Pataria netapti svajonių įkaitais
„Naujo būsto įsigijimas ar įsirengimas daugeliui žmonių yra gyvenimo svajonė“, – „Statybų gido“ tinklalaidėje pasakojo psichoterapeutas Raimundas Alekna.
Visgi specialistas pabrėžė, kad norint, jog svajonės įgyvendinimas virstų švente, reikia ir tinkamo psichologinio pasiruošimo. Kitaip svajonė akimirksniu gali virsti košmaru. Pasak R. Aleknos, dažnai žmonės, darydami tokius svarbius gyvenimo žingsnius, susiduria su dideliu stresu, chaosu, o tai gali iššaukti ir ne visai adekvačias reakcijas.
„Žmogaus psichologija yra taip surėdyta, kad streso sąlygomis ji grįžta į ankstesnį būvį. Kitaip tariant – į labiau vaikišką arba mažiau brandžią būseną. Mes juk puikiai žinome, kad vaikai dažniausiai neslepia savo emocijų, jie nesistengia būti korektiški ar taktiški. Emocijos liejasi per kraštus. Todėl ir kalbant apie būsto įsigijimą atsiranda rizika, kad suaugęs žmogus gali taip elgtis. Nes dažnai kiekvienas turi savo įsivaizdavimą, būna įvairių tarpusavio nesutarimų, bendrų sąlyčio taškų stygius“, – pasakojo psichoterapeutas.
R. Alekna patarė, kad norint išvengti tokių psichologinių krizių, ypač kai būstas įsigyjamas poros, svarbu nepasiduoti svajonėms ir netapti jų įkaitais. Psichoterapeutas pabrėžė, kad kiekvienas žmogus iš vaikystės atsineša skirtingas patirtis, norus ir įsivaizdavimus. Tad net ir kartu perkant būstą, dviejų žmonių svajonė, kaip jis turi atrodyti, gali būti labai skirtinga.
„Galbūt kažkas augo 12 kvadratinių metrų kambaryje su broliais ir sesėmis, todėl gali turėti svajonę apie didžiules erdves, atskirus kambarius ir panašiai. Galbūt vaikystė praleista bute, todėl suaugusiojo gyvenime tikimasi, kad bus namas, didžiulis kiemas su obelimis. Juk svajonės susiformuoja veikiant tam tikriems išgyvenimams. Tačiau renkantis ir įsigyjant būstą reikėtų žvelgti racionaliai ir vertinti kitus aspektus. Pavyzdžiui, kuriam laikui įsigyjamas būstas? Kiek šeimos narių ten gyvens? Galbūt vaikai auga ir greitai planuoja turėti savo namus? Ar sugebėsi būstą išlaikyti? O kokios bus vėliau galimybės jį parduoti? Šiuos klausimus reikia įsivertinti, kad tai netaptų našta, nes savame būste svarbu jaustis gerai“, – pasakojo R. Alekna.
Žmonės netinkamai įsivertina poreikius
„Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski „Statybų gido“ tinklalaidėje pabrėžė, kad siekiant išvengti psichologinių audrų renkantis ar statant būstą, geriausia pasikliauti šios srities ekspertais. Architekto patirtis rodo, kad neretai žmonių poreikiai patenkinami kuklesniais būstais, nei patys gyventojai įsivaizduoja.
„Kompetentingas architektas gali padėti suderinti svajonę, kad ji būtų optimali. Tikrai yra tokių atvejų, kai jauna šeima, iki tol gyvenusi 50 kvadratinių metrų bute, ateina ir sako: mums reikia 300 kvadratinių metrų. O kodėl tiek daug? Pradedame dėlioti, parodome, kad jaustis komfortiškai užteks ir 150 kvadratinių metrų. Be to, visada patariame įsivertinti kitas aplinkybes. Kas bus, jeigu nuspręsite išsikraustyti iš Lietuvos, jau nekalbant apie tai, kad šeima gali subyrėti. Svarbu ir tai, kokios medžiagos bus naudojamos tiek lauko apdailoje, tiek viduje“, – sakė V. Gžybovski.
Pasak eksperto, atsakingai reikia rinktis ir pačius architektus. Kartais, norėdami sutaupyti pinigų, žmonės ieško pigesnių variantų, tačiau dėl to tik patys nukenčia.
„Būna kartais, kad pavyksta rasti architektą tris kartus pigesnį už rinkos kainą. Tačiau dažnai tokiu atveju ir rezultatas bus atitinkamas. Nes tokie architektai pasiima daugiau projektų ir jie nebegali skirti pakankamai laiko apgalvoti jūsų būsto idėjas“, – atskleidė „Capital architektai“ vadovas.
V. Gžybovski taip pat tikino, kad psichologinę ramybę gali užtikrinti ir iš anksto apgalvotas konkretus biudžetas būsto įsigijimui ar statyboms.
„Kai pas mus ateina projektuoti, pirmas klausimas, kurį užduodame – koks yra jūsų biudžetas? Dažnai tenka užsakovus nuleisti ant žemės ir parinkti kuklesnį projektą, kad vėliau netektų nusivilti, jog suprojektuojame namą, bet pagal užsakovo finansinę padėtį jam jį pastatyti kainuotų kosmiškus pinigus“, – pasakojo architektas.
Labiau pasitiki kaimyno nuomone
Be to, ekspertai vis dar pastebi, kad lietuviai linkę statybų klausimais tartis su kaimynais arba draugais, kurie nebūtinai ką nors išmano apie šią sritį. Pasak R. Aleknos, toks žmonių noras, ko gero, yra užkoduotas mūsų genuose.
„Čia reikia žiūrėti istoriškai ir kultūriškai. Lietuvių tauta yra labai bendruomeniška, gerbiame kaimynų nuomonę. Ir labai gaila, bet kartais visus, kurie išmano tam tikras sritis, jose dirba ir nori už tai gauti pinigus, laikome nesąžiningais. O kaimynas esą neutralus yra. Bet jeigu žmogus nepasitiki profesionalais, tai gali būti problema, kad jis apskritai niekuo nepasitiki. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad labai svarbu, jog tarp specialisto ir kliento būtų „chemija“. Nes net ir geras specialistas kaip žmogus gali netikti užsakovui, ir tokiu būdu abi pusės jaus įtampą. Tai visą laiką patarčiau, kad tiek viena, tiek kita pusė dirbtų su tais, kurie jiems žmogiška prasme yra artimi. Tada yra mažiau įtampos, priekaištų ir kaltų ieškojimo“, – sakė psichoterapeutas.
Kaip užtikrinti, kad naujo būsto paieškos ar statybos nevirstų pragaru, kaip rasti tinkamus specialistus ir ką dar reikia žinoti, norint sėkmingai gyventi naujuose namuose – visi atsakymai ir patarimai naujausiame „Statybų gido“ tinklalaidės epizode.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
