armėnija

Demokratiški parlamento rinkimai Armėnijoje yra stiprus mandatas reformų tąsai, sako su Europos Sąjungos (ES) šalių kolegomis vizitą Pietų Kaukaze tęsiantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Amerikos prezidentui Joe Bidenui pripažinus 1915 m. Osmanų imperijos vykdytas armėnų žudynes genocidu – Armėnijoje šventė, o Turkijoje įtūžis. Ankara iškvietė pasiaiškinti JAV ambasadorių. Osmanų imperijos 1915 m. vykdytas armėnų žudynes – iki šiol viešai genocidu buvo pavadinęs tik vienas išrinktasis JAV prezidentas – Ronaldas Reaganas. Joe Bidenas žengė toliau – Armėnijai minint 106-ąsias 1,5 mln.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, tačiau iki birželio 20 dieną planuojamų pirmalaikių rinkimų, kurie rengiami siekiant pažaboti pernykščio karo su Azerbaidžanu įžiebtą politinę krizę, jis ir toliau vadovaus vyriausybei.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pranešė, kad kitą mėnesį atsistatydins, tačiau ir toliau vadovaus vyriausybei iki pirmalaikių rinkimų birželio 20 d. Toks sprendimas yra dalis pastangų pažaboti politinę krizę šioje Kaukazo šalyje.

Armėnija praėjus penkiems mėnesiams po brutalaus konflikto su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho regiono trečiadienį atšaukė karo padėtį. Sprendimas priimtas pagal premjero Nikolo Pašiniano ir opozicijos susitarimą Armėnijos triuškinamo pralaimėjimo tame kare išprovokuotai politinei krizei slopinti. N. Pašiniano, kuris lapkričio mėnesį sutiko su ugnies nutraukimu ir perleido daug teritorijų Azerbaidžanui, kritikai reikalauja jo dėl vadovavimo karui atsistatydinti ir reguliariai rengia protestus.

Armėnijos ginkluotosios pajėgos pareikalavo ministro pirmininko Nikolo Pašiniano ir jo kabineto atsistatydinimo, o vyriausybės vadovas šį žingsnį pavadino mėginimu įvykdyti perversmą.

Jerevene dešimtys tūkstančių protestuotojų šeštadienį vėl reikalavo, kad atsistatydintų Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, pasirašęs prieštaringai vertinamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu. Jerevanas lapkričio 9 dieną tarpininkaujant Maskvai pasirašė su Baku susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos pusantro mėnesio trukusios įnirtingos kovos dėl atsiskyrusio nuo Azerbaidžano Kalnų Karabacho regiono. Tos kautynės pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių.

Pietų Kaukaze praūžus karui tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, regione ir toliau neslūgsta įtampa. Šiuos įvykius Kalnų Karabache stebi ir konflikto teritorijoje šiuo metu dirba TV3 žurnalistas Augustinas Šulija.  Armėnijai sutikus su pralaimėjimu, 30 metų kontroliuotos didžiulės Kalnų Karabacho teritorijos perduodamos Azerbaidžanui, armėnams likusią teritoriją į savo rankas perima Rusijos kariuomenė, o tūkstančiai žmonių priversti palikti namus.

Armėnijoje, kur po prieštaringai vertinamo taikos susitarimo su kaimyniniu Azerbaidžanu kilo politinė suirutė, areštuotas ir premjero nužudymo rengimu apkaltintas opozicijos lyderis, pranešė jo advokatai. Centro dešinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas Arturas Vanecianas buvo areštuotas šeštadienį, iškvietus jį į Armėnijos saugumo pajėgų būstinę, sakė advokatai Lusinė Sahakian ir Jervandas Varosianas.

Armėnijos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino 2 317 karių žūtį kare dėl Kalnų Karabacho – jų palaikus ištyrė teismo medicinos ekspertai.  „Iki šiol teismo medicinos ekspertizės tarnyba ištyrė 2 317 žuvusių karių lavonus, tarp jų esama ir neatpažintų“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė Armėnijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė spaudai Alina Nikogosian.  Atstovė pažymėjo, kad Azerbaidžano pusė dar tik pradėjo apsikeitimo žuvusiaisiais  procesą.

Kalnų Krabache žmonės degina savo namus. Nepaisant Rusijos kariuomenės į regioną pasiųstų dviejų tūkstančių taikdarių, dėl savo saugumo ir ateities nerimaujantys armėnai abejoja ar dar kada nors pavyks sugrįžti į teritorijas, kurios nuo šiol bus kontroliuojamos Maskvos ir Baku. Kalnų Karabache esančiame Kalbajaro rajone savo namą degina jų šeimininkas.

Jerevano centre ketvirtadienį vėl susirinko protestuotojai, reikalaujantys, kad atsistatydintų šalis premjeras Nikolas Pašinianas, kaltinamas opozicijos „kapituliacija“ Kalnų Karabacho konflikte. Kaip pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, sostinės Laisvės aikštėje buvo įrengta garso aparatūra, akcijoje dalyvauja iki 1 000 žmonių. Anksčiau ketvirtadienį Armėnijos tyrėjai pareiškė, kad už neteisėtų protestų organizavimą Jerevane buvo sulaikyti dešimtys opozicijos lyderių.

Armėnų protestuotojai reikalauja šalies vadovų atsistatydinimo. Po pusantro mėnesio trukusio intensyvaus karo Kalnų Karabache – Armėnijai netikėtai kapituliavus – Karabache jau įsikūrė vadinamieji rusų taikdariai, kuriems į pagalbą skuba ir armėnus iš regiono išvaryti raginę turkai. Tūkstančiai armėnų Jerevane keikia šalies premjerą Nikolą Pašinianą, kuris dar vakar naktį netikėtai paskelbė apie kapituliaciją.

Po daugiau nei mėnesį trukusio kruvino karo Kalnų Karabache – netikėta žinia: tarpininkaujant Vladimirui Putinui, Azerbaidžanas ir Armėnija nutarė sudėti ginklus. Į regioną įvedami tūkstančiai Maskvos taikdarių, kurie turi užtikrinti, kad iki šiol Armėnijos valdytos ginčytinos teritorijos būtų perduotos Azerbaidžanui. Kol Baku džiūgauja laimėjusi karą, Jerevane tūkstančiai įtūžusiu armėnų šturmavo šalies parlamentą kaltindami šalies vyriausybę išdavyste.

Konfliktas Kalnų Karabache baigėsi kiek netikėta gaida – vietoje galimo ilgus metus trunkančio konflikto, Armėnijai vos po 6 savaičių karo teko pripažinti „pralaimėjimą, nepralaimint“ ir užleisti dalį Kalnų Karabacho teritorijos Azerbaidžanui.  Nepadėjo Armėnijai ir daug metų trunkantis flirtas su Rusija, jos kariuomenės įsileidimas į šalies teritoriją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas televizijos eteryje viešai pasityčiojo iš Armėnijos premjero Nikolos Pašiniano, pareiškęs, kad Armėnija kapituliavo, pasirašydama karo veiksmų nepripažintame Kalnų Karabache nutraukimo sutartį. „Tame popieriuje nėra nė žodžio apie Kalnų Karabacho statusą. Na ir ką, Pašinianai (juokiasi)? Kur tavo statusas? Į pragarą iškeliavo tavo statusas. Nėra statuso ir nebus. Kol aš prezidentas, nebus statuso.

Armėniją šiąnakt paskelbė apie kartu su Azerbaidžano ir Rusijos prezidentais pasirašytą taikos sutartį, kuri numato visišką karo veiksmų nutraukimą Kalnų Karabache. Rusijos prezidentas specialiu kreipimusi pareiškė, kad į regioną bus įvesti rusų taikdariai, o visos šalys „lieka tose pozicijose, kokios yra dabar“. Anksčiau buvo skelbta, kad Azerbaidžanas užėmė kelis strateginius Kalnų Karabacho, kurį laiko savo teritorija, miestus. Pasirašius sutartį buvo nutrauktas 6 savaites trukęs karas.

Vienas Rusijos karinis sraigtasparnis pirmadienį galimai buvo numuštas Armėnijoje netoli sienos su Azerbaidžanu, o per šį incidentą žuvo du įgulos nariai, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Ministerijos pranešime sakoma, kad į orlaivį pataikė iš nešiojamojo įrenginio paleista raketa. Incidentas įvyko netoli sienos su Azerbaidžanu, kurio pajėgos kaunasi su Armėnijos remiamais separatistais ginčijamame Kalnų Karabacho regione.

Armėnų premjeras Nikolas Pašinianas oficialiai paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėti „skubias“ konsultacijas dėl saugumo užtikrinimo, tęsiantis Armėnijos konfliktui su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius laikytis greit pažeisto ugnies nutraukimo režimo, dėl kurio derantis tarpininkavo Vašingtonas, antradienį paskelbė Valstybės departamentas.

Ginčijamame Kalnų Karabacho regione praeitą mėnesį atsinaujinus Azerbaidžano ir armėnų pajėgų susirėmimams žuvo jau beveik 5 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Šiandien turime paties blogiausio varianto konfliktą. Ir tragedija tame, kad žūva žmonės. Kaip žinote, daug aukų abiejose pusėse. Pagal mūsų duomenis, abiejose pusėse daugiau kaip po 2 000 žuvusių – ir vienoje pusėje, ir kitoje.

Naujos paliaubos, dėl kurių susitarė Armėnija ir Azerbaidžanas, siekdami nutraukti kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pirmadienį vėl atsidūrė prie žlugimo ribos, abiem šalims apkaltinus viena kitą naujomis atakomis.

Karo Kalnų Karabche sukrėsta Lietuvoje gyvenanti azerbaidžanietė nusprendė nebetylėti. Mergina sukrėsta dėl jos tėvyne vykstančių įvykių – bombarduojamų miestų ir žūstančių nekaltų žmonių, tarp jų ir vaikų.

Dar naujienų iš karo draskomo Pietų Kaukazo. Regione dirbantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija pasakoja, kad bandant petekti į smarkiai apšaudomą nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos kaimelį, kartu su kolegomis žurnalistais patys patyrė artimą susidūrimą su artilerijos ugnimi. Tarptautiniai bendruomenei ir toliau nerandant būdų sustabdyti kraujo liejimąsi tarp armėnų ir azerbaidžaniečių, taika regione atrodo vis sunkiau pasiekiama. Visu greičiu lekiame į Martunį.

Kol Armėnijos ir Azerbaidžano kautynės Kalnų Karabacho regione aktyviai tęsiasi ir toliau, šių šalių gyventojai plyštančiomis širdimis stebi tragiškus įvykius. Viena jų – iš Armėnijos kilusi Lietuvoje gyvenanti Gajana Mkrtchyan, kuri šiuos neramumus vadina armėnų tautos genocidu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį kalbėdamasis telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu paragino stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant, kad būtų sustabdyti įnirtingos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pranešė Kremlius.

Specialus TV3 žinių reportažas iš karo draskomo Pietų Kaukazo, kur nepripažintoje Kalnų Karabacho Respublikoje ir toliau verda mūšiai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Karo sūkuryje esančiame Stepanakerto mieste dirbantis žurnalistas – Augustinas Šulija, praneša, kad abiem pusėms ir toliau nesiliaujant pažeidinėti sutartas paliaubas, didžiausiame regiono mieste bręsta humanitarinė krizė. Gyventojai ir toliau miega ne namuose, o slėptuvėse, o bombardavimo neišvengia net bažnyčios.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos antradienį tęsė kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, ignoruodami pasaulio ir regiono galybių raginimus laikytis praėjusią savaitę paskelbtų paliaubų. Remiantis abiejų šalių paviešinta daline informacija apie aukas, daugiau nei prieš dvi savaites atsinaujinęs konfliktas pražudė jau daugiau nei 600 žmonių, įskaitant 73 civilius gyventojus.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pirmadienį pareiškė, kad Kalnų Karabache, kur nuo praeito mėnesio pabaigos tęsiasi armėnų ir Azerbaidžano pajėgų susirėmimai, nesilaikoma praeitą savaitę paskelbtų paliaubų ir kad ten susiklostė artima humanitarinei katastrofai padėtis. „Padėtis fronto pietiniame ruože įtempta. Paliaubų nėra“, – per susitikimą su užsienio ambasadoriais ir organizacijų vadovais sakė jis.

Pietų Kaukaze ir toliau liepsnoja kruvinas konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Šiuo metu nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos sostinėje esantis TV3 žurnalistas Augustinas Šulija praneša, kad nepaisant savaitgalį turėjusių prasidėti paliaubų, mieste ir toliau aidi sprogimai bei kaukia oro pavojaus sirenos.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas šeštadienį perspėjo, kad Baku gali atnaujinti karo veiksmus ginčijamame Kalnų Karabacho regione, jei Jerevanas „ir toliau imituos derybų procesą“. „Armėnija turi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, priešingu atveju neatmetame galimybės, kad bus atnaujinti karo veiksmai.

Ginčijame Kalnų Karabacho regione, kur beveik dvi savaites vyko įnirtingos kautynės tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų, šeštadienio vidurdienį vietos (11 val. Lietuvos) laiku įsigaliojo paliaubos, dėl kurių buvo sutarta išvakarėse per derybas Maskvoje. Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano kariuomenės apkaltino viena kitą apšaudžius raketomis ir kitais sviediniais civilių gyvenamas teritorijas prieš pat šeštadienio rytą, kuomet turėjo įsigalioti ugnies nutraukimo režimas.

Rusija penktadienį paskelbė, kad Armėnija ir Azerbaidžanas sutiko dalyvauti derybose Maskvoje, per kurias turi būti aptartas kovų dėl Kalnų Karabacho regiono nutraukimas. Surengti tokias derybas paragino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „Baku ir Jerevanas patvirtino savo dalyvavimą konsultacijose Maskvoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Aktyviai vyksta pasirengimas“, – sakė ji.

Turkija antradienį paragino pasaulį palaikyti Azerbaidžaną per Kalnų Karabacho konfliktą ir suabejojo paliaubų šiame armėnų gyvenamame separatistiniame regione nauda. „Suteikti šioms dviem šalims vienodą pagrindą reiškia apdovanoti okupantus. Pasaulis privalo palaikyti tą, kas yra teisus – Azerbaidžaną“, – lankydamasis Baku sakė Turkijos užsienio reikalų  ministras Mevlutas Cavusoglu. „Raginama skelbti paliaubas, bet kas bus toliau?“ – klausė jis.

Kam rūpintis sritimi, kurios pavadinimą vos galite ištarti? Juo toliau esi nuo Kaukazo, juo didesnį nuobodulį ir painiavą kelia karas dėl Kalnų Karabacho. Kas teisus? Kas pradėjo? Kodėl tai svarbu? Atsakyti į pirmuosius du klausimus sunku.

Rusija, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija pirmadienį pareiškė, kad intensyvėjantis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl ginčijamos separatistinės Kalnų Karabacho teritorijos yra „nepriimtina grėsmė“ regionui.

Pražūtingi susirėmimai ir toliau drebina Kalnų Karabachą. Po to, kai Turkijos remiamos azerų pajėgos apšaudė etninių armėnų sostinę, regiono separatistai surengė puolimą antrame pagal dydį Azerbaidžano mieste. Nieko panašaus į taiką ir ramybę Gendžės mieste. Baku skelbia, kad vakariniame Azerbaidžano mieste, esančiame į šiaurę nuo Kalnų Karabacho, Armėnijos pajėgos apšaudė civilių rajonus. Per puolimą esą žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužaloti.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas sekmadienį nustatė sąlygas, kuriomis būtų užbaigtos kautynės dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, tačiau Armėnijai tikriausiai bus neįmanoma joms pritarti. Kreipdamasis į šalies gyventojus I. Aliyevas pabrėžė, kad armėnų pajėgos „turi palikti mūsų teritorijas – ne žodžiais, o darbais“ ir kad Jerevanas privalo pripažinti Azerbaidžano teritorinį vientisumą, atsiprašyti jo žmonių bei pripažinti, kad šis regionas nėra Armėnijos dalis.

Azerbaidžanas sekmadienį paskelbė, kad antrą pagal dydį šalies miestą Gendžę apšaudo armėnų pajėgos, intensyvėjant kovoms dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Azerbaidžano gynybos ministerija savo interneto svetainėje skelbia, kad šalies vakaruose esanti ir daugiau kaip 330 tūkst. gyventojų turinti Gendžė ir keli kiti civiliniai rajonai apšaudomi raketomis ir artilerijos sviediniais.

Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos suintensyvino susirėmimus dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono, Azerbaidžanui sekmadienį surengus naują didelio masto puolimą, pranešė Armėnijos pareigūnai. Baku ir Jerevanas prieš kelis dešimtmečius įsivėlė į rusenantį konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamo Kalnų Karabacho, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per kruviną karą 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, nusinešusį maždaug 30 tūkst. gyvybių.

Separatistinį Kalnų Karabacho regioną kontroliuojančios armėnų pajėgos numušė Azerbaidžano karinių oro pajėgų lėktuvų, šeštadienį pranešė Armėnijos pareigūnai. „Šiandien 8 val. 25 min. (7 val. 25 min. Lietuvos laiku) pietų kryptimi buvo numuštas priešininkų lėktuvas“, – per „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian. Kiek vėliau ministerijos atstovas Arcrunas Ovanisianas pranešė, kad Kalnų Karabacho armėnų pajėgos numušė dar du azerbaidžaniečių lėktuvus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas penktadienį išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl pranešimų, kad užsieniečiai kovotojai iš Artimųjų Rytų yra įtraukti į atsinaujinusias kautynes dėl Kalnų Karabacho, sakoma Kremliaus pranešime. „Abi šalys išreiškė rimtą susirūpinimą dėl gaunamos informacijos apie Artimųjų Rytų neteisėtų ginkluotų grupuočių kovotojų įtraukimą“, – nurodoma pranešime, paskelbtame po Rusijos ir Armėnijos lyderių pokalbio telefonu.

Azerbaidžano kariuomenė penktadienį apšaudė civilinį mikroautobusą su žurnalistais Kalnų Karabache, pareiškė ginčijamą regioną kontroliuojanti etninių armėnų vyriausybė. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos vėl smogė autobusui su tarptautiniais žurnalistais“, – pažymėjo Karabacho informacijos centras. Pranešimų apie nukentėjusius žmones negauta.

Azerbaidžano pajėgos penktadienį smogė pagrindiniam nuo Azerbaidžano atsiskyrusio Kalnų Karabacho miestui Stepanakertui ir sužeidė „daug“ žmonių, pranešė vienas armėnų pareigūnas, regione šeštą dieną tęsiantis susirėmimams.   „Sužeista daug civilių miesto gyventojų, apgadinta civilinės paskirties infrastruktūra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Hovhanisianas, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.

Armėnijos ir Azerbaidžano kovos dėl Kalnų Karabacho penktadienį tęsiasi nepaisant raginimų nutraukti ugnį, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo Turkiją dėl numanomo džihadistų dislokavimo šio konflikto zonoje. E. Macrono teigimu, žvalgyba nustatė, kad 300 kovotojų iš „džihadistų grupuočių“ Sirijoje per Turkiją vyko į Azerbaidžaną. Prancūzijos prezidentas sakė, kad buvo „peržengta raudona linija, o tai – nepriimtina“, ir pareikalavo Ankaros pasiaiškinti.

Nepaisant Jungtinių Tautų raginimų, Kalnų Karabache vis labiau liepsnoja kruvinas karinis konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Mūšiuose, kurie verda visame fronte naudojama sunkioji artilerija, dronai ir net aviacija. Į augantį konfliktą vis ryškiau įsitraukia ir Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, kuri pareiškė ginsianti azerbaidžaniečius ir prie derybų stalo, ir mūšio lauke. Armėnija sako, kad derėtis su savo priešais net neketina.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pasmerkė Turkijos „neapgalvotus ir pavojingus“ pareiškimus reiškiant paramą Azerbaidžano siekiui susigrąžinti separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Ankara antradienį paskelbė esanti „visiškai pasirengusi“ padėti Baku atgauti Kalnų Karabachą, sekmadienį įsiplieskus įnirtingiems susirėmimams su Armėnija dėl šio regiono.

Armėnija paskelbė, kad šios šalies šturmo lėktuvą SU-25 numušė Turkijos naikintuvas, vykstant konfliktui Kalnų Karabacho regione. Armėnijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad sovietinio lėktuvo „Su-25“ pilotas žuvo, kuomet jo orlaivis buvo pašautas turkų „F-16“ Armėnijos oro erdvėje. NATO narė Turkija, kuri palaiko Azerbaidžaną konflikte dėl Kalnų Karabacho, šiuos kaltinimus neigia.

Atsinaujinus kariniams veiksmams tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, abi šalys kaltina viena kitą dėl paliaubų pažeidimų. Į konfliktą jau įsitraukė Turkija, kurios lyderis pareiškė, kad suteiks visą reikiamą pagalbą Azerbaidžanui, o Armėnija tuo metu kreipėsi į Rusiją. Skelbiama ir apie samdinių iš Sirijos perkėlimą į Azerbaidžaną, o turkų bepiločiai galimai sunaikino bent šešias oro gynybos sistemas Kalnų Karabache.