armėnija

Rusija perspėjo Armėniją nesusidėti su Vakarais ir išreiškė susirūpinimą, kad Jerevanas gali pasukti panašiu keliu kaip Ukraina, kai 2014 metais buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad nors Armėnija gali laisvai pasirinkti savo politinę kryptį, Maskva norėtų, kad nepasikartotų geopolitiniai pokyčiai, kurie įvyko Ukrainoje.

Penktadienio rytą Armėnijoje, netoli Kotaiko srities Jegvardo miesto, sudužo lėktuvas An-2. Tai pranešė portalas „Aysor.am“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pažymima, kad per orlaivio katastrofą žuvo du žmonės. Į incidento vietą išvyko operatyvinė grupė. An-2 – sovietinis daugiatikslis lengvasis orlaivis, naudojamas kaip žemės ūkio, sportinis, transporto, karinis mokomasis ir keleivinis lėktuvas. Portalo „News.am“ duomenimis, Kotaiko srityje yra karinis mokomasis aerodromas.

Armėnija penktadienį paskelbė pripažįstanti Palestinos valstybę – taip ji tapo dar viena šalimi, žengusia tokį žingsnį Gazos karo akivaizdoje. Gazos Ruože vykstant karui tarp Izraelio ir „Hamas“, įvairios šalys pripažino Palestinos valstybę ir dėl to susilaukė griežtų Izraelio pareigūnų priekaištų. „Patvirtindama savo įsipareigojimą tarptautinei teisei, tautų lygybei, suverenitetui ir taikiam sambūviui, Armėnijos Respublika pripažįsta Palestinos valstybę“, – nurodė Jerevanas.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, kad šalis trauksis iš Rusijos vadovaujamos KSSO ir išliejo tulžį ant Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos, kuris anksčiau lankydamasis Baku palankiai atsiliepė apie Azerbaidžano puolimą Kalnų Karabache. „Vienas iš KSSO (Kolektyvinės saugumo sutarties organizacija) šalių vadovų pareiškia, kad dalyvavo karo parengime, skatino jį, tikėjo Azerbaidžano pergale ir jos linkėjo.

Armėnija trauksis iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). „Mes trauksimės. Nuspręsime, kada išstosime, – trečiadienį parlamentarams sakė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, kurį cituoja naujienų agentūra „Armenpress“. – Nesibaiminkite, mes negrįšime“. Kovą N. Pašinianas paskelbė, kad nutrauks narystę KSSO, jei aljansas tinkamai neįsipareigos užtikrinti jo šalies saugumo, informuoja „Reuters“. Rusijos ir Armėnijos santykiai smarkiai pablogėjo, kai Azer...

Šimtai protestuotojų pirmadienį susirinko prie Armėnijos parlamento, reikalaudami ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorijos, kurią jis perleido Azerbaidžanui siekdamas išspręsti dešimtmečius trunkantį ginčą.  Masiniai protestai prasidėjo balandį, kai Jerevanas sutiko grąžinti Azerbaidžanui nuo 10-ojo dešimtmečio kontroliuotų teritorijų. Šios kaimyninės šalys du kartus kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono.

Armėnija pirmadienį paskelbė sulaikiusi 226 demonstrantus, reikalaujančius ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl teritorinių nuolaidų aršiam priešui kaimynui Azerbaidžanui. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad „226 piliečiai buvo sulaikyti už nepaklusimą teisėtiems policijos reikalavimams“, kai demonstrantai bandė blokuoti gatves ir kelius visoje Armėnijoje.

Armėnijos šiaurėje kilus potvyniams, sugriovusiems svarbiausius kelius ir tiltus, žuvo mažiausiai du žmonės, apie 200 žmonių buvo priversti evakuotis, sekmadienį pranešė pareigūnai. Potvyniai, kilę dėl smarkių liūčių šiauriniame Lorio regione, nusinešė dviejų žmonių gyvybes, dar du laikomi dingusiais be žinios, žurnalistams sakė teritorinio administravimo ir infrastruktūros ministras Gnelas Sanosianas.

Armėnijos policija pirmadienį pranešė sulaikiusi dešimtis asmenų, mėginusių blokuoti sostinės Jerevano gatves, kuriose vyksta protestai prieš vyriausybės planus atiduoti dalį šalies žemių Azerbaidžanui. Armėnija sutiko atiduoti jos nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio kontroliuotą teritoriją ir pradėjo naujos sienos nustatymo procesą, siekdama su Baku sudaryti sunkiai pasiekiamą taikos susitarimą bei išvengti dar vieno kruvino konflikto.

Dešimtys tūkstančių žmonių ketvirtadienį dalyvavo mitinge Jerevane, protestuodami prieš vyriausybės sprendimą grąžinti kai kuriuos kaimus aršiam priešininkui Azerbaidžanui. Armėnija sutiko atiduoti kaimus, kurie jai priklausė nuo XX amžiaus 10-o dešimtmečio, ir pradėjo sienos žymėjimą, siekdama taikos susitarimo su Baku ir norėdama išvengti dar vieno kruvino konflikto.

Armėnija gali uždrausti transliuoti Rusijos televizijos kanalus ir radijo programas, jei nebus įvykdyti Jerevano reikalavimai gerbti šalies valstybinę santvarką, pareiškė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, rašo „Ukrinform“. Jis pareiškė, kad tikisi, jog Rusijos laidos rodys pagarbą Armėnijos piliečiams ir valstybinei santvarkai. Pašinianas: prašome pagarbaus požiūrio Anot jo, prašymas išreiškiamas jau ne pirmą kartą. „Nemanau, kad norime kažko neįtikėtino.

Armėnijos generalinė prokuratūra persiuntė Nacionalinio saugumo tarnybai pareiškimą, kuriame reikalaujama patraukti šalies ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą baudžiamojon atsakomybėn už susitarimą su Azerbaidžanu dėl sienos delimitavimo. Tai gegužės 3 d. parlamente pareiškė Armėnijos generalinė prokurorė Ana Vardapetian, praneša portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „newsarmenia.

Armėnija ir NATO susitarė dėl bendradarbiavimo 2024 m. programos ir apibrėžė bendradarbiavimo 2025 m. perspektyvas, remdamasi Armėnijos gynybos ministerijos pateikta informacija pranešė „Armenpress“. Atkreiptinas dėmesys, kad balandžio 23–30 d. Armėnijos ginkluotųjų pajėgų štabo vado pavaduotojas Arturas Jerojanas NATO būstinėje dalyvavo gynybos ministerijos ir NATO švietimo gynybos srityje plėtros programoje.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas antradienį pareiškė, kad taikos susitarimas su Armėnija yra arčiau nei bet kada anksčiau, o abiejų šalių komandos išvyko į pasienį pradėti demarkacijos darbų, tikintis užbaigti dešimtmečius trukusius teritorinius ginčus.

Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį paskelbė pradėję žymėti savo bendrą sieną, abiem dešimtmečius kariavusioms priešininkėms siekiant normalizuoti santykius.

Rusijos kariškiai Armėnijoje sulaikė dar vieną Rusijos pilietį,  mėgindami įtvirtinti karinę ir politinę galią Armėnijoje ir mesti iššūkį jos suverenitetui nuolat blogėjant Armėnijos ir Rusijos santykiams.

Penktadienį Europos Sąjunga (ES) pažadėjo skirti Armėnijai 270 mln. eurų finansinį paketą. Briuselis ir Vašingtonas stengiasi stiprinti ryšius su Jerevanu, kai tuo metu Armėnijos ir Rusijos santykiai blogėja. Apie paramą paskelbta po Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, ES vadovės Ursulos von der Leyen ir JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno derybų, kurių tikslas - stiprinti bendradarbiavimą.

Po tragiško teroro išpuolio Maskvoje Rusija tapo dar labiau izoliuota pasaulyje. Apkartę santykiai tarp Kremliaus ir Tadžikistano leidžia tikėti, jog Rusijos sudaryti aljansai su Rytų valstybėmis pamažu ims byrėti. Kovo 22 d. ginkluoti asmenys pradėjo šaudyti „Crocus City Hall“ koncertų salėje, žuvo 143 žmonės, dar mažiausiai 205 buvo sužeisti, pranešė Rusijos pareigūnai.

Penktadienį Armėnijos bankai pranešė, kad dėl Vakarų sankcijų Maskvai, įvestų dėl jos invazijos į Ukrainą, nebepriims Rusijos mokėjimo kortelių „Mir“ ir nebevykdys jokių su jomis susijusių operacijų. JAV iždo departamentas 2022 m. rugsėjį pagrasino užsienio bankams antrinėmis sankcijomis už tai, kad dirba su Rusijos mokėjimo kortelių „Mir“ sistema.

Armėnijos sostinėje Jerevane užpuolikai sekmadienį prie policijos nuovados susprogdino rankinę granatą. Šios Kaukazo šalies vyriausybės teigimu, tai buvo bandymas užgrobti pastatą. „17.00 val. trys ginkluoti vyrai bandė šturmuoti Norko (rajono) policijos nuovadą ir susprogdino rankinę granatą“, – pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Du iš jų buvo sužeisti per granatos sprogimą ir buvo paguldyti į ligoninę. Vienas užpuolikas tebėra prie policijos nuovados“, – priduriama.

Armėnija ir Azerbaidžanas gali pradėti karą, jei Jerevanas atsisakys aptarti sienos su Baku delimitaciją ir demarkaciją, pareiškė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas. „Savaitės pabaigoje kils karas. Ir aš žinau, kas nutiks šio karo pabaigoje“, – pareiškė N. Pašinianas susitikime su Tavušo srities Voskeparo kaimo gyventojais.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį paragino surengti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką prisijungti prie Europos Sąjungos. Tai dar vienas ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos. Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Ilgai glaudžius ryšius su Rusija palaikiusi Armėnija svarsto galimybę siekti narystės Europos Sąjungoje (ES). „Armėnijoje šiuo metu diskutuojama apie daugelį naujų galimybių. Ir nebus paslaptis, jei pasakysiu, kad tarp jų yra narystė Europos Sąjungoje“, – interviu Turkijos televizijos stočiai „TRT World“ pareiškė užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas, kurį cituoja agentūra „Reuters“. Armėnijos vyriausybė kaltina Rusiją neginant šalies nuo Azerbaidžano.

Armėnija ir Azerbaidžanas, Vokietijos vyriausybės kvietimu, Berlyne pradėjo taikos derybas. Federalinė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį priėmė savo kolegas iš abiejų Kaukazo šalių Araratą Mirosianą ir Jeihuną Bairamovą Užsienio reikalų ministerijos svečių namuose, praneša agentūra „Reuters“. A. Baerbock pokalbių pradžioje sakė, jog dabar yra galimybė pasiekti ilgalaikę taiką. Abi pusės esą jau ėmėsi drąsių žingsnių, kad užbrauktų praeitį.

Prancūzija pasirašė įsipareigojimus parduoti Armėnijai snaiperių šautuvų ir apmokyti armėnų kariškius, penktadienį pranešė abiejų šalių gynybos ministrai, Jerevanui siekiant sumažinti savo priklausomybę nuo Maskvos. Armėnija sutartį dėl ginklų pirkimo pasirašė su Prancūzijos ginklų gamintoju PGM, sakė šios šalies gynybos ministras Surenas Papikianas. Spaudos konferencijoje Jerevane jis dalyvavo kartu su savo kolega iš Prancūzijos Sebastienu Lecornu.

Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai šeštadienį įsipareigojo nesutarimus spręsti taikiomis priemonėmis, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po trišalių lyderių derybų. Miunchene vykusiame susitikime su Armėnijos prezidentu Nikolu Pašinianu ir Azerbaidžano vadovu Ilhamu Aliyevu O. Scholzas paragino skubiai pasirašyti taikos sutartį, teigiama kanceliarijos išplatintame pranešime.

Azerbaidžanas planuoja plataus masto karą prieš Armėniją, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.  Įtampa tarp abiejų Kaukazo kaimynių nemažėja nuo tada, kai Baku praėjusį rugsėjį per žaibišką karinį puolimą atkovojo armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.

Armėnija antradienį pareiškė, kad pietiniame Siuniko regione Azerbaidžano pajėgos nukovė du karius. „Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų daliniai netoli Nerkin Hand (kaimo) Armėnijos kovinių pozicijų kryptimi paleido ugnį iš šaulių ginklų“, – pranešime nurodė Armėnijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad žuvo du kariškiai.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pabrėžė, kad jo šalis nėra Rusijos sąjungininkė kare prieš Ukrainą. Jis tai pareiškė interviu leidiniui „The Telegraph“, praneša „Ukrinform“. „Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, aš daviau interviu CNN ir pasakiau, kad mes nesame Rusijos sąjungininkai Ukrainos klausimu. Ir tai – realybė.

Armėnija ketvirtadienį oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), pranešė pareigūnai, o tradicinė jos sąjungininkė Maskva šį žingsnį pasmerkė kaip „nedraugišką“. Hagoje įsikūręs teismas kovą išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų, susijusių su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją. TBT narės turėtų areštuoti V. Putiną, jei jis įžengtų į jų teritoriją.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pareiškė, kad pasiūlė Azerbaidžanui pasirašyti nepuolimo paktą, kol tarp šių Kaukazo kaimynių bus sudaryta visapusiška taikos sutartis. Jerevanas ir Baku kariavo du karus – XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino per praėjusiais metais surengtą žaibišką puolimą, kontrolės.

Jerevanas trečiadienį paskelbė laikinai sustabdęs Rusijos transliuotojo „Sputnik“ vietos padalinio licenciją dėl ironiškų ir įžeidžiamų vieno vedėjo komentarų apie Armėniją. Už televiziją ir radiją atsakinga komisija paskelbė, kad „Sputnik“ transliuotojo Armėnijoje „Tospa“ licencija sustabdoma 30 dienų.

Kirgizijos ir Armėnijos piliečiai nuteisti aštuonių mėnesių laisvės atėmimu už neteisėtą žmonių gabenimą per Lietuvos sieną. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, praeitą penktadienį abu teisiamuosius pripažino kaltais. Jiems abiem skirta po aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Iš Kirgizijos piliečio nuspręsta konfiskuoti per 3 tūkst. eurų, o iš Armėnijos piliečio – 10 tūkst. 370 eurų bei abiejų vyrų mobiliojo ryšio telefonus, pranešė prokuratūra.

Turkija penktadienį sveikino nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos susitarimą apsikeisti karo belaisviais ir siekti normalizuoti santykius po dešimtmečius trukusių vaidų dėl Kalnų Karabacho regiono. Seniai ginčijamo regiono kontrolę Azerbaidžanas susigrąžino po rugsėjį surengto žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus. Po to pašlijo Armėnijos ir jos ilgametės sąjungininkės Rusijos santykiai, o Baku ir Jerevanas atnaujino bandymus pasiekti taikos susitarimą.

Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė imtis veiksmų santykiams normalizuoti ir apsikeisti karo belaisviais, sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame šalių pareiškime. Pareiškime teigiama, kad abi šalys susitarė „imtis realių žingsnių pasitikėjimui stiprinti“ ir dar kartą patvirtino savo „ketinimą normalizuoti santykius ir pasirašyti taikos susitarimą“. Baku paleis 32 armėnų karo belaisvius, o Jerevanas – du Azerbaidžano karius.

Azerbaidžanas trečiadienį pareiškė, kad nori iš Jungtinių Valstijų garantijų dėl dvišalių ryšių, kad Vašingtonas galėtų toliau tarpininkauti normalizuojant derybas su priešininke Armėnija. Šios Kaukazo kaimynės jau dešimtmečius konfliktuoja dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį Azerbaidžanas susigrąžino po žaibiško puolimo prieš armėnų separatistus rugsėjį.

Armėnijos nacionalinė statistikos tarnyba pranešė lapkritį šalyje užfiksavusi 0,5 proc. metų (12-os mėnesių) defliaciją. Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai praėjusį mėnesį buvo 4,4 proc. pigesni nei prieš metus. Be to, vartotojų kainų indekso pokytį per metus nusmukdė menkę kainų prieaugiai viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, drabužių ir avalynės, buitinės įrangos ir namų apyvokos daiktų, negrupuojamų prekių ir paslaugų.

Armėnija pirmadienį pareiškė, kad Azerbaidžano pajėgos netoli bendros šalių sienos nužudė armėnų kariškį. Tai įvyko tuo metu, kai Jerevanas ir Baku atnaujino derybas dėl sienos demarkavimo ir siekia sudaryti taikos susitarimą po to, kai Azerbaidžanas šį rudenį per žaibišką vienos dienos puolimą atgavo ilgai ginčyto Kalnų Karabacho regiono kontrolę.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį pareiškė, kad Maskva neperdavė ginklų, už kuriuos Jerevanas jau sumokėjo. Šios pastabos išsakytos didėjant Maskvos ir Jerevano priešpriešai po to, kai rugsėjį Kalnų Karabache dislokuotiems Rusijos taikdariams nepavyko užkirsti kelio žaibiškam Azerbaidžano puolimui. „Yra problema, susijusi su (Rusijos) ginkluotės ir įrangos, už kurią jau sumokėjome, pristatymu“, – per televiziją teigė Armėnijos premjeras.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas antradienį apkaltino Prancūziją kurstant naują karą Kaukaze – Baku nesutaikomos priešininkės Armėnijos ginklavimu. Azerbaidžanas ir Armėnija dešimtmečius nesutaria dėl Kalnų Karabacho – Azerbaidžano separatistinio regiono, kur gyveno daugiausia armėnai – ir jau kariavo du karus. Rugsėjį, po žaibiško puolimo, privertusio armėnų separatistus sudėti ginklus, Baku atsiėmė Kalnų Karabacho kontrolę.

Armėnija vis labiau tolsta nuo Rusijos įtakos po to, kai nesulaukė karinės pagalbos kariniame konflikte su Azerbaidžanu. A. Lukašenka pirmadienį pripažino, kad Armėnija ne tik nedalyvavo paskutiniame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalių susitikime, bet ir paprašė išbraukti iš jo karinės pagalbos suteikimo Armėnijai aptarimo klausimą. Armėnija paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) nesvarstyti „Armėnijos palaikymo“ klausimo šalių susitikimo Minske metu.

Per sprogimą universiteto pastate Armėnijos sostinėje penktadienį žuvo vienas žmogus, o dar trys dėl sužeidimų buvo paguldyti į ligoninę, pranešė šalies Vidaus reikalų ministerija.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas antradienį pareiškė, kad nedalyvaus kitą savaitę vyksiančiame Maskvos vadovaujamo saugumo aljanso aukščiausiojo lygio susitikime. Premjero kanceliarijos pareiškime nurodoma, kad jis informavo autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, jog nedalyvaus lapkričio 23 dieną Minske vyksiančiame Kolektyvinės sutarties saugumo organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikime, tačiau detalių nepateikė.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Jonas Survila sako, kad Lietuva remia Armėnijos europinę ir demokratinę kryptį. Taip jis ketvirtadienį kalbėjo po susitikimo Vilniuje su kolega Paruiru Hovhanisianu, atvykusiu dalyvauti „Demokratijos ateities forume“. „Lietuva vertina Armėnijos pasirinktą demokratinio vystymosi kryptį ir tvirtai remia ES mediacijos pastangas siekiant taikaus, tvaraus bei visapusiško Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto sprendimo diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė J. Surv...

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis kitą mėnesį pasirašys taikos susitarimą su Azerbaidžanu, prieš kelias savaites susigrąžinusiu iš armėnų separatistų daug dešimtmečių ginčyto Kalnų Karabacho kontrolę. Jerevanas ir Baku „ateinantį mėnesį pasirašys susitarimą dėl taikos ir santykių užmezgimo“, sakė N. Pašinianas, kreipdamasis į tarptautinį ekonomikos forumą Sakartvelo sostinėje Tbilisyje.

Prancūzija pirmadienį paskelbė apie gynybinės įrangos pardavimą Armėnijai, Azerbaidžanui pradėjus karines pratybas su savo sąjungininke Turkija. Kanados gynybos analitikas Robertas M. Cutleris perspėjo, kad prancūzų oro gynybos sistemos bus Rusijos panaudotos prieš Ukrainą ir Izraelį. Apie sandorį paskelbta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Baku iš armėnų separatistų atsiėmė Kalnų Karabachą, ir Jerevanui baiminantis, kad dabar Azerbaidžanas gali siekti atakuoti Pietų Armėniją.

Armėnija antradienį iškvietė Rusijos ambasadorių Jerevane, kad pareikštų protestą dėl įžeidžiamų pareiškimų armėnų pareigūnų atžvilgiu per rusų televizijos laidą. Tai dar vienas šių tradicinių sąjungininkių tarpusavio ginčas.

Azerbaidžano gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad praėjus mėnesiui po to, kai Baku atkovojo Kalnų Karabachą iš armėnų separatistų, pradėjo bendras pratybas su savo sąjungininke Turkija netoli sienos su Armėnija. Ministerija nurodė, kad iki 3 tūkst. karių dalyvaus pratybose Baku, Nachičevanės eksklave tarp Irano ir Armėnijos, taip pat teritorijose, atkovotose iš armėnų separatistų.

Armėnijoje viešinti ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį su šalies premjeru Nikolu Pašinianu aptarė šalies saugumo iššūkius bei bendradarbiavimo su Europos Sąjunga perspektyvas, dvišalius santykius. „Dabar labiau nei bet kada demokratijos turi vienytis ir ginti bendras vertybes bei taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.