Nutarusieji teritoriją apjuosti gyvatvore nesuklys – tankiai susodinti medžiai arba krūmai augdami sudaro nepereinamą sieną, kuri saugo ne tik nuo nepageidautinų svečių, bet ir nuo dulkių, vėjo, triukšmo, sukuria gerą mikroklimatą sodo sklype, yra ekologiška ir praktiška. Sklypo dydis Pavasaris – pats tinkamiausias metas sodinti gyvatvorę.

Pavasarį namuose pastebime vis daugiau dulkių, kurios tampa ne tik įkyrus pastebėjimas mūsų akims, bet neretai ir sudirgina mūsų nosis bei sukelia alergijas. Tačiau išbandykite šiuos veiksmingus būdus, kurie padės lengviau atsikratyti dulkių namuose. Namų patarimų portalas apartmenttherapy.

Jau ryt sinoptikai už lango pranašauja kone vasarą, +18. O štai dar vėliau ir vėl naktį gali grįžti šaltukas. Gamtininkai įspėja – kai kuriems augalams tokie gamtos pokštai gali būti pražūtingi. Ypač – dekoratyviniams krūmams ar medžiams, juos jau šiandien augalų žinovai pataria uždengti.

 Kovo–balandžio mėnesiai yra geriausias laikas persodinti kambarinius augalus. Būtent tada pasibaigia jų ramybės periodas ir prasideda intensyvaus augimo laikotarpis. Tiesa, jeigu šiuo metu augalas žydi, palaukite žydėjimo pabaigos. Kada persodinti Augalas gali būti persodinamas iš dalies arba visiškai. Persodinant iš dalies vazonas nekeičiamas, tiesiog nuimamas viršutinis žemės sluoksnis ir pakeičiamas nauju. Šis būdas rekomenduojamas dideliems ir sunkiems augalams.

Nors dabar lietuviai Naujuosius metus švenčia kartu su visu pasauliu sausio 1 – ąją, anksčiau mūsų protėviai juos sutikdavo būtent trečiosios žiemos jaunaties metu ir tai vadindavo Naujaisiais mėnulio metais arba Kumeliuko krikštynomis. Kaip šią dieną elgdavosi mūsų protėviai ir ką reiktų padaryti šiandien, komentuoja astrologė Vaiva Budraitytė. Remiantis archajišku kalendoriumi, Naujieji metai prasidėdavo per trečiąją žiemos jaunatį.

Kalėdine gėlė vadinama puošniausioji karpažolė gali būti pavojinga sveikatai. Nors dauguma tokią gėlę per didžiąsias metų šventes neša į svečius arba perka į namus, kad jie atrodytų jaukiai ir šventiškai, vis dėlto reikėtų įsidėmėti kelis niuansus.  Ši kalėdinė gėlė, aplinkinių akis džiuginanti spalvingais raudonais, geltonais arba baltais žiedlapiais, turi nuodingų syvų.  Kaip teigia botanikai, šios gėlės sultys, primenančios pieną, yra nuodingos.

Nuo senų laikų mūsų krašte auga ypatingų galių turintys augalai. Jie minimi tautosakoje, tradiciškai vartojami per apeigas, ritualus, buitinėje magijoje, juos gerai pažinojo mūsų protėviai, gerbė ir vartojo jėgoms atgauti, kūnui ir sielai gydyti. Lietuviškų augalų žiniuonė Dalia Treigienė, neseniai išleidusi knygą „Lietuviškų augalų galios: 22 didžiai stebuklingi“ dalinasi paslaptimis, kokias stebuklingas galias slepia lietuviški augalai.

Augalai, kaip ir žmonės, jaučia ir skausmą, ir net cypia, kai ant jų užpilama šalto vandens ar veikiami elektra. Tokias reakcijas fiksuoja Lietuvos mokslininkai, pasitelkę techniką ir įgarsinę augalų reakcijas. Dar daugiau – augalai netgi gali protauti – atpažinti savus, įspėti aplinkinius apie artėjantį pavojų ir net ruoštis atremti priešą. Apie tokius kaip iš fantastinio filmo faktus kaip tik dabar – siužete.

2010 metų rugpjūtį europinėje Rusijos dalyje kelias dienas laikėsi apie 40 °C temperatūra. Tuo metu mirtingumas išaugo 17,5%, nuo karščio mirė ~14 000 žmonių. 2017 metais į Europą vėl atplūdo karščio banga, gavusi „Liuciferio“ vardą: Viduržemio jūros pakrantėje nuo Ispanijos iki Balkanų temperatūra viršijo 40 °C, o tai 10–15 °C daugiau normos.

Kokybiškas miegas suteikia galimybę mums jaustis žvaliems ir energingiems, tačiau ne visuomet pavyksta saldžiai išsimiegoti. Galima rasti įvairiausių patarimų, kaip pagerinti miego kokybę – jeigu visus juos išbandėte, dar gali padėti ir augalai.

Šių metų oro sąlygos nepalankios ūkininkaujantiesiems. Vėlyvi šalčiai, sausra, o vėliau ir liūtys padarė savo darbą, todėl gausaus derliaus nesitikima, ypač Vidurio Lietuvoje. Bulvių augintojai jau skaičiuoja iki 10 proc. vidutinio derliaus siekiančius pirmuosius nuostolius. Palyginti su praėjusiais metais, prastesni ir morkų bei kopūstų derliai. Derliumi negali pasigirti Daugiausia daržovių augintojų yra Kėdainių rajone.

Lietuvos daržus puola didžiuliai šliužai. Salotas, braškes ir kitus augalus drėgną vasarą siaubia iš Ispanijos atkeliavę oranžiniai siaubūnai. Jie netgi labai mėgsta alų, O Dėl ypatingų gleivių nekviestų svečių net ne ėda paukščiai ar ežiai. Mokslininkai sodininkams turi keletą patarimų, kaip su šlykščiais padarais kovoti. Tv3 žinių ir laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva ne tik augina dvi žavias dukrytes, bet ir randa laiko daržininkystei. Visgi ramybės sode jai neduoda nemalonūs svečiai.

Vaistinių žolelių rinkėjai skundžiasi – lietuviška vasara šiemet gali palikti be čiobrelių, jonažolių, vingiorykštės ar kmynų. Mat kai kurios žolės ne tik vėluoja žydėti, bet ir pats žydėjimas gerokai trumpesnis nei saulėtais orais. O štai vaistažolių perdirbėjai paantrina, dėl tos pačios priežasties, kad Lietuvą plauna lietūs ir nėra kam rinkti žolelių, netrukus gydysimės tik Lenkijos pievose ar laukuose užaugintais gamtos vaistais. Nes kaimynai jų parūpina ne tik sau, bet ir visai Europai.

Ekspertai iš Londone esančio Karališkojo botanikos sodo (Royal Botanic Gardens Kew) išleido antrąją pasaulio augalų būklės ataskaitą. Jie atskleidžia, kad pasaulyje yra apie 390 tūkst. žinomų augalų rūšių, o apie 30 tūkst. jų, naudoja žmonės. Deja, ataskaitoje taip pat teigiama, kad penktadaliui augalų rūšių gresia išnykimas. „Augalai yra labai svarbūs žmonijai. Augalai suteikia mums visko, jie yra: maistas, kuras, vaistas, mediena ir jie yra neįtikėtinai svarbūs mūsų klimato reguliavimui.

 Vasara – puikus metas organizmo stiprinimui, kada aplink žydi įvairiausios vaistažolės. Jos tinka tiek šiltuoju sezonu sveikatos gerinimui ar negalavimų gydymui, tiek ruošiant atsargas žiemai. Žolininkė Danutė Kunčienė įvardina naudingiausius vasarą žydinčius vaistinius augalus, kurie kiekvienam gali suteikti stulbinančios naudos. „Išties, vaistažolių vasarą yra be galo daug, tačiau išskirsiu pagrindines, kurias išties kiekvienam būtina turėti savo vaistinėlėje.

Dažnai įsivaizduojame, kad augalai yra primityvūs ir visai nieko nejaučiantys organizmai. Tačiau gali būti, kad ši nuomonė apie juos yra net labai klaidinga. Mokslininkai išsiaiškino, kad augalai stengiasi išgirsti, kur yra vanduo, ir savo šaknis nukreipia būtent į tą pusę. Kaip augalai gali girdėti? Ar tiesa, kad jie girdi, kai juos kas nors valgo? Vakarų Australijos Universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti, kaip augalai jaučia, kurioje pusėje yra vanduo.

Šiemet pavasaris neskuba ateiti. Mes jo laukiame, tačiau per Velykas jis padovanojo sniego, o ir visą šią savaitę naktimis mus žnaibo šaltukas. Tai neabejotinai paveikia ir augalus. Pasak specialistų, kai kurie jų gali nukentėti, tad reikia imtis atsargumo priemonių.

„Bandžiau kiaušinius dažyti augalais, tačiau išėjo blankūs, tarsi purvini. Esu mačiusi ir sodriomis spalvomis nudažytų kiaušinių. Kaip tai padaryti“, – klausia Raminta K. iš Kauno r. Atsako dažingų Lietuvos augalų žinovė tekstilininkė Rasa Labinė. Dažymui tinka ir švieži, ir sudžiovinti dažingi augalai, ir per žiemą surinkti svogūnų lukštai, ir žievės. Prieš naudojant žieves reikėtų pamirkyti porą dienų, džiovintas žoles – apie parą.

Augalai namuose gali mus raminti, apsaugoti nuo galvos skausmo, spaudimo padidėjimo ar netgi perspėti, kad pas mus pavojingai daug kenksmingų medžiagų. Ir tai – ne pramanai, tikina specialistai. Tiesiog reikia žinoti, kuriame kambaryje ir kokius augalus geriau statyti. Dabar vaikštinėjame Vilniaus edukologijos universiteto oranžerijoje, kurioje auga šimtai augalų. Botanikė Teresė Jokšienė sako, kad buvo tirta pora šimtų kambarinių gėlių, kaip jos veikia mūsų aplinką.

Kiekvieną pažinti, paglostyti, apžiūrėti, palaistyti ir taip – tūkstančius įvairiausių augalų kasdien. Kretingos muziejaus žiemos sode dirbanti ponia Irma sako niekada gyvenime neturėjusi biuletenio ir beldžia į medį: jėgų ir sveikatos duoda kasdienė augalų draugija. Jeigu tikėtume užsienio mokslininkų duomenimis, tai bent botanikos sodų darbuotojai turėtų būti nemirtingi – mat atliktas tyrimas atskleidė, kad augalais save apsupančios moterys gyvena net 12 procentų ilgiau.

Sveikuolė Akvilė dieną pradeda stikline balto pieno, tik ne karvės, o migdolų. Mergina sako karvės pieno produktų nevartojanti jau metus. Sūrius, sūrelius ir jogurtą mėgusi pašnekovė tikina radusi, kuo pakeisti.

Kapinėse sugalvoję mirusiojo atminimui pasodinti ąžuoliuką, ar aukštesnę tują nuo šiol turėsite atsiklausti savivaldybės ar seniūnijos leidimo, bet ir tada dar neaišku ar šiai minčiai bus pritarta. Aplinkos ministerija patvirtino naujas taisykles, pagal kurias kapinėse galima sodinti ne aukštesnius nei metro aukščio medelius ar krūmus. Kai kuriuos žmones naujovės piktina.

„Lietuvos žiedai“ - jubiliejinė paroda – mugė, kurioje madas šiemet diktuoja Lietuvos senjorės. Paaiškėja, kad vis daugiau žmonių dairosi jau nebe atvežtinių gėlių ar medelių, kaip būdavo anksčiau, o tų, kurie užauginti lietuviškame darže ar sode. Kam reikia pelargonijos, kam kardelio, o kam ir paprasto šalavijo ar rūtos krūmelio. Pirkėjai mielai klausosi patarimų, mat sako tik pas tokias moteris galima rasti augalų, kurie tikrai prigyja.

Europos Sąjungos (ES) patvirtintame invazinių rūšių sąraše yra ir Lietuvoje aptinkamų augalų, gyvūnų. Šiuo metu Lietuvai aktualiausios šios ES invazinių rūšių sąraše esančios rūšys: Sosnovskio barštis, meškėnas, nutrija, rainuotasis ir žymėtasis vėžiai, apželtkojis krabas, nuodėgulinis grundalas ir raudonausis vėžlys, pranešė Aplinkos ministerija. Į gruodį ES patvirtintą sąrašą iš viso įtrauktos 37 rūšys.

Kambariniai augalai – ne tik namų interjero detalė. Taip, jie valo orą ir džiugina akį, tačiau ne visada yra tokie naudingi, kaip įprasta manyti. Kai kurie iš jų labai pavojingi tiek jums, tiek jūsų vaikams ar gyvūnams. Štai ką apie juos reikia žinoti. Sanseverija Šis gana nereiklus augalas valo orą, tačiau namuose, kuriuose yra vaikų, sanseverijas reikėtų laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje. Patekusios į burną, jos gali tapti gerklės skausmo, gausaus seilėtekio ir vėmimo priežastimi.

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode pristatyta biblinių augalų ekspozicija. Dvasininkai pastebi, kad kiekvienas biblinis augalas turi tam tikrą religinę prasmę ir iš jos galima pasimokyti tikrųjų gyvenimo tiesų, o botanikai sako, kad šie senieji augalai grįžta į madą, tačiau juos namuose užauginti ypač sunku. Pavyzdžiui, figmedis laikomas pats seniausias pasaulio augalas, vedantis vaisius. Šventajame rašte jis apibūdinamas kaip vienas iš pirmųjų augalų, Dievo skirtas žmonėms pramisti.