apklausa

Naudotus automobilius perkantiems Lietuvos vairuotojams pati jautriausia yra techninė transporto priemonės būklė. Paklausti, kuo yra nusivylę ar nusiviltų pirkdami mažai naudotą automobilį tiesiai iš savininko arba automobilių turgaus, du iš trijų (65 proc.) tvirtina, kad prastesne automobilio technine būkle, nei jie manė iš pradžių. Tai atskleidė reprezentatyvi tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Profilaktiškai tikrinasi ir seka savo sveikatos rodiklius mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 44 proc. Lietuvos gyventojų aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolis nustatomas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, 32 proc. – pasijutus blogai ir kreipusis į gydytojus bei atsitiktinai, likusiems 13 proc. – gydantis nuo kitos ligos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, suprastėjo bankų lūkesčiai dėl įmonių būklės raidos, taip pat buvo tikimasi mažesnės kredito paklausos ir paskolų teikimo standartų griežtinimo artimiausią ketvirtį, tačiau esamų standartų bankai reikšmingai nekeitė, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) atliktos Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų filialų apklausos duomenimis, padidėjusi konkurencija ir toliau prisidėjo prie mažėjančių namų ūkių paskolų maržų.

Naujausia 2022 m. GLOBSEC tendencijų ataskaita rodo, kad Lietuvos gyventojai neabejoja dėl savo šalies geopolitinės krypties: 57 proc. jų pritaria, kad Lietuva būtų Vakarų dalimi, o 88 proc. palaiko narystę ES ir NATO. Šiais atžvilgiais Lietuva yra viena iš Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderių. 88 proc. lietuvių balsuotų už pasilikimą ES ir NATO. Be to, per pastaruosius metus pritarimas demokratijai kaip valdymo sistemai Lietuvoje išaugo labiausiai – nuo 70 iki 79 proc. Lietuvoje 83 proc.

Apie pusei Lietuvos gyventojų teigiant, kad susidūrė su sukčiais, institucijos pastebi šių nusikalstamų veikų augimą. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos gyventojai nuo metų pradžios patikėję sukčiais jau neteko 84 tūkst. eurų. Pernai gyventojai dėl sukčių prarado 559 tūkst. eurų, užpernai – 538 tūkst. eurų. Šiaulių banko užsakytos „Open Agency“ ir „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, su sukčiais susidūrę nurodė pusė Lietuvos gyventojų.

Vasara – atostogų metas, tačiau infliacija neaplenkė ir šio malonumo. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti gatvėje sutiktų vilniečių, ar jie jaučia padidėjusias atostogų, bilietų ar viešbučių kainas? Dauguma sutiktų praeivių teigė, kad jaučia pakilusias kainas, kurios padidėjo nemažai. „Manau kainos pakilo 1,5 karto“, – sakė jaunuolis. „Viskas yra šiek tiek pakilę, bent 10–15 proc., bet ar paslaugų servisas tiek pat pagerėjo – nesu tikras“, – teigė vyras.

Ekspertai apie vis augančią infliaciją nenustoja kalbėti jau kelis mėnesius. Lietuva yra rekordininkė – pas mus ne tik didžiausia infliacija visoje Europos Sąjungoje, bet ir maisto produktai brango labiausiai iš visų ES šalių. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti gatvėje sutiktų lietuvių, ar jie pastebėjo pakilusias maisto produktų kainas. Paklausti, ar išaugo maisto krepšelio kaina, piliečiai atsakė įvairiai. Vieni jų teigė, kad kainos pakilo stipriai.

Civilinės sąjungos ir partnerystės klausimas pastaruoju metu aistras kelia ne tik Seime, bet ilgą laiką ramybės neduoda ir daugeliui gyventojų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė gatvėje sutiktų vilniečių paklausti, ar Lietuvoje reikia įteisinti partnerystę? Dalis sutiktų praeivių teigė, kad tai padaryti privalu, nes žmonės turi turėti teisę pasirinkti, kaip spręsti asmeninius klausimus. „Nesąmonė, kad žmonėms neleidžia mylėti.

Šeštadienio vakarą vyksiantis „Eurovizijos“ finalas Europą vėl užlies ir suvienys muzika. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasiteirauti vilniečių, ką jie mano apie šių metų „Euroviziją“ ir mūsų atstovės Monikos Liu pasirodymą.  Miesto centre susitikti praeiviai džiaugėsi, kad šių metų konkurse gimtąja kalba skamba ne tik Monikos daina. „Labai įdomu, nes daug dalyvių dainuoja savo kalba. Tai unikalus momentas“, – teigė vaikinas.

Beveik pusė šalies gyventojų (46 proc.) teigia jaučiantys karo Ukrainoje įtaką Lietuvos ekonomikai ir turintys pesimistinių lūkesčių dėl asmeninių ar šeimos finansų, rodo naujausia apklausa. Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, tokia pati dalis (46 proc.) teigia įtakos nejaučiantys, tačiau turintys dėl to nuogąstavimų.

Remiantis nauja apklausa, daugiau nei 40% britų teigia, kad princas Viljamas turėtų tapti sekančiu karaliumi, aplenkiant savo tėvą ir dabartinį sosto įpėdinį princą Čarlzą. Beveik pusė britų mano, kad princas Čarlzas turėtų pasitraukti ir leisti savo sūnui, princui Viljamui, tapti karaliumi, rodo apklausa. „Ipsos“ tyrimas parodė, kad 42% žmonių mano, kad sosto įpėdinis turėtų pasitraukti ir sostą užleisti Viljamui.

Kas antras šalies gyventojas mano, kad per artimiausius 12 mėnesių Lietuvos ekonominė situacija pablogės, tačiau pesimistinės nuojautos neatsispindi lūkesčiuose dėl asmeninių finansų, rodo naujausia apklausa.  Banko „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 84 proc. gyventojų mano, kad artimiausioje ateityje jų pajamos išliks nepakitusios arba išaugs.

Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos invazijai, kiek daugiau nei pusė lietuvių skyrė paramą Ukrainai, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Įvairią paramą Rusijos užpultai valstybei skyrė 50,3 proc. lietuvių. Iš jų 29 proc. aukojo pinigus per nevyriausybines organizacijas, 15,7 proc. aukojo daiktus, siūlė gyvenamąją vietą pabėgėliams ir prisidėjo kitais būdais, o 5,6 proc. – skyrė ir finansinę, ir kitokią paramą. 49,4 proc. apklaustųjų nurodė paramos Ukrainai neskyrę.

Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra nepakankami, rodo Prezidentūros užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta gyventojų apklausa.  Ją BNS trečiadienį perdavė prezidento Gitano Nausėdos Komunikacijos grupė. 53 proc. respondentų nurodė, kad dabartiniai valstybės institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra visiškai nepakankami. Dar 37 proc. apklaustųjų teigė, jog veiksmai yra greičiau nepakankami.

Rusijos invazija į Ukrainą rekordiškai padidino Suomijos visuomenės palankumą jų šalies stojimui į NATO aljansą, rodo pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai. Visuomeninio transliuotojo „Yle“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad šalies narystės NATO siekiui pritaria 62 proc. respondentų, nors prieš dvi savaites narystę palaikančiųjų buvo 53 procentai. Prieš Suomijos narystę šiame gynybiniame aljanse pasisakė 16 proc. pirmadienio apklausos respondentų, o 21 proc.

Daugelis europiečių mano, kad Rusijai užpuolus Ukrainą NATO ir ES turėtų ginti Kijevą, skelbiama naujame tyrime. Apklausos rezultatai kiek netikėtai rodo, kad dauguma Europos šalių gyventojų palaiko pagalbos Ukrainai Rusijos puolimo atveju būtinybę. Jos autoriai prognozuoja ir bendrus Europos šalių gyventojų požiūrio į saugumą pokyčius.

Užsienio reikalų ministerija užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad šeši iš dešimties žmonių neigiamai vertina Lietuvos vertybinę politiką Kinijos atžvilgiu. Buvę diplomatai ir opozicija sako, kad vertėtų pakeisti toną santykiuose Kinija, tačiau ministras Gabrielius Landsbergis kol kas to daryti nežada. Sako, kad apklausoje buvo neteisingai suformuluotas klausimas.

Estijos tyrimų įmonės „Turu-uuringute“ lapkritį atliktos nuomonių apklausos rezultatai rodo, kad 65 proc. Estijos gyventojų pritaria geležinkelio projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimui, o dalis tų, kurie regi teigiamą projekto poveikį Estijai, išliko aukštas – 68 procentai. Jokiais ankstesniais kalendoriniais metais projektas „Rail Baltica“ nesulaukė tokio stabilaus Estijos gyventojų palaikymo: ir šių metų balandį, ir lapkritį atliktas tyrimas parodė 65 proc. pritarimo lygį.

Tik maža dalis šalies gyventojų – vos 18,8 proc. – pritaria, kad galimybių pasas būtų taikomas vaikams nuo 12 metų ir net 63 proc. tam nepritaria. Tą parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Jis rodo kritišką gyventojų požiūrį į galimybių paso (GP) taikymą – ypač neigiamas nusiteikimas GP susiejimo su trečiąja doze ir GP taikymo vaikams atžvilgiu. Pusė respondentų (49,9 proc.

Svarbiausi 2021 metų įvykiai Lietuvoje buvo migrantų iš Baltarusijos antplūdis, santykių su Kinija atšalimas ir vasarą vykusios riaušės prie Seimo, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai. Ketvirtas tarp dažniausiai įvardijamų įvykių buvo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito kilusi Vyriausybės krizė, o penktąją vietą pasidalino prezidento Gitano Nausėdos ir valdančiųjų konfliktai, Šeimos gynimo maršo fenomenas ir antrieji koronaviruso pandemijos metai.

Ką tautiečiai norėtų matyti Lietuvos prezidentu kitą kadenciją? „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojai daugiausia šansų teikia dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai. Penketuke rikiuojasi politikai, kurie jau anksčiau siekė šio posto – ir buvęs premjeras Saulius Skvernelis, ir dvi kandencijas šaliai vadovavusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tiesa, ar dabartinis prezidentas Nausėda ryšis antrajai kadencijai – nežinia. Prezidentas nuo tiesaus atsakymo išsisuka.

Šeši iš 10 Lietuvos gyventojų nepritaria, kad Lietuva į savo darbo rinką įsileistų daugiau migrantų, rodo LRT pirmadienį skelbiama apklausa. Rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ lapkritį atliktos apklausos duomenimis, 63 proc. šalies gyventojų nepritaria idėjai į Lietuvos darbo rinką įsileisti daugiau migrantų. 29 proc. apklaustųjų tokį siūlymą palaikytų, dar 9 proc. jų atsakė nuomonės šiuo klausimu neturintys. Daugiausia tokiai idėjai nepritaria 55–64 metų ir vyresni asmenys (apie 70 proc.

  Pusė Lietuvos gyventojų pritaria šalies politikai Baltarusijos atžvilgiu,  Lietuvos poziciją Kinijos ir Taivano atžvilgiu palaiko apie trečdalis, rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa.  Kaip antradienį skelbia portalas lrt.lt, rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ lapkričio 3–24 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu palaiko 49 proc. šalies gyventojų, o nepalaiko – 37 proc. Dar 15 proc.

Tyrimas atskleidė, kaip Lietuvos gyventojai žvelgia į kitataučius, o ypač pabėgėlius. Dauguma lietuvių nesutiktų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje darbovietėje su migrantais, o juo labiau – išnuomoti jiems būsto. Pasirodo, kuo daugiau dėmesio migracijos krizei skiriama žiniasklaidos sraute, tuo prastesnė nuomonė vyrauja migrantų atžvilgiu. Šiemet neigiamos nuostatos labiausiai stiprėjo irakiečių ir sirų atžvilgiu.

Pagal populiarumą pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, antri išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, rodo naujausia naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. Spalį atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratų populiarumas per mėnesį kiek smuktelėjo – už juos būtų balsavę 13 proc. apklaustųjų (13,9 proc. rugsėjį). Jog balsuotų už valdančiuosius konservatorius, nurodė 11,6 proc. apklaustųjų (12 proc.

Daugiau nei pusė apklaustųjų nepalaiko vienkartinės 100 eurų išmokos nuo koronaviruso pasiskiepijusiems 75-erių ir vyresniems senjorams, rodo spalį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausa. 59,8 proc. respondentų teigė nepritariantys ar greičiau nepritariantys tokioms išmokoms, 26,5 proc. apklaustųjų jas palaikė, o dar 13,7 proc. žmonių neturėjo nuomonės.

Partijų reitingo viršūnėje išlieka opoziciniai socialdemokratai, didelių pokyčių partijų rikiuotėje nėra, rodo šeštadienį paskelbta laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Pagal ją, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) palaiko 16,8 proc. gyventojų, prieš mėnesį – 17,7 proc. „Smuko paklaidos ribose (...) Jeigu Saulius Skvernelis užregistruos partiją, turbūt, kad susvyruos jų reitingas“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Per mėnesį bene ryškiausiai kito Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vertinimai – gerokai išaugo neigiamai vertinančiųjų ir atitinkamai sumažėjo palankumo balsų. Spalį atliktos duomenimis, prezidentą palankiai vertina 53,9 proc. apklaustųjų. Rugsėjį jo reitingas buvo kiek mažesnis – 52,8 proc., rugpjūtį – 55,2 proc.

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc., rašoma pranešime spaudai. Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra gerai informuoti apie šalyje veikiančią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą ir pasitiki ligonių kasomis, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu.  Tyrimas parodė, kad 62 proc. apklaustųjų jaučiasi labai gerai ir gerai informuoti apie PSD sistemą, dažniausiai jiems PSD asocijuojamas su mokesčiais, sveikatos draudimu bei sveikatos priežiūros paslaugomis, antradienį praneša VLK.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pradėjus taikyti neteisėtų migrantų apgręžimo politiką padidėjo gyventojų pasitikėjimas pasieniečiais, rodo šeštadienį paskelbta laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Pagal ją, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasitiki 51 proc. apklaustųjų, rugpjūčio pradžioje tokių buvo 45,4 procento. „VSAT ypatingai nepasižymėdavo, o šįkart šia tarnyba pasitiki daugiau kaip 50 proc. gyventojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda lieka palankiausiai vertinamas šalies politikas, nors jo reitingas pamažu artėja prie 50 proc. ribos, rodo laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, valstybės vadovą palankiai vertina 52,8 proc. respondentų. Prieš mėnesį tokių buvo 55,2 proc., birželį – 63,1 procento. „Kažkuria prasme 50 proc. yra toks prezidentinis reitingas. Kad tave išrinktų, turi balsuoti daugiau nei pusė atėjusių rinkėjų.

Po Prezidento parodyto dėmesio šeimų gynimo maršui ir jo organizatoriams, pasirodė šalies vadovo reitingai. Daugiau nei pusė apklaustųjų palaiko, o kas trečiam prezidentas neįtiko. Tačiau didesnis akibrokštas prezidentūros laukė ne reitinguose. Tenka spręsti nemalonią situaciją. Trys iš septynių Globalios Lietuvos apdovanojimų laureatų pareiškė, kad atsiimti prestižinį apdovanojimą iš Prezidento rankų atsisako.

Pusė apklaustų japonų pasisako už Tokijo olimpinių žaidynių rengimą šią vasarą, rodo nauja apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti pirmadienį. Tokie rezultatai sufleruoja augantį visuomenės palaikymą dėl koronaviruso pandemijos atidėtai olimpiadai, likus septynioms savaitėms iki atidarymo ceremonijos. Dienraščio „Yomiuri Shimbun“ apklausa rodo, kad 50 proc. respondentų nori, kad žaidynės įvyktų šią vasarą, o 48 proc. pasisako už jų atšaukimą.

Daugiau negu pusę Lietuvos gyventojų domina galimybė kurti savo verslą arba, be pagrindinio darbo, verstis papildoma veikla, praneša „Seb“ bankas. Įmonės iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. visuomenės dažnai arba kartais galvoja, kad galėtų pradėti tokią veiklą, skelbiama banko pranešime žiniasklaidai. Papildoma veikla, be pagrindinio darbo, jau verčiasi 13 proc. apklaustųjų. Nuosavą verslą turintys nurodo 6 proc. šalies gyventojų.

Beveik du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti merų kadencijų skaičiaus ribojimui, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų teirautasi, ar merų kadencijų skaičius turėtų būti ribojamas. Apklausoje 64,2 proc. respondentų pasisakė už tokius kadencijų ribojimus, 22 proc. žmonių jiems nepritarė. Dar 13,9 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.

Opozicinė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) gegužę sugrįžo į populiariausių šalies partijų viršūnę, sparčiai auga ir naują pirmininkę išsirinkusių socialdemokratų reitingas, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Jos duomenimis, jei sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už valstiečius balsuotų 16,2 proc. rinkėjų, už valdančiuosius konservatorius – 14,8 proc. (balandį – atitinkamai 15,4 ir 17 proc.

Naujai išrinkta socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pakilo į antrą vietą populiariausių šalies politikų reitinge, atsilikdama tik nuo prezidento Gitano Nausėdos, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. V. Blinkevičiūtės teigiamų vertinimų dalis gegužę siekė 49,7 proc. Tuo metu populiariausiu politiku liekančio G. Nausėdos reitingas pakilo iki 61,4 proc. (balandį buvo 53,8 proc.). „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys portalui lrytas.

Visuomenės apklausos prezidento sprendimų nelemia – jos yra skirtos vidaus naudojimui, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. „Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad apklausos, kurios kartais atliekamos Prezidentūros, atliekamos surinkti tam tikrą informaciją, gauti visuomenės nuomonę, kuri yra vienas iš informacinių šaltinių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Prezidentūros užsakyta visuomenės nuomonės apklausa dėl Seimo narių atšaukimo kiršina visuomenę, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.  Anot jo, tai ne pirma prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva, nukreipta prieš Seimą.

Prezidentūros užsakymu balandį atliktoje visuomenės nuomonės apklausoje gyventojų buvo klausiama apie vakcinaciją nuo COVID-19, karantiną, mokestines priemones bei vidaus ir užsienio politikos klausimus. Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė kelios pavienės Prezidentūros užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos  dalys, susijusios su partnerystės ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimais. Nors paaiškėjo, kad Prezidentūra buvo užsakiusi kur kas platesnę apklausą įvairiais klausimais.

46 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu, nepatenkintųjų – keturiais procentais mažiau, rodo LRT antradienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Anot portalo, dar 12 proc. apklaustųjų į klausimą „Ar esate patenkinta(s) I. Šimonytės Vyriausybės darbu?“ atsakė neturintys nuomonės.

Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų – beveik trečdaliu daugiau nei kovą. Užimtumo tarnybos teigimu, tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, jog nuoseklus darbo pasiūlymų skaičiaus augimas stebimas jau keletą mėnesių.

Įsivaizduokite, kad esate viešumoje (ar dar pamenate tą jausmą?) ir pamatote žmogų, kuris jums pasirodo šiurpus ar keliantis baimę. Ar taip atrodo dėl jo veiksmų? Dėl aprangos? O gal dėl jo išvaizdos? Negalite tiksliai pasakyti. Kas priverčia žmones kitus vertinti kaip šiurpius? Pasirodo, kad taip yra dėl viso to, kas išdėstyta aukščiau, ir dėl išankstinių nuostatų bei šališkumo.

Daugiau nei pusė lietuvių mano, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau turėtų atstovauti šaliai Europos Vadovų Taryboje (EVT), rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų buvo teiraujamasi, kas turėtų atstovauti šaliai (EVT) – Lietuvos vadovas G. Nausėda ar premjerė Ingrida Šimonytė. Bendrovės „Vilmorus“ atliktoje apklausoje 56,1 proc. respondentų teigė, kad tą ir toliau turėtų daryti G. Nausėda, 18,6 proc.

Šiemet kovo 18⎯balandžio 5 dienomis virtualiojoje erdvėje vyksiantis 26-asis „Kino pavasaris“ kaip ir kasmet kino gerbėjams pasiūlys unikalių patirčių: prisitaikęs prie karantino aplinkybių, festivalis kviečia į „Atostogas su „Kino pavasariu“ Vilniaus ir Kauno viešbučiuose, kur per visą „Kino pavasarį“ pasirinkus nakvynę bus galima neribotai žiūrėti festivalio filmus ir mėgautis kitomis ypatingomis staigmenomis.

Pasaulyje tebesitęsiant koronaviruso pandemijai mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės atsargiau prognozuoja pajamų augimą šiemet, tačiau daugiau jų ketina didinti, o ne mažinti darbuotojų skaičių, rodo SEB grupės Baltijos šalyse pernai gruodį atlikta įmonių apklausa. Pasak SEB banko, istoriškai beveik 80 proc. tokių įmonių kasmet teigdavo, kad planuoja pajamų augimą ateinančiais metais. Tačiau praėjusį gruodį 65 proc. jų teigė, jog 2021 metais pajamos didės.

Seime rengiant partnerystės įstatymo projektą, visuomenės apklausos rodo, kad didžioji dalis šalies gyventojų nepritaria, kad vienalytės poros būtų laikomos šeima. Tiesa, nemaža dalis pritaria, kad tokioms poroms derėtų užtikrinti teises, kurios dabar apsunkina jų kasdienybę. Krikščioniškas vertybes atstovaujanti organizacija sako, kad politikams teks rinktis, kuria kryptimi suks valstybė, o gėjų lyga rėžia atvirai – kito kelio nėra ir niekas nesutrukdys jiems pasiekti savo.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose jau pasiskiepijo prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, skiepą gavo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak Adamkaus, dėl vakcinos jiems abejonių nekilo. O naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje skiepytis nuo koronaviruso sutiktų du iš trijų šalies gyventojų. Tiesa, vakcinuotis dažniau nenori moterys nei vyrai, o tarp neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro jaunimas.