Užsienio verslas

Verslininko Gedimino Žiemelio „Vertas Management“ kontroliuojamas farmacijos fabrikas „Nativita“ Baltarusijoje nubaustas daugiau nei 11 mln. eurų bauda, vaistų pardavimai šiemet smarkiai susitraukė, rašo portalas vz.lt. „Tokio „Nativitos“ pardavimų sumažėjimo buvo galima tikėtis, kai Baltarusijos valstybės kontrolės komitetas atskleidė, kad jos parduodamų vaistų antkainis yra didesnis, nei leidžiama įstatymu“, – rašo portalas „ej.by“, kurį cituoja vz.lt.

Didžioji Britanija pirmadienį įvedė kariuomenės parengtį, ieškodama būdų įveikti neslopstančią paniško pirkimo sukeltą degalų krizę, kai dėl benzinvežių vairuotojų trūkumo išseko degalinių atsargos. „Tam tikras skaičius kariuomenės benzinvežių vairuotojų turės būti pasirengę ir prireikus bus dislokuoti, siekiant stabilizuoti degalų tiekimo grandinę“, – sakoma Verslo, energetikos ir pramonės strategijos ministerijos pranešime.

Baltijos šalių europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba jau vyksta visose trijose Baltijos šalyse, tačiau dabartinio tikslo – užbaigti projektą iki 2026 metų – pasiekti nepavyks, o jungties statybos pabaiga bus nukelta į šio dešimtmečio pabaigą, skelbia Estijos dienraštis „Postimees“. Kartu tai yra paskutinysis galimas terminas, nes transeuropinis transporto tinklas TEN-T turi būti parengtas iki 2030-ųjų.

Kremliaus kontroliuojamas Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ yra esąs pasirengęs didinti dujų eksportą į Vakarų Europą. „Mūsų vartotojai Europoje yra pagrindiniai mūsų partneriai“, – pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak Kremliaus atstovo, koncernas „jau atrinko visas papildomas paraiškas“ ir yra suinteresuotas didinti dujų eksportą. „Mūsų vartotojai Europoje yra pagrindiniai mūsų partneriai“, – pakartojo D. Peskovas.

Didžioji Britanija išduos iki 10 500 laikinų darbo vizų sunkvežimių vairuotojams ir paukštininkystės sektoriaus darbuotojams, siekdama išspręsti chroniško darbo jėgos trūkumo problemą. Apie tokį sprendimą šeštadienį pranešė britų vyriausybė, nusprendusi keisti po „Brexito“ vykdytą imigracijos politiką.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie dvi Afganistanui taikomų sankcijų išimtis, siekdamos palengvinti humanitarinės pagalbos tiekimą į karo nuniokotą Talibano kontroliuojamą šalį. Išimtys leis JAV vyriausybei, pagalbos grupėms ir tarptautinėms organizacijoms „teikti humanitarinę pagalbą Afganistanui ar vykdyti kitas veiklas, leidžiančias patenkinti pagrindinius žmonių poreikius“, sakoma JAV Iždo departamento pranešime.

Kinijos mokslininkai paskelbė išradę būdą gaminti krakmolą iš anglies dvideginio dujų ir teigia, kad jis energijos suvartojimo atžvilgiu daug našesnis už augaluose vykstančią fotosintezę. Pasaulyje vykdoma daug tyrimų, ieškant galimybių iš anglies dvideginio veiksmingai gaminti sudėtingas organines molekules, įskaitant krakmolą, bet iki šiol didelės pažangos šioje srityje nebuvo pasiekta.

Dėl mažmeninių investuotojų prisiimtos rizikos (rizikavimo), šoktelėjo naujų mobiliosios prekybos programėlių augimas. O didelė skola, pervertintas turtas ir didėjantis noras investuoti į rizikingą turtą, pavyzdžiui, kriptovaliutas, gali sukelti didelę krizę finansų rinkose, pranešė ES vertybinių popierių reguliavimo institucija. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) savo naujausių tendencijų, rizikų ir pažeidžiamumų ataskaitoje pažymėjo savo susirūpinimus.

Rusija šiemet prikuls 118,7 mln. tonų grūdų, iš jų 74,7 mln. tonų sudarys kviečiai, prognozuoja „Rusagrotrans“ ekspertai. Palyginti su 2020-aisiais, bendras grūdų derlius būtų 11 proc. kuklesnis, o vien tik kviečių – 13 proc. menkesnis. Prognozuojama, jog miežių derlius sumažės beveik 15 proc. iki 17,8 mln. tonų, tačiau kukurūzų – padidės beveik 1 proc. iki 14 mln. tonų. „Galbūt galutiniai „Rosstat“ derliaus rodikliai bus didesni 1–1,5 mln. tonų.

Iš pradžių tai buvo kompiuteriniai lustai, o dabar prisidėjo ir alkoholis: dėl sutrikimų pasaulio tiekimo grandinėse kai kuriose JAV dalyse ima stigti svaigiųjų gėrimų.

Visoje Europoje sparčiai kylant energijos kainoms, Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį paskelbė apie 3 mlrd. eurų vertės priemones, kurių bus imtasi siekiant ateinančią žiemą išvengti sąskaitų už elektrą ir dujas augimo. Darbdavių asociacijai „Confindustria“ premjeras pareiškė, kad šios priemonės bus visų pirma orientuotos į skurdžiausius gyvenančius ir labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Naujoji „Microsoft“ operacinė sistema „Windows 11“ bus išleista jau spalio 5 dieną – nuo tada ją galės įsidiegti pirmieji žmonės, turintys šiai operacinei sistemai pritaikytus ir su ja suderinamus įrenginius, o vėliau atnaujinimas bus siūlomas vis platesniam ratui vartotojų, rašoma pranešime spaudai.

Ekonomikos augimas euro zonoje rugsėjį suklupo ir tai, be kita ko, lėmė sutrikimai tiekimo grandinėse, didelės kainos bei koronaviruso delta atmainos plitimas, parodė atidžiai stebimi „IHS Markit“ tyrimo rezultatai. „Verslo aktyvumas euro zonoje rugsėjį augo kur kas lėčiau ir tai susiję su sutrikimais tiekimo grandinėse ir nuogąstavimais dėl besitęsiančios pandemijos, taip pat su tuo, kad paklausa piką buvo pasiekusi antrąjį ketvirtį“, – pažymėjo tyrimų bendrovė.

Kai kurie Baltarusijos pramonės įmonių darbuotojai perduoda Vakarams informacijos, kokios priemonės taikomos siekiant iki minimumo sumažinti šalies ekonomikai paskelbtų sankcijų poveikį, pareiškė prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Pažvelkite į savo bendradarbius įmonėse. Aš turiu informacijos, kad kai kur ten liko keli niekšai ir [kad] jie siekia informuoti kolektyvinius Vakarus, kaip Parchomčykas su Nazaravu bando apeiti sankcijas.

Europos Komisija (EK) rengiasi patvirtinti „trumpalaikes laikinas priemones“, kurios leistų įveikti pasaulinės energetikos krizės poveikį. Už energetiką atsakinga EK narė Kadri Simson tai pareiškė po trečiadienį Slovėnijoje įvykusio Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta šiam klausimui, kurį keli susitikimo dalyviai pavadino „kritiniu“. Europos ekonomikai atsitiesiant po COVID-19 pandemijos, energijos kainos žemyne sparčiai kyla, o gamtini...

Jungtinė Karalystė susiduria su anglies dioksido deficitu, keliančiu grėsmę įvairiems sektorias – nuo sveikatos apsaugos iki maisto pramonės, o problema plinta ir į kitas Europos valstybes, perspėja viena didžiausių pasaulyje pramoninių dujų tiekėjų „Nippon Gases“. Pernai „Nippon Gases“ Europoje pardavė pramoninių dujų už beveik 1,5 mlrd. JAV dolerių, o šiais metais, bendrovės tvirtinimu, siuntos sumenko perpus.

Rinkos dalyviai atidžiai stebės oro sąlygas Europoje, nes švelni žiema Šiaurės pusrutulyje galėtų šiek tiek nuraminti energijos išteklių rinką, mano didžiausios pasaulyje nepriklausomos naftos prekybos grupės „Vitol“ vadovas Russellas Hardy. Dujų kainos Europoje yra pasiekusios rekordinius lygius, o tai aukštyn stumia ir elektros kainas, ir daugelis analitikų įspėja, kad regiono valstybės žiemos laikotarpiu, kai vartojimas būna didžiausias, gali susidurti su energijos tiekimo sutrikimais.

Europos įstatymų leidėjų grupei pareiškus, kad už dujų kainų kilimo stovi Rusija, JAV energetikos sekretorė Jennifer Granholm trečiadienį įspėjo „nemanipuliuoti“ dujų kainomis Europoje. „Jungtinės Valstijos yra aiškiai davusios suprasti, kad mes ir mūsų partneriai turime būti pasirengę imtis veiksmų, jeigu atsiras [rinkos] dalyvių, kurie gali manipuliuoti tiekimu siekdami naudos sau“, – pareiškė ji per nuotolinę spaudos konferenciją, surengtą jos vizito Varšuvoje metu.

Pasaulyje pirmaujanti maisto apdirbimo ir pakuočių iš kartono gamintoja „Tetra Pak“ Baltijos šalių regione suteiks galimybę per taromatus sugrąžinti panaudotas pakuotes. Pilotinis projektas startuoja Estijoje, įvertinus pasiektus rezultatus, panaši sistema gali būti įdiegta ir Lietuvoje bei Latvijoje, rašoma pranešime spaudai.  Pakuočių surinkimas ir perdirbimas – tai svarbus žingsnis pereinant prie žemų emisijų žiedinės ekonomikos.

Apie „netolygų“ pasaulio ekonomikos atsigavimą įspėjusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį pablogino viso pasaulio ir JAV ekonomikos augimo 2021 metais prognozes, bet pagerino Europos prognozes.  Pasaulio ekonomika šiemet atsitiesia ir tai paskatino, be kita ko, įvairios skatinamosios priemonės, veiksmingų vakcinų nuo COVID-19 atsiradimas ir gyventojų skiepijimas, taip pat daugelio rūšių ekonominės veiklos atnaujinimas, pareiškė organizacija.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) dar kartą ragina Baltarusiją kuo skubiau spręsti Astravo atominės elektrinės (AE) saugos problemas. Pasak inspekcijos, dauguma jau seniai iškeltų saugos problemų iki šiol nėra išspręstos. „Pažangiose šalyse didžiausias dėmesys skiriamas užtikrinti branduolinę saugą, o ne laikytis statybos grafiko terminų.

Rusija nuo antradienio atšaukė visus dėl COVID-19 pandemijos įvestus oro susisiekimo su Baltarusija apribojimus, atnaujino skrydžius į Ispaniją, Slovakiją, Iraką, Keniją. Tokį sprendimą anksčiau priėmė Rusijos kovos su koronavirusine infekcija operatyvinė būstinė. Birželį Rusija padidino reguliarių skrydžių su Baltarusija skaičių iki 10 per savaitę, o nuo rugpjūčio padvigubino reisų iš Maskvos į Minską skaičių, taip pat padidino jų skaičių iš Sočio ir Krasnodaro.

Bitkoino kursas pirmadienį dėl išpardavimo finansų rinkose bangos, kurią išprovokavo nuogąstavimai dėl Kinijos nekilnojamojo turto milžinės „China Evergrande Group“ problemų, smuko žemiau 44 tūkst. JAV dolerių ribos. Kriptovaliutos kursas krito 8,1 proc. iki 43,442 tūkst. JAV dolerių, rašo agentūra „MarketWatch“. Bitkoinas pinga ir antradienį – jo kursas nusileido iki maždaug 42,888 tūkst. JAV dolerių. Tačiau nuo metų pradžios kriptovaliuta pabrango maždaug 50 procentų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį rekomendavo dvigubai padidinti alkoholio mokesčius Europoje.  Anot organizacijos, ši priemonė padėtų kasmet išvengti iki 5 tūkst. mirčių nuo vėžio.  Alkoholiniams gėrimams taikomų mokesčių didinimas yra „viena geriausių priemonių“ užkirsti kelią vėžiui, „turinti potencialiai didelį poveikį“, nurodė PSO Europos regiono biuras, pridūręs, kad tokios šalys, kaip Rusija ir Jungtinė Karalystė, gautų daugiausiai naudos.

Socialinis tinklas „Twitter“ pirmadienį paskelbė sumokėsiantis 809 mln. JAV dolerių, kad būtų atšauktas 2016 metais pareikštas ieškinys, kuriame teigiama, kad bendrovės vadovybės nariai, įskaitant įkūrėją Jacką Dorsey, investuotojams teikė klaidinančią informaciją apie naudotojų skaičiaus augimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo draudimas importuoti Europos Sąjungoje, JAV ir kai kuriose kitose valstybėse pagamintus maisto produktus pratęsiamas iki 2022 metų gruodžio 31 dienos. Prekybos embargą vakarietiškiems maisto produktams Kremlius paskelbė 2014 metų rugpjūtį, reaguodamas į Vakarų demokratijų sankcijas, įvestas dėl Rusijos aneksuoto Krymo ir dėl jos paramos separatistams Ukrainos rytuose.

Baltarusijos žemės ūkio gamyba per aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, palyginamosiomis kainomis sumenko 4,6 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Apytikriai 80 proc. produkcijos pagamino žemės ūkio organizacijos, gamybą sumažinusios 4,9 procento. Mėsos gamyba šiemet sausį-rugpjūtį siekė 1,2 mln. tonų gyvojo svorio, pieno –  5,3 mln. tonų, kiaušinių – 2,38 mlrd. vienetų. Laikotarpio pabaigoje Baltarusijoje buvo auginama 4,2 mln.

Bendra 25 turtingiausių pasaulio šeimų turto vertė per pastaruosius metus padidėjo 312 mlrd. JAV dolerių, arba 22 proc., iki 1,7 trln. JAV dolerių ir tai, be kita ko, lėmė akcijų brangimas bei likvidumo prieinamumas, rodo agentūros „Bloomberg“ paskelbti duomenys. Reitinge „Bloomberg Billionaires“ ketvirtus metus iš eilės pirmauja Waltonų šeima, valdanti maždaug pusę didžiausio JAV parduotuvių tinklo „Walmart“. Nuo 2020 metų rugpjūčio Waltonų šeimos turto vertė padidėjo 23 mlrd.

Įtikinti turtingąsias valstybes vykdyti savo įsipareigojimus JT klimato fondui šią savaitę bus „sudėtinga“, pripažino Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas prieš pirmadienį vyksiantį susitikimą su pasaulio lyderiais, skirtą būtent šiam tikslui. Per 2009 metų Kopenhagos klimato konferenciją turtingosios valstybės pažadėjo nuo 2020-ųjų skurdesnėms šalims skirti 100 mlrd. dolerių (85 mlrd. eurų) metinį finansavimą, kad jos galėtų kovoti su klimato kaitos padariniais.

Ne tik COVID-19 pandemija, bet ir įtempta situacija kaimyninėje Baltarusijoje skatina regiono verslininkus ieškoti naujų rinkų ir vystyti verslą valstybėse, kuriose politinė situacija stabilesnė. Kai kurios Baltarusijoje veikiančios įmonės jau kurį laiką dairosi galimybės persikelti į kitas šalis, o viena tokių potencialių krypčių – Ukraina, rašo portalas lrt.lt.

Didžiosios Britanijos mažmenininkė „Marks & Spencer“ ketvirtadienį paskelbė planuojanti uždaryti daugiau kaip pusę savo parduotuvių Prancūzijoje, nes „Brexitas“ pakenkė šviežių ir šaldytų produktų tiekimui. Bus uždaryta 11 iš 20 franšizės pagrindu veikiančių parduotuvių, pranešė bendrovė ir paaiškino, jog „ilgi ir sudėtingi eksporto procesai ... po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos gerokai varžo“ produktų tiekimą.

Visoje Prancūzijoje sustabdyti maždaug 3 tūkst. sveikatos apsaugos darbuotojų, iki šios savaitės termino nepasiskiepijusių nuo COVID-19, įgaliojimai, ketvirtadienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas (Olivjė Veranas). Atlyginimas šiems darbuotojams nebus mokamas. „Vakar pateikta maždaug 3 tūkst. pranešimų apie suspendavimą dar nepasiskiepijusiems darbuotojams sveikatos priežiūros centruose ir klinikose“, – radijui RTL sakė O. Veranas.

Dujų tiekimas praėjusią savaitę užbaigtu tiesti dujotiekiu „Nord Stream 2“ neprasidės nuo kito mėnesio pradžios, kaip anksčiau skelbė žiniasklaida, trečiadienį pareiškė rusų energetikos milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Spalio 1 dieną tiekimas dar neprasidės“, – žurnalistams sakė A. Mileris, komentuodamas naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimą. 55 mlrd.

Lenkijoje minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nuo 2022 metų padidės 7,5 proc., skelbia Lenkijos radijas. Lenkijos vyriausybė nusprendė didinti MMA nuo sausio 1-osios 210 zlotų iki 3010 zlotų (apytikriai 660 eurų). Minimalus valandinis darbo atlygis didės taip pat 7,5 proc. iki 19,7 zloto.

Gamtinių dujų kainos Europos „spot“ rinkoje trečiadienį priartėjo prie visų laikų rekordo, kuris – 969 JAV doleriai už tūkstantį kubinių metrų, arba 76 eurai už megavatvalandę (MWh). Kita vertus, vidutinė dujų kaina eurais už MWh šį rekordą jau viršijo. Trečiadienio popietę artimiausių (spalio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 79 eurus už MWh, arba 964 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys.

Trys Jungtinių Tautų agentūros įspėja, kad maždaug 500 mlrd. JAV dolerių vertės žemės ūkio subsidijos, kurias kasmet dalija vyriausybės, turi būti perorientuotos, nes daro žalą aplinkai, taip pat socialinę žalą. Agentūrų paskelbta ataskaita yra „perspėjimas“ vyriausybėms, kad jos turi persvarstyti savo paramos žemės ūkiui programas, pareiškė Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Qu Dongyu. Parama žemės ūkio produktų gamintojams pasaulyje siekia 540 mlrd.

Europos Komisija (EK) patvirtino antrosios 600 mln. eurų dydžio išmokos skyrimą Ukrainai pagal makrofinansinės paramos programą, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Džiaugiuosi EK sprendimu skirti Ukrainai 600 mln. eurų dydžio makrofinansinės pagalbos antrąją dalį. Esu dėkingas ES, [Europos Komisijos pirmininkei] Ursulai von der Leyen, [Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojui] Valdžiui Dombrovskiui už palankų Ukrainos įgyvendintų reformų įvertinimą.

Vokietijos reguliuotojų leidimų naudoti „Nord Stream 2“ gavimo procesas gali užsitęsti apytikriai keturis mėnesius, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Visi darbai baigti, dabar vyksta reikiamų leidimų iš Vokietijos reguliavimo institucijų gavimo procesas. Jis, kaip paaiškėja, pagal Vokietijos įstatymus nėra greitas, mano nuomone, keturi mėnesiai, nurodyta 2022-ųjų pradžia“, – sakė S. Lavrovas.

Metinė infliacija Didžiojoje Britanijoje rugpjūtį rekordiškai padidėjo – nuo 2 proc. mėnesiu anksčiau iki 3,2 proc. ir buvo didžiausia nuo 2012 metų kovo, parodė Nacionalinės statistikos biuro (ONS) trečiadienį paskelbti duomenys. Agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo, kad metinė infliacija šalyje paskutinį vasaros mėnesį pakils iki vidutiniškai 2,9 procento.

Baltarusijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per aštuonis šių metų mėnesius pakilo 11,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Žemės ūkio produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 6,3 proc., iš jų augalininkystės – 6,2 proc., gyvulininkystės – 6,3 procento. Statybų kainų indeksas padidėjo 11,7 procento. Krovinių gabenimo įkainiai išaugo vidutiniškai 4,1 procento.

Pietų Korėjos konkurencijos institucija JAV technologijų milžinei „Google“ už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi mobiliųjų operacinių sistemų ir programėlių rinkose antradienį skyrė beveik 180 mln. JAV dolerių baudą. Bauda bendrovei buvo skirta praėjus kelioms savaitėms po to, kai Pietų Korėjoje buvo priimtas įstatymas, kuriuo dideliems programėlių parduotuvių operatoriams, tokiems kaip „Google“ ir „Apple“, buvo uždrausta programinės įrangos kūrėjus versti naudoti jų mokėjimo sistemas.

Už strateginę infrastruktūrą atsakingas Lenkijos vyriausybės įgaliotinis Petras Naimskis pakartojo, jog Lenkija neketina pratęsti sutarties su Rusijos monopolininku „Gazprom“ dėl dujų tiekimo, kuri baigs galioti kartu su 2022 metais, praneša Lenkijos radijas.

Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ baigtas tiesti, penktadienį pranešė Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio vamzdyno operatorės akcininkas. Anot pranešimo, „Nord Stream 2“ antrosios gijos jūrinės dalies paskutinė siūlė buvo suvirinta rugsėjo 6-ąją, o po to buvo sujungtos nuo Danijos teritorinių vandenų ir iš Vokietijos sausumos ateinančios vamzdyno atkarpos.

JAV prezidento Joe Bideno administracija, bandydama sustabdyti pandeminio koronaviruso delta atmainos plitimą, įpareigos 100 ir daugiau darbuotojų turinčias kompanijas paskiepyti visus darbuotojus arba kas savaitę atlikti testus dėl COVID-19, ketvirtadienį paskelbė Baltieji rūmai. Kompanijos privalo „užtikrinti, kad jų darbo jėga būtų visiškai paskiepyta, arba reikalauti, kad darbuotojai, kurie lieka neskiepyti, pateiktų neigiamą testo atsakymą bent kartą per savaitę“, nurodė Baltieji rūmai.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė nedidelį žingsnį į priekį mažindamas specialiosios pandeminės programos apimtis, tačiau pasistengė užtikrinti rinkas, kad nenutrauks paramos, atsižvelgdamas į tai, jog sparčiai plintanti COVID-19 delta atmaina lėtina euro zonos ekonomikos atsigavimą. Banko Valdančioji taryba, turinti 25 narius, pranešė, kad ECB sulėtins mėnesinių obligacijų pirkimų tempą, ekonominei veiklai atsigaunant, o infliacijai spartėjant. 1,85 trln.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė šiek tiek sumažinti specialiosios pandeminės vertybinių popierių pirkimo programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimtis, atsižvelgdamas į stiprėjantį ekonomikos atsigavimą, tačiau nepakeitė pagrindinių palūkanų normų. Frankfurte įsikūręs skolintojas išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje rugpjūtį išaugo iki 6,7 proc. nuo 6,5 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Šis infliacijos rodiklis Rusijoje – didžiausias nuo 2016-ųjų rugpjūčio. Vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį brango 0,2 proc., mėnesio infliacija viršijo ekonomistų prognozių vidurkį, kuris buvo 0,1 procento.

Rusija gamtinių dujų eksportą naujojo vamzdyno per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ pirmąja gija planuoja pradėti spalio 1-ąją, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Jų teigimu, antroji „Nord Stream 2“ gija turėtų pradėti veikti po dviejų mėnesių.

Gamtinių dujų kainų spaliui indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ trečiadienio popietę pakilo iki 55,1 euro už kilovatvalandę (kWh), arba 673 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, rodo biržos duomenys. Rusijos dujų tiekimas į Europą rinkos balansavimo dujotiekiu „Jamalas-Europa“ trečiadienį siekė 2,6 mln. kubinių metrų per valandą (antradienį – 2,7 mln. kubų), o per Ukrainą „Gazprom“ į Europą planuoja rugsėjį pumpuoti 109 mln.