Užsienio verslas

Bendrovė „Uniper“ tapo pirmąja didžiąja Vokietijos energijos tiekėja, kuri konflikto su Rusija sąlygomis paskelbė atsidūrusi krizinėje situacijoje ir paprašė valstybės pagalbos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Vokietijos ekonomikos ministerija ketvirtadienį patvirtino, kad su Diuseldorfe įsikūrusia bendrove deramasi dėl priemonių jos finansinei padėčiai stabilizuoti. „Derybos tęsiamos.

Bankui „Revolut bank“ leista padidinti įstatinį kapitalą nuo 5,5 mln. iki 36,8 mln. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB). LB Finansų rinkos priežiūros komitetas sprendimą priėmė įvertinęs į „Revolut bank“ prašymą ir pateiktą informaciją, bendrovei leista įregistruoti su įstatinio kapitalo padidinimu susijusį banko įstatų pakeitimą.

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde trečiadienį pareiškė, kad rasti tinkamą pinigų politikos atsaką į sparčiai augančią infliaciją – tai „menas“. „Tai nėra mokslas“, – teigė Ch. Lagarde per metinę ECB organizuotą centrinių bankų atstovų konferenciją Portugalijoje. „Tai, ką mes darome, apima meno elementą“, – pridūrė ji. ECB liepą planuoja pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidinti palūkanų normas euro zonoje augančios infliacijos fone.

Rusijos dujų gigantui „Gazprom“, kurio kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei, nusprendus dividendų už 2021 metus nemokėti, jo akcijų kursas Maskvos biržoje ketvirtadienį krito ketvirtadaliu, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Popietinėje sesijoje už „Gazprom“ akcijas buvo mokama 24,4 proc. mažiau nei baigiantis trečiadienio prekybos sesijai, o per pirmąją ketvirtadienio prekybos sesijos dalį kritimas kelis kartus buvo viršijęs 30 procentų.

Šveicarijos milžinei „Barry Callebaut“ priklausančioje didžiausioje pasaulyje šokolado gamykloje Belgijos Vyzės mieste aptikta salmonelių genties bakterijų, ketvirtadienį pranešė įmonė. Įmonės atstovas naujienų agentūrai AFP teigė, kad gamyba gamykloje, kuri gamina skystą šokoladą 73 klientams, sustabdyta. „Visų produktų, pagamintų po mėginio paėmimo, išsiuntimas užblokuotas“, – teigė įmonės atstovas spaudai Korneelis Warlopas.

Ukraina ketvirtadienį pradeda komercinį elektros energijos eksportą į Europos Sąjungos rinką. Per pradinį etapą tiekimo pajėgumai bus ribojami iki 100 megavatvalandžių (MWh) Rumunijos kryptimi ir bus skirstomi per kasdienius aukcionus, skelbia „Ukrenergo“. Pasak Ukrainos energetikos ministro Hermano Galuščenkos, šalis gali eksportuoti beveik 17 kartų daugiau elektros energijos. „Toks pajėgumas mums atneš 10 mln. grivinų per metus.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėtam karui. Dešimtims milijonų žmonių visame pasaulyje gresia badas, nes dėl keturis mėnesius trunkančio karo sutriko grūdų tiekimas iš Ukrainos.

Didžioji Britanija nusprendė pratęsti muitų plieno importui galiojimą dar dvejiems metams, kad apsaugotų savo pramonę, trečiadienį paskelbė vyriausybė.

Vokietijoje metų infliacija birželį šiek tiek sulėtėjo, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, įsigaliojus vyriausybės priemonėms, skirtomis sumažinti kylančių kainų vartotojams daromą spaudimą. Remiantis federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, birželį infliacija siekė 7,6 procento. Rodiklis vis dar gerokai viršijo centrinių bankų nustatytą 2 proc. tikslą, tačiau sumenko palyginti su gegužę fiksuotu 7,9 proc. vartotojų kainų augimu.

Šveicarijos farmacijos milžinė „Novartis“ visame pasaulyje atsisakys maždaug 8 tūkst. darbo vietų, arba šiek tiek daugiau nei 7 proc. savo pasaulinės darbo jėgos, įgyvendindama didelio masto restruktūrizaciją. „Novartis“, kurioje šiuo metu dirba apie 108 tūkst. žmonių visame pasaulyje, antradienį patvirtino, kad pagal balandį paskelbtą restruktūrizavimo planą bendrovė panaikins kelis tūkstančius darbo vietų.

Jungtinė Karalystė stabdytų gamtinių dujų perdavimą į Europos Sąjungą, jei krizė žemyninėje Europoje dėl sumažėjusio jų tiekimo iš Rusijos pagilėtų, skelbia „Financial Times“, remdamasis šaltiniais šalies vyriausybėje. Anot leidinio, JK pritrūkus dujų saviems poreikiams patenkinti, būtų stabdomas jų perdavimas per Šiaurės jūrą iki Belgijos nuteistu vamzdynu.

Vokietija planuoja nuo 2023 metų grįžti prie vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės, ribojančios sumą, kurią gali skolintis vyriausybė, trečiadienį pranešė šaltiniai iš Finansų ministerijos. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ši taisyklė buvo sustabdytas trejiems metams, kad šalis galėtų įveikti pandemijos padarinius.  Laikydamasi konstitucijoje įtvirtintos taisyklės, pagal kurią Vokietijos vyriausybė per metus gali pasiskolinti sumą, neviršijančią 0,35 proc.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Čekijos valstybės kontroliuojama energetikos grupė ČEZ su JAV „Westinghouse“ ir Prancūzijos „Framatome“ pasirašė branduolinio kuro šalyje veikiančioms elektrinėms tiekimo sutartis, atsisakydama rusiško. 10 metų trukmės sutartys dėl Temelino branduolinės jėgainės aprūpinimo kuru įsigalios nuo 2024 metų, pasibaigus ilgalaikės sutarties su Rusijos „Rosatom“ priklausančios tiekėjos TVEL galiojimui, pranešė ČEZ.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

Baltarusija, sekdama savo artimiausios sąjungininkės Rusijos pavyzdžiu, o abiems šioms autoritarinėms valstybėms dėl Vakarų sankcijų esant atkirstoms nuo tarptautinių finansų rinkų, vienašališkai nusprendė nacionaline valiuta atsiskaitinėti už užsienio valiutomis išreikštas tarptautinių skolinių vertybinių popierių emisijas, nepaisant tokio jų sąlygų pažeidimo. „Baltarusija savo euroobligacijų skolinius įsipareigojimus vykdys Baltarusijos rubliais.

Vengrijos centrinis bankas antradienį nutarė bazines palūkanas padidinti labiausiai nuo 2008 metų, nustebindamas analitikus tokia drastiška kovos su infliacija priemone. Bazinių palūkanų norma Vengrijoje kilstelėta net 1,85 procentinio punkto iki 7,75 proc., finansų ekspertams prognozavus jos pakėlimą 0,5 punkto.

Vašingtonas antradienį paskelbė apie veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš Maskvos gynybos pramonę ir draudžiančias importuoti auksą iš šios šalies. Dėl šių sankcijų susitarė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai. Pastarieji veiksmai iš esmės „smogia Rusijos gebėjimui kurti ir dislokuoti ginklus bei technologijas, naudojamas Vladimiro Putino brutaliame agresijos kare prieš Ukrainą“, sakoma JAV iždo departamento pareiškime.

Didžiosios Britanijos aviacijos reguliavimo institucija antradienį nurodė Londono „Heathrow“ oro uostui sumažinti lėktuvų nusileidimo mokesčius, tikėdamasi, kad tai paskatins oro linijų bendroves sumažinti bilietų kainas. Atsižvelgdama į didėjančių sąnaudų tendenciją kylant infliacijai, Civilinės aviacijos administracija (CAA) pareiškė, kad oro uostas turi sumažinti mokesčius atsigaunant oro eismo paklausai.

Estijos ir Suomijos elektros perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ antradienį pasirašė supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant trečiosios Estijos ir Suomijos elektros jungties „Estlink 3“ projektą. Dokumentu įtvirtinti tarpusavio susitarimai dėl bendrų veiksmų, apimančių techninius klausimus, būtinas investicijas ir projekto įgyvendinimo tvarkaraštį, teigiama „Elering“ pranešime.

Prancūzijos „Compagnie Generale des Etablissements Michelin“, viena didžiausių pasaulyje automobilių padangų gamintojų, sustabdžiusi veiklą Rusijoje, galutinai iš šios šalies pasitrauks iki šių metų pabaigos, perduodama verslą vietos investuotojams. Pagrindine sprendimo atsisakyti veiklos Rusijoje priežastimi „Michelin“ nurodė tiekimo grandinės problemas.

Jungtinės Karalystės bendrovė „InterContinental Hotels Group“ (IHG), valdanti viešbučių prekės ženklus „Holiday Inn“, „Crowne Plaza“, „Regent Hotels“, „Intercontinental“, „Indigo“ ir keletą kitų, pareiškė nutraukianti veiklą Rusijoje. „Nutraukiame bet kokią veiklą Rusijoje, atsižvelgdami į JK, JAV ir ES sankcijų režimų raidą ir nuolatinius bei vis stiprėjančius veiklos Rusijoje iššūkius", - teigiama bendrovė interneto svetainėje išplatintame pranešime.

JAV areštuota superjachta „Amadea“, siejama su vienu rusų oligarchu, kuriam taikomos sankcijos, pirmadienį su Amerikos vėliava atplaukė į San Diego įlanką.  106 metrų ilgio laivas, kurio kaina siekia 325 mln. JAV dolerių (307 mln. eurų), praplaukė pro tarnybą JAV karinėse jūrų pajėgose baigusį lėktuvnešį „USS Midway“ ir po Koronado tiltu.  Teisingumo departamentas pranešė, kad jachta po daugiau nei 8 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį patikino Brazilijos vadovą Jairą Bolsonaro, kad jo šalis „pasiryžusi“ ir toliau tiekti šiai Pietų Amerikos žemės ūkio milžinei labai reikalingas trąšas. Kalbėdamas Brazilijos sostinėje, J. Bolsonaro sakė, kad abu lyderiai telefonu aptarė „apsirūpinimo maistu saugumą“ ir „energetinį nesaugumą“, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Ukraina gavo papildomą 65 mlrd. jenų (maždaug 500 mln. JAV dolerių) Japonijos lengvatinę paskolą pagal birželio pradžioje Ukrainos finansų ministerijos ir Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūros (JICA) pasirašytą finansavimo sutartį. Ukrainos finansų ministerija pažymi, jog paskola suteikiama lengvatinėmis sąlygomis: grąžinimo laikotarpis – 30 metų, įskaitant 10 metų lengvatinį laikotarpį, o metinės palūkanos – 1 procentas.

Europos Sąjungos valstybės narės, ruošdamosi artėjančiai žiemai, turėtų atsižvelgti į galimus tolesnius gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos sutrikimus, pirmadienį pareiškė už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson. „Gazprom“ jau paskelbė, kad liepos 11-21 dienomis sustabdys dujotiekį „Nord Stream“ techniniam aptarnavimui.

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų ministras Bruno Le Maire'as, kartu paragindamas skirti daugiau viešųjų išlaidų padėti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams susidoroti su sparčiai augančia infliacija. Dar visai neseniai daugelis Vakarų valstybių galėjo skolintis itin palankiomis sąlygomis, nes investuotojai joms noriai skolindavo pinigus. Visgi išaugus infliacijai ir prasidėjus karui Ukrainoje, išaugo palūkanų normos.

Žinoma Švedijos baldų ir namų apyvokos prekių kompanija jau anksčiau sustabdė veiklą karą prieš Ukrainą pradėjusioje Rusijoje. Tačiau dabar galutinai nusprendė pasitraukti. Ta proga kompanija surengė prekių išpardavimą. Maskvos Chimkų rajone esančioje parduotuvėje akcija surengta buvusiems įmonės darbuotojams. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdų, kaip jie vienas per kitą stengiasi kuo greičiau čiupti kas papuolė po ranka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Didžiojo septyneto (G-7) šalių dar labiau spausti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą ir nustatyti kainos „lubas“ Maskvos eksportuojamai naftai. „Mums svarbi G-7 šalių nuosekli pozicija dėl sankcijų. Jos turi būti toliau stiprinamos, apribojant agresorės eksportuojamos naftos kainas“, – po to, kai vaizdo ryšiu kreipėsi į G-7 viršūnių susitikimą Vokietijoje savo „Telegram“ kanale parašė V. Zelenskis.

Turkijos liros kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį toliau stiprėjo sparčiausiu šiais metais tempu, rinkai reaguojant į naują taisyklę, kuri iš esmės privers daugelį bankų atsisakyti dalies savo užsienio valiutos atsargų. Naujoji bankininkystės veiklos taisyklė, paskelbta penktadienio vakarą uždarius rinką, – tai naujausias Turkijos vyriausybės mėginimas atgaivinti liros kursą nedidinant pagrindinės palūkanų normos.

Vartotojai turėtų nedelsdami pradėti mažinti energijos suvartojimą, sekmadienį paragino trijų didžiųjų Prancūzijos energetikos įmonių vadovai, perspėdami apie socialinę įtampą kitą žiemą, jei atsargos nebus papildytos.  „Pastangos turi būti neatidėliotinos, kolektyvinės ir didžiulės“, – savaitraščio JDD straipsnyje paragino „TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne, EDF vadovas Jeanas-Bernardas Levy ir ENGIE vadovė Catherine MacGregor.

Kanadoje įsigaliojo parlamento priimtos Specialiųjų ekonominių priemonių įstatymo pataisos, kuriomis suteikiama teisė vyriausybei konfiskuoti sankcionuotą Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai paremti.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada ir Japonija uždraus rusiško aukso importą, kad šalis agresorė turėtų mažiau galimybių finansuoti karą prieš Ukrainą. Kaip praneša BBC, Jungtinės Karalystės atstovai sako, kad toks žingsnis bus taiklus smūgis Vladimiro Putino karo mašinai. Rusijos aukso eksporto apimtys praėjusiais metais siekė 15,4 mlrd. JAV dolerių. Kremliui pradėjus karą daugybė Rusijos oligarchų suskubo savo turtą investuoti į aukso luitus.

Nuo „defolto“, kuris reiškia negebėjimą grąžinti skolas, Rusiją skiria kelios valandos, informuoja naujienų agentūra „Bloomberg“. Sekmadienio vakarą baigiasi terminas, per kurį šalis okupantė turi apmokėti maždaug 100 mln. JAV dolerių obligacijas. Tai yra valstybės skolą. Dėl daugybės Vakarų sankcijų, pritaikytų dėl Rusijos puolimo prieš Ukrainą, šalis agresorė formaliai bus pripažinta nemokia. Tai reiškia, kad tarptautinėse rinkose jai daugiau niekas neskolins pinigų.

Didžiojo septyneto (G-7) valstybės uždraus Rusijos aukso importą, siekdamos sugriežtinti sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje, sekmadienį pranešė Jungtinės Valstijos. „G-7 kartu paskelbsime, kad uždrausime importuoti rusišką auksą – svarbų eksporto produktą, iš kurio Rusija gauna dešimtis milijardų dolerių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Prabangių automobilių „Rolls-Royce“ darbuotojams atstovaujanti profsąjunga atmetė įmonės pasiūlymą darbuotojams skirti 2 tūkst. svarų sterlingų (maždaug 2 329 eurų) vienkartinę išmoką, kuri padėtų susidoroti su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, rašo portalas BBC. Iš 14 tūkst. „Rolls-Royce“ darbuotojų, kuriems ši išmoka galėjo būti skirta, 11 tūkst. priklauso profesinei sąjungai.

Rusija tapo didžiausia naftos tiekėja Kinijai, nes dėl sankcijų, susijusių su karu Ukrainoje, šalis Pekinui naftą parduoda pigiau, rašo portalas BBC. Gegužės mėnesį Rusijos naftos importas, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 55 proc. ir pasiekė rekordinį lygį, išstumdamas Saudo Arabiją iš didžiausio Kinijos tiekėjo pozicijos. Kinija padidino rusiškos naftos pirkimą, nepaisant to, kad paklausa dėl koronaviruso apribojimų ir lėtėjančios ekonomikos sumažėjo.

Trys sesutės – Baltijos šalys – kenčia nuo infliacijos pabaisos. Kainos sparčiausiai auga Estijoje ir kol vietiniai gyventojai ieško būdų sutaupyti, valdžios atstovai pliekiasi tarpusavyje. Neseniai Estijoje sugriuvo valdančioji koalicija ir dabar ministrų kabinetas renkamas iš naujo. Tuo tarpu Latvijoje valdžia taiko kitokią taktiką ir kovoja su degalų kainų augimu, mažina akcizus, skirtingai nei to nepadariusios Lietuva ir Estija.

Pastaruoju metu pasaulinės kviečių kainos padvigubėjo. Iš dalies dėl to kalta Rusijos invazija į Ukrainą. Kas keičia kviečių kainas ir kokį vaidmenį čia atlieka finansinės spekuliacijos, analizuoja portalas DW. Iki vasario pabaigos mažai kas būtų pavadinęs kviečių prekybą įdomiu verslu. Pasaulinės rinkos kainos daugelį metų svyravo apie 200 eurų už toną. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, padėtis pasikeitė iš esmės.

Vienas iš turtingiausių pasaulio žmonių JAV verslininkas ir investuotojas Warrenas Buffettas ne kartą ragino investuotojus nepanikuoti, bet ieškoti palankių situacijų net ir tokiais laikais kaip šie, kai vis dažniau kalbama apie galimą naują krizę.

Europos Sąjungos lyderiai, ankstesnę dieną nutarę suteikti kandidačių įstoti į bloką statusą Ukrainai ir Moldovai, penktadienį sutelkė dėmesį į ateinantiems mėnesiams prognozuojamas ekonomikos problemas ir recesijos grėsmę, didžia dalimi susijusias su Rusijos karu Ukrainoje. Briuselyje susirinkę 27 Bendrijos šalių lyderiai ieško būdų, kaip suvaldyti didėjančią infliaciją, energijos kainų šuolius, verslo silpnėjimą, blėstantį vartotojų pasitikėjimą ir didėjantį spaudimą biudžetams.

Keliautojai, išsiruošę atostogauti lyg keršydami už tai, kad dėl pandemijos ilgai to daryti negalėjo, susiduria su realybe. Oro uostuose susidariusios spūstys lemia gana sunkią ilgai lauktų kelionių pradžią, rašo portalas DW. Europos oro uostus vėl užplūdo keliautojai, nors daugelyje šalių tikrasis vasaros atostogų sezonas dar nė neprasidėjo.

Turkijos centrinis bankas ketvirtadienį dar kartą pasipriešino pasaulinėms tendencijoms ir išlaikė stabilią bazinę palūkanų normą, nepaisant vieno didžiausių pasaulyje vartotojų kainų augimo tempų. Toks sprendimas priimtas praėjus dviem savaitėms po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas visada buvęs aukštų palūkanų priešininku, paneigė, kad jo šalis turi „infliacijos problemą“. Oficialiosios statistikos duomenimis, metų infliacija Turkijoje viršijo 70 proc.

Euras ir svaras ketvirtadienį smuktelėjo JAV dolerio atžvilgiu, ekonominiams duomenims signalizuojant apie didėjančias recesijos perspektyvas Europoje. Pasaulinės akcijų rinkos šią savaitę šiek tiek atsigavo po dar vieno nuosmukio, o naftos kainos toliau leidosi. Ekonomikos augimas euro zonoje birželį traukėsi, rodo atidžiai stebimo tyrimo rezultatai, aukštoms kainoms sustabdžius stiprų atsigavimą po koronaviruso pandemijos padarytos žalos.

Šeštadienį numatytas Kaliningrado elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas neįvyks. Apie tai Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“ ketvirtadienį informavo Rusijos elektros sistemos operatorius. Bandymas turėjo trukti šeštadienį aštuonias valandas. Iki šiol Kaliningradas atliko tris izoliuotos darbo bandymus: pirmasis vyko 2019 metais ir truko 72 valandas, 2020 ir 2021 metais – po 8 valandas.

JAV sportinės avalynės ir aprangos gamintoja „Nike“ ketvirtadienį pranešė galutinai paliekanti Rusijos rinką ir kad nebeatnaujins savo parduotuvių, laikinai uždarytų Maskvai įsiveržus į Ukrainą, darbo. Tai reiškia, kad „Nike“  prisijungė prie kitų Vakarų įmonių, įskaitant „McDonald's“ ir „Starbucks“, nusprendusių pasitraukti iš Rusijos dėl jos agresijos prieš Ukrainą.

Pagal prekių ir paslaugų kainas Europos Sąjungoje (ES) Lietuva yra 22-oje vietoje – kainų lygis šalyje buvo 28,1 proc. punktai žemesnis už ES vidurkį. „Eurostat“ duomenimis, 2021 m. suvartojamų prekių ir paslaugų kainų lygis ES šalyse reikšmingai skyrėsi. Jei vidutinis ES kainų lygis buvo 100 proc., tai jį gerokai viršijo didžiausias prekių ir paslaugų kainas turinčios Danija ir Airija – po 140 proc. Nuo jų tik 8 proc. atsiliko Liuksemburgas, po jo – Švedija (127,9 proc.