Užsienio verslas

Dėl Ukrainos užpuolimo ir pradėto karo daugelis Vakarų šalių Vladimiro Putino režimui pritaikė rimtas sankcijas. Be kita ko, atjungė didžiausius Rusijos bankus nuo tarpbankinių pranešimų sistemos SWIFT. Dėl šios priežasties visi Rusijos piliečiai, esantys užsienyje (taip pat ir Lietuvoje), negali pasinaudoti savo pinigais, kurie yra sankcionuotų bankų sąskaitose. Kai kurie gyventojai jau savo kailiu pajuto, ką tai reiškia.

Norvegijos valstybinė energetikos milžinė „Equinor“ pirmadienį pareiškė nutrauksianti investicijas Rusijoje ir pasitrauksianti iš bendrų įmonių šioje šalyje, Maskvai užpuolus Ukrainą. Praėjusių metų pabaigoje „Equinor“ aktyvai Rusijoje buvo vertinami 1,2 mlrd. JAV dolerių, o bendrovė nuo 2012 metų bendradarbiauja su Rusijos naftos įmone „Rosneft“. „Dabartinėje situacijoje, manome, kad negalime tęsti“, – sakoma „Equinor“ prezidento ir generalinio direktoriaus Anderso Opedalo pareiškime.

Europos Sąjungai sekmadienį paskelbus naujų plačių sankcijų Rusijai dėl pastarosios įsiveržimo į Ukrainą, BNS kalbinti ekonomistai sako, jog per kelias savaites tai gali sukelti Rusijos finansų krachą, be to, jie pastebi, kad sankcijų poveikį lems ir tai, kokie Rusijos bankai bus atjungti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.

Daugiau kaip 150 tūkst. Rusijos turistų šiuo metu yra užsienyje, iš kurių apie 27 tūkst. – šalyse, kurios uždarė oro erdves Rusijos aviakompanijoms, o Maskva prieš jas ėmėsi „veidrodrodinio“ atsako, pranešė Rusijos kelionių organizatorių asociacija. „Akivaizdu, kad esant tokiai padėčiai kelionių organizatoriams būtina pagalba iš reguliuotojų – Federalinės turizmo agentūros, o  svarbiausia – iš Rusijos transporto ministerijos.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Remiantis „Bloomberg News“, rublis atpigo 27 proc. iki 114,33 už vieną JAV dolerį.

Rusijai pradėjus karinį puolimą Ukrainoje, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse turinti bendrovė „Florinus“ teigia, jog pirmąją karo dieną įmonės aukso pardavimai Lietuvoje išaugo šešis kartus. Bendrovės vadovo teigimu, žmonės baiminasi ne tik karo padėties, bet ir augančios infliacijos, todėl masiškai skuba išsaugoti savo lėšas. Ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sako, kad didesnę investicijų paklausą į auksą lemia didelis neapibrėžtumas bei auganti infliacija.

Jungtinės Karalystės energetikos milžinė BP sekmadienį pranešė, kad parduos beveik 20 proc. turimų „Rosneft“ akcijų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. BP vadovas Bernardas Looney taip pat paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos naftos kompanijos valdybos.

Atjungimas nuo SWIFT sistemos – nematomos, tačiau tuo pačiu ir labai svarbios tarptautinių finansų sistemos dalies, yra viena iš paveikiausių sankcijų, kurių Vakarai iki šiol ėmėsi prieš Ukrainą užpuolusią Rusiją. Žengti tokį žingsnį Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir kiti Vakarų sąjungininkai grasino jau kelias pastarąsias savaites, kad nubaustų Rusiją už agresiją prieš savo kaimynę.

Vartotojai Ukrainoje pagamintas ar registruotas prekes gali atpažinti pagal ant prekės pakuotės ar etiketės nurodytą kilmės šalį bei prekės brūkšninį kodą, skelbia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pirmieji trys brūkšninio kodo skaičiai nurodo konkrečią šalį. Atkreipiame dėmesį, kad skaitmenys 482 yra Ukrainos kodas. Visada patartina atkreipti dėmesį ir į prekės pakuotę ar etiketę – prekės kilmės informacija nustatyta tvarka paprastai pateikiama tekstine išraiška.

Reaguojant į Kremliaus agresiją Ukrainoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) naikina visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus, šeštadienį informavo Aplinkos ministerija. Kaip nurodoma pranešime, Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų. Tai reiškia, kad didžioji dalis tokių produktų negalės būti pardavinėjama ir Europos Sąjungos teritorijoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį pasidalijo savo žinute Ukrainą užpuolusiems Rusijos kariams ir jų motinoms. Vaizdo įraše, kuris išplatintas socialiniame tinkle „Twitter“, mūsų šalies vadovas rusiškai ragino nutraukti agresiją ir ragino susimąstyti, ar verta kovoti tik dėl to, kad kažkas, sėdintis prie stalo, nubraižė žemėlapyje žemės gabalėlį, kurį nori pasiimti.  „Kreipiuosi į jus, Rusijos žmonės, kreipuosi į jus, karių, kurie pasiųsti žūti Ukrainoje, motinas.

Šeštadienio naktį pasirodė informacija, kad Rusija gali likti ne tik be žinomiausių automobilių markių, bet ir be „Apple“ produkcijos. Į bendrovės generalinį direktorių jau kreipėsi Ukraina. Kaip praneša „The Guardian“, Ukraina prašo atjungti Rusiją nuo „App Store“ ir „Apple“ produkcijos.  Ukrainos vicepremjeras Mykhailo Federov paskelbė penktadienį išsiuntęs laišką „Apple“ generaliniam direktoriui su prašymu atjungti Rusiją nuo šio prekinio ženklo produkcijos.

Baltijos šalių visuomeniniai transliuotojai penktadienį paragino Europos transliuotojų sąjungą (EBU) sustabdyti Rusijos transliuotojų narystę šioje organizacijoje arba juos apskritai pašalinti dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.

Europos Sąjungos (ES) šalys sutaria dėl sankcijų Rusijai griežtinimo, sprendimai galimi kitą savaitę, BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Pritarimas trečiajam sankcijų paketui tikrai yra. Dabar jis jau rengiamas ir tikėtina, kad būtų priimtas per kitą savaitę. Galimai SWIFT klausimas taip pat bus išspręstas“, – po neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio komentare BNS sakė G. Landsbergis. Ministrai penktadienį sutarė dėl vadinamojo antrojo sankcijų paketo.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga kol kas neplanuoja atriboti Rusijos nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl šalies pradėto karo su Ukraina. „Svarbu, kad priimtume sankcijų, tikslingai veikiančių valdžios sistemą... Finansų srityje ėmėmės priemonių, sudarėme bankų sąrašus. Kalbant apie SWIFT susitarimą... atjungimas nuo šios sistemos reikštų, jog žmonės Rusijoje.

Astravo atominės elektrinės antrasis reaktorius netrukus bus įjungtas, o jo galia pasieks minimalų kontroliuojamą lygį, pranešė Baltarusijos energetikos ministras Viktaras Karankevičius. „Šiuo metu antrame energijos bloke baigiami parengiamieji darbai valdomai grandininei reakcijai paleisti. Artimiausiu metu bloko reaktoriaus galia pasieks minimalų kontroliuojamą lygį – 1 proc. nominalios“, – V. Karankevičių cituoja  ministerijos spaudos tarnyba.

Europos didžiosios akcijų rinkos penktadienį mėgina atsitiesti, praėjus dienai po nuosmukio, kurį sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą. Londono indeksas FTSE 100 netrukus po atidarymo ūgtelėjo 1,3 procento. Euro zonoje Frankfurto DAX atgavo 0,4 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 0,7 procento. Azijos akcijų rinkos taip pat atsigavo, investuotojams palaikius Volstryto tendencijas, paskelbus, kad Vašingtonas nusprendė netaikyti pačių griežčiausių sankcijų Rusijai.

Naftos kainos penktadienį toliau kyla Rusijos agresijos prieš Ukrainą fone. Balandžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios padidėjo 2,22 JAV dolerio, arba 2,24 proc., iki 101,30 JAV dolerio už barelį. Ketvirtadienį šie sandoriai pabrango 2,3 proc. iki 99,08 JAV dolerio už barelį. Tuo tarpu balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) išaugo 2,02 JAV dolerio, arba 2,18 proc.

Estijos vartotojų teisių apsaugos ir techninio reguliavimo departamento (TTJA) nurodymu šalyje stabdomas virtinės Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalų rodymas. Apie tai pranešusi tarnyba pažymi, kad toks sprendimas priimtas dėl televizijos kanalų rusų kalba skleidžiamos draudžiamos informacijos, įskaitant karo kurstymą ir dezinformavimą.

JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna Inc.“, viena sėkmingų vakcinos nuo COVID-19 ligos kūrėjų, pardavimų pajamų paskutinį praėjusių metų ketvirtį gavo 12 kartų daugiau nei prieš metus. Bendrovė pranešė pernai spalį-gruodį uždirbusi 4,8 mlrd. JAV dolerių, arba 11,29 dolerio akcijai, grynojo pelno, palyginti su 272 mln. dolerių, arba 0,69 dolerio akcijai, grynuoju nuostoliu per tą patį laikotarpį metais anksčiau. Įplaukos išaugo nuo 571 mln. iki 7,2 mlrd. dolerių, iš jų 6,9 mlrd.

Rusijos kariuomenei pradėjus karą Ukrainoje Anoniminių programišių bendruomenė „Anonymous“ ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Penktadienį ji paskelbė atsakomąsias priemones Kremliaus okupantams ir jau nulaužė propagandinio TV kanalo „Russia Today“ (RT) naujienų portalą. Apie tai praneša daugelis Vakarų žiniasklaidos priemonių, ataką pripažino ir pati „Anonymous“ socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje.

Ketvirtadienio vakarą – paramos garsai iš Jungtinės Karalystės. Borisas Johnsonas aiškiai pareiškė, kad Rusija sulauks tokių sankcijų, kokių Rusija dar niekada nematė. Kaip rašo „The Guardian“, Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnsonas Bendruomenių rūmų posėdžio metu tikino, kad netrukus bus įvestas „didžiausias ir griežčiausias“ ekonominių sankcijų paketas.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

Rusijos invazijos į Ukrainą fone bitkoino ir daugumos kitų kriptovaliutų kainos sparčiai mažėja. „Coinmarketcap“ duomenimis, bitkoino kursas 15 val. Lietuvos laiku buvo 35,24 tūkst. JAV dolerių, eterio – 2363 doleriai. Per pastarąsias 24 valandas bitkoinas nuvertėjo 9,1 proc., eteris – 12,7 proc., o visa tarptautinė kriptovaliutų rinka susitraukė daugiau kaip 150 mlrd. dolerių. „Rizikos aktyvus ir toliau neigiamai veikia įtampa bei konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Europoje kviečių kainos ketvirtadienį pasiekė rekordines aukštumas, Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP teigė analitikai ir prekybininkai. Kviečių kaina prekyvietėje „Euronext“ pasiekė 344 eurus už toną.  Ukraina ir Rusija yra dvi didžiausios pasaulyje kviečių augintojos.

Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Ukrainos teritoriją, skelbiama apie uždaromą oro erdvę.  Flightradar24 lėktuvų judėjimo žemėlapyje užfiksuotas vaizdas liudija, kad oro linijų bendrovės dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainos tautą nebevykdo suplanuotų kelionių į šią šalį.  Skrydžius stabdo „Wizz air“ Skrydžių bendrovės „Wizz Air“ atstovai pranešė, kad laikinai kelionės į Ukrainą nebus vykdomos.

Vokietijos federalinės Meklenburgo-Pomeranijos žemės klimato apsaugos fondas neberems Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietiją projekto „Nord Stream 2“, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Europos Sąjungos tikslas yra atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų gamtinių dujų. „Mėnesiais, jei ne metais, stebėjome, kaip Rusija naudojo energijos išteklius spausti ne tik Ukrainą, bet ir ES. Ir dabar tikrai esame pasiryžę atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų“, – EK vadovė kalbėjo trečiadienį Briuselyje per susitikimą su atvykusiu Norvegijos premjeru Jonu Gahru Store.

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Ukrainoje ir ragina įvesti agresoriui griežtas sankcijas, įskaitant atjungimą nuo SWIFT sistemos. „Mes, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai, griežčiausiai kaip įmanoma smerkiame plataus masto Rusijos agresiją prieš nepriklausomą, taikią ir demokratišką Ukrainą“, – teigiama pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas prisidės prie Vokietijos, taikydamas sankcijas dar nepradėtam eksploatuoti Rusijos dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“, atsakant į Maskvos karinį spaudimą Ukrainai. „Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai trečiadienį įsigaliojo – jos yra nukreiptos prieš aukšto rango vyriausybės pareigūnus, kelias įmones ir šimtus parlamento narių, balsavusių už Rytų Ukrainos promaskvietiškų separatistų nepriklausomybės pripažinimą.

Europos Sąjunga ketina paskelbti sankcijas virtinei aukšto rango Rusijos pareigūnų, įskaitant gynybos ministrą Sergejų Šoigu, prezidento administracijos vadovą Antoną Vaino, Užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą ir investicinio banko VEB pirmininką Igorį Šuvalovą, pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ), remdamasis neįvardytais ES diplomatais.

Vokietijos ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino minimalaus darbo užmokesčio padidinimą iki 12 eurų per valandą, įgyvendindama vieną pagrindinių kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratų partijos pažadų, duotų rinkimų kampanijos metu. „Daugelis mūsų šalies piliečių dirba daug, bet uždirba mažai – tai turi pasikeisti“, – pažymėjo O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“. „Man tai yra vienas svarbiausių įstatymų, taip pat pagarbos klausimas“, – pareiškė jis.

Rusija trečiadienį pareiškė pateiksianti „stiprų atsaką“, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus naujų sankcijų Maskvai dėl „pradėtos“ invazijos į Ukrainą. „Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vokietija yra pajėgi patenkinti savo energijos poreikius ir be rusiškų dujų, trečiadienį pareiškė ekonomikos ministras, vyriausybei nusprendus stabdyti prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą augančios įtampos dėl Ukrainos krizės fone.

„Paysera“ solidarizuojasi su Ukraina bei mažina rizikas Rusijos rinkoje. Bendrovė nebeaptarnaus operacijų Rusijos rubliais, uždarys Rusijos klientų sąskaitas ir ribos pinigų siuntimą į šios šalies bankus ir iš jų. Bendrovė skatina kitus finansų rinkos dalyvius solidarizuotis su Ukraina ir nutraukti operacijas, susijusias su Rusija, rašoma pranešime spaudai.  Finansinių operacijų apribojimai didžiausią įtaką turės Rusijos rezidentams – juridinių asmenų sąskaitos bus uždarytos.

Amsterdame į „Apple“ elektronikos prekių parduotuvę antradienį įsiveržęs ir kelis įkaitus laikęs vyras vėlai vakare, po kelias valandas trukusios apsiausties, buvo sutramdytas, o paskutiniai įkaitai buvo išvaduoti, pranešė policija. Antradienį apie 17 val. 40 min. vietos (18 val. 40 min.

Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai, pripažinusiai Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę ir planuojančiai pasiųsti ten savo pajėgas, pranešė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Vengrija Europos Sąjungos valstybių Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje nepritarė sankcijų Rusijai paketui, kurį Briuselis ruošiasi priimti reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti separatistinių darinių nepriklausomybę, antradienį pranešė televizija CNBC. „Visos šalys atvirai palaiko naujas sankcijas Rusijai, išskyrus vieną – Vengriją. Jie pabrėžia dialogo svarbą“, – sakė vienas  Europos Sąjungos diplomatas, kurį cituoja CNBC.

Norvegija antradienį pranešė prisidėsianti prie Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, taip pat kovo mėnesį organizuosianti anksčiau suplanuotas dideles NATO pratybas. „Padėties Ukrainoje lygis... dramatiška“, – žurnalistams Osle sakė premjeras Jonas Gahras Store. „Vakar buvo posūkio taškas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti dviejų Rytų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.

Vokietijai stabdant dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokio sprendimo poveikis dujų kainai priklausys nuo kitų veiksnių – bendros geopolitinės padėties bei galimų Kremliaus manipuliacijų.

Vokietijos kancleriui antradienį pranešus apie Rusijos  dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ stabdymą, energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sako, kad tai daugiau politinis veiksmas, artimiausiu metu neturėsiantis pasekmių Europos dujų rinkai.   Pasak jo, projekto sustabdymas nebus didelis smūgis ir Rusijai.  „Čia daugiau buvo reikalingas politinis sutikimas, ženklas, kad paremiama Ukraina, kad tas dujas per Ukrainą (Rusija – BNS) toliau tiektų“, – BNS sakė V. Jankauskas.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę „stipriai padidins“ ekonominį neapibrėžtumą Europos Sąjungoje (ES), antradienį pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni. „Mus toliau supa neapibrėžtumas. O tarptautinės teisės pažeidimas, Rusijai pripažinus dvi separatistines teritorijas Ukrainoje, labai padidins šį neapibrėžtumą,“ – konferencijos Briuselyje metu kalbėjo P. Gentiloni.

Lenkija pusei metų sumažino PVM tarifą kurui, tad lietuviai į kaimyninę šalį patraukė ne tik pigesnės dešros, bet ir pigesnio benzino ir dyzelino. Tą jau pajautė pasienio regione esančios degalinės, kurių apyvarta šiomis savaitėmis krito per pusę. Ir nors verslininkai dar nekalba apie uždaromas degalines, tačiau jau imasi trumpinti darbo laiką ir puse lūpų užsimena, kad gali tekti atsisakyti dalies darbuotojų.

Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė iki šio mėnesio pabaigos nutraukianti naktinius skrydžius į Ukrainą ir iš jos. Pasak bendrovės atstovų, toks sprendimas palies penkis naktinius reisus Ryga-Kijevas ir su reisus Ryga-Odesa. Skelbiama, jog „Air Baltic“ susisieks su bilietus į šiuos reisus įsigijusiais keleiviais ir pasiūlys skristi kitu laiku. Aviakompanija pažymi, kad prieš kiekvieną skrydį įvertinama esama padėtis ir vadovaujamasi valdžios institucijų rekomendacijomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė jo šalies ketinimus tęsti „nenutraukiamą“ gamtinių dujų tiekimą tarptautinei rinkai. „Šiuo etapu itin populiarėja gamtinių dujų, kaip vienos aplinkai draugiškiausių kuro rūšių, naudojimas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino svarstymai pirmadienį dėl prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybės pripažinimo sukėlė smarkią griūtį Rusijos akcijų rinkoje – pagrindiniai jos indeksai krito 14-17 procentų. Maskvos vertybinių popierių biržos indeksas smuko beveik 14 proc., JAV doleriais išreikštų likvidžiausių akcijų kainų krepšelio indeksas RTS – beveik 17 proc., o kai kurios likvidžiausios akcijos neteko bemaž ketvirtadalio vertės.