apklausa

Per dvejus metus Lietuvoje perpus sumažėjo žmonių, planuojančių pradėti nuosavą verslą ir įsteigti įmonę, rodo naujausia apklausa. SEB banko iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 2021 metais 36 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė per ateinančius vienerius–trejus metus planuojantys įsteigti įmonę, o šiemet tokių yra 18 procentų. Anot apklausos, Lietuvoje trys didžiausi visuomenės verslumo trukdžiai yra per mažas tikėjimas savo verslo idėja, pradinio kapitalo stygius ir biurokratija.

Aštuoni iš dešimties lietuvių mano, kad situacija Lietuvoje juda į blogąją pusę, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 78 proc. respondentų vasarį atsakė, jog, jų nuomone, reikalai juda į blogąją pusę. Dar 19 proc. manė, kad į gerąją pusę, 3 proc. nežinojo ar neatsakė. Sausį tiek pesimistinių, tiek teigiamų vertinimų buvo po vieną procentinį punktą daugiau, neapsisprendusiųjų – 1 procentas.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, vasario mėnesį už G. Nausėdą būtų balsavę 20,1 proc. apklaustųjų, sausį tokių buvo 19,4 procento. Artimiausiais jo varžovais galėtų būti premjerė Ingrida Šimonytė ir advokatas Ignas Vėgėlė.

Energetinių išteklių brangimas praėjusiais metais lėmė ir komunalinių paslaugų kainų augimą. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šią žiemą išaugusių komunalinių sąskaitų apmokėjimą vertina kaip iššūkį, rodo reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Sausio pabaigoje vykdytos apklausos duomenimis, 44 proc.

Smuko gyventojų pasitikėjimas bažnyčia, jis yra mažiausias per 25-erius metus, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, teigiamai bažnyčią vertina 42,9 proc. gyventojų, neigiamai – 20,1 procento. „Tai yra mažiausias rezultatas per 25 metus. Šiaip, jokio didelio šuolio nuo gruodžio neįvyko, buvo 46,5. Kažkokio konkretaus įvykio nebuvo, bet per 25-erius metus stebima tokia tendencija“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Rusijai lygiai prieš metus įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karą Europoje, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų sako buvę vienaip ar kitaip jo paveikti. Per 40 proc. Lietuvos gyventojų aukojo Ukrainai, maždaug trečdaliui suprastėjo emocinė sveikata, panašiai tiek gyventojų ėmė ruoštis galimoms rizikoms, o ketvirtadalio karas nepaveikė, rodo BNS užsakymu vasarį atlikta „Vilmorus“ apklausa. Maždaug 6 proc.

Populiariausiomis partijomis išlieka opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratai bei valdantieji konservatoriai, rodo penktadienį LRT paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, „Vardan Lietuvos“ sausį vykdytos apklausos duomenimis būtų rinkęsi 14,7 proc. apklaustųjų (12,5 proc. lapkritį), už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) būtų balsavę 14,4 proc. rinkėjų, (10,7 proc.

Baltarusiai susiskaldę, o politiškai sąmoningi baltarusiai gyvena savo informaciniuose burbuluose ir nenori žinoti to, kas vyksta aplink. Tai yra pagrindinė išvada, kurią padarė Baltarusijos Laisvosios Europos radijo atstovai, įvertinę internetinę baltarusių apklausą, kurią atliko „Chatham House“, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Dauguma suomių norėtų prisijungti prie NATO, net jei Švedijos narystė būtų atidėta, rodo ketvirtadienį paskelbta apklausa, po to, kai Turkija pareiškė, kad galėtų pritarti Suomijos priėmimui į Aljansą be Švedijos. Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“. Tik 28 proc.

Jei prezidento rinkimai vyktų šį savaitgalį, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo sulauktų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos duomenimis, gruodžio mėnesį už G. Nausėdą būtų balsavę 17,7 proc. apklaustųjų, lapkritį tokių buvo 17,4 procento. Artimiausiais jo varžovais galėtų būti advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka valdantieji konservatoriai, po jų – socialdemokratai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Ketvirtadienį skelbiamos apklausos duomenimis, gruodį Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų atstovai būtų sulaukę 13,5 , socialdemokratai – 12,1 proc. rinkėjų palaikymo. Lapkritį atitinkamai už partijas būtų balsavę 13 proc. ir  11,3 proc. rinkėjų.

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Lenkiją, nepalankiausiai – Rusiją, rodo LRT pirmadienį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausa parodė, kad 24 proc. gyventojų Lenkiją vertina labai palankiai, tuo metu 66 proc. ją vertina greičiau palankiai. 16 proc. respondentų nurodė, labai palankiai vertinantys Vokietiją, 66 proc. jų šalį vertino greičiau palankiai. Apklausa taip pat parodė, kad trečią vietą dalintųsi Ukraina (27 proc. respondentų vertina labai palankiai ir 54 proc.

Lietuviai dėl ateities nusiteikę pesimistiškai. Net devyni iš dešimties gyventojų mano, kad bendra situacija šalyje blogėja. Tą rodo naujas LRT užsakymu atliktas tyrimas, kuris atskleidžia ir tai, kad lietuviai labiausiai pasitiki kariuomene ir policija, o mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe.

Beveik devyni iš dešimties gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja, rodo LRT paskelbta apklausa, kuri taip pat parodė, kad gyventojai labiausiai pasitiki kariuomene ir policija, mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe. Apklausa parodė, kad kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) gyventojų mano, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o beveik devyni iš dešimties (87 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Rusijos karo prieš Ukrainą metu padaugėjo kibernetinių atakų prieš Lietuvos finansų įstaigas, rodo naujausia apklausa. Anot jos, geopolitinė įtampa ir karo pasekmės tebėra svarbiausias rizikos šaltinis Lietuvos finansų sistemai. Lietuvos banko (LB) apklausos duomenimis, kone kas antras respondentas – 42 proc. – patyrė kibernetines atakas – pustrečio karto daugiau nei prieš pusmetį.

Milijardierius ir naujasis „Twitter“ savininkas Elonas Muskas suabejojo savo ateitimi šio socialinio tinklo vadovo poste ir sekmadienį vartotojų paklausė, ar turėtų atsistatydinti. Negana to, jis pažadėjo pasielgti taip, kaip nuspręs apklausos dalyviai. „Ar turėčiau atsistatydinti iš „Twitter“ vadovo pareigų?“ – parašė E. Muskas tviteryje, paprašydamas vartotojų balsuoti „taip“ arba „ne“.  „Laikysiuosi šios apklausos rezultatų“, – teigė jis.

Nors naujų paskolų paklausa trečiąjį ketvirtį liko stabili, ateityje ji turėtų mažėti dėl didėjančių palūkanų ir ekonominio neapibrėžtumo, rodo naujausia bankų apklausa.

Trečdalis lietuvių sąmoningai vartoja nelegalų turinį, o kaip pagrindinę to priežastį nurodo norą sutaupyti, rodo Patentų biuro užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Remiantis apklausos duomenimis, 31 proc. respondentų nurodė sąmoningai žiūrėję filmus, klausęsi muzikos ar siuntęsi elektronines knygas nelegaliose interneto svetainėse. Beveik pusė apie nelegalaus turinio vartojimą prisipažinusių apklaustųjų (49 proc.) teigė, kad taip elgėsi norėdami sutaupyti. Tuo metu 16 proc.

Minint tarptautinę tolerancijos dieną, nevyriausybininkų atlikti tyrimai rodo, kad lietuvių priešiškumas pabėgėliams, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo. Analitikai sako, kad tai nutiko dėl to, kad apklausose atsispindi požiūris į karo pabėgėlius iš Ukrainos, kuriems lietuviai demonstruoja palaikymą ir atvirumą.

Dauguma gyventojų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei, žino, kad gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, rodo ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtas tyrimas. Tendencijos taip pat rodo, kad gyventojų žinios apie socialinės pagalbos galimybes ir šios srities darbuotojų vertinimas, lyginant su pernai, augo.  Tyrimo duomenimis, 83 proc. apklaustųjų socialinį darbą vertina kaip naudingą visuomenei: 32 proc.

 Daugiau nei trečdalis – 37 proc. Lietuvos žmonių mano, kad socialinės išmokos yra per mažos ir neapsaugo nuo skurdo, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa.  „21 procentai gyventojų mano, kad socialinės paramos išmokos yra subalansuotos ir jų pakanka, tačiau 37 procentai teigia, kad išmokos yra mažos ir neapsaugo jų nuo skurdo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė Monika Navickienė.  Pasak jos, 50 proc.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė arba taupo pinigus šių metų žiemai, tačiau trečdalis jų neturi iš ko taupyti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Smunkanti mažmeninė prekyba signalizuoja, kad namų ūkiai vis labiau apriboja savo galimybes pirkti, taupyti verčia didėjančios energetikos kainos, aukšta infliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities. Apklausos rezultatai liudija, jog artėjančiai žiemai taupo arba taupė beveik 49 proc. gyventojų.

Rusijos karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių emocinę sveikatą. Daugelis pripažįsta jaučiantys nuolatinį stresą, įtampą, nerimą. Naujausias tyrimas parodė, kad didžiausią psichologinę įtampą patiria jaunimas, mažiau – pensininkai. Pirmadienį „Visipsichologai.lt“ atstovai pristatė „Spinter“ atlikto naujausio reprezentatyvaus gyventojų emocinės sveikatos tyrimo rezultatus. Įvertintas jaučiamos įtampos, nerimo, streso pokytis įvairiose visuomenės grupėse kovo ir spalio mėnesiais.

Kiek daugiau nei aštuoni iš dešimties lietuvių mano, kad situacija šalyje blogėja, rodo „Baltijos tyrimų“ LRT užsakymu atlikta apklausa. Jos duomenimis, spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje į klausimą, ar pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę, 84 proc. respondentų atsakė, jog reikalai šalyje blogėja. Kad jie gerėja manė 15 proc. respondentų, 1 proc. neturėjo nuomonės.

Per mėnesį ženkliai sumažėjo gyventojų palankumas vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei ir Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta „Vilmorus“ atlikta apklausa. Atsakydami į klausimą palankiai ar nepalankiai vertina konkretų visuomenės veikėją, A. Bilotaitę teigiamai lapkritį įvertino 19,5 proc. respondentų, kai spalį tokių buvo 30 procentų. Nepalankių vertinimų padaugėjo nuo 41,4 proc. spalį iki 55,4 proc. lapkritį.

Partijų reitinguose pirmi išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri – valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), o į trečiąją vietą pakilo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už socialdemokratus balsuotų 15 proc. respondentų. Spalį taip teigė 14,9 proc. apklausos dalyvių. Už TS-LKD balsuotų 10,6 proc.

Populiariausia Lietuvoje išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antra – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o valdantieji konservatoriai užima trečią vietą, rodo LRT penktadienį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, LSDP palaikytų 12,7 proc. respondentų, o tai yra kiek mažiau, nei buvo rugsėjį, kai paramą Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamai partijai išreiškė 14 proc. apklausos dalyvių.

Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė per pastaruosius metus labai smarkiai išaugusį neigiamą nusistatymą rusų tautybės žmonių atžvilgiu.  TV3 žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Olegas Jerofejevas atsakė, ar taip yra iš tiesų.

Per metus Lietuvos gyventojų priešiškumas pabėgėliams sumenko, tačiau kiek ūgtelėjo rusams, rodo trečiadienį pristatytas nevyriausybininkų užsakymu atliktas tyrimas. 61,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog per pastaruosius penkerius metus nuomonė apie pabėgėlius blogėjo. Manančių, kad jų požiūris apie pabėgėlius blogėjo, dalis mažėjo – 2021 metais taip galvojančių buvo 71,8 procento.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą, rodo pirmadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Anot jos, už G. Nausėdą spalį balsuotų 15,4 proc. respondentų (16,8 proc. rugsėjį). Artimiausias varžovas galėtų būti buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 12,1 proc. apklaustųjų (8,9 proc. rugsėjį). Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Šeši iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų pritartų dalies Europos Sąjungos šalių siūlymui, kad reikia visiškai uždrausti Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams, rodo antradienį LRT paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 62 proc. pritariančiųjų siūlymui visiškai uždrausti Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams pasidalija šitaip: 26 proc. tam visiškai pritartų ir 36 proc. greičiau pritartų, o trys iš dešimties (30 proc.) šalies gyventojų tokiam siūlymui nepritartų (6 proc.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasiekė palankiausią vertinimą per stebėjimo istoriją su 58,4 proc. pasitikėjimo reitingu, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta „Vilmorus“ atlikta apklausa. „Pasieniečiai savo aukščiausią rezultatą pasiekė, kiek jie matuojami, turi 58,4 proc. teigiamų ir 6,8 proc.  neigiamų vertinimų, jie artėja po truputį prie kariuomenės, policijos“, – BNS apklausos rezultatus komentavo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Jeigu prezidento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, juos laimėtų dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, rodo trečiadienį skelbiama naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Anot jos, už G. Nausėdą balsuotų 16,8 proc. respondentų. Artimiausias varžovas galėtų būti buvęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Už jo kandidatūrą balsuotų 8,9 proc. apklaustųjų. Trečią poziciją užima Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra vienintelis palankiai vertinamas Vyriausybės narys, o populiariausia partija išlieka socialdemokratai, skelbia LRT. Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ rugsėjo mėnesį atlikta apklausa, pilnamečiai Lietuvos gyventojai vis dar palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų. Teigiamai buvusį šalies vadovą vertina 78 proc. respondentų, dar 13 proc.

Eurolyga tradiciškai apklausė visų komandų kapitonus ir sužinojo jų nuomonę įvairiais su prestižiniu turnyru susijusiais klausimais. Paaiškėjo, kad 27,8 proc. apklaustųjų labiausiai laukia akistatos su „Barcelonos“ treneriu Šarūnu Jasikevičiumi. Lietuvis aplenkė Belgrado „Partizan“ strategą Željko Obradovičių, kuris surinko 22,22 proc. balsų.

Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą. Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo. Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais popkultūros žmonėmis Lietuvoje laiko dainininkus Andrių Mamontovą, Marijoną Mikutavičių ir prodiuserį, laidų vedėją Arūną Valinską, rodo penktadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Kasmet sudaromame reitinge toliau rikiuojasi televizijos laidų kūrėjas Haroldas Mackevičius, reperis Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Lietuvos ekspertų nuomone, įtakingiausias iš šalies ekonomistų ir verslininkų yra Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Visuomenės nuomone, pirmoji pozicija šiame sąraše jau ketvirti metai iš eilės tenka verslininkui, nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkui Arvydui Avuliui.

Lietuvos gyventojai palankiausiai šalyje vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, pirmadienį skelbia naujienų portalas LRT.lt, remdamasis „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. V. Adamkų palankiai vertina 83 proc., G. Nausėdą – 66 proc., A. Anušauską – 56 proc. apklaustųjų.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies politikais laiko premjerę Ingridą Šimonytę, prezidentą Gitaną Nausėdą ir užsienio reikalų ministrą, konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Kasmetiniame reitinge toliau rikiuojasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Tik 8 proc. gyventojų tiki, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn, beveik trys ketvirtadaliai mano, kad ji blogėja. Penktadienį skelbiamos apklausos duomenimis, pesimistiškai bendrą situaciją Lietuvoje vertina 72 proc. respondentų, dar 20 proc. buvo neapsisprendę. Birželį atitinkamai 89 proc. respondentų teigė manantys, kad padėtis šalyje blogėja, 10 proc. – kad krypsta geryn, neapsisprendusiųjų buvo tik 1 procentas, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų priešiškų komentarų internete nelaiko saviraiškos laisve, o asmeniškai susidūrę su neigiamais komentarais internete į teisėsaugą kreiptųsi ketvirtadalis, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu birželį atlikta apklausa. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, su teiginiu, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra saviraiškos laisvės išraiška, nesutinka arba visiškai nesutinka 59 proc. apklaustųjų.

Populiariausių partijų trejetukas per mėnesį ir vėl nepakito: pirmą vietą reitingų lentelėje užima socialdemokratai, antri – konservatoriai, treti – demokratai, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. „Reitinge beveik niekas nesiskiria nuo praėjusio mėnesio. Iš esmės yra vadinamoji pirma kelių partijų lyga, kur vietos kurį laiką nesikeičia, tik skirtumas tarp jų kiek sumažėjo“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Trims ketvirtadaliams Lietuvos gyventojų atrodo normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas, o kiek daugiau nei du trečdaliai mano, kad tėtis mažais vaikais gali pasirūpinti taip pat gerai kaip mama. Tokius duomenis rodo šių metų gegužę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Su teiginiu, kad vyrui normalu imti vaiko priežiūros atostogas, sutiko 75 proc.

Septyni iš dešimties, arba 72 proc. lietuvių teigia jaučiantys karo Ukrainoje poveikį savo gerovei, rodo ketvirtadienį paskelbtas tyrimų bendrovės „Kantar“ Karo barometras. Tyrimo duomenimis, labiausiai karo poveikį gerovei sako jaučiantys Rumunijos (79 proc.) ir Latvijos (76 proc.) gyventojai. Mažiausiai paveikti jaučiasi čekai (58 proc.), austrai (61 proc.), serbai bei vengrai (po 64 proc.).  Lietuvoje reprezentatyvaus tyrimo metu apklausta 600 gyventojų nuo 18 iki 65-erių.

Trečdalis Lietuvos gyventojų aukojo lėšas Ukrainos kovai prieš Rusiją ar paramai Ukrainos pabėgėliams, tačiau beveik 40 proc. apklaustųjų sako į karą nereagavę niekaip, rodo pirmadienį paskelbti LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.  Birželio pabaigoje atliktos apklausos metu gyventojų buvo prašoma pasakyti, kaip jie reagavo į šių metų vasario 24 dienos Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Buvo galima pasirinkti kelis atsakymus.

Reitingų lentelėje pirmauja valdantieji konservatoriai, o už jų rikiuojasi opozicinės partijos – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos socialdemokratų partija, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ paskelbta „Spinter tyrimų“ apklausa. Klausiami, už kokią partiją balsuotų, jei artimiausią sekmadienį vyktų rinkimai, birželio pabaigoje atliktos apklausos metu 13,4 proc.

Naudotus automobilius perkantiems Lietuvos vairuotojams pati jautriausia yra techninė transporto priemonės būklė. Paklausti, kuo yra nusivylę ar nusiviltų pirkdami mažai naudotą automobilį tiesiai iš savininko arba automobilių turgaus, du iš trijų (65 proc.) tvirtina, kad prastesne automobilio technine būkle, nei jie manė iš pradžių. Tai atskleidė reprezentatyvi tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.