Kas lemia, kad kai kur viešoje erdvėje minima maždaug 1000 eurų „už kvadratą“ kaina realybėje tampa dvigubai ar net trigubai didesne? Kaip naujo namo „dėžutę“ palyginti su panašios kvadratūros „dėžute“, kuri gali būti gerokai pigesnė dėl architektūrinių ar statybinių ypatumų? Pagaliau – jei norite ne maksimalios kainos, kokių sprendimų verta atsisakyti ar bent jau juos pasistengti padaryti paprastesnius?
Į diskusiją apie tai įsitraukė architektas Vladislav Gžybovski, „Capital architektai“ vadovas, ir statybų sąmatų ekspertas Mindaugas Laučys. „Namo statyba prasideda nuo architektūros, - sako V. Gžybovski. – Jeigu matome lyg ir nedidelės kvadratūros namą su elementariu dvišlaičiu stogu, atrodytų – tai paprastas namukas. Bet jei tokiam namui visur pridėsi 3 metrų aukščio vitrininius langus, fasadą iš degintos medienos ar lenkto aliuminio konstrukcijų – toks namas jau tikrai bus brangesnis. Turėjome neseniai užsakovą, kurio 90 kvadratinių metrų name buvo vitrininiai langai svetainėje ir viename miegamajame. Be to buvo didelė terasa, kuri su aliuminio konstrukcijomis kainavo apie 20 tūkstančių eurų. Žmonės terasoje planavo įsirengti lauko virtuvę, ten leisti daug laiko – tai ir investicija buvo atitinkama“.
Į klausimą, kas labiausiai išbrangina namo statybą, M. Laučys šypsodamasis atsako – architektai. „Bet architektams juk pasufleruoja pats savininkas, užsakovas. Kartais jis architektams leidžia fantazuoti – situacijų ir atvejų būna tikrai įvairių. Aišku, kartais statybas išbrangina statybininkai. Kartais ir pačių užsakovų nuomonių bei poreikių pokyčiai: pavyzdžiui, vienoj vieno tualeto nusprendžiama, jog reikia dviejų – tada reikia kažkurį sprendinį projektuoti iš naujo, neišvengiamai atsiranda papildomų išlaidų, kurių tikrai nebuvai numatęs“, - argumentus dėsto patyręs sąmatų ekspertas.
Detalės, apie kurias užsakovai tikrai ne visada iš anksto žino, gali kainuoti ypatingai brangiai. Pavyzdžiui, langai. Jeigu projekte numatyta, jog langai bus bent 3 metrų aukščio, žinokite, kad plastikiniai rėmai tokiems tiesiog negaminami. Alternatyva – aliuminis. Tik kad alternatyva jums gali kainuoti 2 ar 3 kartus brangiau. O jei tokių „virtinų“ daug? Tada vien už langus gali tekti sumokėti 100 tūkstančių eurų – turbūt neadekvati kaina, jei kalbama apie „biudžetinį“ namuką. Ir kai užsakovas sužino, jog langus reikia mažinti, vadinasi, koreguoti projektą – jis vėl grįžta pas architektą, kuriam išsakyti pradiniai lūkesčiai buvo visai kitokie. Todėl rasti projektuotoją, su kuriuo jūsų nuomonės sutaps, kuris nepristigs fantazijos, bet ir nedarys jau daug kartų matyto (ar labai labai panašaus..) projekto – nelengvas uždavinys. Juo labiau, kad ir architektų paslaugų kainos yra skirtingos – nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių eurų, nekalbant apie išskirtinius atvejus, kur už projektavimą mokamos šešiaženklės sumos...
Atskirai verta paminėti konstruktorius, kurių padiktuoti sprendiniai irgi nemaža dalimi gali nulemti „dėžutės“ (o vėliau – ir viso namo) kainą. „Yra buvę atvejų, kai užsakovas mums sąmatos skaičiavimui pateikia du skirtingus projektus – architektas nubraižė dvišlaitį stogą, o konstruktorius siūlo plokščio stogo sprendinį. Mes klausiame užsakovų – pagal kurį projektą skaičiuoti, o jie, atrodo, net nesupranta, kad kažkuris iš samdytų specialistų „pridžiazavo“, - sako M. Laučys. Jis pasakoja ir apie praktikoje buvusius keistus konstruktorių sprendimus: pavyzdžiui, objekte, kur atlikti grunto geologiniai tyrimai, buvo nuspręsta įrengti ypatingai tvirtus ir gilius polinius pamatus. Pageidauto skersmens grąžtų neturėjo daugelis bendrovių, todėl sprendinys tapo visiškai neprotingai brangus, tai poreikio tokiems pamatams tikrai nebuvo...
Kita ne mažiau svarbi bendros projekto kainos dedamoji – rangovai. Kokią sutartį su jais pasirašysite, ką jie įsipareigos per kokį laiką padaryti – čia jau aukštasis pilotažas: „Turbūt tai sudėtingiau nei susirasti žmoną, - juokavo Mindaugas Laučys. - Juk su rangovu jūs turbūt pusantrų ar dvejus metus turėsite labai glaudų ryšį, teks daug kalbėtis apie pinigus, pasitikėti juo, atvykti, kai sulauksite skambučio dėl kokio nors klausimo... Todėl išsirinkti rangovą reikia labai atsakingai. Geriausia, jei tai jums gerai pažįstamų žmonių rekomenduotas asmuo ar įmonė. Nes įmonė irgi paskirs savo projektų vadovą, pats statybų įmonės vadovas tikrai nemūrys ir neglaistys sienų – jis samdo atitinkamos kvalifikacijos statybininkus, kad šie kokybiškai atliktų darbus. Turėdami rangos sutartį, galėsite būti daugiau ar mažiau ramūs, kad per sutartą laiką už sutartą kainą jūsų svajonių namas gali būti pastatytas. Sąmatos įvertinimas, kad patys sau galėtumėte atsakyti, kiek tas jūsų svajonių namas gali kainuoti, tikrai yra būtinas. Ir visai nesvarbu, kur vyks statybos – Vilniuje, Skuode ar Nidoje. Jūs po sąmatininko darbo jau galėsite realiau įsivaizduoti galutinę „dėžutės“ kainą“.
Daugiau nuomonių apie statybas, brangius projekto „akcentus“ ir statybų ypatumus išgirsite tinklalaidėje:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
