Šiuolaikiniuose pastatuose (visai nesvarbu, ar tai ugdymo įstaigos klasė, didelis prekybos centras, gamybinės patalpos ar paprasto namo kambariai...) yra daug įvairiausių technologijų, kurios skirtos sukurti ir užtikrinti komfortišką mikroklimatą.
Vienas tokių įrenginių, tapęs standartu daugelyje statinių, tai rekuperatoriai.
Rolandas Grikšas, bendrovės „Eko2Šiluma“ vadovas, paaiškina, kad pagrindinė rekuperatorių funkcija yra patalpose esančio, pašildyto arba atvėsinto, oro temperatūros išnaudojimas, kad į patalpas patenkantis šviežias oras būtų komfortiškos temperatūros. „Skirtumas nuo visiems įprastos ventiliacijos ar patalpos vėdinimo yra toks, kad vėdinimo atveju į patalpas tiesiog įleidžiama šviežio oro. Ir jo temperatūra, ir drėgmė yra tokia, koks oras yra už lango. Per kokį įrenginį patenka tas šviežias oras, čia jau inžinerija: gali būti atviras langas, gali būti vamzdis su ventiliatoriumi, gali būti oro tiekimo „šachta“, tačiau visais atvejais tai bus tiesiog ventiliacija. O rekuperacijos atveju viduje cirkuliavusio oro energija panaudojama, kad atkeliaujantis šviežio oro srautas būtų komfortiškas patalpose esantiems žmonėms“, - sako įrangos ekspertas.
Jam pritaria Arūnas Adamonis – nekilnojamojo turto brokeris, rinkos ekspertas. „Prieš kelis dešimtmečius, senos statybos daugiabučiuose pro tuomečius medinius langus oras cirkuliuodavo natūraliai – langų rėmai nebuvo sandarūs. Bet dabar, kai mūsų statiniai atitinka A+ ar A++ klasės energinio efektyvumo reikalavimus, kai langai tapo sandarūs, kai naudojamos naujoviškos medžiagos, pastatai tampa panašūs į šiltnamius: juose būtina oro cirkuliacija. Ir mikroventiliacijos sprendimų būta visokių. Rekuperaciją šiais laikais tapo norma“, - teigia brokeris.
„Aš paklausiu žmonių, ar jiems būtinai reikia kvėpuoti. Gal pakaktų pavalgyti ir būti šiltoje patalpoje, - ironizuoja R. Grikšas. – Tokį klausimą užduodu tiems, kurie sako, jog jiems rekuperacijos sistemų tikrai nereikia... Jeigu mes turime namą, kuris sandarus, šiltas, tai mums tikrai neverta atidarinėti langus, kad iš lauko įleistume į vidų šalto oro. Ir kažkokios sklendės, grotelės, kurios gal kažkiek sulaiko gryną orą, jos irgi neatitinka šiuolaikiškų reikalavimų. Mes visi žinome, kad miegoti komfortiškiau šiek tiek vėsesnėje patalpoje. Bet gryno oro visose patalpose privalo būti užtektinai: šiuolaikinės rekuperacijos sistemos gali patenkinti reikliausio kliento poreikius ir kiekvienoje patalpoje sukurti tokį mikroklimatą, kokio žmogui norisi. Juk miegamajame gali gyventi du žmonės, svetainėje žmonių gali būti daugiau, vaikų poreikiai – vėl kitokie... Tik svarbu, kad ir projektavimą ir darbus atliktų profesionalai“, - akcentuoja pašnekovas. Nes susiprojektuoti ir neįsirengti rekuperacijos sistemos arba pamiršti, kad rekuperatoriuose būtina reguliariai keisti oro filtrus – tai jau kitas kraštutinumas. Ši įranga užtikrina gerą mikroklimatą ir padeda kovoti su, pavyzdžiui, alergijų sukėlėjais. Juk jeigu sugalvojote renovuoti individualų namą, jis tapo šiltesnis, sandaresnis, labai tikėtina, kad gryno oro jam bus mažiau, nes oro cirkuliacijai tiesiog uždarėte galimus kelius. Norite atsidaryti langą, kad įsileistumėte lauko triukšmą, dulkes, žiedadulkes, žiemą turbūt šaltą orą?.. Turbūt ne. Todėl apie komfortišką mikroklimatą pagalvoti būtina iš anksto, nes įrengti tvarkingą rekuperacijos sistemą – irgi inžinerinis iššūkis.
„Aš pastebiu, kad Lietuvoje dar gana dažnai svarbesnė nei kvalifikuoto specialisto būna kaimyno, draugo ar interneto forumo žinovų nuomonė. Juk kai skaudą ranką ar turite kokią rimtą sveikatos problemą, kreipiatės į gydytoją, kuris yra savo srities ekspertas. O kai kalbame apie namo „sveikatą“, vadinasi, ir jame gyvenančių žmonių kasdienybę, dar pasikliaujame kaimyno patarimais. Nors kaimynas tikrai nėra statybininkas, be to, ir jo inžinerijos žinios buvo įgytos gal praėjusiame šimtmetyje. Todėl tikrai žinau atvejų, kai namus statantys žmonės nusprendžia nesirūpinti rekuperacija, vėdinimu, o po to susiduria su rimtomis problemomis. Net ir dirbtinis intelektas tikrai nebus toks konkretus, kad įvertintų jūsų būsto poreikius – aš tikrai siūlyčiau kreiptis į specialistus, kurie ras optimalų sprendimą kiekvienam konkrečiam atvejui. Nes ne mažiau svarbus yra ir tinkamas įrangos sureguliavimas, kad kasdienis naudojimas duotų tą naudą, kuriai įranga ir buvo sumontuota“, - akcentuoja A. Adamonis.
Pašnekovai akcentuoja dar du dalykus: projektas ir racionalūs inžineriniai sprendimai. Pasak R. Grikšo, daugmaž standartiniame bute ar name rekuperacijos įrangos projektas kainuoja nuo 200 iki maždaug 700 eurų: bendroje namo ar buto kainoje tai tikrai nėra brangu. Turint projektą, jau galima imtis darbų – nagingesni tautiečiai patys gali susimontuoti ortakius ar pačius rekuperatorius, bet svarbu, kad projektas būtų parengtas kokybiškai.
Kita istorija, kai vystytojai parduoda namus, kurių vidaus erdvės dar nėra iki galo suplanuotos. Tokiais atvejais galima numatyti, kur bus pagrindiniai mazgai, tačiau detales galų gale nulemia būsimas būsto savininkas: kiek žmonių miegos konkrečiame kambaryje, kur bus svetainė, kur virtuvė. Net ir panašios kvadratūros namuose gali būti santykinai neaukštos lubos, o gali būti dvišlaitis stogas: tada namo tūris ir oro kiekis gali skirtis dvigubai. Todėl A. Adamonis teigia, kad vystytojai iki smulkmenų rekuperacijos projektų kartais neruošia, nes galutinis klientas patalpų dydį bei paskirtį pakoreguoja pagal savo poreikius.
Daugiau apie rekuperatorius, jų galimybes bei naudą sužinosite laidos „Statybų gidas“ tinklalaidėje:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
