armėnija

Uzbekistanas nusprendė vėl sustabdyti savo narystę Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO). Tai ketvirtadienį pranešė „RIA Novosti“ ir „Interfax“, remdamosi diplomatiniais šaltiniais Maskvoje. Jų duomenimis, Uzbekistanas nusiuntė KSSO sekretoriatui atitinkamą notą. Priežastis, dėl kurios Uzbekistanas nusprendė atsiriboti nuo šio bloko, kol kas nežinoma.

Visos pasaulio tautos ir visos šalys nori gyventi taikiai su savo kaimynais. Bent jau taip turėtų būti. Labai gaila, tačiau dėl įvairiausių objektyvių ir subjektyvių priežąsčių dažnai būna kitaip. Tam, kad “kitaip” nebūtų niekados, arba kad taip būtų kuo rečiau, politikai turėtų elgtis apgalvotai ir atsakingai.

Netekę savo šalies simbolio – Ararato ir nerimaujantys dėl Azerbaidžano ir Armėnijos karinių pajėgų apsišaudymų, tęsiantis Kalnų Karabacho konfliktui, armėnai nesiliauja šypsotis ir mylėti gimtąją šalį. Neslepiamas atvirumas „Kaip tai nevažiuosi su mano taksi? Aš tavęs čia jau seniai laukiu, o tu sakai, kad nevažiuosi?!“, – kaukazietiška intonacija prisodrinta rusų kalba Armėnijos sostinės Jerevano autobusų stotyje šūkčioja taksistas.

„Kaip tai nevažiuosi su mano taksi? Aš tavęs čia jau seniai laukiu, o tu sakai, kad nevažiuosi?!“, – kaukazietiška intonacija prisodrinta rusų kalba Armėnijos sostinės Jerevano autobusų stotyje šūkčioja taksistas. O įsitikinęs, kad kelionei į miesto centrą esu pasiryžęs rinktis viešąjį transportą, pasiteirauja, kur ketinu traukti, ir mielai papasakoja, kaip patogiau nusigauti į man reikiamą vietą. Vienas kitam palinkėję geros kloties, atsisveikiname.

Azerbaidžanas ir Armėnija turi atitraukti savo snaiperius iš pasienio teritorijų ir susitarti dėl mechanizmo, skirto incidentų tyrimams, teigė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas. Tai buvo pareikšta po to, kai per Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimus žuvo devyni žmonės. Šalys kaltina viena kitą dėl neseniai pasienyje įvykusių susirėmimų, o tai sukėlė susirūpinimą dėl atsinaujinusių kovų regione.

Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos yra pasiruošusios bet kada išvalyti Kalnų Karabachą nuo armėnų, penktadienį pareiškė Azerbaidžano vicepremjeras Ali Gasanovas, skelbia „RIA Novosti“. „Valstybės vadovas ne kartą teigė, kad Azerbaidžanas niekada nesitaikstys su neteisybe. Šis pareiškimas galioja iki šiandien“, – sakė A. Gasanovas.

Azerbaidžane viešinti JAV valstybės sekretorė H. Clinton sakė esanti „labai sunerimusi“ dėl besitęsiančių Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimų, informuoja BBC. H. Clinton pakartojo, kad yra grėsmė, jog konfliktas išplis ir tai „gali turėti nenuspėjamų ir pražūtingų pasekmių“. Šią savaitę per susirėmimus žuvo penki Azerbaidžano ir trys Armėnijos kariai. Armėnai pranešė, kad ginčytiname Kalnų Karabacho regione trečiadienį žuvo dar vienas jų karys.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė susirūpinimą dėl susirėmimų Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje po to, kai per susišaudymą žuvo trys armėnų kariai, praneša BBC. Vizito Armėnijoje metu H. Clinton įspėjo, kad susirėmimai „gali peraugti į gerokai didesnį konfliktą“ Kaukaze. Dvi buvusios sovietinės respublikos 1990 metais dalyvavo kruviname kare dėl konfliktinio Kalnų Karabacho regiono. Šiuo metu taikos susitarimui tarp Armėnijos ir Azerbaidžano yra iškilusi grėsmė.

Praėjusio penktadienio numeryje rašėme apie tai, kaip rusai nuskandino vokiečių laivą „Vilhelmas Gustlofas“. Baltijos jūra tuokart pasiglemžė apie 9500 žmonių. Tai didžiausia katastrofa laivininkystės istorijoje. Tačiau ir patys vokiečiai nėra šventi – jie irgi skandino laivus, nesiaiškindami, kas jais plaukia. Turėjo plaukti naktį 1941 metais paskendo sanitarinis motorlaivis „Armėnija“. Apie šią tragediją tik neseniai prakalbėta garsiau.

Netgi toks atrodytų „draugiškas“ konkursas kaip „Eurovizija“ gali tapti rimtu jį priimančios valstybės tvirtumo išbandymu. Ypač jei jis rengiamas nedidelėje, tačiau turtingoje resursais šalyje, pretenduojančioje į visišką savarankiškumą ir įnirtingai nenorinčioje apsispręsti dėl savo geopolitinių pasirinkimų. Tokioje kaip Azerbaidžanas, rašoma kommersant.ru.

Jos gyvenimas suplanuotas iki 2015 metų. Tempas toks, kad jaunas operos solistės organizmas vos spėja su juo dorotis – „man atrodo, kad aš jau gimiau pavargusi“, sako Asmik ir jos žvilgsnis klaidžioja kažkur Vilniaus bažnyčių fasadais. Ji kalba apie muziką, kurią mėgsta ir sako, kad tai yra dainuojamoji poezija. „O šiaip, kai darbo dabar tiek daug, aš mieliau renkuosi tylą“. Kitaip sakant – retą ramybės akimirką.

Tarptautinėje klasifikacijoje Jungtinė Karalystė gavo itin aukštą įvertinimą už lygias teises homoseksualams, praneša „The Independent“, skelbiantis britams džiugią naujieną: nuo šiol neoficialia gėjų „sostine“ pripažįstamas ūkanotasis Albionas. Pirmojo šio pobūdžio tyrimo duomenys bus paskelbti antradienį, prieš pat tarptautinę kovos prieš homofobiją ir transfobiją dieną.

Еuropos transliuotojų sąjunga (ETS) Armėnijai skyrė baudą už atsisakymą dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse Baku, informuoja „ITAR–TASS“ ETS sprendimu Armėnija turės sumokėti visą įmoką už dalyvavimą konkurse ir sumokėti baudą – dar pusę tos sumos. Be to, Armėnijos visuomeninė televizija turės parodyti „Eurovizijos“ finalą tiesioginiame eteryje. ETS pažymėjo, kad Armėnijai atsisakius vykdyti nurodytas rekomendacijas, jai gali būti atimta teisė dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse 2013 metais.

Azerbaidžanas paleido tris karo belaisvius armėnus, sulaikytus prieš kelerius metus. Tai pranešė agentūra REGNUM, remdamasi Armėnijos generalinio štabo atstovu Samvelu Asatrianu. Pasak jo, šie piliečiai praėjusios savaitės pabaigoje „buvo perduoti trečiajai šaliai“. Ką konkrečiai tai reiškia - nepatikslinama. Trys kariškiai - Karenas Arutiunianas, Oganas Arutiunianas ir Gevorgas Tovmasianas - pakliuvo į nelaisvę 2009-2010 metais.

Armėnijoje antradienį minima genocido aukų atminimo diena, skirta 1,5 mln. žuvusių armėnų per Osmanų imperijos valdymą 1915-1923 metais pagerbti, skelbia „RIA Novosti“. Dešimtys tūkstančių žmonių renkasi prie sostinėje Jerevane esančio Armėnų genocido memorialo, skirto masinių žudynių aukoms atminti, informavo portalas „ArmeniaNow“. Armėnijos politinių jėgų atstovai trumpam nutraukė parlamento rinkimų kampaniją ir prisijungė prie 97-osios kasmet minimos nacionalinės gedulo dienos.

Populiarią Lietuvos operos primadoną Asmik Grigorian ir nuostabia gamta garsėjančią Armėniją sieja ypatingas ryšys. Žymaus armėnų tenoro Gehamo Grigoriano ir lietuvės Irenos Milkevičiūtės dukra, kaip pati sako, į tėčio gimtinę aplankyti artimiausių žmonių grįžta tik progai pasitaikius. Balandžio pabaigoje operos solistė pasirodys specialiame armėnų genocido dienai skirtame koncerte. „Dalis mano širdies ir minčių visuomet priklausys Armėnijai, kur mano giminės ir šaknys.

Visi žinome, kad kartais nėra lengva atskirti tiesą nuo melo. Kas gi lieka mums visiems, besimaudantiems gausios ir prieštaringos informacijos jūroje? Ar iš tikrųjų taip jau neįmanoma išsiaiškinti tiesos, kokia skaudi ji bebūtų? Manau, kad viskas yra įmanoma, kai žmonės sugeba mąstyti patys, o nesivadovauja primestais stereotipais, ir jei tie žmonės nėra praradę pamatinių moralinių orientyrų.

Nedidukė Armėnija (teritorija daugiau nei du kartus mažesnė už Lietuvos, gyventojų apie 3 mln., o 5 mln. armėnų gyvena už šalies ribų) gali didžiuotis nebent kaip viena iš seniausių pasaulio civilizacijų, tačiau jos geopolitinis išsidėstymas kelia prieštaringus vertinimus ir baimes. Įsispraudusi tarp probleminių valstybių – Irano, Gruzijos, Turkijos, Azerbaidžano – ji nerimauja dėl savo išlikimo, dėl abejotinų ateities perspektyvų. Tarp iki dantų ginkluotų kaimynų.

Po savaitės bus karūnuota „Mis Lietuva 2012“ . Prieš gražuolių rinkimus laidoje „Negaliu tylėti“ konkurso rengėjai atskleidė keletą užkulisių paslapčių, o buvusios karūnos laimėtojos mėgino įkvėpti drąsos šių metų finalininkėms bei patarė pasiruošti viskam. „Staiga išgarsėjus, buvau priversta atsirinkti draugus. Pamačiau tikrąjį kai kurių žmonių bendravimą, dalis draugų nusisuko“, - patirtimi dalinosi „Mis Lietuva 2008“ nugalėtoja Gabrielė Martirosianaitė.

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, įkurta 1991 metais netrukus po SSRS žlugimo, praėjusių metų gruodžio 8 dieną šventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. Pirminis organizacijos deklaruojamas siekis buvo palengvinti Sovietų Sąjungos žlugimo padarinius buvusioms SSRS respublikoms, jas vienyti, skatinti įvairialypį jų bendradarbiavimą.

Trečiadienį paaiškėjus apie Armėnijos pasitraukimą iš „Eurovizijos“ dainų konkurso, vyksiančio Azerbaidžano sostinėje Baku, pasigirdo kalbų apie Armėnijos vidaus politikos ir kultūros  problemas. Šiandien buvo paviešintas drąsus Azerbaidžano Respublikos Parlamento nario Asimo Moladzės interviu. „Niekas net nepastebės, kad Armėnija nedalyvaus tarptautiniame „Eurovizijos“ konkurse“, - teigia jis ir tikina, kad Armėniją labiau domina kariniai konfliktai nei dainų konkursai.

Ankstų trečiadienio rytą Armėnijos nacionalinė televizija paskelbė netikėtą žinią – šiais metais Armėnija nedalyvaus „Eurovizijos“ dainų konkurse, vyksiančiame Azerbaidžano sostinėje Baku. Šalies atstovai apie tai jau oficialiai informavo Europos transliuotojų sąjungą. „Mes esame labai nusivylę visuomeninio transliuotojo sprendimu pasitraukti iš 2012 metų „Eurovozijos“ dainų konkurso„, - sakė komisijos pirmininkas Jonas Ola Sandas, kalbėdamas Europos transliuotojų sąjungos vardu.

Dėl prieš dvidešim metų (1992 metų vasario 25 dieną) įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui 21 Lietuvos Seimo narys kreipėsi į Eyropos Parlamentą (EP). „Vasario 25 dieną sukanka dvidešimt metų, kai užsienio valstybės ginkluotosios pajėgos įsiveržė į Karabacho Chodžaly (Khojaly)  miestelį  Azerbaidžane ir žiauriai išžudė 613 beginklių jo gyventojų, daugiausia moterų, senukų ir vaikų.

Būna žaizdų, kurios negyja... Lygiai prieš dvidešimt metų, naktį iš vasario 25 – osios į 26 – ąją, armėnų kariniai daliniai, remiami Rusijos kariuomenės 366-ojo  motorizuoto šaulių pulko, nušlavė nuo žemės paviršiaus vakarinėje Azerbaidžano dalyje buvusį rajono centrą Chodžaly. Per vieną naktį buvo žiauriai nužudyta 613 žmonių, tarp jų 106 moterys ir 63 vaikai.

Šiandien švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius priėmė Armėnijos švietimo ir mokslo ministrą Armeną Ašotjaną ir jo vadovaujamą delegaciją. Armėnijos mokslo politikos formuotojai ir universitetų vadovai domisi Lietuvos patirtimi modernizuojant švietimą ir mokslą ir įsiliejant į bendrą Europos Sąjungos erdvę. „Džiaugiamės pradėdami naują dvišalio bendradarbiavimo etapą ir galėdami pasidalinti patirtimi“, – sveikindamas svečius sakė Gintaras Steponavičius.

2009 m. Čekijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų Carlo Bildto ir Radoslawo Sikorskio iniciatyva oficialiai pradėta Rytų partnerystės programa turėjo tapti Europos Sąjungos santykių su rytinėmis kaimynėmis gaires formuojančiu veiksniu ir prisidėti prie sveikos ES kaimyninės erdvės sukūrimo.

Armėnijos vyriausybė pranešė penktadienį apie 50 tūkst. JAV dolerių vertės programą, kuria siekiama kovoti su didėjančiu vilkų skaičiumi šalyje, skelbia „RIA Novosti“. Pareigūnai ketina iki balandžio mėnesio atsikratyti 200 vilkų. Šiuo metu Armėnijoje vilkų yra apie 600. Kiekvienas vilką sumedžiojęs medžiotojas bus apdovanotas 285 JAV dolerių premija, žurnalistams sakė gamtos apsaugos ministras Aramas Harutunianas.

Prancūzijos parlamento nariai antradienį kreipėsi į Aukščiausiąjį šalies teismą, kad šis panaikintų įstatymą, kuris draudžia neigti, kad masinės armėnų žudynės Osmanų imperijoje beveik prieš šimtmetį buvo genocidas. Atsirado tikimybė, kad įstatymas, į kurį Turkija reagavo piktai, bus atmestas kaip prieštaraujantis konstitucijai. Įstatymui buvo galutinai pritarta sausio 23 dieną. Dėl to Ankara atšaukė visus susitikimus Paryžiuje ekonomikos, politikos ir kariniais klausimais.

Prancūzijoje už genocido neigimą numatoma vienerių metų kalinimo bausmė ir iki 45 tūkst. eurų bauda. 1915 – 1917 m. jaunaturkių valdžia vykdė armėnų tautos genocidą. Turkija, kaip Osmanų imperijos teisių perėmėja, genocidą neigia iki šiol ir kalba apie karo sąlygotas priemones, pareikalavusias aukų abiejose pusėse. Prancūzijos Senatas pirmadienį pritarė prieštaringam genocido įstatymui, kuriame pripažįstamos ir masinės armėnų žudynės.

Lietuvoje viešėjęs Armėnijos užsienio reikalų ministras Edwardas Nalbandianas teigia, kad Turkijos reakcija į Prancūzijos Senato patvirtintą draudimą neigti visus genocidus, tarp jų ir armėnų, buvo perdėta bei atskleidė, kad dega jos kepurė. „Turkijos reakcija, mūsų nuomone, buvo perdėtai audringa. Ji tik patvirtina, kad Prancūzijos įstatymas reikalingas ir svarbus.

Džiūgaudama dėl Prancūzijoje priimto genocido įstatymo, viena pora Armėnijoje savo sūnui davė Sarkozy vardą, praneša agentūra AFP. „Iš tikrųjų kūdikis turėjo būti pavadintas pagal savo senelį. Tačiau kai Prancūzijos Senatas, nepaisydamas Turkijos grasinimų, priėmė šį įstatymą, mes nusprendėme jį pavadinti pagal Prancūzijos prezidentą“, – sakė mažylio močiutė Alvard Manukian. „Tegul mūsų berniukas, Sarkozy Avetisianas, būna toks pat drąsus, kaip ir N. Sarkozy“, – pridūrė moteris.

Naujausias Azerbaidžano ir Armėnijos lyderių susitikimas dėl Kalnų Karabacho nedavė norimų rezultatų, tačiau prezidentai nusprendė sustiprinti pastangas siekiant išspręsti šį konfliktą, praneša „RIA Novosti“. Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, tarpininkaujant Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, pirmadienį atvyko į susitikimą Sočio kurorte. Šis susitikimas buvo surengtas D. Medvedevo iniciatyva.

Tūkstančiai žmonių pagerbia nužudyto armėnų žurnalisto atminimą. Apie 20 000 žmonių Stambule išėjo į gatves paminėti žurnalisto Hranto Drinko penktąsias žūties metines. Minėjimai vyko ir kituose miestuose. Žurnalistas buvo nušautas prie Turkijos armėnų laikraščio. Manoma, kad žurnalistą, rašiusį apie armenų tautos genocidą, nušovė ekstremistiškai nusiteikę nacionalistai. Armėnų genocidas yra viena didžiausių tautų tragedijų pasaulio istorijoje.

Turkijos ambasadorius Paryžiuje Tahsinas Burjuoglu penktadienį išvyko iš Prancūzijos. Tai pranešė diplomatinės misijos atstovas. Išvakarėse Turkija atšaukė Turkijos ambasadorių Paryžiuje konsultacijų dėl balsavimo Prancūzijos Nacionaliniame Susirinkime (parlamento žemuosiuose rūmuose). Deputatai be pakeitimų pritarė įstatymo, susijusio su draudimu neigti armėnų genocidą, projektui.

Prancūzijos Nacionalinis Susirinkimas ketvirtadienį pritarė prieštaringam įstatymo projektui dėl armėnų genocido. Pakeldami rankas, didelė dalis parlamentarų balsavo už tai, kad prieš armėnus vykdyto „genocido“ Pirmajame pasauliniame kare neigimas būtų baudžiamas, praneša agentūra AFP. Prancūzija „genocidu“ laiko armėnų žudynes Osmanų imperijoje 1915-1917 metais. Turkija praėjusiomis dienomis pagrasino santykių pablogėjimu, jei įstatymas bus priimtas.

Lietuvos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Edvardas Nalbandianas šeštadienį Vilniuje, Žvėryne, atidarė Armėnijos ambasadą Lietuvoje. Renginyje Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė draugiškus šalių santykius, išsakė paramą Armėnijos eurointegraciniams siekiams ir šalyje vykdomoms reformoms bei būtinybę aktyviau plėtoti šalių verslo santykius.

Lietuvos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Edvardas Nalbandianas šeštadienį Vilniuje atidarys Armėnijos ambasadą Lietuvoje. Naujasis Armėnijos ambasadorius Ara Aivazianas skiriamuosius raštus Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė lapkričio 8 dieną. A. Aivazianas – trečiasis Armėnijos ambasadorius Lietuvai.

Vladimiro Žirinovskio vadovaujama Rusijos liberalų demokratų partija (RLDP) siūlo krizės apimtai Graikijai stoti į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS). „Atsižvelgdama į padėties Graikijoje blogėjimą, RLDP mano, kad reikėtų pakviesti ją stoti į NVS“, – sakoma šios nacionalistinės partijos pareiškime. NVS priklauso Rusija, Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sukėlė tarptautinį skandalą, bandydamas įsiteikti Armėnijos valdžiai savo vizito Jerevane metu. Sarkozy paragino Turkijos valdžią pripažinti armėnų genocidą. „Armėnų genocidas – istorinis faktas. Kolektyvinis jo neigimas yra kur kas blogiau už vieno žmogaus neigimą.

Dideli miestai neišvengiamai pasižymi ir aukštu nusikalstamumo lygiu. Sudarant pavojingiausių miestų sąrašą portalas „Business Insider“ įvertino tokius veiksnius kaip karas, terorizmas, etninė nesantaika bei riaušės. Renkant pavojingiausius Europos miestus taip pat buvo atsižvelgta ir į Eurobarometro pateiktą gyvenimo kokybės statistiką. Kai kuriuose iš šiame sąraše atsidūrusių miestų iš tiesų yra pavojinga gyventi. Kituose pavojus slypi organizuoto nusikalstamumo organizacijose.

Armėnijoje vykusiose dešimtosiose Roberto Emijano taurės šuolių į tolį varžybose Lietuvos atstovas POvilas Mykolaitis užėmė antrą vietą. Lietuvis į tolį nuskriejo 7 m 98 cm. Nugalėjo armėnasVardanas Pahlevanjanas. Jis nušoko lygiai 8 m ir pagerino šių varžybų rekordą. Trečias liko Kirgizijos atstovas Dmitrijus Iljinas - 7 m 84 cm. Varžybose dalyvavo dešimt šuolininkų iš aštuonių šalių.

Kalnų Karabacho regiono statusas išlieka neapibrėžtas. Valstybės, tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos, politikai Kalnų Karabachą vertina kaip dalį Azerbaidžano, kuris iš esmės regiono nebekontroliuoja nuo 1991–ų metų, o didžiąją teritorijos populiacijos dalį sudaro armėnai. Nuo to momento, kai 1994–ais metais pasibaigė Kalnų Karabacho karas, Armėnijos ir Azerbaidžano atstovai susitinka taikos deryboms, ieškodamos sprendimo – galutinio Kalnų Karabacho klausimo sprendimo.

Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sėkmingai parepetavo prieš rugsėjo mėnėsį vyksiančias EURO 2012 atrankos rungtynes. Efektyviai atakavę Lietuvos futbolininkai kontrolinėse rungtynėse 3:0 sutriuškino svečius iš Armėnijos, kurie rungtynes baigė dešimtiese. Pirmąjį įvartį po kampinio smūgiu galva lietuviams pelnė Arūnas Klimavičius.

Lietuvos futbolo rinktinė draugiškose rungtynėse trečiadienį Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadione, 3:0 (1:0) nugalėjo Armėnijos futbolininkus. Pirmąjį įvartį 8-ąją min. įmušė Arūnas Klimavičius. Jis kamuolį į varžovų vartus nukreipė galva po kampinio smūgio, kurį atliko Edgaras Česnauskis. Pastarasis 75-ąją min. baudos smūgiu pelnė antrąjį įvartį. Po Edgaro perdavimo 78-ąją min. kamuolį į vartus pasiuntė antrajame kėlinyje aikštėje pasirodęs Ričardas Beniušis. 59-ąją min.

Lietuvos ir Armėnijos nacionalinių futbolo rinktinių draugiškas rungtynes Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione šiandien nemokamai stebės šimtai vaikų iš sporto mokyklų ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) masinio futbolo projektų dalyvių. LFF tradiciškai į Lietuvos rinktinės rungtynes pakvietė organizuotas vaikų iš sporto mokyklų ar futbolo klubų grupes, o taip pat pastaraisiais metais dalyvavusius įvairiuose ilgalaikės masinio futbolo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ projektuose.

Paskutinį birželio savaitgalį įvykęs dar vienas tarptautinių tarpininkų bandymas spręsti Kalnų Karabacho problemą baigėsi kukliais rezultatais, jei apskritai apie tokius galima kalbėti. Šįkart susitikimas vyko Kazanėje, jam vadovavo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Ar žinojote, kad Armėnija yra pirmoji šalis pasaulyje įteisinusi krikščionybę kaip valstybinę religiją dar IV a. po. Kr.? Tinklalapis wanttoknowit.com pateikia dar keletą faktų apie Armėniją, kurių jūs galbūt nežinojote. 6. Armėnai turi savo kalbą ir raidyną, kuris išrastas 405 mūsų eros metais. Armėnijoje populiarios armenų ir rusų kalbos. 7. Varis, cinkas, auksas ir odos gaminiai yra pačios populiariausios šios šalies eksporto prekės.

Antradienio vakare Lietuvos ir Armėnijos nacionalinės futbolo rinktinės baigė trumpą pasiurošimą trečiadienio Kaune vyksiančiai tarpusavio dvikovai. Komandų treneriai prieš dvikovą kalbėjo, jog šiose rungtynėse svarbu bus išbandyti naujus žaidėjus ir pasirengti rugsėjo EURO 2012 atrankos varžyboms.

Armėnijos nacionalinės rinktinės treneris Vardanas Minasijanas paskelbė komandos sudėtį rugpjūčio 10-ąją Kaune vyksiančioms draugiškoms rungtynėms su Lietuva. Kiek mažiau nei pusę rinktinės sudaro legionieriai iš užsienio klubų – Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Olandijos, Belgijos ir Irano, praneša LFF. Įsigijo už įspūdingą sumą Didžiausia Armėnijos futbolo viltimi laikomas universalus 22 metų saugas Henrichas Mchitarijanas. Jis nacionalinėje rinktinėje debiutavo dar prieš trejus metus.